a376a28d-1cd1-46fc-863c-beb5ce36a2d0 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-594/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50167-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam K.

Ž., nuteistojo gynėjui advokatui K. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. Ž. (toliau – K. Ž.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Ä® bausmę įskaitytos dvi laikino sulaikymo dienos, nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, K. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, K. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros (Druskininkai) prokurorės 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu K. Ž. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į transporto priemonę „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. Ž. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 25 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra nustatytas 2,40 promilės neblaivumas (alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore).

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Ž. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, laiduotoja vienerių metų laikotarpiui skiriant jo sutuoktinę R. Ž., taip pat sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ bei netaikyti automobilio konfiskavimo, tačiau įpareigoti sumokėti pusę Å¡ios transporto priemonės vertės – 1700 eurų. 1.1. Skunde keliamos abejonės priimto teismo nuosprendžio pagrįstumu ir praÅ¡oma taikyti apelianto atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Byloje yra pateiktas nuteistojo sutuoktinės R. Ž. praÅ¡ymas dėl laidavimo kartu su jo pagrįstumÄ pagrindžiančiais dokumentais (charakteristika, pažyma iÅ¡ psichikos sveikatos centro). Apylinkės teismas nepagrįstai atsisakymÄ taikyti BK 40 straipsnio nuostatas grindė tuo, kad apeliantas praeityje yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus tik kelioms savaitėms po iÅ¡nykusio teistumo, o jo sutuoktinė nėra tinkama laiduotoja, nes žinodama, kad jis su broliais iÅ¡ vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, leido jam vairuoti automobilį ryte. 1.2.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantas lengvabÅ«diÅ¡kai ir sÄ moningai ignoravo įstatymų reikalavimus, vien todėl, kad apeliantas nurodė, jog niekam jokia žala nebuvo padaryta, jis be jokių incidentų parvažiavo namo, tačiau tai nėra savęs pateisinimas. Jis supranta savo padaryto poelgio neteisėtumÄ , tačiau apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir dėl jų nepasisakė, tik iÅ¡ esmės atkartojo prokurorės baigiamÄ jÄ kalbÄ .

Pažymima, kad prokurorė yra pažįstama su apeliantu, kartu yra turėję darbinių reikalų ir nors jis nuÅ¡alinimo prokurorei nereiÅ¡kė, tačiau ji galėjo turėti prieÅ¡iÅ¡kumo nuteistojo atžvilgiu, todėl turėjo nusiÅ¡alinti pati. 1.3. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad apeliantas yra nedrausmingas vairuotojas ir laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2011 metų tris kartus turėjo eismo įvykius. Per 40 metų vairavimo staÅ¾Ä , apeliantas nėra turėjęs nei vieno eismo įvykio, kurio metu bÅ«tų sužalotas žmogus arba padaryta žymesnė žala bet kokiam turtui. 2011 metų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , teismo įvardintÄ kaip eismo įvykis, jis padarė lenkdamas kitÄ automobilį ir kliudydamas jo veidrodėlį, tačiau jokios žalos nepadarė.

Kiti du kelių eismo taisyklių pažeidimai iÅ¡vis yra mažareikÅ¡miai ir negali bÅ«ti vertinami kaip rimti eismo įvykiai. Teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad paskutinius 7 metus apeliantas nėra padaręs jokių kelių eismo taisyklių pažeidimo, iÅ¡skyrus nežymų greičio virÅ¡ijimÄ . Nepagrįstai teismas nurodė, kad jo nenorÄ laikytis įstatymų pagrindžia ta aplinkybė, kad tik praėjus kelioms savaitėms po iÅ¡nykusio teistumo už BK 227 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , jis padarė aptariamÄ nusikaltimÄ , tačiau minėtos veikos neturi jokio ryÅ¡io, todėl teismas neturėjo į tai atsižvelgti.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas visiškai neįsigilino į nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje padarymo aplinkybes, kurios neabejotinai švelnina nuteistojo padėtį ir leidžia spręsti, kad yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas. Teismo išvados, kad jis turintis itin didelės gyvenimiškos bei profesinės patirties, todėl neva negalėsiantis keisti ar koreguoti savo elgesio yra nelogiškos ir vertintinos kritiškai. Priešingai, asmenybės branda, įstatymų žinojimas leidžia jam gerai suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes bei įstatymų pažeidimų nekartoti. 1.4.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto sutuoktinė R. Ž. nėra tinkama laiduotoja, galinti daryti reikiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, nes ji žinodama, kad apeliantas vartojo su giminaičiais alkoholinius gėrimus, nesustabdė jo nuo vairavimo iÅ¡gėrus. Pažymima, kad sutuoktinė su nuteistuoju ir giminaičiais prie stalo sėdėjo tik iki 22.00 val. ir po to nuėjo miegoti. Ji nežinojo kiek laiko jis dar vaiÅ¡inosi ir kada tiksliai nuėjo miegoti, be to, iÅ¡ ryto ji tik trumpai matė nuteistÄ jį, nes jis pirmas iÅ¡važiavo į darbÄ .

Jokių įtarimų dėl neblaivumo nuteistasis sutuoktinei nesukėlė. Å ias aplinkybes ji patvirtino ir teisme apklausiama kaip liudytoja, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jo sutuoktinė netoleruoja alkoholio vartojimo, šį įprotį smerkia ir daro teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam, todėl nebuvo jokio pagrindo nepripažinti R. Ž. tinkama laiduotoja. Apylinkės teismo cituojama teismų praktika neturi jokio ryÅ¡io su apelianto byla, nutartyse nurodomos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje byloje. 1.5.

Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos laidavimo instituto taikymui: jis laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , kÄ pripažino ir pats teismas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jokia žala nebuvo niekam padaryta, yra pagrindas apeliantu pasitikėti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra senatvės pensininkas, padaręs iÅ¡vadas iÅ¡ savo neatsakingo elgesio, net 35 metus nepriekaiÅ¡tingai dirbo teisėsaugos sistemoje. 1.6.

Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „Mercedes Benz B200 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris apeliantui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Automobilis įsigytas už bendras santaupas (įsigytas už 3400 eurų), todėl teismas galėjo įpareigoti apeliantÄ sumokėti tik pusę Å¡ios sumos, t. y. 1700 eurų, tačiau Å¡io klausimo net nesvarstė. Be to, teismas nepagrįstai nustatė tokį ilgÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , kuris gerokai virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ skiriamų terminų vidurkį.

Skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirtos baudos dydžiu, nurodant, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iais atvejais baudų dydis skiriamas nuo 50 MGL iki 75 MGL.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. Ž. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.

4. Nuteistojo K. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. Ž. neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniu skundu keliamas K. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos (BK 40 straipsnis), praÅ¡oma sutrumpinti specialios teisės atėmimo taikymo terminÄ ir nekonfiskuoti automobilio „Mercedes Benz B200 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , lygiÄ pusei Å¡io automobilio vertės. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 6. Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio nuostatų taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

7. K. Ž. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, laikomas nesunkiu. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo gautas K. Ž. sutuoktinės R. Ž. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ (2 t., b. l. 45-46). Apylinkės teismas teigiamai įvertino pasirinkto galimo laiduotojo R. Ž. asmenybę ir jos nuoÅ¡irdų norÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam K. Ž., tačiau atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, suabejojo jo pažadu laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o taip pat laiduotojos galimybe įtakoti savo sutuoktinio elgesį. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo.

8. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra formalios sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, t. y. K. Ž. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nors praeityje ir teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, todėl laikomas neteistu, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1 t., b. l. 140-143, 144-146, 147-180), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto, teigė padaręs iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio (1 t., b. l. 98-99, 2 t., b. l. 52-54), tačiau tik Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka laidavimo instituto taikymui.

Vadovaujantis teismų formuojama praktika, iÅ¡vada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos buvimo – pagrįsto manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju, K. Ž. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų patvirtina tai, kad jis praeityje kelis kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį) (1 t., b. l. 181-183). K. Ž. buvo paskirta bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (1 t., b. l. 183).

Nors nuobaudos už padarytus pažeidimus ir negalioja, tačiau tai neigiamai, kÄ pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, charakterizuoja apeliantÄ ir rodo jo nenorÄ laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių ir įstatymų. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. Ž. aptariamÄ nusikaltimÄ padarė netrukus po to, kai 2019 m. spalio 29 d. nutartimi buvo panaikintas teistumas už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 1 dalyje. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio jis nepadarė, o anksčiau skirtos nuobaudos ir bausmė nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog K. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Juolab, kad pats nuteistasis nurodė, kad yra teisininkas, daug metų dirbęs teisėsaugos institucijose bei advokatu, tad jam neabejotinai buvo žinoma, kad už vairavimÄ neblaiviam yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau net ir suprasdamas, kad daro nusikaltimÄ , elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai ir sėdo už automobilio vairo bÅ«damas neblaivus.

10. Nors nuteistasis K. Ž. apeliaciniame skunde linkęs sumenkinti savo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir laiko juos mažareikÅ¡miais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad apelianto praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai/nusižengimai (sukelti eismo įvykiai, atsisakymas tikrintis blaivumÄ , greičio virÅ¡ijimas) charakterizuoja jį kaip nedrausmingÄ vairuotojÄ ir paneigia K. Ž. teiginius, jog per 40 vairavimo metų jis nėra sukėlęs eismo įvykių.

Aplinkybė, kad jo sukeltų eismo įvykių metu nebuvo sužalotas žmogus arba padaryta žymesnė žala bet kokiam turtui, nepaneigia iÅ¡vados, jog K. Ž. linkęs sÄ moningai ignoruoti įstatymus ir jų nesilaikyti. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad jis net 35 metus nepriekaiÅ¡tingai dirbo teisėsaugos sistemoje. Minėta aplinkybė visų bylos duomenų kontekste, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog apelianto atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

11. Å ių duomenų kontekste atsakant į apelianto argumentÄ , kad apylinkės teismas nepagrįstai jo sutuoktinės R. Ž. nelaikė tinkama laiduotoja, pažymėtina, kad spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

12. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, teismas nelaikė nuteistojo K. Ž. sutuoktinės R. Ž. tinkama laiduotoja, nes nemanė, kad ji turės teigiamos įtakos kaltininkui, su kuo apeliaciniame skunde ypatingai nesutiko nuteistasis, nurodydamas, kad jo sutuoktinė įvykio rytÄ jo nematė neblaivaus sėdančio už automobilio vairo. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti nuteistojo apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimÄ ir apklausė nuteistojo sutuoktinę R.

Ž., kuri parodė, kad iÅ¡ vakaro sutuoktinis su broliais vartojo alkoholį, nuėjo miegoti vėliau nei ji. Ä®vykio rytÄ savo sutuoktinį matė tik epizodiÅ¡kai. Kad jis sėstų už automobilio vairo ir vyktų į darbÄ nematė, nesuprato, kad sutuoktinis yra neblaivus. Vėliau sutuoktinis jai pasakė, kad dar vartojo alkoholio darbe. Ji netoleruoja alkoholio vartojimo, o sutuoktinis į jos nuomonę atsižvelgia. Ji dės visas pastangas, kad sutuoktinis atsisakytų alkoholio. Po Å¡io įvykio jis padarė tinkamas iÅ¡vadas, nebevartoja alkoholio, sportuoja kiekvienÄ dienÄ .

Jam nebūdinga vartoti alkoholį darbe (2 t., b. l. 94-96).

13. Ä®vertinusi apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl laiduotojos netinkamumo bei aukščiau iÅ¡dėstytus liudytojos R. Ž. parodymus, teisėjų kolegija negali nesutikti su apylinkės teismo argumentais, kad netgi žinodama, kad jos sutuoktinis naktį su giminaičiais gėrė alkoholį, ryte, matydama sutuoktinį besiruoÅ¡iantį vairuoti automobilį į kitame mieste esančiÄ darbo vietÄ , nesiėmė jokių priemonių jį sulaikyti nuo vairavimo, kas kelia pagrįstų abejonių jos galimybe daryti kokiÄ nors įtakÄ savo sutuoktiniui.

Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis pabrėžė, kad sutuoktinė daro ir toliau darys jo elgesiui teigiamÄ Ä¯takÄ , tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad pasirinkta laiduotoja turi realiÄ galimybę daryti įtakÄ kaltininkui. Kaip galima spręsti iÅ¡ nuteistojo buvusių baustumų administracinėmis nuobaudomis ir teistumo, akivaizdu, kad sutuoktinė ir praeityje nesugebėjo įtakoti jo tinkamo elgesio ir sulaikyti nuo įstatymų pažeidinėjimo, juolab, kad praėjus tik trumpam laikui po 2019 m. spalio 29 d.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų nutarties, panaikinusios apelianto teistumÄ už anksčiau jo padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 1 dalyje, įsiteisėjimo, jis ir vėl nusikalto. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad K. Ž. perdavus R. Ž. atsakomybei pagal laidavimÄ , ji jam darys įtakÄ , nulemsiančiÄ apelianto įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje. Juolab, kad pats nuteistasis pripažino, kad nuslėpė nuo sutuoktinės aplinkybę, jog alkoholio vartojo ir atvykęs į darbÄ , norėdamas pasijusti geriau po iki paryčių (3-4 val. nakties) trukusių iÅ¡gertuvių, ir tuomet sėdo važiuoti namo, kas neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiÅ«rį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus.

14. Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina iÅ¡vada, kad, net ir įvertinus tai, jog K. Ž. kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dirba, turi Å¡eimÄ , jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstam ir abejonių nekeliančiam manymui, kad nuteistasis ateityje nedarys administracinių pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Tai, kaip jau minėta, yra bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto taikymui sÄ lyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Nagrinėjamu atveju, vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į BK 2811 straipsnyje numatytos veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobÅ«džio bylose, net ir esant formalioms sÄ lygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų bÅ«ti daugiau iÅ¡imtis, o ne taisyklė tam, kad bÅ«tų realiai formuojama ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neiÅ¡vengiamumo praktika.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika pasireiÅ¡kė dideliu pavojingumu tiek asmeniÅ¡kai pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Ž. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,40 promilės neblaivumo laipsnis, užmiestyje kur leistinas važiavimo greitis yra didelis, taip pat miestelio gatvėmis. Nors nebuvo sukeltas eismo įvykis ir niekam nebuvo padaryta žala, kaip tai savo skunde pabrėžia ir apeliantas, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis veikos padarymo metu važiavo pavojingai manevruodamas ir vinguriuodamas po keliÄ , kas sukėlė kito eismo dalyvio įtarimus dėl vairuotojo neblaivumo ir jis paskambino policijai, o pats priverstinai sustabdė K.

Ž. automobilį, galima teigti, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti skaudžių pasekmių. Akivaizdu, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį neblaivus (kai nustatytas net 2,40 promilės girtumas), visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes ir veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas rodo nuteistojo neatsakingumÄ , į kÄ taip pat bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ .

Jokių kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ naikinti ar keisti pirmosios instancijos nuosprendį ir apeliacinį skundÄ dėl laidavimo taikymo tenkinti, byloje nėra. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino 15. Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo termino pagrįstumo. Nuteistojo teigimu jam nepagrįstai nustatytas toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

16. Vertinant apelianto skundo teiginius, visų pirma pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise – skyrimas, tiek ir Å¡ios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, kiekvienÄ kartÄ svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis, taip pat humaniÅ¡kumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

17. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad K. Ž. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios K.

Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę. Neginčytinai nustatyta, kad K. Ž. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Nors K. Ž. padarė nesunkų nusikaltimÄ , pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dirba, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau praeityje apeliantas yra ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 181-182, 183) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ , o jo neteisėti veiksmai, kai jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigę nuo alkoholio (2,40 promilės), kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias K. Ž. asmenybę ir turinčias reikÅ¡mės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė K. Ž. 2 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ . Pažymėtina, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtÄ teisės vairuoti uždraudimo terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per ilgÄ ar neproporcingÄ bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebÅ«tų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 18. Kaip matyti iÅ¡ K. Ž. apeliacinio skundo, jis taip pat nesutinka su jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Mercedes Benz B200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apelianto teigimu teismas negalėjo konfiskuoti Å¡ios transporto priemonės, nes ji yra bendra jo ir sutuoktinės nuosavybė, todėl teismas turėjo iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. pusę automobilio vertės. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

19. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie darant nusikalstamÄ veikÄ ir kėsinantis į nusikaltimo objektÄ , dalykÄ tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymÄ .

20. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad K. Ž. vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz B200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, nėra. Nors automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas K. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau be jo nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas bÅ«tų neįmanomas. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Å ių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta K. Ž. inkriminuota nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.

21. Be aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, atkreiptinas dėmesys ir į BK 72 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ , kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, turi bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta K. Ž. inkriminuota nusikalstama veika yra registruotas jo vardu (1 t., b. l. 184-185). Apelianto teigimu automobilis yra įgytas santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl negali bÅ«ti konfiskuojamas, tačiau pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (Å¡iuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ , esminės reikÅ¡mės neturi.

Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.

22. Analizuojant K. Ž. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tik esant tam tikroms sÄ lygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra iÅ¡mainytas, iÅ¡Å¡vaistytas, turi teisėtÄ savininkÄ ir pan.) arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis bÅ«tų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (K.

Ž. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima bÅ«tų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl nuteistojo K. Ž. praÅ¡ymo iÅ¡ jo priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. pusę automobilio vertės, tenkinimas, esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms transporto priemonės konfiskavimui, nėra galimas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio „Mercedes Benz B200 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, nėra.

23. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir aptariamos transporto priemonės konfiskavimo tikslingumas bei proporcingumas. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti nuteisto asmens teises ir laisves, bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. Ž. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,40 promilių girtumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (eismo įvykius, greičio virÅ¡ijimÄ ). Å ių duomenų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju K.

Ž. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nuteistasis, tiek ir jo sutuoktinė dirba, nepilnamečių vaikų Å¡eima neturi, paties nuteistojo teigimu ir iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡eima turi ir kitÄ automobilį, nekilnojamojo turto, todėl abejoti jų finansiniu stabilumu teisinio pagrindo nėra. Kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

24. Nors apeliaciniu skundu keliamas ir nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, jog ji yra per griežta, tačiau įvertinus tiek aukščiau aptartus duomenis, tiek ir kitas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutikti su pirmosios instancijos teismo K. Ž. paskirtos bausmės dydžiu, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

25. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnis).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

26. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. Ž., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijÄ ir pobÅ«dį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), K. Ž. kaltės formÄ (nusikaltimas padarytas tyčia). Ä®vertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad K. Ž. praeityje yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neužilgo po teismo nutarties, panaikinusios jo teistumÄ už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įsiteisėjimo.

Vertindamas K. Ž. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ viekÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas K. Ž. skyrė Å¡velniausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatydamas nors ir didesnį nei minimalų už nesunkius nusikaltimus galimÄ skirti baudos dydį, tačiau jam artimÄ (BK 47 straipsnis).

Išdėstytų duomenų visuma K. Ž. charakterizuoja labiau neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio.

27. Atmetant K. Ž. apeliacinį skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiÅ¡kai, o byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 641 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo paskirtÄ galutinę bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ , pagrindo taip pat nėra.

Apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. Ž. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobÅ«džiu ar K.

Ž. asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus.

28. Nors apeliaciniame skunde K. Ž. taip pat nurodo, jog ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė turėjo nusiÅ¡alinti, nes galimai buvo prieÅ¡iÅ¡ka apelianto atžvilgiu dėl ankstesnių juos siejusių darbinių santykių bei bendrų pažįstamų, tačiau apelianto teiginiai, dėl prokurorės prieÅ¡iÅ¡kumo ar Å¡aliÅ¡kumo, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti. Pažymėtina, kad BPK 22 straipsnio 3 dalis numato galimybę kaltinamajam teikti nuÅ¡alinimÄ prokurorei, tačiau kaip matyti iÅ¡ 2020 m. vasario 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir paties apelianto teiginių, jis Å¡ia teise nepasinaudojo (2 t., b. l. 52).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad prokurorė bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka. Prokuroro, kaip ir kitų BPK 57 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo proceso dalyvių, nuÅ¡alinimas siejamas su konkrečiais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais pagrindais. Prokuroras baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atlieka įstatymo jam priskirtÄ valstybinio kaltintojo vaidmenį ir tai, kad jo palaikoma pozicija neatitinka kaltininko pasirinktos gynybinės versijos, nerodo prokuroro Å¡aliÅ¡kumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo ir nesudaro pagrindo jį laikyti Å¡aliÅ¡ku.

29. Apeliantas skunde taip pat kelia klausimÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad nuosprendį priėmusi teisėja iÅ¡ esmės atsižvelgė tik į prokurorės reikalavimus ir rėmėsi tik jos argumentais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, kaip jau minėta nenustatė pirmosios instancijos teismo klaidų vertinant įrodymus, taip pat nenustatė, jog nuteistajam bÅ«tų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo ir kaltinamajam buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , patikrino duomenis dėl apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo, apklausė galimÄ laiduotojÄ , iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis ir motyvuotai jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Vien ta aplinkybė, kad teismas įvertino įrodymus kitaip, nei to pageidavo nuteistasis K. Ž., aptartų aplinkybių kontekste neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė