a37f8bda-951c-49fc-8a09-e570f576a899 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-90-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02471-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauda“ dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėGinčas kilo dėl pasaugos sutarties sudarymo ir saugotojo atsakomybės už jam perduotų daiktų praradimÄ .IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (VMI) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Sauda“ valstybės naudai 281 574,10 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 28 d. turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. 309 į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kurios funkcijas nuo 2011 m. spalio 4 d. perėmė VMI) apskaitÄ buvo įtrauktas valstybei perduotas turtas:

1) vilkikas Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2007 m., nepriklausomų turto vertintojų įvertintas 159 720 Lt;

2) puspriekabė – refrižeratorius Schmitz SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta 2007 m., nepriklausomų turto vertintojų įvertinta 121 000 Lt. Å is turtas buvo perduotas saugoti atsakovei. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. lapkričio 6 d. turto paėmimo (perdavimo) aktu Nr. 309 minėtÄ turtÄ perėmė iÅ¡ Panevėžio teritorinės muitinės centralizuoto F tipo muitinės sandėlio ir nuo 2009 m. lapkričio 6 d. Å¡ios transporto priemonės buvo saugomos UAB „Sauda“ aikÅ¡telėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje.

Šį faktÄ Ä¯rodo įraÅ¡as 2009 m. spalio 28 d. turto apskaitos ir perdavimo akte Nr. 309, patvirtintame UAB „Sauda“ direktoriaus S. K. paraÅ¡u, kad atsakovė akte nurodytÄ turtÄ priėmė saugoti bei apie atsakomybę už perimto saugoti turto dingimÄ , sugadinimÄ ar iÅ¡Å¡vaistymÄ yra įspėta. Pasaugos sutartis su atsakove buvo sudaryta vieÅ¡ojo supaprastinto pirkimo konkurso tvarka, tai patvirtina 2009 m. lapkričio 5 d. tiekėjų apklausos pažyma Nr. 102 bei atsakovės elektroninis laiÅ¡kas.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. lapkričio 23 d. gavo UAB „Sauda“ praneÅ¡imÄ , kad 2009 m. lapkričio 22 d. apie 5 val. ryto automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, Minsko pl. 21, Vilniuje, įvyko incidentas, kurio metu sudegė į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitÄ perduotas vilkikas Volvo ir puspriekabė – refrižeratorius Schmitz. Atsižvelgiant į tai, kad gaisro metu transporto priemonės nepataisomai sunaikintos ir pripažintos nerealizuotinomis, turtas nebuvo vertinamas.

Be nurodyto sunaikinto turto, valstybė, kuriai atstovauja VMI prie FM, patyrė nuostolius, susijusius su konfiskuotų transporto priemonių nepriklausomo turto vertintojo UAB „Impeksservis“ atliktu vertinimu – 600 Lt ir turto realizavimu, iÅ¡spausdinant skelbimÄ apie organizuojamÄ turto pardavimo konkursÄ 2009 m. lapkričio 7 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ – 254, 10 Lt. Bendra padaryta žala valstybei sudaro 281 574,10 Lt (159 720 Lt + 121 000 Lt + 600 Lt + 254,10 Lt). Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti pasaugos davėjo perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas – sumokėti atlyginimÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė saugotojo prievolę, todėl jai kyla civilinė atsakomybė, nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.845 ir 6.846 straipsniuose.Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. NesutikimÄ su ieÅ¡kovės reikalavimu grindė tuo, kad turtas buvo sunaikintas dėl nenugalimos jėgos. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1313-655/2013 duomenimis, bÅ«tent Å¡io ginčo transporto priemonės buvo padegimo objektas. Valstybės institucijos savo pareigų neįvykdė, nes nusikalstamo padegimo neužkardė.

Nekonstatavus nenugalimos jėgos aplinkybės, byloje yra pagrindas taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalį ar 6.282 straipsnio 3 dalį ir sumažinti atsakovo atlygintinus nuostolius. Ginčo transporto priemonių buvimas automobilių saugojimo aikštelėje nepatvirtina pasaugos sutarties sudarymo. Pasaugos sutartis gali būti tik rašytinė, nes Viešųjų pirkimų įstatymo išlygos dėl galimybių sudaryti žodinę sutartį yra netaikomos, esant imperatyviems CK rašytinės formos reikalavimams. Atsakovės nuomone, remtis ieškovės pateikta UAB „Impeksservis“ vertinimo ataskaita negalima, kadangi ji neatitinka ataskaitai keliamų reikalavimų.

Byloje esantys ginčo transporto priemonių vertės skaičiavimai ir vertinimai esmingai skiriasi ir tas skirtumas susijęs tik su tuo, kad UAB „Marleksa“ ginčo transporto priemonių vertinimas, kurį pateikė atsakovė, darytas vėliau. Taip pat UAB „Marleksa“ transporto priemonių sudegimo likučius įvertino 6178 Lt ir 5441 Lt. Tai paneigia ieÅ¡kovės teiginį, kad likučiai nerealizuotini.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (valstybės naudai) iÅ¡ atsakovės UAB „Sauda“ 81 549, 46 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, jog tarp Å¡alių nėra ginčo, kad valstybei perduotÄ konfiskuotÄ turtÄ (vilkikÄ Volvo FH, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 2007 m., nepriklausomų turto vertintojų įvertintÄ 159 720 Lt, ir puspriekabę – refrižeratorių Schmitz SKO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 2007 m., nepriklausomų turto vertintojų įvertintÄ 121 000 Lt) ieÅ¡kovė 2009 m. spalio 28 d. turto perdavimo aktu Nr. 309 perdavė atsakovei, kaip profesionaliam saugotojui, saugoti iki transporto priemonių pardavimo dienos, o atsakovė turtÄ priėmė ir priėmimo faktÄ patvirtino atsakovės vadovas savo paraÅ¡u.

CK 6.830 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento, o CK 6.831 straipsnio 3 dalis nustato, kad pasaugos sutartis pripažįstama raÅ¡ytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas kvitu ar kitu dokumentu. Vadovaudamasis Å¡iomis įstatymo nuostatomis, teismas sprendė, kad tarp Å¡alių 2009 m. spalio 28 d. buvo sudaryta raÅ¡ytinė pasaugos sutartis. Kadangi buvo sutarta ir dėl saugos kainos (vieÅ¡ojo supaprastinto pirkimo konkurso tvarka atsakovės pasiÅ«lymas – vieneto kaina 24,20 Lt – buvo pripažintas tinkamiausiu), teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis.CK 6.845 straipsnyje iÅ¡dėstyti saugotojo atsakomybės pagrindai, iÅ¡skiriant, kad profesionalaus saugotojo ar už atlyginimÄ saugančio asmens civilinę atsakomybę už pasaugos objekto neiÅ¡saugojimÄ paÅ¡alina tik nenugalima jėga.

Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovė yra verslininkė ir ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar jÄ Ä¯vykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos (force majeure), jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 str. 4 d.).Spręsdamas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, teismas vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad gaisras nenugalima jėga gali bÅ«ti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebÅ«dingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sÄ lygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.

Pasak teismo, tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nenugalimos jėgos nebuvo, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1313-655/2013 (įsiteisėjęs 2013 m. lapkričio 13 d.), kuriame konstatuota, kad ginčo transporto priemonės buvo sunaikintos trečiųjų asmenų J. D. ir R. S. nusikalstomais veiksmais, t. y. visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, už kÄ minėti asmenys nuteisti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Pasak teismo, turto sunaikinimas padegimo bÅ«du prieÅ¡tarauja nenugalimos jėgos sÄ vokai (CK 6.212 str.).

Gaisro kilimo rizika nuo padegimų yra visuotinai žinomas dalykas, kÄ , teismo vertinimu, patvirtina ir pačios atsakovės pateikta nusikaltimų statistika, iÅ¡ kurių duomenų matyti, kad nusikaltimų susijusių su turto sugadinimu iÅ¡ sunaikinimu skaičius nuolat didėja. Teismas sprendė, kad atsakovė pasaugos sutartimi buvo prisiėmusi bet kokiÄ (tuo pačiu ir padegimo) pasekmių atsiradimo rizikÄ . Teismas iÅ¡ minėto nuosprendžio nustatė, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusiems asmenims nebuvo sudėtinga patekti į aikÅ¡telę, kad atsakovės sargas D.

V. net nepastebėjo įsibrovusių į aikÅ¡telę asmenų, apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, paaiÅ¡kino, kad toje vietoje, kur buvo padaryta skylė ir nusikaltėliai įlindo į aikÅ¡telę, kamera neparodė, nes užstojo stulpas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė ėmėsi ne visų jai įmanomų protingų priemonių, kad užtikrintų ginčo transporto priemonių iÅ¡saugojimÄ . Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė specializuojasi teisėsaugos institucijų sulaikytiems automobiliams saugoti, bendradarbiauja su muitine, policija, mokesčių inspekcija, antstoliais, o tai, pasak teismo, reiÅ¡kia, kad atsakovės vadovas turėjo suvokti, kad jo aikÅ¡telyje esančių transporto priemonių savininkai ar valdytojai nepriklauso prie asmenų, gerbiančių ir vykdančių Ä®statymÄ , todėl turėjo imtis griežčiausių priemonių transporto priemonių iÅ¡saugojimui.Dėl miÅ¡rios atsakomybės taikymo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės deliktinės atsakomybės klausimo Å¡ioje byloje nagrinėti nėra procesinio pagrindo, nes Å¡alių ginčas kyla iÅ¡ pasaugos teisinių santykių.

Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo faktÄ , nepateikė, todėl teismas neturėjo galimybės padaryti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės.Teismas konstatavo, kad nėra įstatyme nustatytų pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei sumažinti arba nuo jų atleisti. Pasak teismo, atsakovė neįrodinėja aplinkybės, kad dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių, neteikė savo finansinių dokumentų, balansų, neįrodinėja įmonės nemokumo.

Atvirkščiai, atsakovės vadovas nurodė, kad dalį žalos atlygino draudikas. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymas nagrinėjamu atveju nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Todėl teismas netaikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies. Nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkiÄ turtinę padėtį, teismas netaikė ir CK 6.282 straipsnio 3 dalies kartu su CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Teismas nenustatė kaip nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėję asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.Pasak teismo, atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.256 straipsnį.

Prievolės neįvykdžiusios įmonės (verslininko) atsakomybės ribos nustatytos CK 6.258 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę. Konstatavus, kad atsakovė padegimÄ galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę, o taip pat nenustačius pagrindų nei nuostolių sumažinti, nei taikyti miÅ¡riÄ atsakomybę, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista visa nuostolių suma.Nustatydamas nuostolių dydį, teismas vadovavosi transporto priemonių verte, UAB „Impeksservis“ nustatyta 2009 m. spalio 22 d., t. y. prieÅ¡ turto perdavimÄ atsakovei.

Teismas atsižvelgė į tai, transporto priemonės buvo sunaikintos 2009 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus vos 16 dienų nuo konkurso laimėtojo paskelbimo. Atsakovės pateikta UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 6 d. transporto priemonių vertinimo pažyma teismas nesivadovavo, kadangi Å¡is vertinimas atliktas praėjus 3,5 metų po jų padegimo. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausta UAB „Impeksservis“ turto vertintoja patvirtino, kad ji vadovavosi ginčo transporto priemonių gamybos metų kainomis rinkoje, rėmėsi VÅ¡Ä® „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos“ 2009 m. spalio mėn. duomenimis.Teismas atmetė atsakovo argumentÄ dėl sudegusių transporto priemonių likučių, UAB „Marleksa“ įvertintų 6 178 Lt ir 5 441 Lt, panaudojimo realizacijai, nes pagal CK 6.846 straipsnį saugotojas privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, o jeigu dėl daikto sugadinimo daikto vertė sumažėjo taip, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, tai davėjas turi teisę atsisakyti atsiimti daiktÄ ir reikalauti iÅ¡ saugotojo atlyginti kaip daikto vertę taip ir visus nuostolius.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė UAB „Sauda“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Vilniaus AVMI ginčo transporto priemones iÅ¡ Muitinės departamento perėmė, tačiau jų iÅ¡ saugotojos UAB „Sauda“ faktiÅ¡kai nepasiėmė, pasaugos sutarties nesudarė, todėl tarp Vilniaus AVMI ir atsakovės susiformavo ikisutartiniai santykiai, artimiausi bÅ«tinai pasaugai, kuriems esant saugotojas atsako taip pat kaip ir saugotojas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį (CK 6.836 str. 3 d., 6.845 str. 2 d., 6.846 str. 2 d., 6.849 str. 3 d.).

IeÅ¡kovas aplinkybių apie buvusių pasaugos santykių (siejusių Muitinės departamentÄ ir atsakovę) pasibaigimo ir naujų (ieÅ¡kovės ir atsakovės) atsiradimo momentÄ neįrodinėjo, o teismas nesiaiÅ¡kino.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl sutartinių santykių turinio. IeÅ¡kovė įrodinėjo žodinės sutarties sudarymo aplinkybę. Atsakovė pateikė atsikirtimus dėl žodinės vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nepripažinimo. Dauguma teismo argumentų grindžiami raÅ¡ytine atlygintine vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi, kurios buvimo faktÄ teismas nustatė savo iniciatyva.

Teismo iÅ¡vada dėl tokios raÅ¡ytinės sutarties, kuri nebuvo įrodinėjama nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės, yra siurprizinė, nes priimta neįspėjus byloje dalyvaujančių asmenų ir nesudarius jiems galimybės pasisakyti dėl aplinkybių, kurios nebuvo keliamos ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į jį. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ . Teismas, rinkdamas įrodymus savo nuožiÅ«ra ir juos nurodydamas tik skundžiamame sprendime, ne tik buvo Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės naudai, bet ir išėjo už ieÅ¡kinio ribų.3.

Teismas neatsižvelgė, kad juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai. Vilniaus AVMI įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, t. y. pagal VMI viršininko 2004-12-23 įsakymu Nr. VA-205 patvirtintus Vilniaus AVMI nuostatus. Šiuose nuostatuose nurodyta, kad inspekcijos tarnautojai (darbuotojai), atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalo laikytis VMI nustatytų atitinkamų veiklos prioritetų ir procedūrų (12.1 p.), savo veiksmus įforminti VMI nustatytos formos sprendimais ir kitais dokumentais bei tvarka (12.17 p.), inspekcijai vadovauja viršininkas (16 p.), jis suteikia įgaliojimus inspekcijos padaliniams ir tarnautojams (darbuotojams) (17.11 p.), jis inspekcijos vardu sudaro sandorius (17.13 p.).

Teismas, nepatikrinęs D. D. įgaliojimų, neturėjo pagrindo spręsti dėl jos sudarytų sandorių Vilniaus AVMI vardu fakto.4. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo santykiams taikytinas VPÄ®, ir visiÅ¡kai nepasisakė ne tik dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų VPÄ® normų ir jo vykdymui priimtų teisės aktų taikymo (įskaitant Vilniaus AVMI patvirtintas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – Taisyklės)), bet ir neįvertino ieÅ¡kovės teiginių ir įrodymų apie žodinės vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ .

IÅ¡ Taisyklių teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kada pagal bendrÄ taisyklę D. D. sutarties sudaryti negalėjo, nes tam nebuvo specialiai įgaliota, elektroniniame susiraÅ¡inėjime nėra nurodyta visų pirkimo sutarties sÄ lygų pagal Taisyklių 29, 60 punktus ir nėra nurodyta, kad kai kurių VPÄ® reikalavimų nebus laikomasi (31 p.). Atsakovei nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo siÅ«loma sudaryti sutartį pagal raÅ¡tu vykusios apklausos rezultatus (62 p.).5. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį, nes nemotyvuotai sprendė prieÅ¡ingai, negu faktiÅ¡kai buvusius ketinimus ir interesus įrodinėjo ieÅ¡kovė ir atsakovė – Å¡alys teigė, kad laikėsi imperatyviųjų viešųjų pirkimų reikalavimų ir pirkimÄ užbaigė žodinės sutarties sudarymu, todėl nemano, kad atlygintinė ginčo transporto priemonių pasaugos sutartis buvo sudaryta, kai atsakovės pasiÅ«lymas (vieneto kaina 24, 20 Lt ) buvo pripažintas tinkamiausiu, arba kai buvo suraÅ¡ytas 2009 m. spalio 28 d. turto apskaitos ir perdavimo aktas Nr. 309.

Šį aktÄ teismas nepagrįstai pripažino CK 6.831 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu dokumentu. Å ioje normoje raÅ¡oma ne apie bet kokį perdavimo fakto įrodymÄ , bet apie saugotojo iÅ¡duotÄ dokumentÄ , tinkantį CK 6.832 straipsnio 5 dalyje nurodytai paskirčiai. Perdavimo faktas nepatvirtina nei atlygintinumo, nei versliÅ¡ko profesionalaus saugojimo, nei leidžia spręsti dėl pareigos atsiimti daiktÄ termino, kurį davėjui (Muitinės departamentui ar ieÅ¡kovei) praleidus, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui (CK 6.845 str. 2, 3, 4 d.), nei paneigia bÅ«tinai pasaugai (ji gali bÅ«ti ir atlygintinė) artimas aplinkybes, kurioms esant saugotojas atsako taip pat kaip ir pagal neatlygintinę pasaugos sutartį (CK 6.849 str. 3 d., 6.836 str. 3 d., 6.845 str. 2 d., 6.846 str. 2 d.).6.

IeÅ¡kovė nenurodė asmenų, kurie iÅ¡ jos pusės sudarė su atsakove žodinę pasaugos sutartį. Atsakovės direktorius S. K. neigia buvus tokį pokalbį. IeÅ¡kovė dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo atsakovės, neužbaigė vieÅ¡ojo ginčo transporto priemonių pasaugos pirkimo, nes jokia forma nesudarė VPÄ® reglamentuoto turinio pasaugos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties (CK 6.181 str. 4 d., VPÄ® 7 str. 3 d.). Konkliudentiniais veiksmais susitarti dėl atlygintinės vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, kurios sudarymo, tiekėjo parinkimo ir atlyginimo dydžio nustatymo sÄ lygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo, negalima, o PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti traktuojama kaip sutartį pakeičiantis dokumentas.7.

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus dėl nuostolių dydžio. Ieškovės pateiktoje UAB „Impeksservis“ 2009 m. spalio 22 d. ataskaitoje lyginamųjų kainų (palyginimo objektų) nenurodyta, transporto priemonių pasiūlos rinkai analizė nepateikta. UAB „Impeksservis“ turto vertintojos M. Š. kaip ekspertės apklausa teismo posėdyje buvo neteisėta. Specialisto instituto civiliniame procese nėra, specialisto išvada teismo posėdyje, kuri pateikta ne byloje surinktų pirminių įrodymų analizės pagrindu, nepripažįstama įrodinėjimo priemone.

Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ byloje skirti teismo ekspertizę. Teismas nepagrįstai sprendė, kad į sudegintų transporto priemonių likučių vertę nereikia atsižvelgti, nes jų negalima panaudoti realizacijai. VMI patirtos ginčo transporto priemonių įvertinimo sumos (600 Lt) ar jų pardavimo skelbimo kaina (254,10 Lt) nėra nuostoliai dėl neiÅ¡saugojimo, todėl nepriteistini. Å ių iÅ¡laidų valstybė nebÅ«tų atgavusi transporto priemonių pardavimo atveju.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė padegimo sukelto gaisro padarytÄ Å¾alÄ galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę.

Teismas be pagrindo nenugalimÄ jÄ jėgÄ daugiau siejo su gaisru, o ne su jo priežastimi – padegimu. Tiek padegimas, tiek gaisras atsakovei yra nenugalima jėga, nes nė vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti; dėl padegimo ir gaisro transporto priemonių nebuvo galima objektyviai iÅ¡saugoti; dėl ypač trumpo kėsinimosi laiko ir panaudotų itin greit įsiliepsnojančių padegamųjų medžiagų atsakovė negalėjo nei užkirsti kelio padegimui, nei gaisro kontroliuoti; atsakovė nebuvo prisiėmusi nei padegimo, nei gaisro ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Teismas be pagrindo sprendė, kad nenugalimo jėgos nebuvimÄ patvirtina nuosprendis, kuriuo konstatuota, kad ginčo transporto priemonės buvo sunaikintos trečiųjų asmenų J. D. ir R. S. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje teismas nesiaiÅ¡kino dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės Å¡ioje byloje civilinės atsakomybės santykių ir nepasisakė dėl to, ar padegimas yra ta nenugalima jėga, kuri paÅ¡alina UAB „Sauda“ civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje nedalyvavo, nuosprendis Å¡ioje byloje neturi prejudicinės galios ir galėjo bÅ«ti vertinamas tik kaip raÅ¡ytinis įrodymas.

Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktÄ prof. G. Babachinaitės straipsnį „Šiuolaikinio registruoto nusikalstamumo Lietuvoje pagrindiniai bruožai“ (Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(4)). Teismas neatsižvelgė į atsakovės įrodinėtÄ aplinkybę – bendrÄ nusikalstamumo gerėjimo tendencijÄ , lyginant su situacija, kuri buvo 2002 m. Atsakovė padegimo nenumatymÄ grindė Å¡io nusikaltimo beprasmiÅ¡kumu, dėl ko jo negalėjo protingai numatyti. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovė apsaugÄ organizavo netinkamai.

Å ioje byloje vertinamo padegimo atsiradimo priežastys pripažintinos tiek specifinėmis bei nebÅ«dingomis Vilniaus nusikalstamumo 2009 m. pabaigoje situacijai, kad vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo padegimo gaisro atitinkamomis sÄ lygomis negalėjo numatyti ir tikėtis. Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl atsakovės teiginių, jog ieÅ¡kovė be pagrindo gretina padegimÄ su vagyste, grobimu ar kitokiu nusikalstamu kėsinimusi, kai nesiekiama objektui tyčia pakenkti.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad esant Å¡alių ginčui, kuris kyla iÅ¡ pasaugos teisinių santykių, kai saugotojas atsako be kaltės, negalima svarstyti kreditoriaus veikų, kurios priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su atsiradusia žala.

Nusikaltimo faktas (padegimas) yra įrodytas. Jeigu valstybės kontrahentui atsirado žalos dėl vieÅ¡ojo saugumo neužtikrinimo (t. y. valstybės funkcijos ir pareigos nevykdymo), tai yra pagrindas svarstyti, ar valstybė, laikanti save pasaugos sutarties Å¡alimi, padarė viskÄ , kÄ pagal įstatymÄ privalėjo padaryti. Valstybė atsakinga už atsakovės neapsaugojimÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Valstybė, atsakovu pasirinkdama UAB „Sauda“, o ne trečiuosius asmenis, įstatymu naudojasi nesÄ Å¾iningai, nes pati dėl savo faktinio neveikimo yra patyrusi žalos.

Teismas skundžiamame sprendime akcentuoja atsakovės turtinės padėties neįrodinėjimÄ , tačiau neanalizuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalies sÄ lygos dėl atsakomybės prigimties ir sÄ lygos dėl Å¡alių tarpusavio santykių.IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Sutarties sudarymo metu Vilniaus AVMI darbuotojai turėjo įstatyme aiÅ¡kiai įtvirtintÄ diskrecijos teisę patys nuspręsti ir pasirinkti, kokia forma bus sudaroma sutartis – žodžiu ar raÅ¡tu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad su atsakove buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis, nepriklausomai nuo to, ar teismas jÄ vertintų kaip žodinę, ar kaip raÅ¡ytinį sutartį.2. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti kartu su atsakovės apeliaciniu skundu į bylÄ pateiktų naujų įrodymų, kadangi teisę teikti įrodymus atsakovė turėjo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

3. Atsakovės teiginius, kad „D. D. sutarties sudaryti negalėjo, nes tam nebuvo specialiai įgaliota ir tokių įgaliojimų neįgijo pagal Supaprastintų pirkimų taisykles“, paneigia Vilniaus AVMI virÅ¡ininko 2007 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 1-25, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad Vilniaus AVMI vyresnioji specialistė D. D. buvo įgaliota ir turėjo teisę Vilniaus AVMI vardu atlikti vieÅ¡uosius ir supaprastintus pirkimus. Atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes vieÅ¡ojo supaprastinto pirkimo bÅ«du pirkdama mažos vertės saugojimo paslaugas, Vilniaus AVMI su palankiausias sÄ lygas pasiÅ«liusiu pirkėju įprastai sudarinėdavo žodines pasaugos sutartis, tokius pirkimus apklausos bÅ«du dažniausiai organizuodavo vyriausioji specialistė D.

D., o viena aktyviausių jų dalyvių bÅ«davo bÅ«tent atsakovė. Dalyvaudama Å¡iuose pirkimuose, atsakovė žinojo, kad sutartis su pirkimus laimėjusiu dalyviu sudaroma nedelsiant po laimėtojo paskelbimo. Tik po to, kai 2009 m. lapkričio 22 d. kilusio gaisro metu sudegė atsakovės saugotos transporto priemonės ir ji atsisakė atlyginti valstybės patirtus nuostolius dėl Å¡io neiÅ¡saugoto turto, Vilniaus AVMI specialistai pakeitė sutarčių sudarinėjimo praktikÄ ir apsidrausdami nuo ateityje galinčių kilti panaÅ¡aus pobÅ«džio teisinių ginčų, visas sutartis ėmė sudarinėti raÅ¡ytine tvarka.4.

Atsakovė nepagrįstai referuoja į CK 6.831 straipsnio 2 dalį, teigdama, kad šio straipsnio pagrindu pasaugos sutartis privalėjo būti rašytinė. Šiame straipsnyje kalbama apie daiktus, kurie bus perduoti saugojimui ateityje, tuo tarpu nagrinėjamu atveju transporto priemonės atsakovei buvo perduotos saugojimui dar iki pasaugos sutarties sudarymo.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosVadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kaip atlygintinę pasaugÄ , ar teisėtai ir pagrįstai konstatavo atsakovės kaip saugotojos atsakomybę už gaisro, kilusio dėl padegimo, metu sugadintus daiktus, ar tinkamai nustatė ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį ir ar teisėtai bei pagrįstai atsisakė jį sumažinti.Dėl naujų įrodymų priėmimoAtsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Vilniaus AVMI ir UAB „Sauda“ sudarytas pasaugos sutartis, turto paėmimo (perdavimo) aktus), kuriuos praÅ¡o priimti motyvuodama tuo, kad Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo, kai teismas skundžiamame sprendime nusprendė dėl raÅ¡ytinės atlygintinės vieÅ¡ojo pirkimo pasaugos sutarties buvimo.

Apeliantė taip pat praÅ¡o priimti kaip įrodymÄ prof. G. Babachinaitės straipsnį „Šiuolaikinio registruoto nusikalstamumo Lietuvoje pagrindiniai bruožai“ (Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(4)), kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nesusijusį su nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau vertino Å¡iame straipsnyje pateiktus statistinius duomenis, kuriais rėmėsi atsakovė.Kadangi apeliantė Å¡ioje byloje laikosi pozicijos, jog pasaugos sutartis dėl ginčo transporto priemonių su ieÅ¡kove apskritai nebuvo sudaryta, minėtus įrodymus, kuriais grindžiama tarp Å¡alių susiklosčiusi praktika, apeliantė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priešinga šalis, t. y. ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė savo atsiliepime, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 str.).Dėl pasaugos sutarties sudarymoTarp šalių kilo ginčas dėl pasaugos sutarties sudarymo fakto. Apeliantė, kaip minėta, neigia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl ginčo transporto priemonių perdavimo saugoti atsakovei viešojo pirkimo būdu žodine forma sudarytos atlygintinės pasaugos sutarties pagrindu.

Apeliantės teigimu, tarp Å¡alių susiklostė bÅ«tinosios pasaugos teisiniai santykiai, kuriems esant saugotojas atsako taip pat kaip ir pagal neatlygintinę pasaugos sutartį. Teisėjų kolegija su tokiu teisinių santykių tarp ginčo Å¡alių kvalifikavimu nesutinka.Sprendžiant, ar Å¡alys sudarė pasaugos sutartį ir ar Å¡i sutartis yra atlygintinė, atsižvelgtina į CK 6.830 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pasaugos sutarties sampratÄ . Pagal CK 6.830 straipsnio 1 dalį, pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai nustatyta sutartyje.

Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 str. 4 d.). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pasaugos sutarties sudarymo, bÅ«tina nustatyti, ar apeliantei buvo perduotos saugoti ginčo transporto priemonės, ar apeliantė įsipareigojo jas saugoti ir grÄ Å¾inti iÅ¡saugotas ieÅ¡kovei, ar pastaroji įsipareigojo už tai sumokėti Å¡alių sutartÄ atlyginimÄ .Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2009 m. lapkričio 4 d. UAB „Sauda“ direktoriaus S. K. el. paÅ¡tu pateiktas atsakymas į VMI pasiÅ«lymÄ dėl pasaugos paslaugos pirkimo (1 t., 13 b. l.) ir VMI 2009 m. lapkričio 5 d. tiekėjų apklausos pažyma (1 t., 12 b. l.) patvirtina, kad apeliantė kaip tiekėja dalyvavo ieÅ¡kovės organizuotame vieÅ¡ojo supaprastinto pirkimo konkurse dėl ginčo transporto priemonių pasaugos paslaugų pirkimo ir jos pateiktas pasiÅ«lymas (bendra pasiÅ«lyta kaina 24,20 Lt) pripažintas tinkamiausiu.

Vilniaus AVMI 2009 m. spalio 28 d. turto apskaitos ir perdavimo akte Nr. 309 UAB „Sauda“ direktorius S. K. pasiraÅ¡ydamas patvirtino, kad 2009 m. lapkričio 6 d. apeliantė Å¡iame akte nurodytÄ turtÄ priėmė saugoti bei yra įspėta apie atsakomybę už perimto saugoti turto dingimÄ , sugadinimÄ ar iÅ¡Å¡vaistymÄ (1 t., 15 b. l.). Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis.Byloje nėra ginčo, kad apeliantės veikla yra susijusi su transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telėje paslaugų teikimu.

Taip pat nėra ginčo, kad tarp ginčo Å¡alių yra susiklostę nuolatiniai bendradarbiavimo santykiai, t. y. ieÅ¡kovė nuolat perka iÅ¡ apeliantės valstybės konfiskuotų transporto priemonių pasaugos paslaugas. Akivaizdu, kad ir dėl ginčo transporto priemonių apeliantės ketinimas buvo teikti pasaugos paslaugas už atlyginimÄ . Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas, kvalifikuodamas tarp Å¡alių vieÅ¡ojo supaprastinto pirkimo tvarka sudarytÄ pasaugos sutartį kaip atlygintinę, pažeidė CK 6.193 straipsnį.

Vien ta aplinkybė, kad apeliantė neiÅ¡rašė ieÅ¡kovei jokių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už ginčo transporto priemonių saugojimÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindas manyti, kad pasauga buvo neatlygintinė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo transporto priemonės buvo sudegintos 2009 m. lapkričio 22 d., t. y. po 16 dienų nuo pasaugos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovei nespėjus jų realizuoti. Pagal CK 6.840 straipsnio 1 dalį, jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė, davėjas privalo sumokėti saugotojui atlyginimÄ pasibaigus saugojimui arba Å¡alys gali susitarti, kad atlyginimas bus mokamas dalimis periodiÅ¡kai, pasibaigus sutartyje nustatytam periodui.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė, apklausdama tiekėjus, nurodė, kad už suteiktÄ paslaugÄ bus atsiskaitoma per 10 dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo. Nesant susitarimo dėl periodinio atsiskaitymo, PVM sÄ skaita faktÅ«ra turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovei atsiėmus saugomus daiktus.Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Vilniaus AVMI, perėmusi ginčo transporto priemones iÅ¡ Muitinės departamento, jų iÅ¡ saugotojos UAB „Sauda“ faktiÅ¡kai nepasiėmė, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės buvimo.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė, įvykdžiusi supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, 2009 m. lapkričio 6 d. perdavė apeliantei saugoti ginčo transporto priemones. BÅ«tent nuo Å¡io momento tarp Å¡alių buvo sudaryta pasaugos sutartis (CK 6.830 str. 4 d.). Todėl kur ir kokiu pagrindu iki tol buvo saugomas minėtas turtas, nagrinėjamoje byloje nereikia nustatinėti.Apeliantė, neigdama pasaugos sutarties sudarymÄ , rėmėsi ta aplinkybe, kad sutartis nebuvo įforminta raÅ¡tu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.831 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį pasaugos sutartis pripažįstama raÅ¡ytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas saugotojo iÅ¡duotu davėjui kvitu ar kitu dokumentu, sprendė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė pasaugos sutartis.

