a37cf64a-e53f-4799-accc-e2ef5c83ddfc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-16-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02409-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant vertėjai Lilijai Dautarienei,pareiÅ¡kėjos atstovei J. R., atsakovės atstovei D. V., 2014 m. vasario 17 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. K. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja P. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu ir vėlesniais patikslintais skundais (I t., b.l. 1-3; I t., b.l. 128-130, III t., b. l. 1-4) atsakovei Lietuvos valstybei (toliau – ir atsakovė), atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ :- 245 370,31 Lt už 1993-1996 metų laikotarpį;- 2 125 512,42 Lt už 1997-2011 metų laikotarpį;- 247 150,36 Lt už 2012-2013 metų laikotarpį.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad O. P. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) teises ir pareigas paveldėjo pareiÅ¡kėja. Teigia, kad O. P. 1992-05-27 tuometinei Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kurios teises ir pareigas perėmė Tarnyba, pateikė pirminį praÅ¡ymÄ atkuri nuosavybės teises į 36,23 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas) bei giminystės ryÅ¡ius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

PareiÅ¡kėjos teigimu iki nacionalizacijos ginčo sklypÄ nuosavybės teise valdė B. P. Nurodo, kad Tarnyba 2012-05-30 sprendimu Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. P.“ atkÅ«rė nuosavybės teises į 2,44 ha žemės. Mano, kad nuo 1992-05-27 Tarnyba neturėjo teisės atkuri nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ kitiems asmenims ir Å¡ios nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkurtos O. P. 1992 metais.PareiÅ¡kėja teigia, kad Tarnybai 1992 metais neatkÅ«rus nuosavybės teisių, yra daromas tęstinis teisės pažeidimas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ negautomis pajamomis. PaaiÅ¡kina, kad pagal Tarnybos 2012-05-30 sprendimo Nr. 14S-103 nuoraÅ¡Ä O. P. turėjo 36,23 ha ploto žemės, iÅ¡ kurios 31,73 ha – ariama žemė, todėl nuo Å¡io ploto ir skaičiuoja negautas pajamas. Patikslintame skunde pateikti skaičiavimai, kiek bÅ«tų gauta pajamų, jei minėtame 31,73 ha ariamos žemės sklype nuo 1992 metų bÅ«tų auginti ir realizuoti kviečiai. Teigia, jog Å¡ios negautos pajamos yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Tarnybos neveikimu atkuriant pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į žemę.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimais (I t. b.l. 42-50, II t. b.l. 2-10, III t., b. l. 22-24) į pareiÅ¡kėjos skundÄ ir patikslintus skundus praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus.Tarnyba pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-11-23 sprendimu pareiÅ¡kėjos P. K. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad administracinėje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovė Tarnyba vilkino atlikti bÅ«tinus veiksmus iki priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Tarnyba mano, kad pareiÅ¡kėja neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 1993 metų iki 2011 metų, nes teisę pretenduoti į tetos O. P. 1992 metais iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Ä¯ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pareiÅ¡kėja įgijo tik Kretingos rajono apylinkės teismui 2010-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 4-584-474/2010 atnaujinus terminÄ palikimui priimti į mirusios tetos O. P. turtÄ ir Kretingos rajono apylinkės teismui 2011-09-06 sprendimu nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad buvusi žemės savininkė B.

P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 36,32 ha žemės plotÄ , sklypuose (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodo, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti 247 150,36 Lt už laikotarpį nuo 2012 metų iki 2013 metų yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2012-11-23 sprendimu konstatuota, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto, t. y Nacionalinės žemės tarnybos, vilkinimo požymių atkuriant nuosavybės teises į B. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), nenustatyta, t. y. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vykdomas be pažeidimų.

Atsakovės teigimu nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos P. K. atstovė J. R. patikslintÄ skundÄ palaiko, praÅ¡o jį tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovė D. V. palaiko atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ ir praÅ¡o patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Konstatuojama:PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės dėl valstybės valdžios institucijų vilkinimo atlikti veiksmus. PareiÅ¡kėja P. K. turtinę žalÄ kildina iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir kitų valstybės valdžios institucijų, kurių teises ir pareigas perėmė Tarnyba, veiksmų atkuriant nuosavybės teises O. P., kurios turto paveldėtoja yra pareiÅ¡kėja, į buvusių žemės savininkų J. Å . ir B.

P. iki nacionalizacijos valdytÄ 36,23 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)), pagal Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-05-27 pateiktÄ pirminį praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡ios nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkurtos 1992 metais.PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tarnybos 2012-05-30 sprendimu Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

P.“ atkÅ«rė nuosavybės teises į 2,44 ha žemės. Teigia, kad Å¡iame sprendime nurodyta, jog O. P. turėjo 36,23 ha ploto žemės, iÅ¡ kurių 31,73 ha ariama žemė. PareiÅ¡kėja mano, kad 1992 metais neatkÅ«rus minėtų nuosavybės teisių yra daromas tęstinis teisės pažeidimas, nes pareiÅ¡kėja negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jei bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į minėtÄ 31,73 ha ploto ariamÄ Å¾emę. PaaiÅ¡kina, kad negautos pajamos apskaičiuotos pagal tai, kiek laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2013 metų vidutiniÅ¡kai bÅ«tų gauta pajamų už Å¡ioje žemėje užaugintÄ ir realizuotÄ produkcijÄ â€“ kviečius.

Civilinės atsakomybės sÄ lygos.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.), be to, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai.

Dėl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į bendrÄ sias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Paprastai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010).Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ , privalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ bei nurodyti konkrečius motyvus ir argumentus, kurių pagrindu padaroma vienokia ar kitokia iÅ¡vada.

Dėl veiksmų neteisėtumo.Kaip minėta, pareiÅ¡kėja mano, kad 1992 metais neatkÅ«rus nuosavybės teises O. P., kurios turto paveldėtoja yra pareiÅ¡kėja, į buvusių žemės savininkų J. Å . ir B. P. iki nacionalizacijos valdytÄ 36,23 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)), pagal Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-05-27 pateiktÄ pirminį praÅ¡ymÄ yra daromas tęstinis teisės pažeidimas.

Vertinant, ar pareiÅ¡kėja turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ , pirmiausia reikia nustatyti pirmÄ jÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygÄ â€“ ar Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atliko neteisėtus veiksmus.Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KLAAT) 2012-11-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-113-609/2012 (I t., b. l. 112-115) atmetė kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos P. K. skundÄ , kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į 34,19 ha žemės plotÄ ir 2,04 ha miÅ¡ko plotÄ , esančius (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo, o nesant galimybės žemę grÄ Å¾inti natÅ«ra turėtoje vietoje, atsakovę įpareigoti priimti sprendimÄ dėl analogiÅ¡ko žemės sklypo iÅ¡ apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo suteikimo, jį padidinant 100 procentų.

KLAAT konstatavo, kad byloje esantis 2012-05-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimas Nr. 14S-103 patvirtina, jog Å¡iuo metu yra atkurtos nuosavybės teisės į O. P. tenkančiÄ buvusios savininkės B. P. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 2,44 ha miÅ¡ko, be to, sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį - 31,73 ha žemės, 2,06 ha miÅ¡ko, bus atkurtos vėliau. KLAAT taip pat pažymėjo, kad nustačius, jog po to, kai 2011-09-06 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad B.

P. iki žemės nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės teisėmis valdė 36,23 ha žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), 2012-02-04 mirė O. P. įpėdinis P. Å ., o jo įpėdinė B. G. tik 2012-03-19 iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti jo palikimÄ , negalima konstatuoti, jog atsakovė vilkino veiksmus, bÅ«tinus atlikti iki priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. KLAAT konstatavo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo O. P. į dalį buvusios savininkės B.

P. nuosavybės teisėmis valdytos žemės, o parengus žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ir iÅ¡nagrinėjus pretendentų praÅ¡ymus suprojektuoti lygiaverčius žemės sklypus, bus atkurtos nuosavybės teisės į O. P. likusiÄ negrÄ Å¾intÄ B. P. žemėvaldÄ , laikytina, jog skundo reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-12-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-919/2013 (II t., b. l. 41-51) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-11-23 sprendimÄ minėtoje administracinėje byloje Nr. I-113-609/2012 paliko nepakeistÄ .

LVAT pažymėjo, jog byloje ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl Tarnybos vilkinimo atkurti nuosavybės teises. LVAT nurodė, jog administracinėje byloje ginčo nekilo dėl aplinkybės, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas pareiÅ¡kėjai į ginčo žemę vykdomas O. P. 1992-05-27 pateikto praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. (B.) P. nuosavybės teisėmis valdytÄ turtÄ pagrindu kaip O. P. teisių perėmėjai. LVAT pažymėjo, jog O. P. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikė 1992-05-27, tačiau ji mirė 1996-04-30, o duomenų, kad ji ginčijo atsakovo veiksmus nevykdant, vilkinant vykdyti jai nuosavybės atkÅ«rimÄ pagal 1992-05-27 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , nėra pateikta.

LVAT nesutiko su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad 1992 metais buvo visos sÄ lygos vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ O. P., kadangi nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Taip pat pažymėjo, jog P. Å . kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismÄ dėl juridinio fakto dėl B. P. iki nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės teisėmis valdytos žemės ploto nustatymo ir tik 2011-09-06 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011 (I t., b. l. 26-27), įsiteisėjusiu 2011-10-07, buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad B.

P. iki žemės nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės teisėmis valdė 36,23 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini). LVAT konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ 1992 metais nebuvo visų reikalingų sÄ lygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, kad laikantis Å¡io įstatymo 19 straipsnyje numatytų terminų bÅ«tų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

LVAT nurodė, kad Å¡iuo atveju institucijai sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ nebuvo teisinių sÄ lygų priimti kitokį – teigiamÄ â€“ sprendimÄ , nes trÅ«ko giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų bei pažymėjo, kad B. (Ba.) P. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tik po to, kai buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011 (I t., b. l. 26-27).LVAT pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių atkÅ«rimas į ginčo žemę vykdomas O.

P. 1992-05-27 pateikto praÅ¡ymo į buvusio savininko B. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ turtÄ pagrindu kaip O. P. teisių perėmėjai, tačiau nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tik 2009-10-23 įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę; pareiÅ¡kėjai, P. Å . tik 2010-06-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (I t., b. l. 20-22) buvo atnaujintas terminas mirusios O. P. palikimui priimti, t. y. buvo nustatyti jos konkretÅ«s teisių perėmėjai. LVAT konstatavo, jog tik įsiteisėjus ir pateikus Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011, buvo sudarytos visos sÄ lygos atkurti nuosavybės teises ir pradėti skaičiuoti terminÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (2009-12-20 redakcija), 111 punkte.LVAT nustatė, kad, įsiteisėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-585-474/2011, buvo pradėtas vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimas į 36,23 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatė, kad 2011-10-10 priimtoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus pažymoje Nr. 14PAŽ-2 buvo nurodyta, kad pagal O. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusios savininkės B. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini), 36,23 ha žemės ir pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, O.

P. turi nuosavybės teisę į 36,23 ha žemės. Be to, nustatė, kad 2012-02-04 mirė O. P. įpėdinis P. Å ., o jo įpėdinė B. G. tik 2012-03-19 iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti jo palikimÄ . LVAT pabrėžė, kad 2012-05-30 Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. P.“ O. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ natÅ«ra (duomenys neskelbtini), o sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 31,73 ha žemės, 2,06 ha miÅ¡ko bus atkurtos vėliau.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja inicijavo administracinį ginÄÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-05-30 sprendimo Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. P.“, kuriuo jai iÅ¡ dalies buvo atkurtos nuosavybės teisės panaikinimo, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-11-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-632-342/2012 (I t., b. l. 102-110), įsiteisėjusiu 2012-11-21, pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Remdamasis iÅ¡dėstytu bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėja patikslintame skunde jokių naujų argumentų dėl vilkinimo nepateikė, teismas konstatuoja, jog atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 1992 m. neatkÅ«rus nuosavybės teisių O.

P. į buvusių žemės savininkų J. Å . ir B. P. iki nacionalizacijos valdytÄ 36,23 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) pagal Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-05-27 pateiktÄ pirminį praÅ¡ymÄ , nebuvo padaryta neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiÅ¡kėjos P. K. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nesant civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų.

Dėl patirtos turtinės žalos. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja patirtÄ Å¾alÄ nurodo vidutines pajamas, kurias bÅ«tų gavusi, jei bÅ«tų nuosavybės teisėmis atkurtoje 31,73 ha ploto ariamoje žemėje, laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2013 metų, užauginusi ir realizavusi produkcijÄ â€“ kviečius.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dėl žalos atlyginimo, apie tai, ar pareiškėjų nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), sprendžiama pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-292/2011).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja negalėjo pagrįstai iÅ¡ anksto numatyti, kad bus gautos jos minimos pajamos, ji gali tik prognozuoti galimų pajamų gavimÄ , taip pat nėra žinoma, ar tokios pajamos apskritai bÅ«tų buvusios net ir tuo atveju, jei nuosavybės teisės į minėtÄ 31,73 ha ploto ariamÄ Å¾emę bÅ«tų buvusios atkurtos.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų skaičiavimų negautos pajamos Å¡iuo atveju nėra realios, jos hipotetinės, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius impossibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali bÅ«ti kompensuojami, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Nuostoliai gali bÅ«ti priteisti vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais ir tik realÅ«s bei įrodyti, tačiau Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nėra.

Nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei žalos, akivaizdu, kad negali bÅ«ti ir kito vieÅ¡osios civilinės atsakomybės elemento - priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas faktines bei teisines bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjos P. K. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos P. K. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                     Laimutė Jokubauskaitė