2020-07-15 Nr. AB-13614-3-61-3-01725-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1114-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01725-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13 val. 48 min. važiavo troleibusu Nr. 644 maršrutu Nr. 20 tarp stotelių „Tuskulėnų rimties parkas“ ir „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“. „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelėje vykdomos viešojo transporto keleivių kontrolės metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai su ja elgėsi nepagarbiai, ją sumušė, sulaužė kairės rankos mažąjį pirštą, išnarino dešinįjį žandikaulį, sužalojo dešinįjį šlaunikaulį. Kontrolieriai nekreipė dėmesio į jos pateiktą neįgalumo pažymėjimą, paskyrė baudą, o vėliau nutarimu paskyrė didesnę baudą. Dėl neteisėtų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis siekia 2 000 Eur.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13 val. 48 min. važiavo troleibusu tarp stotelių „Tuskulėnų rimties parkas“ ir „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“. „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelėje buvo vykdoma viešojo transporto keleivių kontrolė, kurios metu kontrolierius nustatė, kad pareiškėja troleibusu važiuoja be bilieto. Todėl jai 2017 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 610 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirta 8 Eur bauda Pareiškėja baudos per nustatytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2018 m. sausio 8 d. nutarimu jai paskirta 23 Eur bauda.

5. Pareiškėja neturtinę žalą kildino iš jos 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13:45 val. padaryto administracinio nusižengimo ir ANK 446 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo tyrimo, t. y. iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių (pareigūnų), fiksavusių teisės pažeidimą, jos nuomone, neteisėtų veiksmų. Priimant nutarimą, buvo apklausti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, matę administracinio nusižengimo faktinę situaciją, taip pat buvo peržiūrėta filmuota vaizdo medžiaga, užfiksuota tarnybine kontrolieriaus vaizdo kamera, tačiau faktai, patvirtinantys skunde pareiškėjos išdėstytą kontrolierių elgesį, nenustatyti.

6. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti buvus Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą), o pareiškėjai neįrodžius tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio, negali būti konstatuojamas ir priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos.

7. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-402 patvirtintomis Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) pareiškėja, vos tik įlipusi į troleibusą, privalėjo nedelsdama toje pačioje stotelėje pažymėti bilietą, tačiau to nepadarė. Taip pat ji viešojo transporto keleivių kontrolei nepateikė jokio bilieto, taigi, vadovaujantis Taisyklėmis, ji yra laikoma važiavusia be bilieto ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 446 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Konstatavus aplinkybę, kad pareiškėja troleibusu važiavo be bilieto, jai 2017 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda. Pareiškėja baudos per nustatytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2018 m. sausio 8 d. nutarimu jai paskirta 23 Eur bauda.

9. Atsakovo teigimu, kontrolierių teisė išlaipinti iš autobuso / troleibuso keleivį, važiavusį be bilieto, administracinio nusižengimo protokolo surašymui yra įtvirtinta Taisyklių 45.1 punkte. Buvo apklausti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, matę administracinio nusižengimo faktinę situaciją, taip pat buvo peržiūrėta filmuota vaizdo medžiaga, užfiksuota tarnybine kontrolieriaus vaizdo kamera, tačiau faktai, patvirtinantys skunde pareiškėjos išdėstytą kontrolierių elgesį, nebuvo nustatyti.

10. Byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą konstatuoti kontrolierių neteisėtus veiksmus, o pareiškėjai neįrodžius tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio, negali būti konstatuojamas ir priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d.sprendimu pareiškėjos N. K. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13 val. 48 min. važiavo troleibusu Nr. 644 maršrutu Nr. 20. „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelėje buvo vykdoma viešojo transporto keleivių kontrolė, kurios metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius nustatė, kad pareiškėja viešojo transporto keleivių kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, todėl jai, kaip važiavusiai be bilieto, 2017 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, jai buvo paskirta bauda, lygi pusei minimalios baudos, numatytos už ANK 446 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. 8 Eur dydžio bauda. Pareiškėja pusės minimalios baudos per nustatytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2018 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jai paskirta 23 Eur bauda.