Apeliantė teigia, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes ieÅ¡kovė įrodinėjo tik žodinės sutarties sudarymÄ . Nesutikdama su Å¡iuo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys raÅ¡ytinės pasaugos sutarties neįformino, todėl ir kilo ginčas tarp Å¡alių dėl Å¡ios sudarymo. TeisiÅ¡kai Å¡alių nurodytas aplinkybes kvalifikuoja teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal minėtÄ normÄ kvito ar kito saugotojo dokumento iÅ¡davimas prilyginamas raÅ¡ytinei sutarčiai.

Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip saugotoja jokio dokumento ieÅ¡kovei kaip pasaugos davėjai neiÅ¡davė, tačiau padarė jau minėto turinio įraÅ¡Ä ieÅ¡kovės dokumente (2009 m. spalio 28 d. turto apskaitos ir perdavimo akte Nr. 309). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įraÅ¡as CK 6.832 straipsnio 5 dalies prasme bÅ«tų pakankamas įrodymas pasaugos sutarties sudarymui patvirtinti, atsiimant daiktÄ iÅ¡ saugotojo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, be kita ko remdamasi ir minėtuoju atsakovės įraÅ¡u akte, įrodinėjo pasaugos sutarties sudarymÄ , teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys faktiÅ¡kai sudarė raÅ¡ytinę pasaugos sutartį, nereiÅ¡kia bylos ribų peržengimo teismo iniciatyva.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (dėl informacijos apie pirkimo sÄ lygas pateikimo, siÅ«lymo sudaryti sutartį konkurso laimėtojui pateikimo, sutarties įforminimo).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustatė, kad tiekėjas sudaryti sutarties kviečiamas raštu (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), kartu jam pranešama, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, perkančioji organizacija, pasitvirtindama supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, jose galėjo nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt.

Tuo metu galiojusiose VMI pasitvirtintose Taisyklėse nebuvo tiesiogiai numatyta galimybė sudaryti pirkimo sutartis žodžiu, tačiau Taisyklių 61 punkte buvo nustatyta, kad atliekant mažos vertės pirkimus Perkančioji organizacija gali nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1–4 ir 6 dalimis; pagal Taisyklių 92.1 punktÄ , žodžiu gali bÅ«ti bendraujama (kreipiamasi į tiekėjus, pateikiami pasiÅ«lymai), kai pirkimas vykdomas apklausos bÅ«du ir pirkimo sutarties vertė nevirÅ¡ija 10 000 Lt su PVM.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nurodytas VPÄ® ir Taisyklių nuostatas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė mažos vertės pirkimų atveju raÅ¡ytinės sutarties sudaryti neprivalėjo. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nesudarius raÅ¡ytinės pasaugos sutarties, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo neužbaigtos. Juolab, kad ir pati apeliantė, pateikusi savo pasiÅ«lymÄ ir priėmusi saugoti ginčo transporto priemones, nereikalavo sudaryti raÅ¡ytinės formos sutartį arba atsiimti saugomus daiktus.

Kiti apeliantės nurodyti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti. Taisyklių 28 punktas nustatė, kad pirkimų dokumentai gali bÅ«ti nerengiami, kai apklausa vykdoma žodžiu. Apeliantė jokios papildomos informacijos apie pirkimo sÄ lygas nereikalavo. Pagal Taisyklių 62 punktÄ , tiekėjas sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raÅ¡tu (iÅ¡skyrus mažos vertės pirkimų atveju). Taisyklių 98 punktas dėl informacijos pateikimo raÅ¡tu netaikomas, kai supaprastintas pirkimas atliekamas apklausos bÅ«du žodžiu.

Nagrinėjamu atveju apklausa buvo vykdoma siunčiant tiekėjams el. laiškus, o ne perkančiosios organizacijos raštus, todėl taikytinos minėtos žodinės apklausos išimtys. Apeliantės teiginį, kad jai jokia forma (nei žodine, nei rašytine) nebuvo siūloma sudaryti pasaugos sutartį, paneigia jos pačios faktiniai veiksmai po pasiūlymo pateikimo, t. y. 2009 m. lapkričio 6 d. įrašo padarymas minėtame akte, kuriuo buvo patvirtintas ginčo transporto priemonių priėmimas saugoti. Apeliantė pateikė pasaugos sutartis, sudarytas su ieškove dėl kitų transporto priemonių saugojimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokios sutartys nebuvo sudaromos žodine forma.

Juolab, kad ieÅ¡kovė pažymėjo, jog po kilusio ginčo tarp Å¡alių Vilniaus AVMI ėmė visas sutartis sudarinėti raÅ¡tu.Apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo pasaugos sutarties sudarymo fakto tuo pagrindu, kad VMI vyriausioji specialistė D. D. neturėjo įgaliojimų sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį inspekcijos vardu, todėl apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d.). Be to, ieÅ¡kovė kartu su atsiliepimu pateikė įrodymÄ , kad D.

D. buvo įraÅ¡yta į Vilniaus AVMI pirkimo organizatorių sÄ raÅ¡Ä (3 t., 158 b. l.).Dėl nenugalimos jėgos (force majeure)Pagal CK 6.845 straipsnio 2 dalį, jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugedimÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai daiktas žuvo ar buvo sugadintas dėl nenugalimos jėgos. Taigi konstatavus, kad Å¡alys sudarė atlygintinę pasaugos sutartį dėl ginčo transporto priemonių saugojimo, bei nesant ginčo, kad apeliantė yra profesionali saugotoja, užsiimanti Å¡iuo verslu, už perduotų saugoti daiktų sugadinimÄ apeliantei taikytina griežtoji atsakomybė (be kaltės), t. y. apeliantė atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar jÄ Ä¯vykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.).Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai:1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;3) Å¡alis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;4) Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimo rizikos.

Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003).Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dėl padegimo kilęs gaisras nėra nenugalima jėga. Apeliantės teigimu, šių aplinkybių atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ji negalėjo užkirsti kelio padegimui ir nebuvo prisiėmusi nei padegimo, nei gaisro ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja jam perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ grÄ Å¾inti iÅ¡saugotÄ (CK 6.830 str. 1 d.). Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto iÅ¡saugojimÄ (CK 6.832 str. 1 d.). Jeigu saugojimo sÄ lygos sutartyje nenustatytos ar nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daiktÄ tokiomis sÄ lygomis, kurios maksimaliai užtikrintų daikto iÅ¡saugojimÄ (CK 6.836 str. 1 d.). Daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas tokios pat bÅ«klės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimÄ , amortizacijÄ ar pasikeitimÄ dėl natÅ«ralių jo savybių (CK 6.844 str. 2 d.).

IÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų akivaizdu, kad saugotojas, priimdamas saugoti daiktÄ , turi įvertinti visas galimas grėsmes dėl kėsinimosi į turtÄ . Transporto priemonės perduodamos saugoti ne tik nuo vagystės, bet ir nuo atskirų jų dalių vagystės, apgadinimo, suniokojimo ir kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių Å¡io turto vertė gali sumažėti. Protingas ir apdairus saugotojas turi imtis visų reikalingų priemonių tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias paÅ¡aliniams asmenims patekti į saugomÄ aikÅ¡telę ir kėsintis į joje esantį turtÄ .

Bet koks galimas kėsinimasis į saugomÄ daiktÄ , įskaitant ir padegimÄ , yra protingai numatoma rizika ir tinkamai savo pareigÄ atliekantis saugotojas jÄ turi prisiimti. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų pasaugos sutarties tikslo – daikto bÅ«klės iÅ¡saugojimo.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nenugalimos jėgos požymių nebuvimo, vadovavosi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1313-655/2013 konstatuotomis aplinkybėmis, kad ginčo transporto priemonės buvo sunaikintos trečiųjų asmenų J.

D. ir R. S. nusikalstamais veiksmais, t. y. visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant. Å ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai, kurių nebereikia įrodinėti (CPK 182 str. 3 p.). Juolab, kad byloje nėra ginčo, jog minėtos transporto priemonės buvo padegtos trečiųjų asmenų. Teismas skundžiamame sprendime iÅ¡dėstė argumentus, kuriais remiantis sprendė, jog Å¡iuo atveju nėra nenugalimo jėgos požymių. Apeliantės argumentai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl nenugalimos jėgos kaip Å¡alinančios UAB „Sauda“ civilinę atsakomybę aplinkybės buvimo ar nebuvimo, atmestini, kadangi Å¡ios aplinkybės yra nagrinėjamos bylos dalykas ir pirmosios instancijos teismas jas vertino priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje.Apeliantė akcentuoja, kad Å¡iuo atveju buvo imtasi visų protingų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos, tačiau ta aplinkybė, kad tretieji asmenys sugebėjo įsibrauti į teritorijÄ ir padegti transporto priemones, rodo, kad tokių priemonių nepakanka užtikrinti turto apsaugÄ .

Apeliantė taip pat pažymi padegimo beprasmiÅ¡kumÄ , tačiau Å¡io nusikaltimo motyvai neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl nenugalimo jėgos buvimo. Kėsinimasis sunaikinti turtÄ , nepaisant to, ar tai mažiau tikėtina nei kėsinimasis jį pagrobti, yra galima grėsmė, kuriÄ saugotojas turi numatyti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliantės įrodinėjama bendra nusikalstamumo gerėjimo tendencija, lyginant su anksčiau Å¡alyje buvusia situacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės neatitinka visumos kriterijų, kurie leistų jas pripažinti nenugalima jėga, paÅ¡alinančia saugotojo atsakomybę (CK 6.845 str. 2, 3 d.).Dėl kitų atleidimo nuo atsakomybės pagrindųKasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas profesionalaus saugotojo ar už atlyginimÄ saugančio asmens civilinę atsakomybę už neiÅ¡saugojimÄ paÅ¡alina tik nenugalima jėga.

Jų civilinės atsakomybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nepaÅ¡alina kitos civilinę atsakomybę Å¡alinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnyje ir kitose normose ar kituose įstatymuose, nes iÅ¡ tokių saugotojų protinga reikalauti visų priemonių, reikalingų daiktui iÅ¡saugoti, įveikiamų tik nenugalimos jėgos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).Apeliantė teigia, kad valstybė, veikdama per savo institucijas, netinkamai vykdė savo pareigas ir funkcijas, susijusias su vieÅ¡ojo saugumo užtikrinimu, neužkardė trečiųjų asmenų daromo nusikaltimo, t. y. padegimo, nepranešė apeliantei visų svarbių aplinkybių, dėl kurių ginčo transporto priemonės tapo padegimo objektu, todėl valstybė kaip kreditorius taip pat yra atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ .Kaip minėta, apeliantė yra profesionali saugotoja, ieÅ¡kovės perduotas transporto priemones saugojusi už atlyginimÄ , todėl vadovaujantis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir CK 6.259 straipsnyje įtvirtintÄ miÅ¡rios kaltės institutÄ .

Apeliantės nurodomi valstybės, kuriai atstovauja ieÅ¡kovė, veiksmai (neveikimas) yra pernelyg suabsoliutinami. Valstybė negali užtikrinti, kad Å¡alyje apskritai nebÅ«tų įvykdomi jokie nusikaltimai. Todėl nusikaltimo įvykdymo faktas Å¡ios bylos kontekste nelaikytinas valstybės, veikiančios per savo institucijÄ , kaip sutarties kontrahento pareigų nevykdymu. Tai, kad atitinkamos teisėsaugos institucijos neužkardė trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, negali bÅ«ti vertinama kaip kitos valstybės institucijos (Å¡iuo atveju VMI) neveikimas, lėmęs apeliantės sutartinės prievolės netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir nuostolių atsiradimÄ .

Nepaisant to, kad skirtingos institucijos veikia to paties subjekto – valstybės vardu, apeliantės įrodinėjamas netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės netinkamo pareigų vykdymo ir apeliantės neįvykdytos pasaugos sutarties yra labai nutolęs, taigi ieÅ¡kovės kaltė neįrodyta. Vadovaujantis apeliantės logika, valstybės institucijoms nebÅ«tų jokios prasmės sudarinėti pasaugos sutarčių su privačiais Å«kio subjektais, kadangi dėl bet kokio nusikalstamo kėsinimosi į saugomÄ turtÄ bÅ«tų galima kaltinti pačiÄ valstybę.

Juk pasaugos sutartis šiuo atveju tam ir buvo sudaryta, kad būtų apsaugotas valstybės turtas, nes VMI, perėmusi konfiskuotas transporto priemones, pati tokios apsaugos užtikrinti negali.Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas, atsisakydamas sumažinti nuostolių atlyginimo dydį pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į atsakomybės prigimtį ir šalių tarpusavio santykius, teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma taikytina tik tuo atveju, jeigu skolininkui dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Tokių aplinkybių apeliantė byloje neįrodinėjo (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė jokių savo finansinių dokumentų, kurie patvirtintų, kad priteisus visÄ ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ , įmonės turtinė padėtis pablogėtų tiek, kad įmonė taptų nemoki ir nebegalėtų tęsti savo veiklos. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymas nagrinėjamu atveju nepažeis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai atsakove pasirinko UAB „Sauda“, o ne trečiuosius asmenis, kurie padegė transporto priemones.

Tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta pasaugos sutartis, kuriÄ atsakovė vykdė netinkamai ir dėl to ieÅ¡kovei buvo padaryta turtinė žala. Tuo pagrindu atsakovei buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas. Pažymėtina, kad atlyginusi ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , atsakovė turės teisę pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ tretiesiems asmenims (CK 6.280 str. 1 d.).Dėl nuostolių dydžioPagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (CK 6.249 str. 5 d.). Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė grindė patirtos žalos dydį, vertinimo.Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).IeÅ¡kovė patirtÄ Å¾alÄ dėl sugadintų transporto priemonių įrodinėjo UAB „Impeksservis“ 2009 m. spalio 22 d. transporto priemonių įvertinimo pažyma (1 t., 135-151 b. l.).

Å ioje pažymoje nurodyta iÅ¡vada dėl ginčo transporto priemonių rinkos vertės vertinimo dienÄ , t. y. 2009 m. spalio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad žala dėl transporto priemonių sugadinimo atsirado praėjus mėnesiui nuo atlikto jų vertinimo, transporto priemonės ieÅ¡kovės užsakymu buvo įvertintos siekiant jas parduoti konkurso bÅ«du, teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , pagrįstai vadovavosi Å¡iuo vertinimu, o ne atsakovės pateiktomis UAB „Marleksa“ transporto priemonių vertinimo ataskaitomis (2 t., 4-16, 19-31 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad vertinimas buvo atliktas ir turto vertės nustatymo diena yra 2013 m. birželio 6 d., t. y. praėjus 3,5 metų po transporto priemonių padegimo, iki padegimo jų neapžiÅ«rėjus.

Dėl šių priežasčių ieškovės pateiktas UAB „Impeksservis“ vertinimas laikytinas tikslesniu ir patikimesniu įrodymu, patvirtinančiu padarytos žalos dydį.Apeliantės teigimu, teismas negalėjo vadovautis ieškovės pateiktu UAB „Impeksservis“ vertinimu, kadangi jame nėra nurodyta lyginamųjų kainų (palyginimo objektų), nepateikta transporto priemonių pasiūlos rinkai analizė. Šis argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas, nes visų pirma, UAB „Impeksservis“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu (4.1 p.); tam buvo panaudoti informacijos šaltiniai:

VÅ¡Ä® Emprekis žinynas „Autotransporto kainos“, 2009 m. spalis; informacijos interneto svetainėse apie transporto priemonių pasiÅ«lÄ rinkai analizė (4.3 p.). Antra, nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta turto vertintoja M. Å .. Proceso įstatymas nedraudžia apklausti specialistÄ , parengusį iÅ¡vadÄ , kuri byloje vertinama kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Trečia, apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad analogiÅ¡kų transporto priemonių (to paties modelio, gamybos metų, vizualinės bÅ«klės) rinkos kainos 2009 m. spalio mėnesį iÅ¡ esmės skyrėsi nuo vertinime nurodytos ginčo transporto priemonių rinkos kainos.

Kaip minėta, apeliantės byloje pateiktame UAB „Marleksa“ vertinime turto vertė buvo nustatyta praėjus gan ilgam laikotarpiui nuo žalos atsiradimo momento, todėl akivaizdu, kad transporto priemonės per šį laikotarpį galėjo nuvertėti. Nesant jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti UAB „Impeksservis“ vertinimo iÅ¡vados objektyvumu, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas yra faktiÅ¡kai sunaikintas, skirti retrospektyvinę teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia buvo turto vertė žalos padarymo dienÄ , netikslinga.Pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį, saugotojas privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trÅ«kumu ar sugedimu.

Jeigu dėl daikto sugadinimo, už kurį saugotojas atsako, daikto vertė sumažėjo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesnę paskirtį, tai davėjas turi teisę atsisakyti atsiimti daiktÄ ir reikalauti, kad saugotojas atlygintų daikto vertę ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.846 str. 3 d.). Byloje nėra ginčo, kad visiÅ¡kai sudegintų transporto priemonių nebegalima naudoti pagal jų ankstesnę paskirtį. Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja atlyginti iki sugadinimo buvusiÄ transporto priemonių vertę kaip patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Apeliantė įrodinėja sudegintų transporto priemonių likučių vertę (atitinkamai 5 441 Lt ir 6 175 Lt) UAB „Marleksa“ 2006 m. birželio 2 d. iÅ¡duotomis kelių transporto priemonių vertinimo pažymomis (1 t., 51-52 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios pažymos, kaip kad jose nurodyta, be turto vertinimo ataskaitos negalioja. Vėliau byloje pateiktose UAB „Marleksa“ ataskaitose pridėtos kitos pažymos, kuriose transporto priemonių likutinė vertė nėra nurodyta.Apeliantė taip pat teigia, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su ginčo transporto priemonių įvertinimu (600 Lt) ir paskelbimu apie jų pardavimÄ (254,10 Lt) nėra nuostoliai dėl neiÅ¡saugojimo, todėl nepriteistini.

Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Ieškovė nepagrindė, kaip minėtos išlaidos yra susijusios su ginčo transporto priemonių sugadinimu. Teismas, priteisdamas šias išlaidas kaip ieškovės nuostolius, neatsižvelgė į tai, kad tokias išlaidas ieškovė būtų patyrusi bet kokiu atveju, t. y. net ir tuomet, jeigu ginčo transporto priemonės būtų išsaugotos ir vėliau ieškovė būtų jas pardavusi viešo konkurso būdu, išlaidų, susijusių su konkurso organizavimu (transporto priemonių įvertinimo, skelbimo patalpinimo spaudoje) ieškovė nebūtų atgavusi.

Kadangi minėtos iÅ¡laidos nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su atsakovės neįvykdytu sutartiniu įsipareigojimu, Å¡ioje dalyje skundžiamas sprendimas pakeistinas, sumažinant ieÅ¡kovei bendrÄ priteistinų nuostolių sumÄ iki 280 720 Lt (281 574,10 Lt - 600 Lt - 200 Lt), kas sudaro 81 302,13 Eur.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių (CPK 93 str. 5 d.). Sumažinus ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ iki 81 302,13 Eur, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį sumažintinas iki 1 914,80 Eur.IeÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 99,69 proc., atmestų – 0,31 proc.

Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t., 47-50 b. l.). Taigi atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai sudaro 4,65 Eur (CPK 93 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 1 440,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , 3 t., 37 b. l.). IÅ¡ dalies patenkinus skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ (į. k. 120507414) 81 302,13 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-10-24) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 1 914,80 Eur žyminio mokesčio ir 12,68 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ (į. k. 120507414) naudai 4,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.“Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ (į. k. 120507414) naudai 4,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                                         Danguolė Martinavičienė                                                                                                         Egidijus Žironas                                                                Â