2024-09-18 Nr. AB-13342-3-66-3-00055-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-46-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00055-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. Sp-226 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria buvo nutarta neregistruoti M. M. kandidatu vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje dėl užstato sumokėjimo būdo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. VRK 2024 m. rugpjūčio 22 d. paprašė pareiškėjo pateikti informaciją, iš kokios sąskaitos buvo mokamas 2 018 Eur rinkimų užstatas, ir ar užstatas sumokėtas iš asmeninių lėšų. VRK taip pat paprašė pateikti lėšų kilmę įrodančius dokumentus. Atsakydamas į VRK 2024 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, pareiškėjas nurodė, kad užstatas sumokėtas iš jo asmeninės sąskaitos kortelės Belgijos banke „Monese“, veikiančiame Lietuvoje, užstatas sumokėtas iš asmeninių lėšų, gautų už individualią teisinę veiklą.

2.2. VRK 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-226 (Sprendimas), kuriuo nuspręsta neregistruoti M. M. kandidatu vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas neregistruotas kandidatu, kadangi rinkimų užstatą sumokėjo per elektroninių pinigų įstaigą „Monese“, o ne iš kredito įstaigos sąskaitos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas.

2.3. Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama pasyvioji rinkimų teisė. Formalūs ir techniniai reikalavimai, tokie kaip užstato mokėjimo sąlygos, negali riboti piliečių teisės būti išrinktiems, jei tai nesudaro esminių kliūčių rinkimų procesui.

2.4. Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad rinkimų užstatas turi būti sumokėtas iš kredito įstaigos sąskaitos. Ši Rinkimų kodekso formuluotė yra per daug formali ir neaiški. Atsakovas nepagrįstai šią teisės normą aiškina kaip reikalavimą, kad mokėjimas būtų atliktas tiesiogiai banke. Plačiąja prasme užstato mokėjimas įvyko iš kredito įstaigos sąskaitos. Elektroninių pinigų įstaiga pareiškėjo lėšas laikė bankinėje sąskaitoje ir išleido pavedimams skirtus elektroninius pinigus būtent tai sumai. Pareiškėjui pavedus elektroninių mokėjimų įstaigai sumokėti užstato sumą, įstaiga įvykdė šį pareiškėjo nurodymą, atitinkamai sumažėjo įstaigos bankinėje sąskaitoje laikoma pinigų suma.

2.5. Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra tiesioginio draudimo mokėti užstatą per elektroninių pinigų įstaigą, juolab, kad elektroninių pinigų įstaigos klientų lėšas visgi laiko ir administruoja būtent bankuose, t. y. kredito įstaigose.

2.6. Dėl pažangos elektroninėje srityje mokėjimų atlikimo būdai vis tobulėja, o atsakovo pažodinis Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymas sukėlė pareiškėjui nepagrįstus ir neproporcingus suvaržymus.

2.7. Atsižvelgiant į rinkimų užstatą reglamentuojančių normų prasmę ir turinį, galima daryti išvadą, kad užstato mokėjimo forma nėra esminė sąlyga ir gali būti atliekama ne būtinai iš kandidato ar partijos sąskaitos, svarbiausia yra tai, kad būtų laikomasi reikalavimo sumokėti užstatą laiku, iš atsekamos sąskaitos ir pagal nustatytą tvarką. Užstato mokėjimas per mokėjimo paslaugą teikiantį tarpininką, kaip kad elektroninių pinigų įstaigą, neturėtų būti laikomas esminiu pažeidimu, ypač dėl to, kad tai neturi jokios įtakos rinkimų proceso teisėtumui ir skaidrumui.

2.8. Elektroninių pinigų įstaiga „Monese EU“ veikia kaip tarpininkas tarp vartotojo ir Belgijos banko, kuris yra įregistruotas bei prižiūrimas Belgijos centrinio banko. Taigi užstato mokėjimas per „Monese EU“ faktiškai yra atliktas per Belgijos kredito įstaigą, kas atitinka Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.

2.9. Pagal Europos Sąjungos direktyvas elektroninių pinigų įstaigos veikia teisėtai ir gali priimti bei vykdyti mokėjimus, tokiu būdu atitinka Rinkimų kodekse nurodytus reikalavimus dėl rinkimų užstato mokėjimo per kredito įstaigą.

2.10. Pareiškėjo neregistravimas remiantis technine detale dėl užstato mokėjimo būdo yra nepagrįstai griežtas ir nėra proporcinga priemonė.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. VRK atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. 2024 m. rugpjūčio 23 d. VRK kreipėsi į Lietuvos banką dėl įmonės „Monese“ statuso ir gavo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos banko atsakymą.

4.2. M. M. 2024 m. rugpjūčio 22 d. informavo VRK apie rinkimų užstato sumokėjimo aplinkybes ir pateikė susijusius dokumentus (pareiškėjas prie skundo pridėjo 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsakymą ir pavedimo nuotrauką). Tačiau kartu su 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsakymu VRK jis nepridėjo dar 4 priedų, kuriuos jis pateikė VRK. Iš šių priedų matosi informacija apie atliktą pavedimą (pridedama: Priedas_VZ, Priedas_Monese, Priedas_Statement, Priedas_Statement_2). Iš nurodytų priedų galima suprasti, kad „Monese“ yra registruota Jungtinėje Karalystėje, nors pareiškėjas savo 2024 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodo, kad: „Užstatas sumokėtas iš mano asmeninės sąskaitos kortelės Belgiškame banke „Monese“, veikiančiame Lietuvoje“. Pareiškėjo pateikta informacija apie pavedimą yra prieštaringa, todėl net Lietuvos bankas negalėjo nurodyti, kuri įstaiga atliko pavedimą. Tačiau iš Lietuvos banko atsakymo yra matyti, kad nei Monese Ltd, nei Monese EU SA nėra „kredito įstaiga“, iš kurios sąskaitos turi būti mokamas rinkimų užstatas pagal Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.

4.3. M. M. VRK nepateikė Rinkimų kodekso reikalavimus atitinkančio pareiškinio dokumento, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymo grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas (M. M. nurodė kitą sąskaitą Swedbank, AB, kuri galimai priklauso sutuoktinei). Pareiškėjo pateiktas dokumentas, kuriuo patvirtinamas rinkimų užstatas, yra nuotrauka, iš kurios nėra galima nustatyti įmonės, iš kurios buvo atliktas pavedimas.

4.4. Pareiškėjas savo 2024 m. rugpjūčio 22 d. rašte VRK nurodė, kad užstatas sumokėtas gavus asmenines lėšas už individualią teisinę veiklą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tokiu būdų pažeidžiant finansavimo skaidrumo principą (Rinkimų kodekso 3 str.). M. M. pateikti priedai (Priedas_VZ, Priedas_Monese, Priedas_Statement, Priedas_Statement_2) neįrodo, kad įmonė, kurios paslaugomis naudojantis sumokėtas rinkimų užstatas, yra kredito įstaiga. Be to, iš šios informacijos nėra galima nustatyti ir patikrinti, iš kokių šaltinių buvo gautos M. M. lėšos.

4.5. Rinkimų užstatas (jo mokėjimo dokumentas) yra pareiškinis dokumentas, todėl jam yra taikomi būtent Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimai ir negalima jų prilyginti kitiems mokėjimams, kuriems taikomas kitoks teisinis reguliavimas. Laikytina, kad rinkimų užstatui įstatymų leidėjas taiko aukštesnius reikalavimus, siekiant užtikrinti rinkimų finansavimo skaidrumą – reikalavimas pervesti per kredito įstaigą reiškia, kad asmuo privalo turėti banko sąskaitą kredito įstaigose, kurioms yra taikomi aukštesni skaidrumo reikalavimai. Šiuo atveju pareiškėjas, apeidamas Rinkimų kodekse nurodytus reikalavimus, rinkimų užstatą pervedė ne įstatyme numatytu būdu, nors absoliuti dauguma kandidatų jį sumokėjo pervesdami rinkimų užstatą per sąskaitą kredito įstaigoje. Rinkimų kodekse nurodytų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas pažeidimas, nes tokiu atveju būtų pažeistas kandidatų lygiateisiškumo principas. M. M. prašyme grąžinti užstatą nurodė ne tą pačią, kaip numatyta Rinkimų kodekse, o kitą sąskaitą, kuri jam nepriklauso – (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, ir kuri galimai priklauso jo sutuoktinei (tai kandidatas nurodė 2024 m. rugsėjo 5 d. VRK posėdyje).

4.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra numatyti reikalavimai, susiję su rinkimų užstato sumokėjimu. Šiuos reikalavimus yra nustatęs įstatymų leidėjas.

4.7. Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto norma leidžia rinkimų užstatą sumokėti vieninteliu būdu – per kredito įstaigą ir jokios šios normos išimtys nėra numatytos. Elektroninių pinigų mokėjimo įstaigos neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų.

4.8. VRK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą skundžiamoje dalyje, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. Sp-226 dalies, kuria buvo nutarta neregistruoti M. M. kandidatu vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėjas skunde nurodo, kad VRK, skundžiamu Sprendimu nusprendusi neregistruoti M. M. kandidatu vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje, nepagrįstai Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą taikė pažodžiui, neatsižvelgdama į dėl pažangos elektroninėje srityje atsiradusius naujus mokėjimo būdus. Iš rinkimų užstatą reglamentuojančių normų galima daryti išvadą, kad užstato mokėjimo forma nėra esminė sąlyga ir gali būti atliekama nebūtinai iš kandidato ar partijos sąskaitos, svarbiausia yra tai, kad būtų laikomasi reikalavimo sumokėti užstatą laiku, iš atsekamos sąskaitos ir pagal nustatytą tvarką. Be kita ko, plačiąja prasme nagrinėjamu atveju užstato mokėjimas įvyko iš elektroninių pinigų įstaigos „Monese“ kredito įstaigos sąskaitos. Užstato mokėjimas per mokėjimo paslaugą teikiantį tarpininką, kaip kad elektroninių pinigų įstaigą, neturėtų būti laikomas esminiu pažeidimu, ypač dėl to, kad tai neturi jokios įtakos rinkimų proceso teisėtumui ir skaidrumui. Sprendimas yra neproporcingas ir per griežtas, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama pasyvioji rinkimų teisė. Pagal Europos Sąjungos direktyvas elektroninių pinigų įstaigos veikia teisėtai ir gali priimti bei vykdyti mokėjimus, tokiu būdu jos atitinka Rinkimų kodekse nurodytus reikalavimus dėl rinkimų užstato mokėjimo per kredito įstaigą.

7. Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).

8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).

9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antai, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai yra šie:

1) kandidato anketa;

2) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;

3) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;

4) privačių interesų deklaracija;

5) pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus;

6) sutikimas būti politinės partijos ar politinio komiteto iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje;

7) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas;

8) pasirašytas įsipareigojimas, jeigu asmuo bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, mero pareigomis;

9) kandidato nuotrauka, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija;

10) vienmandatėje rinkimų apygardoje keliamo kandidato trumpa rinkimų programa, parengta pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus,“ šio kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti šiuos duomenis:

1) vardą, pavardę;

2) asmens kodą;

3) gimimo datą;

4) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą;

5) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį;

6) einamas pareigas (tarnybą);

7) narystę politinėje partijoje, politiniame komitete ar asociacijose;

8) ar asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei, kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;

9) ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės;

10) ar eina pareigas, kurios yra nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar jis yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;

11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;

12) ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą.

Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu;

13) ar jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų arba neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodydamas sprendimą priėmusią instituciją ir šio sprendimo datą.“, šio kodekso 76 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį, o Rinkimų kodekso 84 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kandidatų pareiškinius dokumentus.

Taigi, pagal Rinkimų kodekso 84 straipsnį VRK užtikrina, jog rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antra vertus, užtikrindama minėtas galimybes aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas turi patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, inter alia jų išsamumo aspektu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-7-815/2023).

10. Akcentuotina, kad šioje byloje pareiškėjas nesutinka su VRK pateiktu Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažodiniu aiškinimu, nes, esą, VRK neatsižvelgė į dėl pažangos elektroninėje srityje atsiradusius naujus mokėjimo būdus, be to, teigia, jog užstato mokėjimas per mokėjimo paslaugą teikiantį tarpininką, kaip kad elektroninių pinigų įstaigą, neturėtų būti laikomas esminiu pažeidimu, ypač dėl to, kad tai neturi jokios įtakos rinkimų proceso teisėtumui ir skaidrumui. Taigi, šioje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas mokėjo iš savo sąskaitos, kuri nėra kredito įstaigoje, o yra elektroninių pinigų įstaigoje.

Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kaip minėta, įtvirtinta, jog pareiškinis dokumentas yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.

Šis reguliavimas reiškia, kad asmuo, siekiantis kandidatuoti rinkimuose, turi susimokėti pats iš savo (asmeninės arba bendros, pvz., su sutuoktiniu) sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, įregistruotoje Rinkimų kodekse nustatytomis sąlygomis. Tokį aiškinimą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatos, pagal kurias: mokėjimo sąskaita yra vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti (šio įstatymo 2 straipsnio 34 dalis); mokėjimų paslaugas gali teikti ne tik kredito įstaigos, bet ir kitos įstaigos, t. y. elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas, Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis, valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis (šio įstatymo 6 straipsnis); tačiau mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos turi teisę kreiptis į kredito įstaigą dėl mokėjimo sąskaitos atidarymo ir naudotis ja tokiu mastu, kad galėtų netrukdomai ir veiksmingai teikti mokėjimo paslaugas (šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti rinkėjų teisę žinoti informaciją apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus, rinkimų skaidrumą, tikslingai konstituciniame įstatyme – Rinkimų kodekse nustatė, kad asmuo, siekiantis kandidatuoti rinkimuose, turi susimokėti pats iš savo (asmeninės arba bendros, pvz., su sutuoktiniu) sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, įregistruotoje Rinkimų kodekse nustatytomis sąlygomis, o ne iš kitokio mokėjimų paslaugas teikiančio tarpininko.

11. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl jo pasyviosios rinkimų teisės pažeidimo, primintina, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lygi kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (konstitucinė teisė būti renkamam). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (pvz., 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas yra visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų principai. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš jos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, inter alia rinkimų proceso skaidrumas, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija, taip pat rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

12. Teisėjų kolegija, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą įvertinusi paminėtų konstitucinių imperatyvų ir nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, jog įstatyme įtvirtintas reikalavimas asmeniui, keliamam kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sumokėti rinkimų užstatą iš savo sąskaitos, turimos Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigoje arba kitame Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotame kredito įstaigos padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, nepažeidžia tokio asmens pasyviosios rinkimų teisės. Paminėtas įstatyminis reikalavimas taikomas visiems asmenims, keliamiems kandidatais vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o jo įgyvendinimas nėra nepagrįstai apsunkintas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog įstatyme įtvirtinus tokį reikalavimą, yra neužtikrinama lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas ar nesilaikoma kitų demokratinių rinkimų principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-45-821/2024).

13. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija kitiems asmenims, keliamiems kandidatais vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas dėl rinkimų užstato sumokėjimo tvarkos būtų taikiusi kitaip nei jos buvo pritaikytos pareiškėjui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo pasyviosios rinkimų teisės ribojimo atmetami. Be to, VRK, tikrindama pareiškėjo pareiškinius dokumentus ir nustačiusi neaiškumų, laikėsi Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos ir kreipėsi į pareiškėją 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu, tokiu būdu sudarydama jam galimybę patikslinti ir paaiškinti aplinkybes, susijusias su jo pateiktu pareiškiniu dokumentu.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste ypač pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo ir jo lydraščio turinio matyti, kad jis yra advokatas, suprantantis Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos turinį, tačiau vis tiek pasirinko atlikti užstato mokėjimą per elektroninių pinigų įstaigą.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą reglamentavimą, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas VRK priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimo 5 dalį, kuria nusprendė neregistruoti pareiškėjo kandidatu vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52, nes M. M. pateiktas pareiškinis dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą, neatitinka Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų (rinkimų užstatą M. M. 2024 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo per elektroninių pinigų įstaigą „Monese“, o ne iš kredito įstaigos sąskaitos) (Rinkimų kodekso 81 str. 4 d. 3 p.). Iš skundžiamos Sprendimo 5 dalies aišku, kuo vadovaujantis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo registruotas kandidatu, nurodytas sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, priimtas sprendimas motyvuotas.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiama VRK Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

17. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis