2024-04-10 Nr. AB-6001-3-64-3-00001-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-150-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00001-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. N. 101,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, 26,30 Eur delspinigių ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjo prašymas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojant jį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti prašymo trūkumus.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas prašyme turi nurodyti aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, t. y. faktinį prašymo pagrindą. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad kai jis kreipiasi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, šios rinkliavos apskaičiavimas turi būti pateiktas prašyme, kuris teikiamas teismui, o ne prieduose, kurių turinys yra neaiškus. Teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai nurodyti delspinigių apskaičiavimą ir paaiškinti prašymo argumentų prieštaringumą.

Pareiškėjas, šalindamas prašymo trūkumus, pateikė delspinigių apskaičiavimo suvestinę. Teismas pabrėžė, kad jos turinys neaiškus – minėtoje suvestinėje nurodyti sąskaitų numeriai neatitinka nei vieno byloje esančio mokėjimo pranešimo, kuris buvo suformuotas atsakovui, numerio, todėl nėra aišku kaip pareiškėjo pateikta delspinigių suvestinė yra susijusi su nagrinėjama byla. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino aplinkybių dėl jo argumentų prieštaringumo, t. y. jeigu priskaičiuoti delspinigiai skolininkui nurodomi kitų kalendorinių metų mokėjimo pranešime, o nagrinėjamu atveju tik 2023 m. pranešime nurodyta delspinigių suma – 3,07 Eur, nėra aišku, kodėl pareiškėjas prašo priteisti 26,30 Eur delspinigių sumą, kurios apskaičiavimas nėra aiškus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kurio veikla yra susijusi būtent su rinkliavos apskaičiavimu ir kuriam atstovauja profesionalūs teisininkai, jau teikdamas prašymą teismui turi pareigą nurodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, t. y. faktinį prašymo pagrindą, ir savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. Kai pareiškėjas, kurio dispozicijoje yra visa su skolos ir delspinigių apskaičiavimu susijusi informacija, pateikia neaiškaus turinio duomenis, tai ne tik sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu procese, bet ir galėtų apriboti atsakovo procesinę teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo, reikšti atsikirtimus ir pan.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, šalindamas trūkumus, nenurodė delspinigių apskaičiavimo tvarkos, nepašalino teiginių prieštaringumo, todėl pareiškėjo prašymo faktinis pagrindas liko neaiškus, t. y. pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas buvo tinkamai suformulavęs reikalavimą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir paskaičiuotus delspinigius iš atsakovo. Su skundu pareiškėjas pateikė detalią pažymą apie susidariusią skolą bei paskaičiuotus delspinigius, kurioje detaliai nurodyta kiekvieną mėnesį atsakovui apskaičiuotos vietinės rinkliavos dalis bei delspinigių suma. Pareiškėjas, vykdydamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį, į bylą pateikė detalią delspinigių apskaičiavimo suvestinę, kurioje matyti delspinigių apskaičiavimo tvarka ir dydis.

Pareiškėjas akcentuoja, kad delspinigių pažymoje nurodyta, jog už 2022 m. gegužės mėn. atsakovui apskaičiuota delspinigių suma suapvalinus sudaro 1,34 Eur, tokia pat suma atsispindi ir skolos pažymoje. Detaliau analizuojant apskaičiuotų delspinigių išklotinę matyti, kad apskaičiuotų delspinigių sumos sutampa su skolos pažymoje nurodytomis sumomis, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad delspinigių išklotinės turinys yra neaiškus.

Pareiškėjas teigia, kad sprendimas, kurio pagrindu atsakovui apskaičiuoti delspinigiai įsigaliojo 2022 m. balandžio 1 d., o 2022 m. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas sugeneruotas 2022 m. kovo 15 d., dar neįsigaliojus 2022 m. vasario 23 d. sprendimui Nr. T1-28, todėl 2022 m. mokėjimo pranešime ir neatsispindi delspinigių suma. Be to, 2023 m. mokėjimo pranešimas sugeneruotas 2023 m. kovo 16 d., todėl jame atsispindinti delspinigių suma yra apskaičiuota tik už 2 mėnesius, o ne už visus 12 mėnesių. 2023 m. mokėjimo pranešime nurodyta delspinigių suma atitinka delspinigių skaičiuotėje nurodytas sumas, t. y. 2023 m. sausio mėn. (1,61 Eur) + 2023 m. vasario mėn. (1,46 Eur), kas sudaro 3,07 Eur, kaip ir nurodyta mokėjimo pranešime.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartyje nurodyti trūkumai nesudarė pagrindo skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas, nors ir pateikė delspinigių suvestinę, nepašalino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų, pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pašalino visus Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nustatytus trūkumus, todėl nebuvo pagrindo prašymo laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-520/2022).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumus, nes prašymas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, t. y. pareiškėjas nepateikė faktinio prašymo pagrindo. Iš Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie delspinigių apskaičiavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl delspinigių priteisimo atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundo trūkumus nustatė pagrįstai. Pareiškėjas, nepraleidęs nustatyto termino, pateikė delspinigių apskaičiavimo suvestinę, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ši suvestinė yra neaiški, sprendė, kad pareiškėjas nepašalino prašymo trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad termino skundo (prašymo) trūkumams pašalinti nustatymas yra skundą (prašymą) pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, vertinant byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo delspinigių apskaičiavimo suvestinę, pradėjo bylą nagrinėti iš esmės, t. y. vertinti įrodymus ir spręsti dėl vieno iš pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, nors skundo priėmimo stadija tokių veiksmų atlikimo nenumato.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 127,47 Eur (101,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 26,30 Eur paskaičiuotų delspinigių). Akcentuotina, kad šis reikalavimas (priteisti skolą) iš esmės susideda iš dviejų reikalavimų – priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius, tačiau, kaip matyti iš prašymo esmės, reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą akivaizdžiai yra pagrindinis reikalavimas, o reikalavimas priteisti delspinigius yra išvestinis iš reikalavimo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo prašymas galėjo būti priimtas nagrinėti ir be reikalavimo priteisti delspinigius, esant neaiškiam šio reikalavimo faktiniam pagrindui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartyje nepagrįstai nutarė, kad, nepašalinus prašymo trūkumų, pareiškėjo prašymas turėtų būti laikomas nepaduotu, nes turėjo galimybę arba įvertinti prašymo pagrįstumą pateiktų įrodymų apimtyje arba dar kartą nustatyti pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti, nes, kaip matyti, pareiškėjas pateikė delspinigių apskaičiavimo suvestinę, siekdamas pašalinti trūkumus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė