2020-05-27 Nr. AB-10563-3-62-3-01302-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-797-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01302-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo laikomas Alytaus PN Socialinės globos sektoriuje netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Pažymėjo, kad baldai mažino plotą. Atvykus į Alytaus PN buvo atliekama asmeninių daiktų krata ir paimami daiktai, kurie viršijo svorį. Paimant daiktus nebuvo surašoma, kokie daiktai paimti, tik parašydavo, kad paimti du krepšiai. Alytaus PN išduoti čiužiniai neatitiko lovos dydžių, jie buvo trumpesni, todėl susidaužydavo šonus į lovos turėklus, taip pat pagalvės neatitiko reikalavimų. Nurodė, jog turi judėjimo negalią, Alytaus PN gyvenimo sąlygos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, buvo nepatogu nueiti į tualetą, prausyklą. Virtuvėlėje nebuvo kriauklės ir vandens, todėl reikėdavo indus plauti bendroje prausykloje. Koridoriuje ir duše nebuvo turėklų, nebuvo veidrodžių, lentynėlių susidėti prausimosi priemonėms, nebuvo poilsio kambario, televizorius buvo pakabintas palubėje. Buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis, nepriimtinomis, neturint privataus gyvenimo, antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, skundo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senatį.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. 2 būrio 8 miegamajame yra atskiras sanitarinis mazgas, kuris pritaikytas neįgaliesiems, izoliuotas betonine siena, kurioje įmontuotos durys, sienos padengtos glazūruotomis plytelėmis, grindys akmens masės plytelėmis. Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, yra įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Sanitariniu mazgu naudojasi tik tame miegamajame esantys nuteistieji. Bendrojo naudojimo dušai, virtuvės ir prausyklos pritaikytos neįgaliesiems. 2 būrio nuteistiesiems (socialinės globos sektorius) buvo išduoti nedegūs poroloniniai čiužiniai kurių dydis 2000x800x1400(57 vnt., neįgaliesiems) ir 2000x700x1400 (4 vnt., sanitarams ir tvarkdariams). Pagalvės 5000x600 dydžio, turi atitikties deklaraciją. 2 būryje poilsio kambarys yra įrengtas ir juo pareiškėjas turėjo galimybę naudotis. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, esant atsakovo prašymui skundo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančios ieškinio senaties taikymą ir atnaujinimą, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios ir į tai reaguoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. birželio 20 d., nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos, skundo reikalavimui nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 20 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetė.

7. Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimų pagrįstumo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., akcentavo CK nuostatas, nustatančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, bei vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Teismas atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurie nėra paneigti, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas į 2 būrį, 8 bendrabučio tipo miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 7 kv. m. Teismas darė išvadą, kad gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

8. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo Atitikties deklaracijoje pateiktus duomenis, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl netinkamo minkšto inventoriaus, atmetė pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl čiužinių ir pagalvių netinkamų dydžių.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl neįgaliesiems nepritaikytų gyvenimo sąlygų pagrįstumą, šiuo aspektu aktualaus teisinio reglamentavimo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimų kontekste nustatė, kad pareiškėjas kalėjo 2 būryje, kuris pritaikytas neįgaliems nuteistiesiems. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog pareiškėjas kalinimo Alytaus PN metu turėjo sveikatos problemų, susijusių su judėjimo sutrikimais. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad 2 būrio 8 miegamajame yra atskiras sanitarinis mazgas, kuris pritaikytas neįgaliesiems, izoliuotas betonine siena, kurioje įmontuotos durys, sienos padengtos glazūruotomis plytelėmis, grindys akmens masės plytelėmis. Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, yra įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Sanitariniu mazgu naudojasi tik tame miegamajame esantys nuteistieji. Bendrojo naudojimo dušai, virtuvės ir prausyklos pritaikytos neįgaliesiems. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniuose mazguose įrengtos pakankamai erdvios kabinos su sėdimais klozetais, kabinose įrengti porankiai, užtikrinantys patogų atsisėdimą bei atsistojimą nuo klozeto, porankiai taip pat pritvirtinti dušinėse bei koridoriuose. Teismas sprendė, kad neįgaliems nuteistiesiems Alytaus PN sudaryta galimybė savarankiškai judėti įstaigoje, patekti ir naudotis sanitariniais įrenginiais - dušu, tualetu ir t. t.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl veidrodžių, lentynėlių susidėti prausimosi priemonėms, poilsio kambario nebuvimo, televizoriaus, pakabinto palubėje pagrįstumą, vertino atsakovo atstovo pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad sanitariniame mazge virš praustuvės yra pakabintas veidrodis ir lentynėlė prausimosi priemonėms susidėti. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktu, akcentavo atsakovo atstovo paaiškinimus, kad 2 būryje poilsio kambarys yra įrengtas ir juo pareiškėjas turėjo galimybę naudotis, tačiau iš Alytaus PN 2016 m. gegužės 16 d. atsakymo Nr. 363-498 į pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. skundą teismas nustatė, kad 2016 m. 2 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, o televizorius ir sėdimos vietos buvo padarytos lokalinio sektoriaus koridoriuje, todėl vertino, kad yra nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad 2 būryje šiuo metu yra įrengtas poilsio kambarys, jame yra televizorius, kuris stovi ant staliuko. Teismas pareiškėjo argumentus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikė deklaratyviais, nes pareiškėjas neindividualizavo dėl laisvalaikio kambario neįrengimo kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

11. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad 2 būrio virtuvėlėje yra kriauklė, todėl pareiškėjo teiginius dėl kriauklės ir vandens nebuvimo atmetė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl kriauklės ir vandens nebuvimo virtuvėlėje būtų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar pareigūnams. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį ir 2016 m. gruodžio mėnesį buvo atliktos patalpų kompleksinės patikros ir jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta. Taip pat teismas pažymėjo, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios.

12. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo argumentus vertino kaip perteklinius, neturinčius lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

14. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat Alytaus PN ar darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti teisingą sprendimą ir priteisti iš atsakovo kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 metais Alytaus PN atlikto patikrinimo medžiagą.

16. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo atsiliepimo paaiškinimai, Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai ir fotonuotraukos neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš Seimo kontrolieriaus Alytaus patikrinimo rezultatų, kurie patvirtintų atsakovo atstovo pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Socialinės rūpybos sektoriuje nebuvo sudarytos sąlygos laikyti neįgaliuosius. Alytaus PN atliekamų patikrinimų metu buvo tikrinamas 6, o ne 2 būrys. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas šališkai, išimtinai ginant atsakovo poziciją, pateisinant savivaliavimą ir piktnaudžiavimą. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo atstovo veiksmai, vagiant nuteistųjų asmeninius daiktus, nevedant paimtų iš nuteistojo daiktų sąrašą bei vykdant kitus pažeidimus, yra nepateisinami. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN nuslėpė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis buvo priverstas kreiptis į gydytoją dėl psichologinės pagalbos, skiriant raminamuosius vaistus, suteikimo. Be to, dėl netinkamos miegamosios patalpos ventiliacijos ir oro trūkumo susirgo bronchine astma.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepime į skundą ir skundžiamame sprendime išdėstytą poziciją, vertina, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 20 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas ieškinio senaties taikymo neginčija.

22. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

23. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš Seimo kontrolieriaus Alytaus PN patikrinimo rezultatus, kurie patvirtintų atsakovo atstovo pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Teismas gali asmenų prašymu išreikalauti reikiamus dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teismui teikęs prašymą išreikalauti ar pridėti prie bylos Seimo kontrolieriaus Alytaus PN patikrinimo rezultatus. Taigi, tokio prašymo pareiškėjas teismui nepateikė. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš Seimo kontrolieriaus Alytaus PN patikrinimo rezultatų.

27. Apeliantas prašo, kad apeliacinės instancijos teismas ištirtų Seimo kontrolieriaus Alytaus PN patikrinimo medžiagą. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

28. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

29. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

30. Apeliantas nurodo, kad patyrė įvairius gyvenimo pataisos namuose nepatogumus. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31. Apeliantas nurodo, kad iš jo buvo paimti daiktai, viršijantys nustatytą kiekį ir nebuvo daromas jų aprašas. Iš jo nurodytų aplinkybių neseka išvada, kad kokie tai daiktai būtų dingę, taigi žalos faktas neįrodytas.

32. Pagal teisinį reglamentavimą, nurodytą šios nutarties 30 punkte, pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, t. y. pažeidė kokius tai įstatymus. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo sąlygas ir įstatymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas į 2 būrį, 8 miegamąjį, kuris yra bendrabučio tipo ir yra 35 kv. m. ploto, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 7 kv. m. Atsakovo pateikti oficialūs duomenys nėra paneigti. Taigi, pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

33. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas išduodamas čiužinius ir pagalves būtų pažeidęs kokias nors higienos normas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl netinkamo minkšto inventoriaus.

34. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįgaliems nuteistiesiems Alytaus PN sudaryta galimybė savarankiškai judėti įstaigoje, patekti ir naudotis sanitariniais įrenginiais dušu, tualetu, atitinka byloje esančius įrodymus.

35. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Taip pat byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Taigi, šios aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti žalos buvimą.

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti nepatogumai nėra siejami su kokių nors įstatymų pažeidimu ir pirmosios instancijos teismo teisingai vertinti kaip subjektyvūs. Į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 108–114) duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio mėnesį ir 2016 m. gruodžio mėnesį buvo atliktos patalpų kompleksinės patikros ir jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta.

37. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar pataisos namų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius