2021-06-30 Nr. AB-13766-3-62-3-01314-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-640-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01314-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, pataisos įstaiga), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą “Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2019 m. vasario 19 d. buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TIK) į Marijampolės PN. Jis buvo nurodęs, kad apie įkalinimo vietos pasikeitimą praneštų broliui, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nes kitų artimų asmenų, gyvenančių Lietuvoje, neturėjo. Pareigūnai pasakė, jog jam nebus pranešta, kadangi neturi tam skirtų lėšų. Pareiškėjas neturėjo iš karto galimybės pranešti broliui apie jo įkalinimo įstaigos pasikeitimą, kadangi neturėjo pašto ženklų, o pinigai dar nebuvo pervesti į jo sąskaitą Marijampolės PN. Atsakovas, nesilaikydamas įstatymų ir nepranešdamas pareiškėjo broliui apie jo įkalinimo įstaigos pasikeitimą, pažeidė teisės aktus ir tuo sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.

2.2. Atvykus į pataisos įstaigą, buvo atlikta krata ir iš pareiškėjo buvo paimtas monitorius, miegmaišis, pledas ir kiti daiktai, kurie buvo padėti į sandėlį. Minėtus daiktus būnant Lukiškių TI-K pareiškėjas galėjo turėti, o Marijampolės PN pareigūnai jų negrąžino. Be to, atvykus ir paskyrus jį į kamerą, buvo sugadinta jo patalynė, tačiau kitos patalynės administracija neišdavė.

2.3. 2019 m. birželio 20 d. gavo nuo brolio banderolę, tačiau jam nebuvo parodyta, kas tiksliai atsiųstoje banderolėje buvo, pareigūnai nesurašė sąrašo, kas joje buvo. Daiktai banderolėje nebuvo pareiškėjui perduoti, nors, kiek jis matė, buvo kanceliarinės priemonės, laikmena. Jis gauna tik pašalpą (4 Eur) ir užmokėjęs už elektrą, negali įsigyti kanceliarinių prekių, todėl ir prašė brolio atsiųsti minėtų priemonių.

2.4. Jam skiriama per maža pašalpa. Pareiškėjas kreipėsi dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, tačiau direktorius atsisakė ją skirti, kadangi neliečiamojoje sąskaitoje turi pinigų. Taip pat kreipėsi su prašymu skirti iš neliečiamosios sąskaitos pinigų, tačiau jam buvo pasakyta, jog pinigai jam nebus skirti. Todėl pareiškėjui neaišku, kodėl jam neskiriama visa pašalpa, nes nedirba ir kitų pajamų negauna.

2.5. Jis pagal prašymą negavo dantų šepetėlio, nebuvo išduoti drabužiai. Dušo patalpose kūno ir plaukų prausiklių dozatorius nėra pildomas pagal poreikį, būnant pataisos namuose, tik vieną kartą buvo užpildytas. Dėl minėto pažeidimo ne kartą kreipėsi į administraciją, tačiau jokio atsakymo negavo. Dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų pro langelį. Dušo įrenginiai surūdiję, netinkamai įrengti. Jam teko mažiau gyvenamojo ploto nei numato teisės aktai bei plotą mažino joje esantys baldai ir kitas inventorius. Sanitariniame mazge nėra spintelės, blogas veidrodis, tualete nėra ventiliacijos, tik skylė ir nėra kuo uždengti. Sanitarinio mazgo kabina per maža, neatitinka teisės aktuose numatytų išmatavimų. Kameroje buvo šalta, o vasarą karšta. Pareiškėjas kreipėsi, kad būtų išduotas ventiliatorius, tačiau tai nebuvo padaryta. Inventorius kameroje buvo sulūžęs, surūdijęs, rozetės išluptos, laidai kabėjo. Kameroje nebuvo TV kabelio (skaitmeninės-kabelinės televizijos), todėl pareiškėjas negalėjo žiūrėti televizorių. Kameroje buvo atliktas netinkamai remontas, liko pelėsis, netinkamai įrengta elektros instaliacija, priešgaisrinė sistema, kameroje buvo tarakonų.

2.6. Atvykęs į Marijampolės PN, nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti gryname ore, žaisti stalo tenisą, krepšinį, nebuvo sporto salės, nebuvo vedamas į biblioteką, koplyčią, negavo skaityti laikraščių (spaudos), visą dieną buvo uždarytas kameroje. Pasivaikščiojimo kiemelyje ant sienų esanti skarda atsilupusi, kiemelis nešvarus, nebuvo suoliuko. Nebuvo įrengta signalizacija, kad išsikviestų pareigūnus turėjo spardyti duris. Pasivaikščioti galėjo tik 1,5 valandos, tačiau tai prieštarauja tarptautinei praktikai.

2.7. 2019 m. vasario 28 d. jam pradėjo skaudėti dantį. Jis pateikė prašymą, kad apžiūrėtų gydytojas, tačiau prašymas nebuvo nagrinėjamas, todėl paskelbė bado akciją. Pas gydytoją buvo nuvestas tik 2019 m. kovo 13 d. ir buvo išrautas dantis. Pataisos įstaigoje visai nėra reabilitacijos programų, užsiėmimų, renginių, jis negali lankyti koplyčios, nueiti į biblioteką. Pareiškėjo manymu, jį perkeliant į įstaigą, kurioje bausmės sąlygos pablogėjo, jo teisės buvo pažeistos.

2.8. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, visi paminėti veiksniai turi įtakos pareiškėjo psichikai ir sveikatai, jis patyrė nuolatinių psichologinių ir emocinių išgyvenimų, sukrėtimų, sutriko nervų sistema.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas nuteistas iki gyvos galvos, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. birželio 25 d. atliko bausmę 6-oje kameroje, kurios plotas 11,44 kv. m, kameroje buvo iki 2 nuteistųjų, įrengta 2 miegamos vietos. Dušo patalpoje esantys dozatoriai yra nuolat pildomi jiems ištuštėjus, kadangi Marijampolės PN darbuotojai atidžiai ir atsakingai atlieka savo darbą, todėl pareiškėjo teiginys dėl nepildomų dozatorių yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato, jog tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint, teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai.

3.2. Remiantis Marijampolės PN nuteistojo asmens kratos protokolu, 2019 m. vasario 19 d. nuteistajam buvo padaryta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu buvo paimta: pledai (2 vnt.), miegmaišis su įmaute (1 vnt.), medžiaginiai diržai (3 vnt.), monitoriaus laidai (2 vnt.). HDMI laidas (1 vnt.), aparatūros dokumentai, monitorius „DEL“ su maitinimo laidu, garso kolonėlės (2 vnt.), maitinimo laidai (2 vnt.), elektrinis šildytuvas vandeniui (1 vnt.), HDD laidas (1 vnt.), laidas „tulpė“ (1 vnt.) ir elektros trišakis (1 vnt.), kadangi šie daiktai negalimi turėti pagal teisės aktus. Kratos metu pareiškėjas dėl paimamų daiktų pretenzijų neturėjo.

3.3. Vadovaujantis Marijampolės PN uždarojoje zonoje drausmines nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore grafiku (kuris nurodo ir nuteistiesiems iki gyvos galvos pasivaikščiojimo laiką), nuteistasis kiekvieną dieną eina pasivaikščioti nuo 8:30 iki 9:00 val. ir nuo 15:00 iki 16:30 val. Marijampolės PN yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai, šiuos iškvietimo mygtukus gadina. Pataisos įstaiga stengiasi visada sutvarkyti gedimus, atsižvelgdami į turimas materialines lėšas. Duomenų apie iškvietimo mygtukų gedimus nėra išlikę, atsižvelgiant į tai, kad dėl lėšų trūkumų minimi mygtukai buvo taisomi ne elektros tvarkymo įmonių, o Marijampolės PN vyresniojo specialisto. Pataisos įstaiga stengiasi, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. Kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja.

3.4. Patalpų atitikimas higienos normoms atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, kurių metu pažeidimų nenustatė. Higienos normas atitiko tiek oro temperatūra, tiek patalpos vėdinimas, drėgmė nenustatyta, apšvieta yra tinkama. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai. Skundžiamu laikotarpiu 6-oje kameroje buvo suremontuota elektros instaliacija, suremontuoti ir pritvirtinti baldai, paruoštos ir perdažytos lubos bei sienos, tupimas tualetas pakeistas sėdimu bei perdažytos durys ir radiatorius.

3.5. Atidarius banderolę, kuri buvo skirta pareiškėjui, buvo rasta draudžiamų daiktų, tokių kaip kanceliarinės prekės, todėl jos ir nebuvo perduotos pareiškėjui. Vadovaujantis Marijampolės PN piniginių išmokų nuteistiesiems dydžių lentele, pareiškėjui turėtų būti mokama 4 Eur dydžio išmoka, kadangi nuteistasis nėra gavęs nuobaudų ir tai patvirtina pateiktas Marijampolės PN nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis. Pagal Marijampolės PN nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį pareiškėjas yra mokus, todėl jam ir nebuvo išduoti drabužiai. Marijampolės PN užimtumo patalpoje ir krepšinio aikštelėje kalėjimo rėžime vykdymo grafikai patvirtina, jog nuteistasis gali žaisti krepšinį. Marijampolės PN programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafike numatyta kokios programos bei užsiėmimai taikomi nuteistajam.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas atmetė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nuo 2019 m. vasario 19 d., tačiau skunde nenurodė laikotarpio pabaigos. Teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu laikytina nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. birželio 25 d., t. y. iki skundo surašymo datos.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą.

7. Dėl ploto trūkumo teismas vertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – ir Taisyklės) 111.2 punkto nuostatas, pagal kurias pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m, bylos duomenis, iš kurių matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 6-oje kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 11,44 kv. m, kameroje gyveno du nuteistieji, todėl vienam asmeniui kameroje teko 5,72 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 6-oje kameroje buvo užtikrinta Taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kameroje buvo šalta, o vasarą karšta, jis kreipėsi dėl ventiliatoriaus išdavimo, inventorius buvo sulūžęs, parūdijęs, rozetės išluptos, laidai kabėjo, nebuvo kabelinės televizijos, kameroje buvo atliktas netinkamai remontas, likęs pelėsis, kameroje buvo tarakonų, netinkamai įrengta elektros instaliacija, priešgaisrinė sistema, teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 16 punktų nuostatas, analizavo byloje pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą, kuriame pažeidimų 6-oje kameroje nenustatyta, Marijampolės PN 2019 m. liepos 10 d. raštą Nr. 20/07-987, kuriame nurodyta, kad 6-ta kamera buvo suremontuota 2019 m. vasario 20 d., tuo pačiu buvo suremontuota elektros instaliacija, baldai, perdažytos lubos ir sienos, suremontuotas sanitarinis mazgas, tai patvirtina ir Marijampolės PN 2019 m. vasario 20 d. avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog būtų nudažytos lovos, nėra. Pareiškėjas skundų dėl to, jog buvo sugadinta patalynė, administracijai neteikė, todėl pareiškėjo argumentus dėl sugadintos patalynės teismas atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl ventiliatoriaus išdavimo byloje nėra.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kameroje buvo tarakonų, teismas aptarė HN 134:2015 20 punkto nuostatas, vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. birželio 25 d. 6-oje kameroje nebuvo atlikta nariuotakojų ir graužikų dezinfekcijos darbai, kadangi minėtu laikotarpiu nebuvo aptikta nei nariuotakojų nei graužikų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigą 2019 m. birželio 7 d. prašymu, prašydamas nurodyti, kada 6-oje kameroje buvo atlikta deratizacija bei dezinfekcija, tačiau ginčo laikotarpiu dėl nariuotakojų ar graužikų galimo buvimo 6-oje kameroje pareiškėjas nesikreipė į administraciją, todėl pareiškėjo argumentus dėl nariuotakojų ar graužikų buvimo kameroje teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl iškvietimo sistemos nebuvimo, teismas aptarė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkto nuostatas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl naudojimosi pareigūnų iškvietimo signalu, taip pat nenustatė, kad jis būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl neveikiančio pareigūnų iškvietimo signalo, ar, kad, esant būtinybei, nebūtų galėjęs išsikviesti pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių negali būti pagrindas žalos atlyginimui priteisti.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su 4 Eur pašalpos skyrimu, teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 7 dalies, Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į išmokas nėra absoliuti, be to, teisės aktai nustato tik maksimalius išmokų dydžius. Pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintą tvarką, negavusiems nuobaudų mokama 4 Eur išmoka. Pareiškėjas neneigia, kad 4 Eur išmoka jam buvo skiriama, tai patvirtina ir nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraštis. Piniginė išmoka buvo skirta 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, o likusius mėnesius (kovo ir birželio mėn.) nebuvo skirta. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas minėtų aplinkybių neginčija, o ginčas kilo tik dėl pašalpos dydžio. Todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl šių aplinkybių teismas nekonstatavo. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. birželio 25 d. neteikė jokių prašymų dėl vienkartinės pašalpos skyrimo ar dėl lėšų skyrimo iš neliečiamos sąskaitos. Duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu būtų teikęs prašymus dėl vienkartinės pašalpos skyrimo ar pinigų skyrimo iš neliečiamos sąskaitos pareiškėjas nepateikė ir skunde tiksliai nenurodė, kada kreipėsi į administraciją, todėl pareiškėjo argumentus dėl neskirtos vienkartinės pašalpos ar pinigų skyrimo iš neliečiamos sąskaitos teismas nenagrinėjo.

12. Teismas iš byloje pateiktų nuotraukų nustatė, jog sanitariniame mazge yra įrengta lentynėlė. Teismas pažymėjo, kad, nors galiojantys teisės aktai ir nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti lentynėlę higienos priemonėms, pareiškėjo kamerose sanitariniame mazge ji buvo įrengta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nėra numatyta, jog kamerose turi būti veidrodis.

13. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Atsakovo atstovas duomenų apie sanitarinio mazgo dydį nepateikė, todėl teismas sprendė, kad nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog sanitarinis mazgas buvo per mažas.

14. Dėl pasivaikščiojimo trukmės teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija to, jog jam buvo suteikta teisė kasdien pusantros valandos pasivaikščioti, t. y. kaip numato BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Byloje pateikti pasivaikščiojimo grafikai patvirtina, jog kiekvieną dieną buvo užtikrintas pasivaikščiojimas pusantros valandos. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Teismas taip pat nurodė, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomi.

15. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo teismas nurodė, kad pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Taisyklių 233 punktą švara pasivaikščiojimo kieme priklauso nuo kiekvieno kiemu pasinaudojusio asmens valios, taip pat ir nuo pareiškėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad patys nuteistieji (taip pat ir pareiškėjas) privalėjo pasivaikščioję sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį, ir į atsakovo atstovo nurodytus duomenis, kad kiemelius kas savaitę tvarkydavo ir tvarkdarys, darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti suoliukai ar aliarminė pareigūnų iškvietimo sistema. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtos tinkamos sienos, todėl teismas pripažino, kad nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemeliuose sienų įrengimo.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo brolis nebuvo informuotas apie pareiškėjo perkėlimą į kitą įstaigą, teismas aptarė BVK 66 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 63 punkto nuostatas. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas papildomus paaiškinimus, kuriuose teigė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. prašyme Nr. 53/09-659 nurodė giminaitį brolį, kuris gyvena užsienyje. Tačiau pareiškėjas nepageidavo, kad jo broliui būtų išsiųstas pranešimas apie jo atvykimą į Marijampolės PN, pareiškėjas iš pateikto prašymo išbraukė brolio kontaktus. Pareiškėjas teigia, jog liudytojas galėtų paliudyti teismui aplinkybes, kad jis ir pareiškėjas tą pačią dieną pildė blankus kam pranešti apie jų perkėlimus, tačiau atsakovo atstovas pateikė pareiškėjo pildytą prašymą, todėl, teismo vertinimu, nėra tikslinga apklausti ir liudytoją, kadangi pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, jog prašymas buvo užpildytas. Marijampolės PN specialistės 2020 m. kovo 20 d. pažyma patvirtina, jog pareiškėjas nepageidavo, jog broliui būtų pranešta apie jo perkėlimą į Marijampolės PN ir tai pareiškėjas patvirtino savo parašu 2019 m. vasario 20 d. prašyme. Todėl pareiškėjo argumentus, jog pataisos įstaiga nevykdė teisės aktų ir nepranešė pareiškėjo broliui apie jo atvykimą į Marijampolės PN teismas atmetė kaip nepagrįstus.

17. Dėl pareiškėjo kratos iš byloje pateikto 2019 m. vasario 19 d. kratos protokolo teismas nustatė, kad iš pareiškėjo buvo paimti: pledai (2 vnt.), miegmaišis su įmaute (1 vnt.), medžiaginiai diržai (3 vnt.), monitoriaus laidai (2 vnt.), HDMI laidas (1 vnt.), aparatūros dokumentai, monitorius „DEL“ su maitinimo laidu, garso kolonėlės (2 vnt.), maitinimo laidai (2 vnt.), elektrinis šildytuvas vandeniui (1 vnt.), HDD laidas (1 vnt.), laidas „tulpė“ (1 vnt.) ir elektros trišakis (1 vnt.) ir pretenzijų pareiškėjas neturėjo. Taisyklių 18 priede nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše paimti daiktai nėra numatyti, todėl Marijampolės PN paimdama minėtus daiktus teisės aktų nuostatų nepažeidė.

18. Teismas nurodė, kad Taisyklių 62 punkte numatyta, jog, nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, atliekama jų medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros rezultatai įrašomi į Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (statistinės apskaitos forma Nr. 025/a). Atsakovo atstovas nurodė, jog 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo supažindintas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, supažindintas su kitų ligų užsikrėtimo būdais ir profilaktikos priemonėmis, narkomanijos prevencija. Taip pat yra įrašas (formoje Nr. 025/a), jog atvyko 2019 m. vasario 19 d. į pataisos namus, tačiau medicininės apžiūros rezultatai nėra įrašyti. Atsakovo atstovas papildomai teiktuose paaiškinimuose nurodė tapačias aplinkybes, tačiau apie tai, ar buvo atlikti įrašai, kaip numato Taisyklių 62 punktas, nepateikė. Todėl teismas sprendė, jog Marijampolės PN pažeidė Taisyklių 62 punktą.

19. Iš teismui pateiktų siuntinio nuotraukų teismas nustatė, jog siuntiniu buvo gautos kanceliarinės priemonės, kurių teisės aktai (BVK 95 str. 4 d., Taisyklių 83 p.) nenumato galimybės siųsti siuntiniu, todėl teismas darė išvadą, kad pareigūnai, neatiduodami minėto siuntinio pareiškėjui, elgėsi taip kaip numato teisės aktai.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo gavęs pagal prašymą dantų šepetėlio bei nebuvo išduoti drabužiai teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), higienos reikmenimis ir drabužiais suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. higienos priemonės ir drabužiai išduodami nemokiems nuteistiesiems, jų rašytiniu prašymu. Iš teismui pateiktų pareiškėjo prašymų išduoti higienos priemones teismas nustatė, jog 2019 m. gegužės 13 d. prašyme dantų šepetėlio pareiškėjas neprašė išduoti, todėl atsakovas jo ir neišdavė. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos argumentus šiuo aspektu teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs į Marijampolės PN, 2019 m. vasario 19 d. pasirašė prašymą leisti nešioti nuosavus drabužius, o nustatyto pavyzdžio specialių drabužių atsisakė. Prašymų išduoti drabužius, kaip numato Aprašo 5 punktas, pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pataisos įstaigos veiksmus.

21. Dėl privatumo duše neužtikrinimo, dušo patalpos įrengimo ir prausiklių dozatoriaus pildymo teismas vertino byloje pateiktas dušinės nuotraukas, iš kurių matyti, jog dušinėje yra pertvaros, tačiau nėra nei durų, nei užuolaidų. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Įvertinęs tai, jog Marijampolės PN dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira, teismas pripažino, kad pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Duomenų apie tai, jog duše įrengti langeliai nėra. Aprūpinimo normų 13.1–13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai. Atsakovo pateiktose nuotraukose matyti, jog dozatoriai yra įrengti, tačiau duomenų apie jo papildymus nėra pateikta. Tačiau taip pat nėra ir pareiškėjo skundų, kuriuos būtų teikęs atsakovo atstovui dėl dozatorių papildymo, todėl teismas vertino, jog pareiškėjui nėra kilusi neturtinė žala.

22. Dėl renginių ir kitų užsiėmimų iš byloje esančio Marijampolės PN 2019 m. kovo mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko teismas nustatė, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su kunigu, lankytis bibliotekoje, lankyti programą „Relaksacija“, „Mandalų terapija“, dvasinio ugdymo programą, programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; iš 2019 m. balandžio mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su katalikų vienuole, lankytis bibliotekoje, lankyti psichoedukacinius užsiėmimus, dvasinio ugdymo programą, programą „Relaksacija“, „Mandalų terapija“ bei VšĮ „Aplankyk kalinį“; iš Marijampolės PN 2019 m. birželio mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su kunigu, lankytis bibliotekoje, krepšinio aikštelėje, lankyti programą „Relaksacija“, programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dvasinio ugdymo programą, „Mandalų terapija“, programą „Aplankyk kalinį“.

Duomenų apie vasario, gegužės mėnesio užimtumo programas į bylą duomenų nepateikta. Pateiktas teismui nuteistųjų atliekančių bausmę kalėjimo rėžime išvedimo į krepšinio aikštelę grafikas, kuris patvirtintas 2019 m. gegužės 7 d. ir jame numatytas kiekvieną darbo dieną laikas skirtas krepšinio aikštelei. Atsakovas nurodė, jog minėtas grafikas galiojo ir birželio mėnesiu. Taip pat atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog iki 2019 m. gegužės mėnesio krepšinio aikštelė skirta nuteistiesiems iki gyvos galvos buvo remontuojama.

Marijampolės PN 2019 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 9/07-5060 teigė, jog įrengta ir baigiama aprūpinti inventoriumi patalpa skirta nuteistųjų meninei ir kūrybinei veiklai, nuteistieji aprūpinti stalo žaidimais, kasdien sudaroma galimybė pasinaudoti atskira patalpa ir žaisti stalo žaidimus bei bendrauti su kitais kaliniais. Teismo vertinimu, toks užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas, nes nuteistiesiems per dieną užimtumas truko tik po 1 valandą bei 1 val. 30 min. darbo dienomis buvo išvedami į krepšinio aikštelę tik nuo 2019 m. gegužės mėnesio, išskyrus pirmadienį, kai nuteistieji turėjo teisę dar 3 valandas būti bibliotekoje.

Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai.

23. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. kovo 22 d. yra sudarytas pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos pataisos planas, iš kurio matyti, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. birželio 25 d.) pareiškėjui socialinės reabilitacijos priemonės buvo taikytos tik individualus pokalbis, jokių užimtumo programų pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė lankyti bei nebuvo nukreiptas lankyti užsiėmimų ar programų. Teismas pažymėjo, kad galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, sudaro galimybę nuteistiesiems greičiau integruotis į visuomenę. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti užimtumo programas, todėl sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) – sąlygų nesudarymo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, yra pagrįstas.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Pataisos įstaiga turėjo suteikti galimybę nueiti į koplyčią, teismas nurodė, kad pareiškėjas tokio pageidavimo nei karto ginčo laikotarpiu neišreiškė. Todėl, nesant aiškiai išreikšto pareiškėjo pageidavimo būti nuvestam į koplyčią atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų, t. y. pataisos įstaigos administracija neprivalėjo savo iniciatyva siūlyti pareiškėjui būti nuvedamam į koplyčią. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, jog buvo pažeistos jo teisės dėl perkėlimo, teismas pažymėjo, kad perkėlimą vykdė Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (BVK 69 str. 5 d.), šioje byloje jokių reikalavimų minėtai institucijai pareiškėjas nekelia, todėl teismas nevertino minėtų aplinkybių, nes Marijampolės PN turėjo besąlygiškai priimti perkeltą nuteistąjį.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 2019 m. vasario 28 d. jam pradėjo skaudėti dantį, pateikė prašymą, kad būtų apžiūrėtas gydytojo, tačiau prašymas nebuvo nagrinėjamas, gydytojas jį priėmė tik 2019 m. kovo 13 d., teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į administraciją dėl skubios medicininės pagalbos suteikimo, kadangi labai skaudėjo dantį. Į jo prašymą buvo atsakyta 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 20/07-368. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjui buvo duodami skausmą mažinantys vaistai, kadangi odontologas atostogavo nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas papildomuose paaiškinimuose teigia, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 13 d. jokie medikamentai nebuvo išduodami, nors savo 2019 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 20/07-572 patvirtina, jog pareiškėjui buvo duodami skausmą mažinantys vaistai. Marijampolės PN psichologės 2019 m. kovo 8 d. pažyma Nr. 55/04-181, pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai bei Marijampolės PN 2019 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 20/07-572 patvirtina, jog pareiškėjas dėl skaudamo danties kreipėsi į administraciją, tačiau pagalbos iš karto nesulaukė.

Gydytojas jį priėmė tik 2019 m. kovo 13 d. ir tai patvirtina įrašas sveikatos istorijoje. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui skaudėjo dantį jau 2019 m. kovo 6 d., o stomatologo paslaugos jam buvo suteiktos tik 2019 m. kovo 13 d., teismas darė išvadą, kad, net pripažįstant, jog pareiškėjui neturėjo būti skubiai suteiktos danties (dantų) gydymo paslaugos, vis dėl to, pareiškėjui jaučiant danties skausmą (skausmą mažinantys vaistai buvo išduodami), jam atitinkamos gydymo paslaugos turėjo būti suteiktos operatyviau, nei tai buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Todėl pataisos įstaigos pareigūnai nagrinėjamu atveju nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė iš Taisyklių 252 punkto kylančią (Nuteistųjų registravimo į ambulatorinį priėmimą taisyklėmis detalizuotą) pareigą pareiškėją užregistruoti pas stomatologą, kad jam laiku būtų suteiktos atitinkamos gydymo paslaugos, t. y. padarė neteisėtus veiksmus. Ta aplinkybė, jog odontologas atostogavo nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d., teismo vertinimu, nešalina atsakovo atstovo atsakomybės užtikrinti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas.

27. Nustatęs pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui laiku nesuteiktų gydymo paslaugų bei kitus pažeidimus (atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo aplinkybių dėl sanitarinio mazgo dydžio 6-oje kameroje, netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų, neatlikus medicininės apžiūros, atvykus pareiškėjui į Marijampolės PN bei neįrašius rezultatų, kaip numato Taisyklių 62 p., neužtikrinant tinkamo užimtumo), teismas konstatavo, jog pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 100 Eur.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1. Dėl nepranešimo apie pareiškėjo perkėlimą jo broliui nurodo, kad pareiškėjas savo prašymo neatšaukė, o pati Marijampolės PN administracija išbraukė pareiškėjo brolio duomenis. Taip pat pareiškėjas būtent šiuo tikslu ir prašė teismo apklausti liudytoju asmenį, kuris galėjo paliudyti, kad prie jo pareiškėjas tą prašymą užpildė ir padavė pareigūnui, o pareigūnas perskaitė ir pasakė, kad nei raštu, nei telefonu pareiškėjo broliui nebus pranešta, nes įstaiga neturi lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo 2020 m. kovo 20 d. pažyma ir padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad atsakovas šioje situacijoje neatliko jokių netinkamų veiksmų.

29.2. Dėl naudojimosi dušu pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu ir palaiko skundo argumentus. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dušo iš abiejų pusių atskyrimas pertvaromis ir tik vienos įėjimui į dušą pusės buvimas nepažeidžia pareiškėjo privatumo. Per likusią atvirą dušo pusę pareiškėjas galėjo būti / buvo stebimas kitų asmenų, ir tai yra akivaizdus jo teisės į privatumą pažeidimas. Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl dušų dozatorių, dušo ragelių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nesant pareiškėjo skundų dėl dozatorių pildymo, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pareiškėjas skundus reiškė ne kartą. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjo nusiskundimų dėl to, kad dušo rageliai surūdiję ir netinkamai įrengti, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Jis skunde taip pat buvo nurodęs, kad kameroje negalėjo žiūrėti televizorių, nes kameroje nebuvo įvestas TV kabelis, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apie tai nieko nepasisakė, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat yra be motyvų.

29.3. Dėl graužikų ir nariuotakojų pažymi, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jo kameroje yra tarakonų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tai ir parodė, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Dėl tarakonų pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir žodžiu, ir raštu, tačiau atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas šiuo klausimu į administraciją nesikreipė. Pareiškėjo nuomone, tai, kad būrio viršininkas išdavinėjo į kameras tarakonų gaudykles (tačiau į jas niekas nepakliūdavo, nes jos buvo nekokybiškos), įrodo, kad pareiškėjo teiginiai atitinka tikrovę. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų apie tai, kada ir kaip pareiškėjo kamera buvo tikrinta dėl nariuotakojų, taigi, atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dokumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

29.4. Dėl kamerų ventiliacijos pareiškėjas tvirtino, kad kameroje ventiliacija neveikė, tačiau teismas, pasivadovavęs tuo, kad atsakovas pateikė dokumentą apie suprojektuotą vėdinimo ir šildymo sistemas, pareiškėjo nusiskundimą pripažino nepagrįstu. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi atsakovui nenuneigus pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl ventiliacijos neveikimo (ne dėl sistemos nebuvimo), yra pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti. Tai, kad ventiliacija buvo sumontuota, neįrodo, kad ji yra tinkamai veikianti. Atsakovo 2003 metų techninis projektas, kuriuo teismas vadovavosi, į bylą buvo pateiktas formaliai, teismas šio dokumento įdėmiai ir tinkamai neįvertino. Be to, byloje yra atsakovo pažyma, pagal kurią pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, skųsdamasis, kad kameroje yra vėsu, tačiau teismas šio dokumento neįvertino.

29.5. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat siejo su aplinkybe, kad jo kameroje buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija, priešgaisrinė signalizacija, kameroje padarytas blogas remontas. Teismas vertino, kad pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti ir vadovavosi 2019 m. balandžio 3 d. patikrinimo aktu ir remonto darbų atlikimo aktu, o duomenų už vėlesnį laikotarpį byloje nėra. Pareiškėjas pažymi, kad dokumentas, kuriuo teismas vadovaujasi kaip įrodančiu pareiškėjo kameroje atliktus darbus, yra be visų reikiamų parašų, t. y. nėra nurodyta, kad tie darbai būtų priimti. Todėl atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, ir tai sudaro pagrindą pareiškėjo skundą patenkinti.

29.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo valioje yra nuspręsti, kokio dydžio išmoka gali būti skiriama pareiškėjui. Išmokos skyrimo kriterijai yra valstybės skirtos lėšos, nuteistojo elgesys, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė dalyvauti socialinėse reabilitacijos programose yra pažeista. Iš to akivaizdu, kad šis pažeidimas lemia ir tai, kad pareiškėjas dėl to gauna mažesnę išmoką. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo, nors tai akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjo teisė gauti didesnę išmoką yra nepagrįstai ribojama būtent dėl atsakovo veiksmų.

29.7. Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis, kad sanitarinis mazgas buvo per mažas, tačiau nesutinka su jo patirtos žalos įvertinimu. Nesutinka su teismo vertinimu, kad Europos kalėjimų taisyklės, taip pat Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) ataskaitoje išdėstytos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas. Pareiškėjas pažymi, kad jis turi teisę tikėtis, kad jam bus garantuotos tokios sąlygos, kurios yra nurodomos šiuose minėtuose tarptautiniuose dokumentuose.

29.8. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko bei pažymi, kad tam, jog pareiškėjas galėtų išsikviesti pareigūnus, jis yra priverstas baladotis, spardyti duris, ir tai niekaip nesusiję su tinkamu teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu, pažeidžia pareiškėjo teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančią gyvenamąją aplinką.

29.9. Dėl paimtų daiktų negrąžinimo, daiktų neperdavimo pareiškėjas prašė teismo vadovautis administracine byla Nr. I-5445-244/2015, tačiau teismas šio pareiškėjo prašymo visiškai nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą atsakovas turėjo teisę paimti iš pareiškėjo šiuos daiktus: pledus, miegmaišį, diržus, įvairius laidus, aparatūros dokumentus, monitorių, garso kolonėles, elektrinį šildytuvą vandeniui. Pareiškėjo nuomone, pledas gali būti priskiriamas prie viršutinių drabužių, elektrinis šildytuvas vandeniui atitinka elektrinį virdulį, aparatūros dokumentai irgi priskirtini smulkiems asmeniniams daiktams. Atsakovas neturėjo teisės paimti iš pareiškėjo aukščiau nurodytų daiktų, o pirmosios instancijos teismo priešinga išvada yra nepagrįsta ir naikintina. Be to, jam nepagrįstai nebuvo perduotos ir kanceliarinės prekės.

29.10. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui jo užimtumas buvo užtikrintas netinkamai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti užimtumo programas. Tačiau priteistas žalos atlyginimas yra labai menkas. Jis patyrė neproporcingų ir nepagrįstų nepatogumų, kurie veda į slogią nuotaiką, depresiją, liūdesį ir pan. Todėl pareiškėjo patirti išgyvenimai yra įvertintini ženkliai didesne pinigų suma. Be to, pareiškėjas prašo teismo papildomai išreikalauti iš kitų kalinimo įstaigų duomenis apie kitose kalinimo įstaigose nuteistiesiems iki gyvos galvos taikomas programas, galimybę mokytis, dirbti, sportuoti. Kadangi visos šios sąlygos pareiškėjui buvo ženkliai pablogintos būtent jį perkėlus į Marijampolės PN iš Lukiškių TI-K.

29.11. Nesutinka su teismo vertinimu dėl nevedimo į koplyčią. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovui pateikus tokį siūlymą, pareiškėjas būtų juo pasinaudojęs. Pareiškėjas nėra teisininkas ir ne visuomet gali žinoti, kada ir kokiais atvejais reikalingas jo konkretus rašytinis prašymas. Todėl tai, kad teismas nenustatė pareiškėjo kreipimosi dėl jo vedimo į koplyčią, nereiškia, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Tuo labiau, kad pareiškėjo netinkamas užimtumas teismo buvo konstatuotas.

29.12. Jis neturtinę žalą taip pat siejo su aplinkybe, kad jam nebūdavo išduodamos higienos priemonės (dantų šepetėlis) ir drabužiai. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tai, jog higienos priemonės ir drabužiai pareiškėjui buvo išduotos, konstatuotina, kad pataisos namai ginčo laikotarpiu nevykdė pareigos aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis ir drabužiais. Teismas, padarydamas priešingas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

29.13. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl tokių pareiškėjo nusiskundimų kaip laikraščių negavimas, negalėjimas naudotis biblioteka ir pareiškėjui nesuteikiamo profesinio mokymo. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų.

29.14. Teismas pagrįstai pripažino jo teisių pažeidimą dėl medicininės apžiūros ir dėl tinkamai nesuteiktų gydymo paslaugų, tačiau priteista suma yra per maža. Pareiškėjas pažymi, kad tinkamas danties gydymo nesuteikimas pareiškėjui prilygo jo kankinimui, todėl jo patirtos kančios turėtų būti įvertintos ženkliai didesne suma.

30. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužes 8 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir neturtinės žalos nepriteisti. Atsiliepime taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, laiko jį nepagrįstu, todėl atmestinu. Atsiliepime atsakovo atstovas akcentuoja, kad:

30.1. Dėl per mažo sanitarinio mazgo nurodo, kad, vadovaujantis Pataisos įstaigos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, tačiau minimos taisyklės nereglamentuoja visai atskiros sanitarinio mazgo patalpos ploto, kaip yra pareiškėjo kameroje. Iš teismui pateiktų pareiškėjo kameros nuotraukų kopijų matyti, kad pareiškėjo kameroje sanitarinio mazgo patalpa yra visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Tai ne sanitarinio mazgo kabina, o atskira sanitarinio mazgo patalpa, todėl teismas netinkamai įvertino šią situaciją.

30.2. Vien ta aplinkybė, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei karto savo periodiniuose patikrinimo aktuose, kurie pridėti prie bylos, nebuvo nustatęs pažeidimų Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliuose, paneigia pareiškėjo deklaratyvius teiginius apie netinkamas pasivaikščiojimo kiemelyje esančias sienas. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka visų patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlieka patalpų einamuosius darbus bei surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Atsakovo atstovas neturi duomenų dėl neva netinkamų pasivaikščiojimo kiemelio sienų, kurias mini pareiškėjas, todėl akivaizdu, jog pasivaikščiojimo kiemelio sienos buvo ir yra tinkamos būklės, todėl jų tvarkyti Marijampolės PN specialistams nereikėjo, dėl ko nėra ir atliktų darbų aktų.

30.3. Nesutinka su teismo vertinimu dėl užimtumo programų kiekio. Marijampolės PN yra pakankamas kiekis nuteistiesiems skiriamų užimtumo bei socialinės reabilitacijos programų, kad nuteistieji visą laiką galėtų kuom nors užsiimti. Marijampolės PN byloje yra pateikę 11 užimtumo programų, kuriose turėjo galimybę dalyvauti ir pats pareiškėjas. Atsakovo atstovas byloje yra pateikęs ir individualų pareiškėjo socialinės reabilitacijos pataisos planą, kuriame nurodytos visos intervencinės priemonės vykusios dalyvaujant nuteistajam. Dažnai patys nuteistieji atsisako užsiimti jiems skirtomis programomis ar intervencinėmis priemonėmis. Teismas neatsižvelgė į Marijampolės PN pridėtus raštus, rašytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai Nr. 9/07-5060 bei Nr. 9/07-17746, kuriuose buvo pateikta informacija, kuo buvo užimami nuteistieji, kai Marijampolės PN buvo įrenginėjama krepšinio aikštelė. Teisingumo ministerija dėl tuo metu vykdomų užimtumo programų jokių pastabų Marijampolės PN nepateikė.

30.4. Vien ta aplinkybė, jog Marijampolės PN dirbantis gydytojas neatliko įrašo pareiškėjo sveikatos knygelėje dar nereiškia, kad jis nesivadovavo taisyklėmis ar kitais reikalavimais ir taip neatliko savo kaip gydytojo pareigos apžiūrėti atvykusio į Marijampolės PN nuteistojo. Marijampolės PN dirbančiam gydytojui tenka didelis darbo krūvis, todėl dėl to ir įvyko menka klaida, kadangi visa kita patvirtina, jog pareiškėju Marijampolės PN buvo rūpinamasi tinkamai.

30.5. Nesutinka su teismo teiginiu, kad Marijampolės PN pareigūnai nagrinėjamu atveju nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė pareigą pareiškėją užregistruoti pas stomatologą, kad jam laiku būtų suteiktos atitinkamos gydymo paslaugos. Remiantis 2019 m. balandžio 1 d. gydytojo raštu Nr. 20/07-368 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, gydytojas odontologas dirba tik 0,5 etato krūviu, todėl susidaro eilės. Be to, minėtas gydytojas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d. atostogavo. Kol gydytojas atostogavo, pareiškėjui buvo duodami skausmą mažinantys medikamentai. Remiantis 2019 m. balandžio 29 d. gydytojo raštu „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, Marijampolės poliklinika odontologo paslaugas teikia tik asmenims prisirašiusiems prie poliklinikos. Nuteistiesiems jokių paslaugų neteikia ir negali teikti. Marijampolės PN yra apie 1 000 nuteistųjų, todėl yra normalu, kad pareiškėjo gydytojas nepriėmė iš karto tą pačią dieną, kai grįžo po atostogų, kadangi buvo susidariusi eilė nuteistųjų laukiančių, kada galės apsilankyti pas gydytoją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos), atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl pareiškėjui laiku nesuteiktų gydymo paslaugų bei kitų pažeidimų – dėl per mažo sanitarinio mazgo 6-oje kameroje, netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų, neatlikus medicininės apžiūros, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN bei neįrašius rezultatų, kaip numato Taisyklių 62 punktas, neužtikrinant tinkamo užimtumo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vertindamas kitus skunde nurodytus pažeidimus, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kilusios žalos, todėl šią skundo dalį atmetė.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jo patirta skriauda turėtų būti vertinama didesne suma, taip pat nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nepranešimo broliui apie pareiškėjo perkėlimą, privatumo naudojantis dušu pažeidimo, graužikų ir nariuotakojų, kamerų ventiliacijos, kamerų įrengimo (netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, priešgaisrinės sistemos, blogai padaryto remonto), nepakankamo išmokos dydžio, dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo, dėl paimtų daiktų negrąžinimo, kanceliarinių priemonių kaip siuntinio neperdavimo, nevedimo į koplyčią, higienos priemonių ir drabužių neišdavimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo nusiskundimų dėl to, kad dušo rageliai buvo surūdiję ir netinkamai įrengti; nepasisakė dėl jo argumentų, kad kameroje nebuvo įvestas TV kabelis, todėl jis negalėjo žiūrėti televizorių; nepasisakė ir dėl tokių jo nusiskundimų kaip laikraščių negavimas, negalėjimas naudotis biblioteka ir jam nesuteikiamo profesinio mokymo; dėl paimtų daiktų negrąžinimo, daiktų neperdavimo jis prašė teismo vadovautis administracine byla Nr. I-5445-244/2015, tačiau teismas šio prašymo visiškai nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė.

34. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, jame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir prašo ją pakeisti, nepriteisiant neturtinės žalos. Tačiau atsakovas šiuo atveju nesinaudojo apeliacijos teise, t. y. per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė, šio termino neprašė atnaujinti, todėl atsiliepime suformuluotas reikalavimas ir jo pagrindimas, kuriuo prašo pakeisti pareiškėjui palankią teismo sprendimo dalį, nenagrinėjamas.

35. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo papildomai išreikalauti iš kitų kalinimo įstaigų duomenis apie kitose kalinimo įstaigose nuteistiesiems iki gyvos galvos taikomas programas, galimybę mokytis, dirbti, sportuoti, tačiau šis prašymas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. neturtinės žalos dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų konkrečioje pataisos įstaigoje (Marijampolės PN) konkrečiu laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. birželio 25 d.) atlyginimu, todėl netenkinamas.

38. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

39. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

41. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas netinkamas higienos sąlygas Marijampolės PN, rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 5 d. patikrinimo aktu Nr. (4-21 4.80)PA-2096 (I t., b. l. 151–153), iš kurio matyti, jog 2019 m. balandžio 3 d. patikrinimo metu HN 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 6, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, nenustatyta. Kitų duomenų apie ginčo laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus kameroje Nr. 6 byloje nėra. Be to, iš Marijampolės PN 2019 m. liepos 10 d. rašto Nr. 20/07-987 (I t., b. l. 34) matyti, kad kamera Nr. 6 2019 m. vasario 20 d. buvo suremontuota, be kita ko, suremontuota ir elektros instaliacija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl tarakonų, tačiau nenurodė nė vieno tokio atvejo. Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo teisių pažeidimai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams (graužikų ir nariuotakojų, kameros ventiliacijos, kamerų įrengimo (netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, priešgaisrinės sistemos, blogai padaryto remonto)) pagrįstai nenustatyti.

44. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko kameroje. Pareiškėjas nenurodė jokio atvejo, kai dėl kokios nors skubios būtinybės dėl neįrengtos ar neveikiančios pareigūno iškvietimo sistemos būtų negalėjęs operatyviai išsikviesti pareigūno, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjui kilo neturtinė žala.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra ne kartą konstatuota, jog, nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. pvz., 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad jo kalinimo laikotarpiu duše privatumui užtikrinti buvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas nesiskundė, kad turėjo ribotą galimybę naudotis dušu, karštu vandeniu ar pan., todėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo atstovas jokių neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su nepranešimu apie pareiškėjo perkėlimą jo broliui, dėl skiriamos išmokos dydžio, nevedimo į koplyčią, dantų šepetėlio ir drabužių neišdavimo, neatliko. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių pareiškėjo nusiskundimų, įvertino tai, kad pareiškėjo 2019 m. vasario 20 d. prašymas Nr. 53/09-659 (II t., b. l. 79), Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2020 m. kovo 20 d. pažyma II t., b. l. 78) patvirtina, jog pareiškėjas nepageidavo, kad broliui būtų pranešta apie jo perkėlimą į Marijampolės PN. Pareiškėjas tokią savo valią patvirtino parašu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra tikslinga apklausi ir liudytoją. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 13 d. teikdamas prašymą Marijampolės PN (II t., b. l. 94), dantų šepetėlio neprašė išduoti, todėl atsakovas jo pareiškėjui ir neišdavė. Atvykęs į Marijampolės PN, pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. pasirašė prašymą (II t., b. l. 97) leisti nešioti nuosavus drabužius, o nustatyto pavyzdžio specialių drabužių atsisakė, prašymų išduoti drabužius ginčo laikotarpiu neteikė, pageidavimo jį nuvesti į koplyčią ginčo laikotarpiu pataisos įstaigai neišreiškė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų ir teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

47. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išmokos dydžio, turėjo įvertinti, kad pareiškėjo teisės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose pažeidimas lemia tai, jog jis gauna mažesnę išmoką. Tačiau šie pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtinto Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Vadinasi, spręsti tiek dėl išmokos skyrimo, tiek dėl jos dydžio priskirta pataisos įstaigos administracijai, įvertinus ne tik dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, bet ir kitus kriterijus.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu dėl 2019 m. vasario 19 d. kratos metu paimtų daiktų negrąžinimo bei mano, kad pledas gali būti priskiriamas prie viršutinių drabužių, elektrinis šildytuvas vandeniui atitinka elektrinį virdulį, aparatūros dokumentai priskiriami smulkiems asmeniniams daiktams. Ginčui aktualių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuriame kratos metu iš pareiškėjo paimti daiktai nenumatyti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN, paimdami minėtus daiktus, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Be to, iš Marijampolės PN Nuteistojo asmens kratos protokolo 2019 m. vasario 19 d. Nr. 58/05-1472 (I t., b. l. 121) matyti, kad asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta interpretacija dėl nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BVK 95 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 83 punkto nuostatas, byloje pateiktas pareiškėjui siųsto siuntinio nuotraukas (I t., b. l. 199–201), pagrįstai sprendė, kad siuntiniu buvo gautos kanceliarinės priemonės, kurių teisės aktai siuntiniu nenumato galimybės gauti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų šiuo aspektu nenurodė, taip pat nedetalizavo, kokioms teisiškai reikšmingos aplinkybėms pagrįsti prašo vadovautis administracine byla Nr. I-5445-244/2015 bei kokią įtaką nagrinėjamai bylai turėtų toje byloje nustatytos aplinkybės.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjui nesuteikiamo profesinio mokymo, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių nebuvo nurodęs. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija minėto pareiškėjo pažeidimo nevertina ir dėl jo nepasisako.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai nevertino jo nusiskundimų dėl to, kad dušo rageliai buvo surūdiję ir netinkamai įrengti; nepasisakė dėl argumentų, kad kameroje nebuvo įvestas TV kabelis, todėl jis negalėjo žiūrėti televizorių; nepasisakė ir dėl tokių jo nusiskundimų kaip laikraščių negavimas, negalėjimas naudotis biblioteka. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl pagrindinių skunde nurodytų pareiškėjo nusiskundimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie galimybę pareiškėjui lankyti užimtumo programas, konstatavo, jog užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo naudotis biblioteka, o tuo pačiu ir galimybės skaityti laikraščius. Pareiškėjas neneigia, kad dušu galėjo naudotis, tačiau skunde nedetalizavo, kaip galbūt surūdiję ar netinkamai įrengti dušo rageliai ribojo pareiškėjo galimybę šia teise pasinaudoti bei kokia žala pareiškėjui dėl to kilo. Pareiškėjas, teigdamas, kad skundus dėl dozatorių pildymo reiškė ne kartą, nenurodė nė vieno tokio atvejo. Vertindamas pareiškėjo argumentus, be kita ko, dėl to, kad kameroje nebuvo kabelinės televizijos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 5 d. patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, kad kameroje Nr. 6 esantys įrenginiai yra techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Sutiktina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, tačiau teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pats pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl neįrengto TV kabelio kameroje Nr. 6 ir nedetalizavo, su kokių teisės aktų pažeidimais sieja atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

51. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog jam turi būti priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta būtent jo nurodyta suma.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė