a36930e3-54dc-4567-affc-5ceef348db1f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. N1-2433-716/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49905-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 23 d. Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, vertėjai Ritai DaÅ¡kevičienei,kaltinamajai E. B., jos atstovei pagal įstatymÄ A.

K. ir jos gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, kaltinamajai G. V., jos atstovei pagal įstatymÄ J. V. ir jos gynėjui advokatui G. J. Gutauskui, kaltinamajam V. B., jo atstovei pagal įstatymÄ L. G. ir jo gynėjui advokatui Aldevinui Å vedui,nukentėjusiajai A. M., jos atstovei pagal įstatym L. M., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei S. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 8 klasių iÅ¡silavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., V.

B., g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi J. I. jaunimo mokykloje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir G. V., g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi Vilniaus paslaugų ir verslo profesinio rengimo centre, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Teismas n u s t a t ė : E. B., V. B. ir G. V. 2015-09-05 apie 21.00 val., priėjo prie nukentėjusiosios A. M., g. 1999, ir nusivedė nukentėjusiÄ jÄ iki Žemaitės g. esančio pėsčiųjų tilto į krÅ«mus, kur E. B. ir G. V. mušė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ veidÄ , V. B. į nugaros sritį, V. B. užlaužė nukentėjusiajai rankas, po ko E. B. apieÅ¡kojo nukentėjusiÄ jÄ ir iÅ¡ nukentėjusiosios A. M. paėmė Å¡ios mamai L. M. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Huawei”, 168 eurų vertės, kurį pagrobus visi pasiÅ¡alino, - tokiu bÅ«du panaudojus smurtÄ ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajai pasiprieÅ¡inti iÅ¡ nukentėjusiosios A.

M. pagrobė L. M. priklausantį turtÄ , kurio vertė 168 eurai. G. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad nieko nebepamena, nes praėjo vieneri metai. NukentėjusiÄ jÄ jie nuvedė iki Žemaitės stotelės. V. B. nebuvo užlaužęs jai rankų, jos nevedė. Visi jÄ vedė. Už rankos lyg vedė, nepamena, kas. Ji nebuvo A. paėmus už rankos. Ji pamena, kad jie paėmė telefonÄ . Kas paėmė, nepamena. Jie pabėgo, nes bÅ«tų iÅ¡kviesta policijÄ . Nepamena, ar ji A. mušė. Su A. susitiko stotelėje.

A. juos pamatė ir norėjo bėgti. E. prie Å¡ios pribėgo, ji iÅ¡ paskos. V. stovėjo stotelėje. Ji su E. A. nuvedė ant kalniuko. V. atėjo iÅ¡ paskos. Nepamena, ar A. mušė. Pas A. iÅ¡ rankų ar iÅ¡ kiÅ¡enės nukrito telefonas. Jie paėmė telefonÄ ir pabėgo. Ji nepamena, kas paėmė telefonÄ . Ji suorganizavo susitikimÄ su A.. A. per daug apie jÄ Å¡nekėjo savo draugams, norėjau Å¡iÄ pamokyti. Jai nežinoma, kodėl E. pasakė, kad ji pasiÅ«lė paimti telefonÄ ir pasakė, kad geras, kad reikia susitikti.

V. B. nieko nedarė. Telefonas buvo priduotas į lombardÄ , jos gavo 50 eurų. Tyrimo metu ji melavo, dabar sako tiesÄ .E. B. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su A. Žemaitės gatvėje. Kai Å¡i juos pamatė, pradėjo bėgti. Ji bėgo iÅ¡ paskos, pačiupo A., paėmė už rankos, jÄ nuvedė. Pradėjo su A. aiÅ¡kintis. Å iai iÅ¡krito telefonas iÅ¡ rankų ar kiÅ¡enės ant žemės. Ji telefonÄ pakėlė. Ji sudavė A. vienÄ kartÄ per veidÄ ar per galvÄ . Jie žinojo, kad telefonas geras, bet nebuvo kalbos, kad jį ims.

PrieÅ¡ tai buvo susitikusi su A. Lazdynuose, matė Å¡ios telefonÄ â€žHuawei“. Telefonas neblogas. TelefonÄ nunešė į lombardÄ , pinigus pasidalino su G.. V. stovėjo ir žiÅ«rėjo, kad neitų žmonės į tÄ vietÄ . Jis tiesiog stovėjo ir A. nieko nedarė. Tyrimo metu buvo melagingi parodymai. Å iandien sako tiesÄ . IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. B. tyrimo metu duotus savo parodymus tvirtino įvykio vietoje (t. 1, b. l. 61-65).V. B. teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su A. susitiko stotelėje.

Po to jis ėjo iÅ¡ paskos. E. trenkė kartÄ A. per veidÄ . IÅ¡krito telefonas, šį paėmė. Jie pabėgo. Jis nieko nedarė, susitiko su panelėmis, kurios yra jo pažįstamos. Jam nežinoma, kodėl Å¡ios jį tyrimo metu apÅ¡nekėjo. Jis davė tyrimo metu kitokius parodymus, nes policijos pareigÅ«nai žodžiu iÅ¡mokė, kÄ sakyti, kabinete jį mušė. Jis nedalyvavo, kai telefonas buvo atiduodamas į lombardÄ . IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. B. tyrimo metu duotus savo parodymus tvirtino įvykio vietoje (t. 1, b. l. 105-110).Nukentėjusioji A.

M. teisme parodė, kad rugsėjo 5 d. jai G. parašė ir pasakė, kad reikia susitikti, paÅ¡nekėti. IÅ¡ pirmo ji eiti nenorėjo, bet vėliau nuėjo. Susitikus Savanorių pr. jÄ nuvedė iki Statybininkų stotelės. AÅ¡ nebėgo, stovėjau. E. paėmė už rankos, pradėjo muÅ¡ti į veidÄ . Po to paėmė V., pradėjo trankyti į nugarÄ , kaklÄ . Buvo mėlynės. Vėliau atėmė telefonÄ ir pabėgo. TelefonÄ paėmė ar V., ar E.. G. jÄ mušė į nosį. E. mušė. po to mušė ir G..

Jos niekas nestÅ«mė. Mamai ji nesakė, kad eina susitikti su G.. TelefonÄ jai atidavė. Ji naudojosi vienÄ mėnesį, po to sugedo. E. telefonÄ traukė iÅ¡ kiÅ¡enės. V. buvo Å¡alia. IÅ¡ pirmo jis stovėjo, bet vėliau priėjo, kai ji buvo muÅ¡ama. E. trenkė, G. trenkė ir tuomet V. į nugarÄ trenkė su koja. Rankų nebuvo užlaužęs. Nuo V. gavo vienÄ smÅ«gį. Jautė, kad muÅ¡a su kojos padu. Telefonas dar buvo kiÅ¡enėje. E. tada iÅ¡traukė ir paėmė telefonÄ . Vedant E. buvo paėmusi jai už sprando.

IÅ¡ pradžių ji ėjo normaliai, o kai mažai liko atstumo, tada paėmė už sprando. Tai buvo pirmasis prisilietimas. IÅ¡ pradžių ji pati ėjo su jais. G. pradėjo sakyti, kad apie jÄ negražiai kalba, E. mušė per veidÄ , trenkė per nosį, gal norėjo apginti draugę. Tada G. trenkė į lÅ«pas. Ir tada jau V. spyrė į nugarÄ su koja. Apklausos metu per tyrimÄ jai buvo nemalonu apie tai Å¡nekėti ir viskÄ prisiminti. Ji tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. užlaužė rankas vėliau, ne iki nuvedant.

Tikrai trenkimas į nugarÄ buvo, tik neaiÅ¡ku, ar ranka, ar koja. Pargriuvus ji tikrai nebuvo. Buvo kiÅ¡enių apieÅ¡kojimas. TelefonÄ tikrai paėmė E.. KiÅ¡enes apieÅ¡kojo matyt tas, kuris paėmė telefonÄ . Jie pabėgo, nes iÅ¡sigando, kad ji kažkÄ darys. Liudytoja L. M. teisme parodė, kad A. išėjo nusipirkti Å¡okoladuko. Å i per ilgai užtruko. Grįžus vaikui namo ji pamatė, kad A. bėga kraujas iÅ¡ nosies. Pradėjo klausinėti, kas ir kaip. Vaikas pradėjo verkti, buvo iÅ¡sigandusi.

Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Jie apvažiavo aplink rajonÄ , nuvažiavo į policijos komisariatÄ . Po to jas nuvežė į klinikÄ Å½algirio g., darė veido nuotraukÄ . A. pasakojo, kad eidama į parduotuvę susitiko su G.. Kai dukra grįžo namo, ji staigiai per 15-20 minučių kreipėsi į policijÄ . PareiÅ¡kimÄ rašė ne iÅ¡ karto. A. iÅ¡ namų išėjo apie 20.00- 20.30 val. IÅ¡ L. M. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad 2015-09-05 apie 21 val. jos dukra išėjo į parduotuvę, apie 21.37 val. grįžus dukrai ji pamatė, kad Å¡iai iÅ¡ nosies bėga kraujas, ant kako matėsi nubrozdinimas, dukra papasakojo kad jos bendraamžiai jÄ mušė ir atėmė telefonÄ Huawei.

IÅ¡siaiÅ¡kino, kad tai buvusios draugės S. draugė G., E. ir berniukas, kurio vardo nežino, Å¡ie aiÅ¡kino dukrai, kad neva ji negražiai kalba, užlaužė rankas, laikė už burnos, nusivedė per krÅ«mus ir daužė per veidÄ ir nugarÄ , berniukas atėmė telefonÄ ir pabėgo (t. 1, b. l. 4).IÅ¡ policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015-09-05 d. 22.09 val. gautas praneÅ¡imas, kad prieÅ¡ 25 min. pranešėjos 16 metų dukrÄ užpuolė pažįstami asmenys, atėmė iÅ¡ jos telefonÄ Huawei, puolė muÅ¡tis (t. 1, b. l. 5).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad gautas praneÅ¡imas, jog Savanorių pr. 31 laukia sumuÅ¡ta ir apiplėšta nepilnametė, atvykus nurodytu adresu kreipėsi pil.

L. M. ir jos dukra A. M., dukra paaiÅ¡kino, kad panaudojus fizinę jėgÄ atimtas telefonas Huawei, atėmė iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas ir dvi merginos apie 16 m (t. 1, b. l. 6). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015-09-05 apie 23.20 val. telefonu gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Žalgirio ligoninės slaugytojos, kad 2015-09-05 apie 23.03 val. GMP į ligoninę pristatė A. M., kuriai diagnozuotas veido sumuÅ¡imas (t. 1, b. l. 7).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2015-10-01 atlikus tyrimÄ konstatuota iÅ¡vada, jog A.

M. po įvykio 2015-09-05 iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota. Nustatytas veido sumuÅ¡imas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinamas (t. 1, b. l. 9).IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu A. D. pateikė telefonÄ ,,Huawei” (t. 1, b. l. 37-38).IÅ¡ judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutarties matyti, kad L. M. 2015-05-29 įsigijo įrangos modelį „Huawei G620S“, kurios vertė 168 Eur (t. 1, b. l. 17).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose baudžiamojo kodekso 24 ir 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ pačiÄ vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytus pavojingos veikos požymius. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra bÅ«tinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu bÅ«du dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ . Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

Plėšimo veika pasireiÅ¡kia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja tik smurtÄ , o kiti naudoja fizinį smurtÄ bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtÄ pirmiesiems tai matant ir neprieÅ¡taraujant.Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad E. B., V.

B. ir G. V. veikdami kartu, bendrais veiksmais vartojo smurtÄ nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu, ir taip palaužę bei apriboję nukentėjusiosios galimybę prieÅ¡intis iÅ¡ nukentėjusiosios pagrobė L. M. nuosavybės teise priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Huawei”. TokiÄ tiesÄ byloje patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir tarpusavyje sutampančių duomenų visuma.G. V. pripažino kaltę, tačiau teismui teigė neprisimenanti visų įvykio aplinkybių taip stengdamasi iÅ¡vengti nusikalstamos veikos požymių ir reikÅ¡mingų faktų papasakojimo.

E. B. kaltę pripažino ir nurodė savo neteisėtus veiksmus, tačiau kitų veikos dalyvių nusikalstamus veiksmus nutylėjo. Tuo tarpu V. B. nors ir kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau teigė jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs. Tokius kaltinamųjų parodymus įvertinus kaltininkų jaunÄ amžių, nepilnametystę, gyvenimo patirties stokÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ , iÅ¡kreiptai demonstruojamÄ kaip vertybę drÄ sÄ neiÅ¡duoti draugų bendrininkų – teismas vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ar norÄ jos apskritai iÅ¡vengti.

Nukentėjusioji, kuri taip pat bÅ«dama nepilnametė, kiek skirtingai aiÅ¡kino faktines aplinkybes tyrimo metu ir teisme, tačiau vienodai nurodė faktus apie jos atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ , t. y. suduotus smÅ«gius per veidÄ ir į nugarÄ , užlaužtas rankas, jos apieÅ¡kojimÄ . Nukentėjusiosios parodymus patvirtino teisme apklausta liudytoja L. M., kuri jau pirminiame pareiÅ¡kime nurodė, kad jos dukrai buvo užlaužtos rankos, rankomis ir kumščiais buvo suduoti smÅ«giai per veidÄ ir į nugarÄ (t. 1, b. l. 4).

Liudytoja L. M. teismui nurodė pastebėjusi dukters kraujuojančiÄ nosį, o patinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos srityje nukentėjusiajai diagnozavo ir medicinos specialistai, kurie apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯vykio vakarÄ Å½algirio klinikoje (t. 1, b. l. 14-15). A. M. rankų užlaužimÄ patvirtina ne tik jos parodymai, bet ir E. B. nuoÅ¡irdus prisipažinimas (t. 1, b. l. 51), jos parodymai tyrimo metu (b. l. 76), kuriuose ji teigė, kad tai darė tiek G., tiek V.. Tyrimo metu apklausta G. V. taip pat parodė, kad Vitalijus buvo užlaužęs rankas nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 86-87, 90).

ReikÅ¡minga ir tai, kad ir pats V. B. tyrimo metu pripažino, kad buvo užlaužęs rankas nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 102). Tokiu bÅ«du remiantis visais Å¡iais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis, kuriais netikėti nėra pagrindo, teismas nustatė ir pripažįsta kad E. B., V. B. ir G. V. bendrais veiksmais smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Å¡iÄ muÅ¡dami, o V. B. dar ir užlauždamas rankas nukentėjusiajai. Remiantis duotų parodymų visuma posėdžio metu teismas tikslina ir keičia faktines aplinkybes nurodydamas, kad ne V.

B., bet E. B. apieÅ¡kojo nukentėjusiÄ jÄ ir iÅ¡ jos paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Be to, teismas įvertinęs L. M. parodymus, praneÅ¡imÄ apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b. l.

5) tikslina ir akivaizdžiai kaltinime neteisingai nurodytÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ keisdamas jį į labiausiai atitinkantį kaip 21.00 val. Ä®vertinus tai, kad kaltinamieji po to, kai bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ , iÅ¡ nukentėjusiosios pagrobė svetimÄ turtÄ , jų nusikalstami veiksmai atitinka plėšimo nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, kad E. B. (t. 1, b. l. 125, 126, 127) ir G.

V. (t. 1, b. l. 134, 136) psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡yti, V. B. 2015-11-18 konsultuotas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuoti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (t. 1, b. l. 150), tačiau psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡ytas. VisÄ tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad visi kaltinamieji yra pakaltinami bei sulaukę baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. E. B., V.

B. ir G. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo E. B. ir G. V. pripažinti jų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę vien tik kaltės pripažinimÄ , nes jos nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl veikos neiÅ¡reiÅ¡kė, suÅ¡velninti sukeltas pasekmes nuoÅ¡irdžiai atskleidžiant savo ir kitų neteisėtus veiksmus ir jų apimtį – nenorėjo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami vykdytojais bendrininkų grupėje, nes kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi palaužiant nukentėjusiosios galimybę prieÅ¡intis ir pasiekiant nusikalstamo tikslÄ .Pagrindo atleisti V.

B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė, nes jis savo kaltės pilnai nepripažino, neigė neteisėtus veiksmus, gailesčio neiÅ¡reiÅ¡kė, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau turtinės žalos dėl prarasto dėklo (dėl kurio nukentėjusiosios atstovė pretenzijų nepareiÅ¡kė) nesiekė atlyginti, jo atžvilgiu yra pareikÅ¡tų kitų kaltinimų, savo elgesiu proceso metu asmuo neįrodė padaręs reikalingas iÅ¡vadas. Skiriant bausmę V. B. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumÄ , jo kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jo asmenybę ir veiksmų kaip bendrininko turinį, gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, socialinę brandÄ .

Teismas įvertinęs tai, kad V. B. bÅ«damas nepilnamečiu pirmÄ kartÄ padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , nebaustas administracine tvarka, mokosi, gyvena su močiute globėja, kurios įtakai nelinkęs paklusti, mato pagrindÄ siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant žemiau sankcijos vidurkio net ir įvertinus nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nes darant nusikalstamÄ veikÄ jo kaip bendrininko vaidmuo nebuvo pagrindinis.

Kita vertus, E. B. ir G. V. kad ir nepakankamai nuoÅ¡irdžiai, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė ir savo kaltę pripažino pilnai, jos bÅ«damos nepilnametės nusikalto pirmÄ kartÄ padarydamos tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turimais duomenimis iki Å¡iol kitų nusikalstamų veikų galimai nėra padariusios. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad jos laikysis įstatymų ir iÅ¡reiÅ¡kus teismui pasitikėjimÄ nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl Å¡ios priežasties teismas pripažįsta, kad egzistuoja įstatymo pagrindas, numatytas baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p., dėl kurio E. B. ir G. V. kaip pirmÄ kartÄ nusikaltusios nepilnametės gali bÅ«ti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, E. B. ir G. V. pasikėsino ir padarė žalÄ ne tik kito asmens sveikatÄ , bet ir į svetimam turtui, yra baustos administracine tvarka (b. l. 128, 132), privalo keisti gyvenimo bÅ«dÄ , dėl ko joms teismas skiria auklėjamojo poveikio priemones įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ .Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. ir 4 d. n u s p r e n d ė :

G. V. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 83 str., 87 str., 93 str. 2 d. G. V. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jÄ per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, taip pat kasdien nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, bei uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .KardomÄ jÄ priemonę - nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. B. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 83 str., 87 str., 93 str. 2 d. E. B. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jÄ per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, taip pat kasdien nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, bei uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2016-12-23.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ nuo 2016-11-24 iki 2016-12-23.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ pratęsti iki 2017-01-03, po ko pripažinti V. B. atlikusiu bausmę. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                           Mindaugas Striaukas