13. Teismo vertinimu, konstatavus aplinkybę, kad pareiškėja troleibusu važiavo be bilieto, ko neginčijo ir pareiškėja, kontrolierius turėjo teisėtą pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, paskirti baudą. Kai pareiškėja pusės minimalios baudos per nustatytą laiką nesumokėjo, kontrolierė pagrįstai 2018 m. sausio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jai paskyrė 23 Eur baudą.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-423-1078/2018, atsisakė pareiškėjai atnaujinti apskundimo terminą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2018 m. sausio 8 d. nutarimo, konstatuodamas, kad iš skundo matyti, jog jai buvo žinoma ir apie jai skirtos baudos priverstinį išieškojimą. Pati pareiškėja savo prašymą dėl praleisto skundui paduoti termino atnaujinimo grindė iš esmės tik tuo, jog jai nebuvo tinkamai išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka, dėl ko ji ir negalėjo apskųsti nutarimo per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai apskundus šią nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-423-1078/2018, atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties panaikinimo ir grąžino jį pareiškėjai. Taigi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2018 m. sausio 8 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta 23 bauda, yra įsiteisėjęs.

15. Pareiškėjos teigimu, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai su ja elgėsi nepagarbiai, ją sumušė, sulaužė kairės rankos mažąjį pirštą, išnarino dešinįjį žandikaulį, sužalojo dešinįjį šlaunikaulį. Tai patvirtina fotonuotraukos, medicininė pažyma. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjos teiginiais, nes SĮ „Susiekimo paslaugos“ pateikta filmuota vaizdo medžiaga nepatvirtina netinkamo ar neteisėto kontrolierių elgesio. Iš filmuoto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja neteikė kontrolieriams, kurie veikė teisėtu būdu, asmens dokumentų, aiškindama: „neturiu bilieto, nes kioskas uždarytas“, „pavažiavau vieną stotelę“, „asmens dokumento neteiksiu“, „mane muša“ ir kt., nors pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėja, kontrolieriui nustačius Taisyklių pažeidimą ir paprašius, privalėjo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kontrolierius turėjo teisę išlaipinti iš autobuso / troleibuso pareiškėją, nes ji važiavo be bilieto, administracinio nusižengimo protokolo surašymui, be to, kontrolierius turi teisę kviesti policiją, jeigu keleivis, važiavęs be bilieto atsisako pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vaizdo įrašas aiškiai patvirtino, kad pareiškėja suprato tikrinimo veiksmus, tikrinimui aktyviai priešinosi, kartais stumdydama kontrolierius, nors pastarieji vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, buvo prisisegę skiriamuosius ženklus, šalia stotelės buvo kontrolierių pažymėtas mikroautobusas, skirtas dokumentų įforminimui. Tokiu savo elgesiu ir veiksmais (vengdama pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, bandydama pasišalinti iš pažeidimo vietos) pareiškėja sukėlė konfliktinę situaciją, pati provokavo dar aštresnę konfliktinę situaciją, pažeisdama Taisyklių reikalavimus, o kontrolieriai, veikdami teisėtu būdu, neturėdami jokio suinteresuotumo, elgėsi pagarbiai, nenorėjo pareiškėjos įžeisti ar sužaloti. Todėl pareiškėja, savo elgesiu ir veiksmais (kartais stumdydama kontrolierius, neleisdama paskambinti policijai, vengdama pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, stengdamasi pasišalinti iš vietos) galėjo pati susižaloti.

16. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė atsakovo darbuotojų (kontrolierių) neteisėtų veiksmų, todėl jos skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėja N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti ir priteisti 2 107,56 Eur.

18. Pareiškėja teigia, kad dėl neteisėtų kontrolierių veiksmų patyrė žalą, kurią įvertino 2 000 Eur. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovo pateiktais įrodymais. Teismui pateiktas vaizdo įrašas yra netinkamas įrodymas, todėl teismas neturėjo juo vadovautis.

19. Dėl blogos sveikatos būklės pareiškėja norėjo pavažiuoti vieną stotelę, tačiau ją sulaikė kontrolieriai, kurie, jai nepateikus važiavimo bilieto, prieš ją panaudojo smurtinius veiksmus. Pareiškėjos sužalojimus patvirtina jos pateiktos foto nuotraukos. Pareiškėjo vertinimu, jos pažeidimas yra niekinis, nes ji važiavo tik vieną stotelę ir turi neįgalumą.

20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Vilniaus miesto savivaldybė mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas sistemiškai įvertinus nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, tinkamai išklausius proceso šalis ir įvertinus jų teiktus argumentus bei paaiškinimus. Atsakovo manymu, vien ta aplinkybė, kad teismas šalių paaiškinimus vertino ne taip, kaip siūlė bei pageidavo pareiškėja, nedaro teismo sprendimo savaime neteisėtu ir nesukuria pagrindo jo panaikinti.

22. Atsakovo vertinimu, pareiškėja tinkamai nevykdė savo, kaip viešojo transporto keleivio, pareigų. Ji viešojo transporto keleivių kontrolei nepateikė jokio bilieto, todėl ji yra laikoma važiavusia be bilieto ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 446 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

23. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja neįrodė nei prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nei konkrečių aplinkybių, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą bei pagrindą tokias išlaidas priteisti. Be to, pareiškėja nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) atliko Vilniaus miesto savivaldybė.

24. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pateikta filmuoto įvykio vaizdo medžiaga nepatvirtina netinkamo ar neteisėto kontrolierių elgesio. Pareiškėja, kontrolieriui nustačius Taisyklių pažeidimus ir paprašius, privalėjo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kontrolierius – išlaipinti pareiškėją iš autobuso / troleibuso, nes ji važiavo be bilieto. Vaizdo įrašas aiškiai patvirtino, kad pareiškėja suprato tikrinimo, veiksmus, aktyviai tam priešinosi ir tokiu savo elgesiu sukėlė konfliktinę situaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ veiksmų, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes dėl neteisėtų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių veiksmų, patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos pretenzijas dėl patirtų sužalojimų pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jos skundą tenkinti.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja nenurodo jokių argumentų ir motyvų, su kuriomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir kodėl, jos teigimu, šis sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas.

32. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13 vai. 48 min. važiavo troleibusu Nr. 644 maršrutu Nr. 20 tarp stotelių „Tuskulėnų rimties parkas“ ir „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“. „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ stotelėje buvo vykdoma viešojo transporto keleivių kontrolė. Kontrolę tuo metu vykdęs kontrolierius nustatė, kad pareiškėja viešojo transporto keleivių kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, pažeisdama Taisykles. Konstatavus aplinkybę, kad pareiškėja troleibusu važiavo be bilieto, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SISPANPAN-135585337-17 (ROIK: 17075982524), kuriuo, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirta 8 Eur bauda. Pareiškėja baudos per nustatytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2018 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SISPANN- 138795406-18 (ROIK: 17075982524), kuriuo jai paskirta 23 Eur bauda.

33. Taisyklių 16.1 punkte įtvirtina, jog keleivis privalo įsigyti bilietą ir jį pažymėti / aktyvuoti. Ši pareiga detalizuojama taisyklių 21 punkte, kuriame nurodyta, jog keleivis, įlipęs į autobusą / troleibusą ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti / aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų: 21.1. aktyvuoti elektroninį bilietą; 21.2. įsigyti bilietą iš e. piniginės; 21.3. įsigyti vienkartinį bilietą iš vairuotojo; 21.4. aktyvuoti bilietą „m. Ticket“ mobiliojoje programėlėje.

34. Pagal Taisyklių 39 punktą keleivis kontrolieriaus prašymu privalo pateikti tinkamai pažymėtą / aktyvuotą bilietą. Keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą, du ar daugiau kartų pažymėtą vienkartinį bilietą, ne tame autobuse/troleibuse pažymėtą vienkartinį bilietą, kontrolės metu pažymėtą / aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą (Taisyklių 41 p.). Kontrolierius turi teisę išlaipinti iš autobuso / troleibuso keleivį, važiavusį be bilieto, administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymui (Taisyklių 45.1 p.).

35. Įvertinus nurodytas nuostatas laikytina, jog pareiškėja, važiuodama troleibusu ir neturėdama pažymėto / aktyvuoto bilieto, nevykdė savo, kaip viešojo transporto keleivės pareigų, todėl kontrolierius turėjo teisę pareiškėją išlaipinti iš troleibuso ir surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos išdėstytą poziciją dėl kontrolierių elgesio, priešingai, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog pareiškėja priešinosi kontrolieriui, kėlė konfliktinę situaciją, todėl galėjo susižeisti dėl savo pačios veiksmų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, jog kontrolieriai atliko neteisėtus veiksmus.

36. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4537-968/2019).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tik pateikė nuotraukas, kuriuose užfiksuotos mėlynės ir kiti sužeidimai. Taip pat byloje yra pateiktas 2017 m. gruodžio 17 d. išrašytas Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (b. l. 17), kuriame nurodoma, jog pareiškėjos trauma įvyko buityje. Atsižvelgiant į tai, neįmanoma vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjos traumos priežastis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų neteisėti veiksmai. Taigi pareiškėjos teiginiai apie suprastėjusią gyvenimo kokybę, patirtus fizinius skausmus vertinti kritiškai, kadangi neįmanoma jų susieti su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų neteisėtais veiksmais.

39. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, dėl kurių pareiškėja patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip jau buvo savo sprendime nurodęs pirmosios instancijos teismas, viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

40. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos nurodytų pažeidimų, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė