a373fed4-052d-4012-ace6-eb3f28207880 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. A2-1927-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18576-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2; 3.3.4.2.9; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta, atnaujinti procesÄ užbaigtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui R.

G. dėl avanso grÄ Å¾inimo, baudos priteisimo. n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. V. ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. 3 425,88 Eur avansÄ , 3 425,88 Eur baudÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apylinkės teismas 2015-10-26 priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė E. V. iÅ¡ R. G. 3 425,88 Eur sumokėtÄ avansÄ , 3 425,88 Eur baudÄ , 441 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Nurodė, kad apie iÅ¡keltÄ bylÄ atsakovas nebuvo informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių. IeÅ¡kovas pateikė neteisingÄ situacijÄ apie susiklosčiusius santykius tarp Å¡alių, dėl ko teismas nepagrįstai pripažino atsakovÄ skolingu ir priteisė atitinkamas pinigų sumas. Tarp R. G. ir E. V. buvo susitarta dėl buto pardavimo. Atsakovas turėjo skolų, ieÅ¡kovas pažadėjo jas sumokėti ir atsakovas iÅ¡davė jam 2 vekselius 5000 Eur sumai, kurie turėjo tarnauti galimam prievolių įvykdymo užtikrinimui.

IeÅ¡kovas sumokėjo atsakovo skolas 3892,65 Eur sumai. 2015-08-01 buvo sudaryta preliminarioji nurodyto buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kuriÄ R. G. įsipareigojo parduoti butÄ . Kadangi dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vekselius buvo kreiptasi į antstolius, taip pat Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimu už akių patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus ir Å¡io sprendimo pagrindu iÅ¡davus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koma suma sudaro 12 794,91 Eur, kai ieÅ¡kovas už atsakovÄ yra sumokėjęs tik 3 892,65 Eur.

IeÅ¡kovui nenurodžius ieÅ¡kinyje Å¡ių aplinkybių buvo nepagrįstai priimtas sprendimas už akių ir padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida. IeÅ¡kovas atsiliepime prašė praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir teismo sprendimas niekaip nesusijęs su Å¡alių kitais santykiais, pasiraÅ¡ytais vekseliais ir jie neįtakojo teismo priteistos sumos dydžio. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24200-877/2015.Teismas nurodė, kad atsakovas aiÅ¡kiai nenurodė, kokia aiÅ¡ki teisės normų taikymo klaida buvo padaryta Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 sprendime už akių.

PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas nesuformulavo, kodėl pasitvirtinus iki 2015-10-26 ieÅ¡kovo į civilinę bylÄ pateiktų įrodymų turiniui, nebÅ«tų pagrindo priimti tokio sprendimo. PraÅ¡ymÄ atsakovas grindžia iÅ¡ esmės naujomis aplinkybėmis, kurių jis civilinėje byloje nurodęs nebuvo ir dėl to teismas, priimdamas 2015-10-26 sprendimÄ už akių, jų nevertino. Tokiu atveju atsakovas privalėjo pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ procesÄ atnaujinti ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, o praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bet tokio praÅ¡ymo atsakovas CPK nustatyta tvarka byloje nepareiÅ¡kė, nors buvo ir yra atstovaujamas jam kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ teikiančio advokato.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kinio kopija jam buvo įteikta netinkamai ir dėl to gali bÅ«ti pagrindas procesui atnaujinti ir sprendimui už akių panaikinti, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nėra proceso baigtoje civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalis).Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ atsakovo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas iÅ¡ esmės ginčija ne 2015-08-01 preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priimtÄ sprendimÄ , o ginčija iÅ¡ jo vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2015-07-24 ir 2015-07-26 vekselių pagrindu.

Tačiau tokiu atveju atsakovas turėtų ne praÅ¡yti atnaujinti procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje, o turėtų bendra tvarka reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-15 nutartį, civilinės bylos nagrinėjimÄ atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovas aiÅ¡kiai nenurodė, kokia teisės normų taikymo klaida padaryta Kauno miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendime už akių.

Ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiÅ¡ki ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kėjas teikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje nurodė, jog ieÅ¡kovui neatskleidus esminių aplinkybių nagrinėjant teismui bylÄ , teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas jau iÅ¡ieÅ¡ko (dalį jau iÅ¡ieÅ¡kojo) pagal atsakovo iÅ¡duotus vekselius.

Aptariamu atveju, teismui priėmus sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , susiklostė tokia situacija, kuomet iÅ¡ atsakovo dėl tų pačių pagrindų skola iÅ¡ieÅ¡koma du kartus, t.y. pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ bei atsakovo iÅ¡duotus vekselius.Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas teikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo turėjo remtis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Å iuo atveju praÅ¡yme nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės atsakovui nebuvo naujos ar nežinomos, tiesiog atsakovas neturėjo galimybių Å¡ių įrodymų pateikti, o dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir piktavaliÅ¡ko veikimo, Å¡is teikdamas teismui ieÅ¡kinį, jų neatskleidė ir sudarė teismui pagrindÄ priimti neteisėtÄ sprendimÄ .

Teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , kuomet skolos priteisimas buvo grindžiamas ne tais įrodymais kurie bÅ«tų pagrindas pripažinti atsakovÄ skolingu. Reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas turi nurodyti bent vienÄ Ä¯statyme įtvirtintÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ . Vien dėl to, kad praÅ¡yme dėl bylos proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ , tačiau iÅ¡ praÅ¡yme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokiu pagrindu remiasi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ .

Jeigu teismui neaiÅ¡kus proceso atnaujinimo pagrindas, jis gali pareikalauti, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ ir jo reikalavimÄ patikslintų. Kadangi praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ , teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tai teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimÄ , neturi Å¡io praÅ¡ymo spręsti formaliai ir, jei iÅ¡analizavus praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, gali paaiÅ¡kėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors praÅ¡yme įvardytas tik vienas konkretus pagrindas, <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d.

Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualÅ«s klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).ProcesÄ atnaujinti CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos, t. y. kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei Å¡i klaida galėjo lemti bylos neteisingÄ iÅ¡sprendimÄ .

Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingÄ iÅ¡sprendimÄ materialiÄ ja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesÄ byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011). Nesutiktina dėl teismo teiginio, jog neva atsakovas iÅ¡ esmės ginčija ne 2015-08-01 preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priimtÄ sprendimÄ , o ginčija iÅ¡ jo vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 2015-07-24 ir 2015-07-26 vekselių pagrindu.

Toks teismo teiginys neatitinka tikrovės. Atsakovas neginčija iÅ¡duotų vekselių pagrindu vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, prieÅ¡ingai, atsakovas teigia, jog skola kuri iÅ¡ieÅ¡koma dėl jo laiku neįvykdytų prievolių yra nepagrįstai priteisiama dar ir teismo sprendimu. Atsakovas aiÅ¡kiai suprato, jog jam neįvykdžius vekseliuose nurodytų piniginių prievolių, vekselio turėtojas gali juos paleisti į apyvartÄ , tačiau atsakovas negali sutikti, jog teismo sprendimo pagrindu, Å¡ios sumos bÅ«tų dar kartÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡komos.IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Atsakovo pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas, neįvykdęs preliminarioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ne tik jo sumokėtÄ sutartyje numatytÄ avansÄ bet ir sumokėti tokio pat dydžio baudÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio darytina iÅ¡vada, jog jis neginčija, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo gavęs kaip avansÄ , o ne skolinęsis pagal vekselį, pripažįsta ir tai, kad neįvykdė preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų.

IeÅ¡kovas suteikė atsakovui paskolas, niekuo nesusijusias su preliminaria sutartimi - bet tai ne Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog iÅ¡ esmės atsakovas ginčija ne Å¡alių santykių ir atsakovo įsipareigojimus pagal preliminariÄ jÄ sutartį, bet nepripažįsta buvus atsakovo paskolas pagal vekselius, todėl jis gali reikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas atsiliepimo ir įrodymų neteikė, todėl teismas galėjo priimti sprendimÄ už akių.

Atsakovas pasirašęs preliminariÄ sutartį dėl jam priklausančio buto pardavimo, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo avansÄ , ir neatvykęs pasiraÅ¡yti pas notarÄ pagrindinės buto pardavimo sutarties, atsakovas taip pat turėjo aiÅ¡kiai suprasti, jog jo elgesys iÅ¡Å¡auks teisinį ginÄÄ , ir privalėjo domėtis tolimesne įvykių seka, užvestomis jam bylomis teisme. IÅ¡ atsakovo elgesio darytina iÅ¡vada, kad jis veikė apgalvotai, pagal iÅ¡ anksto susikurtÄ planÄ : pasirašė preliminariÄ jÄ sutartį dėl turto pardavimo, gavo iÅ¡ pirkėjo avansÄ , pirkėjas apmokėjo jo buto skolas: tada ieÅ¡kovas užsakė per notarÄ pažymÄ iÅ¡ Registrų centro Å¡io buto dovanojimo dukrai sandoriui sudaryti.

Gi ieÅ¡kovas bÅ«tų likęs be buto ir be pinigų, nes atsakovas jokio kito turto neturi.Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo (atsakovo) praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis.

Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Pagirių Å¡iltnamiai“ v.

UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Č. G. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.).Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. T. v.

AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Č. G. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , bylos Nr. 3K-3-468/2014).Å ioje byloje praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M.

R. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).Sutiktina su apelianto argumentu, kad ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiÅ¡ki ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjantis teismas. Nors apeliantas praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo konkrečios teisės normos nenurodė, tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos pareiÅ¡kėjo procesiniame dokumente nenurodymas, nėra pakankamas pagrindas, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ netenkinimui.Apelianto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , kuomet skolos priteisimas buvo grindžiamas ne tais įrodymais, kurie bÅ«tų pagrindas pripažinti atsakovÄ skolingu.

PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo taip pat buvo nurodoma, kad apie iÅ¡keltÄ bylÄ jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus bei atsikirtimus, pateikti įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iÅ¡ esmės nepagrįstas. CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos iÅ¡siunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai Å¡aliai. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, Å¡aukimai ir praneÅ¡imai) įteikiami Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ . Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju, ieÅ¡kinys ir jo priedai nors ir 2015-09-30 buvo įteikti atsakovo sutuoktinei, tačiau į bylÄ pateikti 2015-08-31 ir 2015-10-01 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai dėl komandiruotės termino pratęsimo patvirtina, kad atsakovas nuo 2015-09-01 iki 2015-10-31 buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), taigi apeliantas neturėjo galimybių savarankiÅ¡kai domėtis bylos procesiniu rezultatu. Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimas už akių atsakovui iÅ¡siųstas 2015-10-26, tačiau grÄ Å¾intas neįteiktas su paÅ¡to žyma „neatsiėmė paÅ¡te“.

Pakartotinai sprendimas už akių atsakovui iÅ¡siųstas nebuvo. Taigi, pareiÅ¡kėjui teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija įstatyme nustatyta tvarka nebuvo įteikta (nei asmeniÅ¡kai, nei per kitÄ asmenį), todėl teismo vertinimu, tai lėmė pareiÅ¡kėjo prarastÄ galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2014). Byloje nustatytas teismo procesinio dokumento įteikimo pareiÅ¡kėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiÅ¡ki teisės normos (Å¡iuo atveju – proceso) taikymo klaida.

Pažymėtina ir tai, kad siekiant vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepaisė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, suteikiant ne tik ieÅ¡kovui, bet ir atsakovui (apeliantui) galimybę iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ bei pateikti duomenis teisminio proceso metu.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumÄ sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Tokį įrodymų vertinimÄ teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimÄ už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra iÅ¡samiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v.

UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡ esmės nenustatinėjo ir neanalizavo pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių - ieÅ¡kovas už atsakovÄ yra sumokėjęs antstoliams 3 425,88 Eur ir 466,77Eur Kauno energijai ir Å¡i suma pagal turinį atliko avansinio mokėjimo funkcijÄ , o skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui tarnavo atsakovo iÅ¡duoti du vekseliai, kad atsakovas preliminarioje sutartyje nėra gavęs avansu įvardijamos sumos, kad ieÅ¡kovas yra pateikęs vykdymui vykdomuosius įraÅ¡us pagal atsakovo iÅ¡duotus vekselius, kuriais buvo užtikrintas skolos grÄ Å¾inimas, kad ieÅ¡kovas siekia iÅ¡siieÅ¡koti tÄ pačiÄ skolÄ dvigubai t. y. pagal sutartį ir pagal vekselius.

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad iÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio ir apeliacine tvarka neperžiÅ«rėto Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nurodė, jog tam nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį ir priimti naujÄ â€“ atnaujinti procesÄ baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-24200-877/2015 ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str.1 d. 2 p.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tenkinus atskirÄ jį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto nepriteistinos.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

 Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti civilinį procesÄ Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24200-877/2015 pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl avanso grÄ Å¾inimo, baudos priteisimo ir perduoti bylÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Aušra Baubienė