a36c581d-3ee4-4e39-ac48-ca56bdf109f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. I-5806-244/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00452-2016-3         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Violetos Petkevičienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui Gediminui Vizbarui, atsakovės atstovei Laurai Zapolskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė: Pareiškėja Panevėžio apygardos prokuratūra prašo:

1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-30 raÅ¡tÄ Nr. 4S-4296 „Dėl konsultacinių, teisinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , pirkimų įvertinimo“ (toliau – ir IÅ¡vada);

2) įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybÄ atlikti atviro konkurso bÅ«du vykdyto Konsultacinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , vieÅ¡ojo pirkimo (toliau – ir Pagrindinis pirkimas) dokumentų ir su įmone Taylor Wessing LLP (toliau – ir Tiekėjas) 2010-08-11 sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pagrindinė sutartis) bei neskelbiamų derybų bÅ«du vykdytų Teisinės paslaugos, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , vieÅ¡ojo pirkimo (toliau – ir Papildomas pirkimas Nr. 1), Teisinės paslaugos, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , vieÅ¡ojo pirkimo (toliau – ir Papildomas pirkimas Nr. 2), Papildomos konsultacinės paslaugos, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , vieÅ¡ojo pirkimo (toliau – ir Papildomas pirkimas Nr. 3), Papildomų konsultacinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , vieÅ¡ojo pirkimo (toliau – ir Papildomas pirkimas Nr.

4) dokumentų bei su įmone Taylor Wessing LLP 2010-09-15 sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Papildoma sutartis Nr. 1), 2011-05-10 sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Papildoma sutartis Nr. 2), 2011-09-02 sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Papildoma sutartis Nr.

3) bei 2012-07-05 sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Papildoma sutartis Nr.

4) teisėtumo įvertinimÄ , laikantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtintų taisyklių ir jose įtvirtintų principų reikalavimų;

3) įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybÄ iÅ¡ naujo atsakyti į visus Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pateiktus 11 klausimų, laikantis Viešųjų pirkimų tarybos direktoriaus įsakymais patvirtintų taisyklių ir jose įtvirtintų principų reikalavimų, o bÅ«tent: 3.1) pateikti atsakymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ki Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija konkrečiu klausimu, o negalint pateikti aiÅ¡kaus atsakymo į suformuluotÄ klausimÄ â€“ nurodyti to priežastis; 3.2) atsakymus motyvuoti; 3.3) atsakant į klausimus, atsižvelgti ne tik į skliaustuose Å¡alia klausimo nurodytÄ informacijÄ , kuri yra nukreipiančiosios paskirties ir siauresnės apimties nei reikalauja iÅ¡samus, visapusiÅ¡kas ir logiÅ¡kas atsakymas į pateiktÄ klausimÄ , tačiau įvertinti ir kitus turimus duomenis, reikalingus atsakymui pateikti; 3.4) neteikti nemotyvuotų atsakymų, kurie prieÅ¡tarauja ankstesnėms Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoms; 3.5) nedaryti nuorodų į kitus, ne Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros iniciatyva Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus dokumentus, kuriuose spręstas tik panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimas ir visai kitais, kitos institucijos tikslais; 3.6) įvertinti visÄ turimÄ informacijÄ , ir jei Å¡ios informacijos pakanka atsakymui pateikti – neatsisakyti jo pateikti vien todėl, kad egzistuoja ir kita informacija, kurios Viešųjų pirkimų tarnyba neturi.PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00413-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo bei piktnaudžiavimo.

Nurodė, kad VÄ® Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ir Perkančioji organizacija), atlikusi Pagrindinį pirkimÄ , sudarė Pagrindinę sutartį, kurios faktinė įvykdymo kaina 569 712 Lt. Atlikus PapildomÄ pirkimÄ Nr. 1, buvo sudaryta Papildoma sutartis Nr. 1, kurios faktinė įvykdymo kaina – 5 565 756,84 Lt, atlikus PapildomÄ pirkimÄ Nr. 2, buvo sudaryta Papildoma sutartis Nr. 2, kurios faktinė įvykdymo kaina 3 583 046,52 Lt, atlikus PapildomÄ pirkimÄ Nr. 3, buvo sudaryta Papildoma sutartis Nr. 3, kurios faktinė įvykdymo kaina 10 280 354,63 Lt, o atlikus PapildomÄ pirkimÄ Nr. 4, buvo sudaryta Papildoma sutartis Nr. 4, kurios faktinė įvykdymo kaina 3 517 748,02 Lt.

IÅ¡ viso Perkančioji organizacija, įvykdžiusi atvirÄ konkursÄ , su Tiekėju sudarė vienÄ 569 712 Lt vertės vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį, o įvykdžiusi neskelbiamas derybas, su tuo pačiu tiekėju sudarė keturias papildomas 22 946 906,01 Lt vertės vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartis. Visų Perkančiosios organizacijos su Tiekėju sudarytų vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių vertė – 23 516 618,01 Lt.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, su 2015-04-16 raÅ¡tu Nr. 6-S-10658 „Dėl konsultacinių, teisinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , pirkimų įvertinimo“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ ir prašė įvertinti Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinės sutarties ir Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 teisėtumÄ .

Buvo praÅ¡oma atsakyti į nurodytus klausimus. Atsakovė 2015-05-12 raÅ¡te Nr. 4S-1613 informavo, kad jai neužtenka pateiktos informacijos bei turimų dokumentų, susijusių su Pagrindiniu pirkimu ir Papildomais pirkimais, bei prašė pateikti papildomus dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų dokumentų bei sutarčių teisėtumo įvertinimÄ atliks ir į praÅ¡yme nurodytus klausimus atsakys tik gavusi ir įvertinusi minėtame raÅ¡te nurodytus papildomus dokumentus.

PareiÅ¡kėja su 2015-10-30 raÅ¡tu Nr. 6-S-29355 pateikė atsakovei sÄ skaitų, mokėjimus pagrindžiančių dokumentų kopijas, susistemintus sÄ skaitų ir mokėjimų duomenis, paslaugų sÄ rašų prie priėmimo–perdavimo aktų, ekspertų dirbto laiko suvestinių, priėmimo–perdavimo aktų, papildomų paslaugų susitarimų kopijas ir susistemintus papildomų paslaugų susitarimų bei priėmimo–perdavimo aktų duomenis. Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo pateikti jos praÅ¡yti paslaugų teikėjo suteiktų paslaugų rezultatai, tačiau atsakovės buvo praÅ¡oma įvertinti Pagrindinio pirkimo bei Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Pagrindinės ir Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 teisėtumÄ , t. y. praÅ¡ymas buvo susijęs tik su dokumentų vertinimu.

Mano, kad tokiam vertinimui atlikti Viešųjų pirkimų tarnybai pakanka pirkimo dokumentų bei sutarčių, o sutarčių įvykdymo rezultatai nėra reikalingi tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirkimo dokumentų ir sutarčių teisėtumÄ , todėl jie nebuvo teikiami. Duomenys, įrodantys tokių paslaugų suteikimÄ , buvo pateikti minėto raÅ¡to prieduose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr.

11. Be to, papildomi raÅ¡to klausimai Nr. 1–11 taip pat susiję su pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarčių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms vertinimu, t. y. iÅ¡ esmės Å¡iais klausimais buvo siekiama, kad atsakovė įvertintų, ar esant tokiems pirkimų dokumentams bei tokioms pirkimo sutartims, buvo galima pasiekti pirkimų tikslÄ ir racionaliai panaudoti valstybės įmonės lėšas, ar buvo galimas teisėtas tiekėjų varžymasis, ar teisėtai pasirinktos ir vykdytos neskelbiamos derybos, ar teisėtai pasirinktas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ar nediskriminuoti kiti tiekėjai ir pan.

Be to, 2015-10-30 rašte Nr. 6-S-29355 buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei Viešųjų pirkimų tarnyba manytų, jog jai trūksta duomenų visiems Panevėžio apygardos prokuratūros 2015-04-16 rašto Nr. 6-S-10658 prašymams įvykdyti, pirma įvykdytų tuos rašto prašymus, kuriems duomenų pakanka, o dėl likusių prašytų papildomų duomenų, nurodydama, kokioms konkrečioms aplinkybėms nustatyti ir į kuriuos pateiktus klausimus atsakyti jie yra reikalingi.Atsakovė 2015-11-30 rašte Nr. 4S-3696 „Dėl termino pratęsimo“ informavo, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014-05-30 įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės), 16 punktu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pateikimo terminas pratęstas iki 2015-12-14. 2015-12-15 rašte Nr. 4S-4141 atsakovė informavo, kad terminas išvadai pateikti pratęstas iki 2015-12-30.

IÅ¡vadÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra gavo 2015-12-31. PareiÅ¡kėjos nuomone, IÅ¡vada yra neteisėta, kadangi jÄ priimant buvo pažeistos jos priėmimÄ reglamentuojančios pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, taip pat dėl to, kad jÄ priimant nebuvo įvykdyti teisėti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros reikalavimai ir taip pažeistos jos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnyje. Pažymėjo, kad neplaninių vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo procedÅ«ras ir neplaninių sutarčių vertinimų rezultatų įforminimo reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014-11-14 įsakymu Nr. 1S-221 patvirtintos Neplaninių vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės (toliau – Neplaninių vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės).

IÅ¡ Å¡ių taisyklių matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka sudarytos, vykdomos ar įvykdytos sutarties sÄ lygų, sutarties vykdymo atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams bei sutarties įvykdymo rezultatų vertinimÄ . Vertinimas atliekamas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neÅ¡aliÅ¡kai, objektyviai bei kuo trumpesniais terminais. Jeigu praÅ¡yme nurodyta vertinimo apimtis, vertinimÄ Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka tokia apimtimi.Viešųjų pirkimų procedÅ«rų vertinimų atlikimo procedÅ«ras ir vertinimų rezultatų įforminimo reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų procedÅ«rų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės. IÅ¡ Å¡ių taisyklių matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka pirkimo procedÅ«rų vertinimÄ ir įvertina atliekamo ar atlikto pirkimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Vertinimas atliekamas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neÅ¡aliÅ¡kai bei objektyviai ir kuo trumpesniais terminais. Atliekant vertinimÄ , iÅ¡nagrinėjama visa su pirkimu susijusi informacija ir dokumentai, vertinami visi pirkimo etapai, iÅ¡skyrus atvejus, kai Viešųjų pirkimų tarnybos praÅ¡oma pateikti iÅ¡vadÄ tam tikrais klausimais.Tvirtina, kad atsakovė neatliko pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarčių teisėtumo vertinimo, dėl to nepasisakė, o tik pateikė atsakymus į nurodytus klausimus.

IÅ¡ viso atsakovei buvo pateikta vienuolika klausimų ir po kiekvienu klausimu skliausteliuose buvo nurodyta, į kÄ reikėtų atsižvelgti ar kÄ Ä¯vertinti, teikiant atsakymÄ . Susipažinusi su IÅ¡vada, pareiÅ¡kėja nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡ esmės neatsakė nė į vienÄ klausimÄ . Atsakovės pateikti atsakymai nėra aiÅ¡kÅ«s, yra neiÅ¡samÅ«s, apie atsakymus galima tik numanyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių. Pateikiant atsakymus į klausimus, daromos nuorodos į kitus Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus dokumentus.

Cituojama daug teisės aktų, o motyvacija nepateikiama arba pateikiama tokia apimtimi, kad iÅ¡ jos neaiÅ¡kÅ«s nei atsakymo motyvai, nei Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija konkrečiu klausimu. Be to, pateikdama atsakymus, atsakovė atsižvelgė tik į skliaustuose Å¡alia klausimo nurodytÄ informacijÄ , kuri yra nukreipiančiosios paskirties ir siauresnės apimties, nei reikalauja iÅ¡samus, visapusiÅ¡kas ir logiÅ¡kas atsakymas į pateiktÄ klausimÄ . PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba kitos institucijos iniciatyva dar 2014-03-27 nustatė, kad Papildomų pirkimų Nr. 1 ir Nr. 3 tikslas, nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nėra pasiektas, tačiau Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai 2015-04-16 raÅ¡te Nr. 6-S-10658 papraÅ¡ius atlikti kompleksinį visų pirkimų vertinimÄ ir atsakyti, ar pasiektas Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, ir Nr. 4 tikslas, atsakovė atsakymo nepateikė motyvuodama tuo, kad jai neužtenka duomenų, kadangi nebuvo pateikti Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 rezultatai.

Be to, anksčiau atsakovės padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja vėliau pateiktiems atsakymams. Nors atsakovė 2015-05-12 raÅ¡te Nr. 4S-1613 prašė papildomų dokumentų ir juos gavo, tačiau jų visiÅ¡kai neanalizavo. Tokie Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai neatitinka vertinimo taisyklėse įtvirtintų protingumo, objektyvumo principų bei nustatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį, kad į Viešųjų pirkimų tarnybÄ , kaip vienintelę Lietuvos Respublikoje institucijÄ â€“ vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , turintį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnyje apibrėžtÄ kompetencijÄ , buvo kreiptasi siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų duomenų.

IÅ¡vados, kaip ir kitų bylai reikÅ¡mingų duomenų paskirtis – jais remiantis baudžiamajame procese, nustatyti byloje tiesÄ . Å ia iÅ¡vada, priimant procesinius sprendimus, remsis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nai, prokuroras, teismai, todėl ji turi bÅ«ti priimta laikantis procedÅ«rinių reikalavimų bei protingumo ir teisingumo principų, elementarios logikos, nuoseklumo, objektyvumo, joje neturi bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Be to į Viešųjų pirkimų tarnybÄ su praÅ¡ymu atlikti visų pirkimo dokumentų ir visų pirkimo sutarčių vertinimÄ bei atsakyti į nurodytus klausimus buvo kreiptasi siekiant, kad kuo daugiau susijusių ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių bÅ«tų užfiksuota viename dokumente, kurį baudžiamojo proceso metu vertins ir sprendimus priims valstybės pareigÅ«nai, tačiau toks tikslas nebuvo pasiektas, prieÅ¡ingai, atsakymai ne tik neiÅ¡samÅ«s, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, bet dar ir nukreipiantys į kitus dokumentus.

PareiÅ¡kėjos Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros atstovas palaikė praÅ¡ymÄ ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kodėl mano, kad į nei vienÄ klausimÄ nebuvo atsakyta tinkamai.Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba prašė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja su 2015-04-16 raÅ¡tu Nr. 6-S-10658 kreipėsi į jÄ ir prašė įvertinti VÄ® Ignalinos atominė elektrinės atviro konkurso bÅ«du vykdyto Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinės sutarties ir Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 teisėtumÄ bei atsakyti į pateiktus klausimus.

Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi minėtame praÅ¡yme esančiÄ informacijÄ bei pateiktus dokumentus, nustatė, kad Å¡ių duomenų nepakanka praÅ¡ymui įvykdyti, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 2015-05-12 raÅ¡tu Nr. 4S-1613 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ bei prašė pateikti minėtame raÅ¡te nurodytų dokumentų kopijas. PareiÅ¡kėja 2015-10-30 raÅ¡te Nr. 6-S-29355 pateikė papildomÄ informacijÄ , tačiau nurodė, kad mano, jog vertinimui atlikti sutarčių įvykdymo rezultatai nėra reikalingi.Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pateikta informacija ir dokumentais, 2015-12-30 raÅ¡te Nr. 4S-4296 pateikė pareiÅ¡kėjai atsakymus į jos užduotus klausimus ir Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinio pirkimo sutarties ir Papildomų pirkimų dokumentų bei Papildomų pirkimų sutarčių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams vertinimo rezultatus.Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atsakovė yra viešųjų pirkimų politikÄ Ä¯gyvendinanti ir prižiÅ«rinti, kaip laikomasi Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga.

Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnyje. Viena iÅ¡ atsakovei priskirtų funkcijų – vykdyti Å¡io įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ , kontroliuoti, kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sÄ lygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus – yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Vykdydama Å¡iÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme jai nustatytÄ pareigÄ , atsakovė, gavusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , atliko Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinio pirkimo sutarties ir Papildomų pirkimų dokumentų bei Papildomų pirkimų sutarčių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams vertinimÄ ir IÅ¡vadoje pateikė atsakymus į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡yme nurodytus klausimus tiek, kiek jos buvo praÅ¡oma, bei kiek atsakovė turėjo galimybių iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ pagal jai pateiktÄ medžiagÄ .

Nuorodos į kitus Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus dokumentus buvo daromos racionalumo ir protingumo tikslais, siekiant nekartoti informacijos ir sprendimų, kurie jau buvo iÅ¡dėstyti atsakovės sprendimuose. Tvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų buvo pateikta visapusiÅ¡kai įvertinus atsakovei pateiktÄ informacijÄ ir dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama atlikti kuo tikslesnį bei iÅ¡samesnį Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų bei sutarčių vertinimÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 2 punktu, pati kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ ir prašė pateikti papildomus dokumentus, reikalingus Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų bei sutarčių vertinimui atlikti, tačiau pareiÅ¡kėja pateikė ne visus praÅ¡omus dokumentus.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra nesikreipė į atsakovę ir neprašė patikslinti / paaiÅ¡kinti jai pateiktos IÅ¡vados ar papildyti pateiktų atsakymų, tačiau vien tik savo subjektyviu, jokiais argumentais ir pagrįstais įrodymais neparemtu vertinimu, nusprendė, kad IÅ¡vada yra neaiÅ¡ki ir neiÅ¡sami. Tvirtina, kad atsakovė Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų dokumentų bei sutarčių vertinimÄ atliko iÅ¡samiai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai, t. y. bÅ«tent taip, kaip to reikalaujama tiek Viešųjų pirkimų procedÅ«rų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse, tiek Neplaninių vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 8 punkte.

PareiÅ¡kėja nė karto nesikreipė į IÅ¡vadÄ rengusius valstybės tarnautojus ir nepareikalavo atvykti ir pateikti paaiÅ¡kinimus į jai neaiÅ¡kius atsakymus. Atsakovė pateikė kiek įmanomai motyvuotÄ ir pagrįstÄ IÅ¡vadÄ pagal jai pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus ir mano, kad IÅ¡vada yra pakankamai ir aiÅ¡kiai motyvuota bei suprantama. Atlikusi Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų vertinimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė kitokių naujų aplinkybių negu buvo nustatyta atsakovei atlikus Å¡ių pirkimų vertinimÄ ir pateikus vertinimo rezultatus 2014-03-27 raÅ¡te Nr. 4S-1028.

Atsakovė kartÄ jau buvo įvertinusi Pagrindinio pirkimo bei Papildomų pirkimų vertinimÄ ir jo rezultatai Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai buvo žinomi. Tai, ar vertinimas atliktas pareiÅ¡kėjos iniciatyva, ar ne, neturi jokios reikÅ¡mės vertinant Pirkimų atitikimÄ teisės aktams.Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . PraÅ¡ymas tenkintinas. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-30 raÅ¡to Nr. 4S-4296 „Dėl konsultacinių, teisinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , pirkimų įvertinimo“, kuriame atsakovė pateikė iÅ¡vadÄ dėl VÄ® Ignalinos atominės elektrinės vykdytų viešųjų pirkimų, teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis administracinėje byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius (toliau – ir Skyrius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, su 2015-04-16 raÅ¡tu Nr. 6-S-10658 kreipėsi į atsakovę ir prašė įvertinti Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinės sutarties ir Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 teisėtumÄ .

Viešųjų pirkimų tarnybos taip pat buvo praÅ¡oma atsakyti į nurodytus klausimus (b. l. 85–96). Atsakovė 2015-05-12 raÅ¡te Nr. 4S-1613 informavo, kad jai neužtenka pateiktos informacijos bei turimų dokumentų, susijusių su Pagrindiniu pirkimu ir Papildomais pirkimais, bei prašė pateikti papildomus dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų dokumentų bei sutarčių teisėtumo įvertinimÄ atliks ir į praÅ¡yme nurodytus klausimus atsakys tik gavusi ir įvertinusi minėtame raÅ¡te nurodytus papildomus dokumentus (b. l. 82–84).

Skyrius su 2015-10-30 raÅ¡tu Nr. 6-S-29355 pateikė atsakovei sÄ skaitų, mokėjimus pagrindžiančių dokumentų kopijas, susistemintus sÄ skaitų ir mokėjimų duomenis, paslaugų sÄ rašų prie priėmimo–perdavimo aktų, ekspertų dirbto laiko suvestinių, priėmimo–perdavimo aktų, papildomų paslaugų susitarimų kopijas ir susistemintus papildomų paslaugų susitarimų bei priėmimo–perdavimo aktų duomenis bei kitus dokumentus (b. l. 75–81). Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-11-30 raÅ¡te Nr. 4S-3969 „Dėl termino pratęsimo“ informavo, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų procedÅ«rų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 16 punktu, Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados pateikimo terminas pratęstas iki 2015-12-14 (b. l. 74), o 2015-12-15 raÅ¡te Nr. 4S-4141 atsakovė nurodė, kad terminas iÅ¡vadai pateikti pratęstas iki 2015-12-30 (b. l. 73).

Viešųjų pirkimų tarnybos IÅ¡vada buvo priimta 2015-12-30 (b. l. 65–72). PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡is dokumentas yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos jo priėmimÄ reglamentuojančios pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, taip pat dėl to, kad jÄ priimant nebuvo įvykdyti teisėti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros reikalavimai ir taip pažeistos jos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnyje. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politikÄ Ä¯gyvendinanti ir prižiÅ«rinti, kaip laikomasi Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto.

Å ios institucijos funkcijos bei teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , viena iÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų yra vykdyti Å¡io įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ , kontroliuoti, kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sÄ lygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.

Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 3 dalis).Ginčo dėl atsakovės pareigos pateikti vertinimo iÅ¡vadas dėl viešųjų pirkimų nekyla. Kaip jau minėta, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pateikta informacija ir dokumentais, atsakovė surašė IÅ¡vadÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio matyti, kad ji neginčija Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų atsakymų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme.

Panevėžio apygardos prokuratūra teigia, kad Išvada buvo priimta nesilaikant privalomų jos priėmimo procedūrų, neatliko pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarčių teisėtumo vertinimo. Pareiškėjos nuomone, pateikti atsakymai nėra aiškūs bei išsamūs, apie juos galima tik numanyti iš nurodytų aplinkybių. Be to, pateikiant atsakymus į klausimus, daromos nuorodos į kitus ne Panevėžio apygardos prokuratūros iniciatyva, visai kitais motyvais bei siekiant kitų tikslų Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus dokumentus; cituojama daug teisės aktų, o motyvacija nepateikiama arba pateikiama tokia apimtimi, kad iš jos neaiškūs nei atsakymo motyvai, nei Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija konkrečiu klausimu.

Be to, anksčiau atsakovės padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja vėliau pateiktiems atsakymams. Ä®vertinęs iÅ¡vados turinį bei kitÄ su nagrinėjamu ginču susijusiÄ medžiagÄ , teismas su tokia Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pozicija iÅ¡ dalies sutinka. IÅ¡ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015-04-16 raÅ¡to Nr. 6-S-10658 matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos buvo praÅ¡oma įvertinti Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinės sutarties ir Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 teisėtumÄ ir atsakyti į nurodytus klausimus, prie kurių skliausteliuose buvo pateikta nukreipiančios paskirties informacijÄ .

Pirmame klausime atsakovės buvo praÅ¡oma atsakyti, ar Pagrindinio pirkimo dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnybos buvo praÅ¡oma įvertinti tai, kad pirkimo dokumentuose tiekėjams nenustatyta pareiga pateikti paslaugų, nurodytų Pirkimo sÄ lygų C priedo Techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, atlikimo termino, dėl ko neįmanomas ekonominio naudingumo balo apskaičiavimas.

Atsakydama į šį klausimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba IÅ¡vadoje pažymėjo, kad 2014-03-27 raÅ¡te Nr. 4S-1028 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai dėl 2007 metų nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikė savo nuomonę. Atsakyme pažymėta, kad atsakovė, susipažinusi su Pirkimo dokumentais, Perkančiajai organizacijai pasirenkant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė.

IÅ¡ pateiktos informacijos institucija sprendė, kad kainos ir paslaugų pateikimo termino vertinimo kriterijai yra susiję tik su pirkimo objekto dalimi. Atsakovė pažymėjo, kad jos nuomone, ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus yra pažangesnis bei efektyvesnis nei mažiausios kainos vertinimo kriterijus, tačiau jo pasirinkimas ir kriterijų nustatymas turi bÅ«ti proporcingas pirkimo objektui. Be to, Perkančioji organizacija Pagrindinio pirkimo vykdymo metu neapibrėžė pirkimo objekto, kiekių (apimties) bei Å¡ių paslaugų suteikimo terminų ir Å¡ių reikalavimų nenustatė Pirkimo dokumentuose, tačiau aprašė bÅ«simÄ poreikį sudaryti sutartį.

Tvirtina, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygose turėjo nustatyti reikalavimus tiekėjams pateikti visų paslaugų įkainius ir juos įvertinti. Perkančioji organizacija kainos kriterijaus įvertinimui pasirinkusi tik paslaugų kainÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimus. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose turėjo nustatyti Techninės specifikacijos 4.2 punkto 1–7 papunkčiuose nurodytų paslaugų preliminarius kiekius arba lyginamuosius svorius ir pareikalauti, kad tiekėjai pasiÅ«lymuose pateiktų atitinkamai visų paslaugų įkainius bei nustatyti vertinimo tvarkÄ pagal VieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 reikalavimus.

Nors visiems tiekėjams buvo žinomos Pirkimo sÄ lygos ir nustatyti vienodi reikalavimai pasiÅ«lymams pateikti, Perkančiosios organizacijos nustatytas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, galėjo bÅ«ti neefektyvus ir neužtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo įgyvendinimo. Tai Viešųjų pirkimų tarnyba grindė tuo, kad Papildomų pirkimų metu į Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose nustatytas paslaugas nebuvo atsižvelgta.

IÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-03-27 raÅ¡to Nr. 4S-1028 turinio (b. l. 97–102) matyti, kad atsakovė padarė iÅ¡vadÄ , jog tiekėjų pasiÅ«lymus vertindama ne pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus bei vertindama Pagrindinio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį tiekėjo Taylor Wessing LLP pasiÅ«lymÄ ir lygindama jį su kitų tiekėjų pasiÅ«lymais, Pirkimo komisija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalį bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad Perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , kadangi Taylor Wessing LLP sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas. Pirkdama paslaugų už didesnę nei Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 3 dokumentuose nurodytÄ vertę, Perkančioji organizacija nepasiekė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo bei pažeidė Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-03-27 raÅ¡te Nr. 4S-1028 taip pat pažymėta, kad atsakovė, įvertinusi VÄ® Ignalinos atominės elektrinės pateiktus dokumentus, susijusius su Pirkimu Nr. 1 ir Nr. 2, padarė iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 19 straipsnio 3 dalies, 86 straipsnio 3 dalis, tačiau tai neturėjo įtakos Å¡ių pirkimų rezultatams. Pažymėta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su Pirkimo dokumentais, Perkančiajai organizacijai pasirenkant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė.

IÅ¡ aptarto atsakymo matyti, kad atsakovė Perkančiajai organizacijai pasirenkant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė, o kainos kriterijaus įvertinimui pasirinkusi tik paslaugų kainÄ , Perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad Perkančiosios organizacijos nustatytas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, galėjo bÅ«ti neefektyvus ir neužtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo įgyvendinimo, kadangi Papildomų pirkimų metu į Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose nustatytas paslaugas nebuvo atsižvelgta.

Iš pateikto atsakymo matyti, kad Pagrindinio pirkimo dokumentuose buvo nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatų pažeidimai, tačiau iš jo nėra aišku, ar Perkančiajai organizacijai pasirenkant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kadangi pateiktame atsakyme yra prieštaravimų. Taigi, pateiktas atsakymas negali būti laikomas aiškiu bei tinkamu.Antrame klausime atsakovės buvo prašoma atsakyti, ar Pagrindinė sutartis atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatas.

Buvo praÅ¡oma įvertinti tai, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta ir dėl paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose teikimo, sutartyje nenustačius Å¡ių paslaugų atlikimo termino, o tai nesuderinama su Perkančiosios organizacijos pasirinkta pasiÅ«lymų vertinimo kriterijumi, susidedančiu iÅ¡ dviejų bÅ«tinųjų elementų – kainos ir paslaugų atlikimo termino. Atsakydama į šį klausimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad sudarant pirkimo sutartį, turi bÅ«ti užtikrintas Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymasis.

Perkančioji organizacija, sudarydama Pagrindinę sutartį, negalėjo nustatyti kitokių sutarties sÄ lygų, nei nustatytos Pirkimo sÄ lygose. Pirkimo sÄ lygų nuostatos, kad paslaugos turės bÅ«ti teikiamos tik esant poreikiui ir tik atskirai tai užsakius perkančiajai organizacijai, nėra pažeidžiančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatomo nuostatas. Kai nežinomi paslaugų suteikimo terminai, tai negali bÅ«ti vertinimo kriterijus. Nuomonę dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė pirmajame atsakyme.

Teismo nuomone, šio atsakymo taip pat negalima laikyti aiškiu ir išsamiu, iš jo gali būti tik numanoma atsakovės pozicija, tačiau nėra aiškiai nurodyta, ar Pagrindinė sutartis atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatas ir jeigu neatitinka, tai kokių konkrečių nuostatų. Trečiame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo prašoma atsakyti, ar Pagrindinio pirkimo metu vyko teisėtas tiekėjų varžymasis dėl paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose teikimo.

Atsakovės buvo praÅ¡oma įvertinti tai, kad pirkimo dokumentuose tiekėjams nenustatyta pareiga pateikti paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, atlikimo termino.Atsakydama į šį klausimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad Pirkimo sÄ lygose Pirkimo objektas nebuvo suskirstytas į dalis. Pirkimo objektÄ sudarė visos paslaugos, nurodytos Techninės specifikacijos 4.2 punkto 1–7 papunkčiuose. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nepateikė visos privalomos informacijos ir į ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimÄ Ä¯traukė kriterijus (kaina ir paslaugų suteikimo terminas), susijusius su paslaugomis, nurodytomis Techninės specifikacijos 4.2 punkto 1–3 papunkčiuose.

Taip Perkančioji organizacija vertino tik Pirkimo objekto dalį, ir tuo pagrindu sudarė Pagrindinę sutartį. Taigi, į šį klausimÄ taip pat nebuvo atsakyta tinkamai. Atsakovė tik pateikė tam tikrÄ informacijÄ , tačiau aiÅ¡kaus ir konkretaus atsakymo į klausimÄ , ar tiekėjai teisėtai varžėsi dėl Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose nurodytų paslaugų, nebuvo pateikta. Ketvirtame klausime atsakovės buvo praÅ¡oma atsakyti, ar galima teigti, kad Perkančioji organizacija ir Tiekėjas sudarė teisėtÄ vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos buvo praÅ¡oma įvertinti tai, kad Å¡ioje pirkimo sutartyje neapibrėžtas paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, atlikimo terminas. Atsakydama į šį klausimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad trečiame atsakyme nurodė, jog Pirkimo sÄ lygose Pirkimo objektas nebuvo suskirstytas į dalis, todėl Perkančioji organizacija sudaryti Pagrindinę sutartį galėjo tik dėl viso Pirkimo objekto (Techninės specifikacijos 4.2 punkto 1–7 papunkčiuose nurodytų paslaugų), o dėl paslaugų, nustatytų Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, atlikimo termino nenustatymo Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė pateikta antrame atsakyme.

Ä®vertinęs šį atsakymÄ teismas konstatuoja, kad jis taip pat nėra tinkamas, kadangi iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ki Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija. Institucija tiksliai ir aiÅ¡kiai nenurodė, ar Perkančioji organizacija ir Tiekėjas vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimo sudarė teisėtai, nors bÅ«tent to jos buvo klausiama. Penktame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo klausiama, ar paslaugos, numatytos Techninės specifikacijos 4.2 punkto 1–3 papunkčiuose, ir paslaugos, numatytos Techninės specifikacijos 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme yra panaÅ¡ios.

Buvo praÅ¡oma atsižvelgti į paslaugų, pavyzdžiui, duomenų teisinio įvertinimo ir, pavyzdžiui, atskirų klausimų įvertinimo finansiniu ir / ar inžineriniu–techniniu aspektais, skirtumus bei į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto komentarÄ . Atsakydama į šį klausimÄ , atsakovė nurodė, kad Perkančioji organizacija 2012-04-05 raÅ¡te Nr. Ä®S-2045(1.280) „Dėl sutikimo atlikti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du“ Viešųjų pirkimų tarnybai nurodė, kad 2010-08-11 buvo sudaryta Pagrindinė pirkimo sutartis su pirkimÄ laimėjusia tarptautine teisine įmone Taylor Wessing LLP, kuri teikė paslaugas pagal techninės užduoties 4.2.1–4.2.7 papunkčių nuostatas.

Perkančioji organizacija pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, neskelbiamų derybų bÅ«du 2010-09-15, 2011-05-05 ir 2011-09-01 buvo sudaryti Papildomi susitarimai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 konsultacinėms paslaugoms pagal techninės užduoties 4.2.4–4.2.7 papunkčių nuostatas pirkti. Perkančioji organizacija nurodė, kad buvo pasirinktas pirkimo bÅ«das – neskelbiamos derybos, nes iÅ¡ to paties Paslaugų teikėjo buvo perkamos naujos paslaugos, panaÅ¡ios į tas, kurios buvo pirktos pagal Pagrindinę pirkimo sutartį, kuri buvo sudaryta atviro konkurso bÅ«du 5 metų terminui; galimybė papildomai pirkti paslaugas buvo nurodyta skelbime apie pirkimÄ , o visi papildomi pirkimai buvo skirti tiems patiems projektams vykdyti.

Taip pat pažymėta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi minėtÄ perkančiosios organizacijos praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ atlikti papildomų teisinių paslaugų pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, vertino nurodytas aplinkybes ir perkančiosios organizacijos pateiktÄ informacijÄ , taip pat ir tai, kad pagal Pagrindinę pirkimo sutartį paslaugos teikėjas teikė paslaugas pagal techninės užduoties 4.2.1–4.2.7 papunkčių nuostatas. Ä®vertinusi Perkančiosios organizacijos praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir pateiktÄ informacijÄ , atsakovė nustatė, kad tenkinamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto sÄ lygos ir sutiko, kad Perkančioji organizacija papildomas paslaugas pirktų iÅ¡ paslaugos teikėjo neskelbiamų derybų bÅ«du.

IÅ¡ pateikto atsakymo taip pat tik galima numanyti atsakovės pozicijÄ , kadangi aiÅ¡kiai ji nėra iÅ¡reikÅ¡ta. Toks atsakymo pateikimas, kai iÅ¡ pateiktos iÅ¡vados institucijai pačiai tenka padaryti iÅ¡vadÄ , kadangi nėra aiÅ¡kiai atsakyta į konkretų klausimÄ , negali bÅ«ti laikomas tinkamu. Å eÅ¡tame klausime atsakovės buvo klausiama, ar Papildomi pirkimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 atlikti laikantis iÅ¡imtinių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir teisėtai pasirenkant neskelbiamų derybų bÅ«dÄ , ar Papildomos sutartys 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 laikytinos teisėtomis viešųjų pirkimų sutartimis.

Viešųjų pirkimų tarnybos buvo praÅ¡oma įvertinti tai, kad nėra duomenų, rodančių, jog skelbiant apie pirkimÄ bÅ«tų buvę atsižvelgta į Papildomų pirkimų vertę, taip pat atsižvelgti į atsakymus į 1–5 klausimus).Atsakydama į šį klausimÄ Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad yra įvertinusi ir pateikusi Papildomo pirkimo Nr. 1 ir Papildomo pirkimo Nr. 2 vertinimo iÅ¡vadÄ (2011-08-23 raÅ¡tas Nr. 4S-3176). Institucija taip pat yra davusi sutikimÄ Perkančiajai organizacijai vykdyti PapildomÄ pirkimÄ Nr. 4 neskelbiamų derybų bÅ«du.

Dėl Papildomo pirkimo Nr. 3 vykdymo sprendimas priimtas perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2011-09-01 posėdyje. Viešųjų pirkimų komisija nusprendė vykdyti Konsultacinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, į derybas kviečiant teisinę konsultacinę įmonę Taylor Wessing LLP, su kuria sudaryta pagrindinė paslaugų sutartis. Atsakovės nuomone, Papildomo pirkimo Nr. 3 bÅ«das neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat paaiškino, kad Papildomų pirkimų vertės nenustatymas neturėjo įtakos nei Pagrindinio pirkimo nei Papildomų pirkimų būdo parinkimui, nes teisinės paslaugos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlį priskiriamos B paslaugų kategorijai Nr.

21. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Å¡iame skyriuje reglamentuojami pirkimai<...> Å¡io įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Perkančioji organizacija pasirinko ne supaprastintų pirkimų vykdymo procedÅ«rÄ , bet tarptautinio pirkimo procedÅ«rÄ â€“ atvirÄ konkursÄ . Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimÄ gali atlikti: atviro ar riboto konkurso bÅ«du – visais atvejais.

Tai pagrindiniai pirkimo būdai. Perkančiosios organizacijos paaiškinimas išdėstytas Pagrindinio pirkimo komisijos 2010-05-07 posėdžio protokole Nr. PPr-78(14.3), kad planuojama, jog konsultacinių paslaugų (išskyrus papildomas paslaugas, numatytas techninės užduoties 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose) sutarties vertė neviršys 1 000 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju papildomų teisinių paslaugų, numatytų techninės užduoties 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, apimties poreikis tiesiogiai priklausys nuo Perkančiajai organizacijai kilusio klausimo sudėtingumo, detalumo, aktualumo, esamo ar gresiančio ginčo masto ir svarbos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų situacija teisiniu požiūriu yra itin sudėtinga, nustatyti šių teisinių paslaugų apimtis iš anksto yra neįmanoma.

Nors numatomos pirkti paslaugos priskiriamos prie Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimų, siekiant pritraukti didesnį tiekėjų skaičių bei užtikrinti konkurencijÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad Pagrindinės sutarties bei galimų Papildomų susitarimų vertės iÅ¡ anksto nustatyti neįmanoma, vieÅ¡Ä jį pirkimÄ numatoma vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. atviro konkurso bÅ«du.

IÅ¡ Å¡io atsakymo matyti, kad jame buvo pateiktos nuorodos į kitus atsakovės priimtus dokumentus bei pateikta nemažai informacijos, tačiau konkrečiai ir aiÅ¡kiai neatsakyta, ar Papildomi pirkimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 buvo atlikti laikantis iÅ¡imtinių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir teisėtai pasirenkant neskelbiamų derybų bÅ«dÄ ir ar Papildomos sutartys 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 laikytinos teisėtomis viešųjų pirkimų sutartimis. Teismo nuomone, atsakymo pateikimas nukreipiant į kitus atsakymus, atsižvelgiant į tikslÄ , kurio buvo siekiama užduotais klausimais, negali bÅ«ti laikomas tinkamu.

Ä® atsakovę buvo kreiptasi siekiant gauti tikslius atsakymus į su vieÅ¡aisiais pirkimais susijusius klausimus, o ne gauti nuorodas, kur bÅ«ti galima rasti informacijos, jÄ iÅ¡sianalizuoti ir pačiai Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai pasidaryti iÅ¡vadas. Septintame klausime atsakovės buvo klausiama, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas. Buvo praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad pagal Pagrindinio pirkimo sutartį Tiekėjui, kuris pateikė Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiÅ«lymų, sumokėta 569 712 Lt valstybės įmonės lėšų, taip pat atsižvelgti į atsakymus į 1–6 klausimus.Atsakydama į šį klausimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jai nebuvo pateikti Pagrindinės sutarties rezultatai (ataskaitos, rekomendacijos ir pan.), institucija negali daryti iÅ¡vados, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas.

Pažymėtina, kad norint įvertinti, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas, bÅ«tina pirkimo tikslÄ palyginti su gautais rezultatais ir tam nepakanka įvertinti pirkimo dokumentų bei sutarčių. Negavusi informacijos apie Pagrindinės sutarties rezultatus, Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai atsakė, kad negali daryti iÅ¡vados, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas. Teismo nuomone, vien faktas, kad Pagrindinė sutartis buvo sudaryta su Tiekėju, kurio pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, nėra pakankamas nustatyti, ar vykdant tokiÄ sutartį buvo pasiekti Pirkimo tikslai.

AÅ¡tuntame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo klausiama, ar buvo pasiektas Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 tikslas. Buvo praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad Pagrindinė sutartis sudaryta su Tiekėju, kuris pateikė Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiÅ«lymÄ , taip pat į tai, kad pagal Papildomas sutartis 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, Å¡iam Tiekėjui viso sumokėta 22 946 906,01 Lt valstybės įmonės lėšų, taip pat atsižvelgti į atsakymus į 1–7 klausimus.Atsakydama į šį klausimÄ , atsakovė atsižvelgiant į tai, kad jai nebuvo pateikti Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 rezultatai (ataskaitos, analizės ir pan.), nurodė, kad negali daryti iÅ¡vados, ar buvo pasiektas Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 tikslas.

Teismas konstatuoja, kad negavusi informacijos apie Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 rezultatus, atsakovė pagrįstai atsakė, kad negali daryti iÅ¡vados, ar buvo pasiektas Papildomų pirkimų tikslas.Devintame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo praÅ¡oma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo teisėtumo bei galimybių aiÅ¡kiai ir suprantamai nustatyti sutarties objektÄ aspektu įvertinti Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 objekto apraÅ¡ymo dalį „esant poreikiui ir tik atskirai tai užsakius Perkančiajai organizacijai“.

Buvo praÅ¡oma atsižvelgti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo suformuotÄ teisės taikymo praktikÄ dėl galimybės aiÅ¡kiai nustatyti sutarties objektÄ .Atsakovė, atsakyme į šį klausimÄ nurodė, kad jos nuomonė dėl paslaugų įsigijimo esant poreikiui ir tik atskirai užsakius Perkančiajai organizacijai pateikta 1–2 atsakymuose. IÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymų į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 1–2 klausimus matyti, kad juose buvo analizuojami Pagrindinio pirkimo dokumentų ir Pagrindinės sutarties atitiktis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatoms, tačiau, kaip jau minėta, atsakymai buvo pripažinti netinkamais ir neaiÅ¡kiais.

IÅ¡ minėtų atsakymų turinio nėra aiÅ¡ki Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija: buvo įmanoma aiÅ¡kiai ir suprantamai nustatyti sutarties objektÄ ar ne. DeÅ¡imtame klausime atsakovės buvo praÅ¡oma atsakyti, ar teisėtai Perkančioji organizacija pasirinko tiekėjų pasiÅ«lymus vertinti remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi, kurio sudėtinės dalys – kaina ir terminas; ar toks Perkančiosios organizacijos pasirinkimas nesukÅ«rė nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų konkurencijai, ar nediskriminavo kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų, kurių pasiÅ«lymai nebuvo pripažinti laimėjusiais, ar nediskriminavo kitų pirkime nedalyvavusių potencialių tiekėjų.

Buvo praÅ¡yta atsižvelgti į tai, kad pirkimo objektas į dalis nesuskaldytas, laiko kriterijus buvo lemiamas nustatant laimėtojÄ , nors pavyzdžiui, tokių paslaugų kaip atstovavimas arbitraže, ar derybose, suteikimo laikas nepriklauso nuo tiekėjo valios ir jis negali įsipareigoti Å¡ių paslaugų suteikti per konkretų apibrėžtÄ laiko tarpÄ , taip pat į tai, kad nesivadovaujant Å¡iuo kriterijumi, paslaugos galėjo bÅ«ti suteiktos už mažesnę kainÄ , į tai, kad pasirinkus kitokį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, pirkime galėjo dalyvauti kiti Lietuvos ir užsienio valstybių tiekėjai, taip pat galėjo bÅ«ti pasitelkti kiti Lietuvos ir užsienio valstybių subrangovai, atsakant į šį klausimÄ nurodyti 2014-03-27 raÅ¡te Nr. 4S-1028 Viešųjų pirkimų tarnybos padarytos iÅ¡vados, kad Perkančioji organizacijai pasirenkant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, atsakovė nenustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimų, motyvus, nes minimame raÅ¡te Å¡ios Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados motyvai nenurodyti.Atsakydama į šį klausimÄ , atsakovė pažymėjo, kad dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus savo nuomonę iÅ¡dėstė pirmame atsakyme, taip pat atsakymÄ susiejo ir su savo 2014-03-27 raÅ¡tu Nr. 4S-1028.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į Pagrindinio pirkimo dokumentų reikalavimus, laiko kriterijaus nevertėtų laikyti lemiamu nustatant laimėtojÄ , nes Pagrindinio pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad vertinimo kriterijui „kaina“ suteikiamas lyginamasis svoris 70, o kriterijui „paslaugų suteikimo terminas“ – lyginamasis svoris 30. Be to, visiems tiekėjams buvo taikomi vienodi pasiÅ«lymų vertinimo reikalavimai, pirmiausia atplėšiami pasiÅ«lymų vokai, kuriuose nurodytas „paslaugų suteikimo terminas“, atliekamas techninių duomenų vertinimas, tada atplėšiami antri vokai su pasiÅ«lymo kaina.

Atsižvelgiant į tai, kad Perkančioji organizacija pasirinko tarptautinę atviro konkurso procedÅ«rÄ , pasiÅ«lymus galėjo teikti tiek Lietuvos, tiek užsienio tiekėjai, subranga nebuvo ribojama. Teismo nuomone, Å¡is atsakymas taip pat negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiu ir motyvuotu. Viešųjų pirkimų tarnybos buvo konkrečiai klausiama, ar teisėtai buvo pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus ir ar toks Perkančiosios organizacijos pasirinkimas nesukÅ«rė nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų konkurencijai, tačiau nei į vienÄ iÅ¡ Å¡io klausimo dalių nebuvo atsakyta tinkamai.

Teiginys, kad visi tiekėjai galėjo teikti pasiÅ«lymus, negali bÅ«ti laikomas pagrindžiančiu neapribotÄ konkurencijÄ . Vienuoliktame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo praÅ¡oma atsakyti, ar Perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, kurio pasiÅ«lymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, nediskriminavo kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų, kurių pasiÅ«lymai nebuvo pripažinti laimėjusiais ir leido Perkančiajai organizacijai sudaryti tokiÄ pirkimo sutartį, kuria racionaliai panaudojant valstybės įmonės lėšas bÅ«tų galima įsigyti reikalingų paslaugų.

Atsakant į šį klausimÄ , atsakovės praÅ¡yta atsižvelgti į tai, kad kiti tiekėjai, kurių kvalifikacija buvo pripažinta atitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimus, siÅ«lė paslaugas suteikti už mažesnę kainÄ , nei pasiÅ«lė Tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija sudarė Pagrindinę sutartį.Atsakydama į šį klausimÄ , Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad dėl Pagrindinio pirkimo (Audito ataskaitoje nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nesilaikymo ir minimų pažeidimų) atsakymus pateikė 2014-03-27 raÅ¡te Nr. 4S-1028.

Papildydama 1, 2, 3, 4, 6, 9 ir 10 atsakymus, atsakovė atkreipė dėmesį, kad kitų tiekėjų (kurių kvalifikacija buvo pripažinta atitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimus, siÅ«lė paslaugas suteikti už mažesnę kainÄ , nei pasiÅ«lė Tiekėjas, su kuriuo Perkančioji organizacija sudarė Pagrindinę sutartį) pasiÅ«lymų vertinimas vien tik pagal kainÄ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

Teismo nuomone, šiame atsakyme pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija taip pat nėra aiški. Jame visiškai neatsakyta, ar Perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, nediskriminavo kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų.Išanalizavus Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų atsakymų turinį, akivaizdu, kad didžioji dalis institucijos pateiktų atsakymų buvo neaiškūs, nekonkretūs, juose pateikta tam tikra informacija, tačiau konkrečios išvados nedaromos, ar daromos tokios, kad iš jų nėra aiški atsakovės pozicija.

Pažymėtina, kad į Å¡iÄ institucijÄ , kaip vykdančiÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ bei kontroliuojančiÄ , kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sÄ lygų įsigyjant reikalingų paslaugų ir pan., buvo kreiptasi siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui svarbių duomenų, taigi buvo labai svarbu, kad į pateiktus klausimus bÅ«tų buvę atsakyta konkrečiai, tiksliai ir aiÅ¡kiai, kaip buvo suformuluoti klausimai, kad neliktų vietos interpretacijoms, tačiau atsakovė to nepadarė.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba neatliko detalios Pirkimų bei Pirkimų sutarčių analizės bei jų atitikties teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymas pripažįstamas pagrįstu, o atsakovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka atlikti detalų Pagrindinio bei Papildomų pirkimų ir atlikus juos pasiraÅ¡ytų sutarčių teisėtumo įvertinimÄ bei pateikti aiÅ¡kius ir konkrečius atsakymus į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2015-04-16 raÅ¡te Nr. 6-S-10658 suformuluotus klausimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ tenkinti.panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-30 raÅ¡tÄ Nr. 4S-4296 „Dėl konsultacinių, teisinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimÄ , pirkimų įvertinimo“ ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybÄ pateikti atsakymus į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2015-04-16 raÅ¡te Nr. 6-S-10658 suformuluotus klausimus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka Violeta Petkevičienė Liudmila Zaborovska