a37b2ad7-9eaf-446c-98bb-aedacae3d26d · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-491/2010Proceso Nr. 1-89-1-00797-2008-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Laima Dumskienė PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 7 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam V.

Å .,nuteistojo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs Å¡eÅ¡is nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (A. R., V. J. K., D. D., V. K., R. ir V. A. K. bei P. B. turto vagystės) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasNUSTATĖ:V. Å . nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) esančioje garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) :- laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 22 d. 12.00 val. iki 2008 m. gruodžio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku įsibrovė į A. R. garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė A. R. turto už 652 Lt; - laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku įsibrovė į V. J. K. garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė V.

J. K. turto už 1178 Lt; - laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytu laiku įsibrovė į D. D. garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė D. D. turto už 1260 Lt;- 2009 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į A. P. garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė 5500 Lt vertės V. K. dulkių siurblį „Kirby“;- 2009 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į R.

K. garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė R. K. turto už 529 Lt ir 100 Lt vertės V. A. K. kampinį Å¡lifuoklį „DWT WS-125“;- 2009 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į P. B. garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur pagrobė P. B. turto už 350 Lt. Apeliaciniu skundu V. Å . praÅ¡o taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas – skundžiamÄ nuosprendį panaikinti, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nuteistasis pageidauja, kad bÅ«tų svarstoma galimybė už padarytus nusikaltimus skirti jam Å¡velnesnę bausmę – piniginę baudÄ .

Apeliantas skunde dėsto BK 38 straipsnio esmę, jo taikymo pagrindus ir teigia, kad jis pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, savo noru visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , su jais susitaikė, anksčiau jis nebuvo teistas, nuo paskutinio padaryto nusikaltimo teisės pažeidimų nepadarė ir charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes nuteistasis mano, kad jis nėra socialiai pavojingas ir yra visos sÄ lygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas, tačiau be pagrindo to nepadaręs apylinkės teismas priėmė pernelyg griežtÄ ir neteisingÄ nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas iÅ¡ esmės skundžia tik apylinkės teismo sprendimÄ netaikyti jam BK 38 straipsnio nuostatų ir jam paskirtos bausmės rūšį, todėl apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo motyvais, iÅ¡samiau neanalizuoja.

BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms iÅ¡vardytoms sÄ lygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisė, kuriÄ teismas privalėtų įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, tačiau jokiu bÅ«du neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Matyti, kad BK 38 str. 1 d. numatyti du bÅ«tinieji kriterijai, t. y. :

1) formalusis – asmuo turi bÅ«ti padaręs atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis turi prisipažinti padaręs jÄ , savu noru atlyginti (paÅ¡alinti) padarytÄ Å¾alÄ arba susitarti dėl jos atlyginimo (paÅ¡alinimo) ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu;

2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju apylinkės teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų nuteistajam todėl, kad vienas iš nukentėjusiųjų – V. J. K. – teisme nesutiko taikytis su V. Š. ir nebuvo pagrindo manyti, kad pastarasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas nukentėjusiojo V. J. K. pareiškimas, iš kurio matyti, kad V.

Å . su Å¡iuo nukentėjusiuoju susitaikė. Tai, o taip pat byloje esantys kiti duomenys, rodo, kad formalusis kriterijus atleisti V. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. iÅ¡ esmės yra. Tačiau sprendžiant, ar yra vertinamasis kriterijus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ visuomenei, t. y. įvertinti jo elgesį prieÅ¡ nuskalstamų veikų padarymÄ , jų metu ir po jų. V. Å . administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.

Tačiau, matyti ir kita kas – per maždaug pusės metų laikotarpį jis padarė Å¡eÅ¡is tyčinius, apysunkius, baigtus ir savanaudiÅ¡kus nusikaltimus. Å iuo laikotarpiu nuteistasis niekur nedirbo ir nesimokė, nusikaltimus darė norėdamas gauti pinigų pragyvenimui. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas teistumo neturėjo, iÅ¡ Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. Å . prieÅ¡ aptariamus nusikaltimus jau buvo padaręs tapačiÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nusikaltimÄ nuosavybei, numatytÄ BK 178 str. 1 d.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad po nusikaltimų apeliantas pagrobtÄ nukentėjusiųjų turtÄ slėpė garaže, o pirmosios apklausos metu V. Å . neprisipažino padaręs tuo metu jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę iÅ¡ A. R. garažo (1 t., 89 – 90 b. l. ). Tačiau po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko atitinkamus procesinius veiksmus, o taip pat V. Å . tėvas pateikė pagrobtus ne tik A. R., bet ir kitų nukentėjusiųjų daiktus (1 t., 49, 55 – 57, 64 b.l.), dalis pagrobto turto buvo surasta ir grÄ Å¾inta nukentėjusiesiems, o V.

Å . prisipažino padaręs visus jam inkriminuotus nusikaltimus. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas savo kaltę prisipažino ir dėl nusikaltimų gailėjosi tik po to, kai buvo priremtas neginčijamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Visos Å¡ios aukščiau paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog V. Å . ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du, nenustačius BK 38 str. 1 d. 4 p. įtvirtintos bÅ«tinosios sÄ lygos (nesant vertinamojo kriterijaus), skundžiamÄ nuosprendį naikinti, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti V.

Å . nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais nėra pagrindo. Apeliantas skundu taip pat praÅ¡o svarstyti galimybę už jo padarytus nusikaltimus skirti jam Å¡velnesnę bausmę – piniginę baudÄ . Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis Lietuvoje Å¡iuo metu niekur nedirba ir neturi jokio oficialaus nuolatinio pragyvenimo Å¡altinio. Nors jis tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu legaliai dirba Norvegijoje, brolio vadovaujamoje firmoje, šį faktÄ patvirtinančių dokumentų ar sutarčių jis nepateikė.

Tik byloje esančioje jo charakteristikoje yra užsimenama apie tai, kad apeliantas važinėja dirbti į NorvegijÄ , pas ten gyvenantį brolį. Tačiau, to nepakanka pripažinti, kad nuteistasis iÅ¡ tiesų turi legalų darbÄ užsienyje. Kita vertus, kaip jis pats teigė apylinkės teisme, nusikaltimus jis darė norėdamas gauti pinigų pragyvenimui, Å¡iuo metu jis yra „...prisiskolinęs pinigų, palÅ«kanos auga.“ (2 t., 97, 100 b. l. ). Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistojo materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, ir apylinkės teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas bauda pasunkintų tiek nuteistojo turtinę padėtį, tiek ir bausmių tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., įgyvendinimÄ .

Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, apylinkės teismas atsižvelgė ir į kitas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Teismas pripažino, kad nuteistasis nebuvo teistas, iÅ¡ esmės charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertinęs visas apeliantÄ charakterizuojančias aplinkybes pirmos instancijos teismas, pagrįstai nustatęs dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, už atskirus nusikaltimus paskyrė jam beveik minimalias laisvės apribojimo bausmes.

Šias bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. reikalavimus. Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už nusikaltimus paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas NUTARĖ:V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas              Valdas Petras MeidusTeisėjai              Ričardas Gilys             Nijolė SuÅ¡inskienė