a366a293-2f0a-427c-9ad4-cd4fe9c66cf7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-588-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01134-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3033-565/2021 pagal ieÅ¡kovės SIA „Agro Trans A“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

Z.-M. ir P. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė SIA „Agro Trans“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2020 m. gruodžio 28 d. tarp atsakovo P. Z. ir atsakovės A. Z.-M. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį dėl 36 150 Eur skolos ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir taikyti restitucijÄ ; pripažinti negaliojančia tarp atsakovo ir atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį dėl 1 403,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir taikyti restitucijÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Rygos apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo bendrovei „AP Group LTD“ 116 853,11 Eur. Sprendimas yra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovė iÅ¡ bendrovės „AP Group LTD“ 2021 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įsigijo 116 853,15 Eur reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal minėtÄ sprendimÄ .

3. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-705/2015 iš A. M. atsakovui yra priteista 36 150 Eur skola, 5 proc. metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-602/2019 iš A. M. atsakovui yra priteistos 1 403,96 Eur bylinėjimosi išlaidos.

4. Antstolė J. J. vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472 vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovui iÅ¡ A. M. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-705/2015, iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 36 490 Eur skola ir 11 340,21 Eur palÅ«kanos, o vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00397 – pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-602/2019, iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 1 403,96 Eur.

5. Antstolių rÅ«mų 2021 m. balandžio 23 d. pažymoje nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472 pasikeitė iÅ¡ieÅ¡kotojas ir naujÄ ja iÅ¡ieÅ¡kotoja tapo atsakovė (atsakovo dukra). IÅ¡ antstolės J. J. 2021 m. gegužės 6 d. patvarkymo matyti, kad 2021 m. gegužės 3 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų, pagrindu atsakovė tapo naujÄ ja iÅ¡ieÅ¡kotoja ir vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00397.

6. Antstolė J. J. 2021 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymu nusprendė dalį lėšų, gautų varžytynėse pardavus A. M. nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. 129,49 Eur ir 4 411,62 Eur, iÅ¡mokėti atsakovei.

7. Ieškovės įsitikinimu, reikalavimo teisių į A. M. perleidimo sandoriais, sudarytais tarp atsakovų, buvo siekiama išvengti atsakovo prievolės ieškovei įvykdymo, nes atsakovas perleido atsakovei savo turimas reikalavimo teises, iš kurių galėjo būti patenkintas ieškovės reikalavimas. Kito turto, iš kurio galėjo būti patenkintas ieškovės reikalavimas, atsakovas neturėjo. Todėl, ieškovės teigimu, yra pagrindas atsakovų sudarytas reikalavimo teisių į A. M. perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2020 m. gruodžio 28 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų, kuria atsakovas P. Z. perleido atsakovei A. Z.-M. reikalavimo teises vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472, pripažino negaliojančia 2021 m. gegužės 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų, kuria atsakovas P. Z. perleido atsakovei A. M.-Z. reikalavimo teises vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00397.

GrÄ Å¾ino atsakovui reikalavimo teises į A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-705/2015 ir vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00397 pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-602/2019, o atsakovei A. Z.-M. grÄ Å¾ino reikalavimo teises į atsakovÄ pagal 2013 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys atsakovui buvo pareikÅ¡tas 2016 m. gegužės 24 d., Rygos Vidžemės rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį patenkino 2017 m. kovo 21 d. sprendimu, Å¡is sprendimas buvo paliktas nepakeistas Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu, t. y. iki reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo. Teismas 2020 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos Å¡ios sutarties sudarymo datos nevertino kaip patikimo įrodymo, motyvuodamas tuo, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp artimųjų giminaičių (tėvo ir dukros), jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. gruodžio 28 d. sutartis buvo sudaryta bÅ«tent joje nurodytÄ datÄ , atsakovai nepateikė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ .

10. Pagal bylos duomenis, atsakovo turtÄ , iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota atsakovo skola ieÅ¡kovei, iki reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo sudarė atsakovo reikalavimo teisės į A. M., todėl teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartimis atsakovas perleido atsakovei vienintelį turtÄ , iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota jo skola ieÅ¡kovei. Teismas konstatavo, kad taip reikalavimo perleidimo sutartimis buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo įsipareigojimų atsakovei sumažėjimas neturėjo jokios teigiamos įtakos ieÅ¡kovei atgauti skolÄ iÅ¡ atsakovo.

11. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokio imperatyvo, iÅ¡ kurio bÅ«tų kilusi atsakovo pareiga sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis. Taip pat nenustatė aplinkybės, kad reikalavimo perleidimo sutartimis buvo siekiama sudaryti galimybes atsakovui atsiskaityti ne tik su atsakove, bet ir su ieÅ¡kove. Tai, kad tik reikalavimo perleidimo sutartimis (praėjus daugiau kaip 6 metams po paskolos grÄ Å¾inimo termino) buvo sprendžiamas paskolos grÄ Å¾inimo klausimas, reikalavimo perleidimo sutartimis atsakovė realiai skolos pagal paskolos sutartį neatgavo, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog paskolos negrÄ Å¾inimas laiku nesukėlė atsakovei sunkių neigiamų pasekmių. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarčių.

12. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis, buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo apie nagrinėjamÄ bylÄ dėl jo 2011 m. liepos 19 d. priimto sprendimo Nr. 19-07/11 dėl bendrovės „AP Group LTD“ pelno paskirstymo ir dividendų sau iÅ¡mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir 116 853,15 Eur dividendų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat žinojo, kad, perleidęs atsakovei reikalavimo teises į A. M., atsakovas nebeturės turto, iÅ¡ kurio galės bÅ«ti įvykdytas sprendimas dėl 116 853,15 Eur dividendų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

13. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad jos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ paneigia procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, kad ji, prieÅ¡ sudarydama perleidimo sutartis, vieÅ¡ai prieinamomis priemonėmis (pvz..:vmi.lt, kiti informacijos paieÅ¡kos tinklapiai) pasidomėjo, ar atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, ir informacijos apie atsakovo kreditorius nerado, taip pat, kad atsakovė nežinojo apie atsakovo bylinėjimÄ si su bendrove „AP Group LTD“. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovai yra artimi giminaičiai, todėl informacija apie atsakovo kreditorius turėjo bÅ«ti renkama ne iÅ¡ viešų informacijos Å¡altinių, o bendraujant tiesiogiai.

Kad atsakovus siejo artimi santykiai, teismo vertinimu, rodė ir tai, jog atsakovė yra paskolinusi atsakovui didelę pinigų sumÄ , atsakovė dirbo direktore bendrovėje „AP Group LTD“, kurios vieninteliu akcininku buvo atsakovas, atsakovė dalyvavo varžytynėse, siekdama įsigyti bankrutavusios bendrovės „AP Group LTD“ parduodamÄ 116 853,15 Eur reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal minėtus Rygos Vidžemės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. ir Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimus.

14. Nustatęs visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas, teismas ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta data nevertintina kaip patikimas įrodymas.

Jokių papildomų įrodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pirmosios instancijos teismas nereikalavo. 15.2. Apeliantui pavyko su atsakove susitarti dėl reikalavimo teisių į skolininkÄ A. M. perleidimo, kurios kaina bÅ«tų lygi perleidžiamų reikalavimo teisių sumai, todėl apeliantas, kaip protingas asmuo, tokia galimybe sumažinti savo įsipareigojimus turėjo pasinaudoti. 15.3. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ apelianto buvo reali galimybė periodinėmis iÅ¡mokomis ieÅ¡kovei iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , nes apeliantas gauna senatvės pensijÄ .

Apelianto turtinė padėtis net ir perleidus reikalavimo teises ginčijamomis sutartimis nepablogėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų apie skolininko A. M. turimÄ turtÄ ir kreditorius atgauti iÅ¡ jo visÄ skolÄ yra labai maža galimybė. 15.4. Pasinaudojant teise bet kurioje bylos stadijoje baigti teisminį ginÄÄ taikos sutartimi, atsakovės vardu ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta perimti apelianto turėtas reikalavimo teises į A. M. tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir atsakovei, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko, nes suprato, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleistas turtas nėra vertingas.

Be to, kitų kreditorių, suinteresuotų sudaryti tokius kaip ginčijami Å¡ioje byloje, sandorius, nebuvo, todėl nebuvo ir kreditorių teisių pažeidimo. 15.5. Perleidimo sutartimis buvo pagerinta ieÅ¡kovės padėtis, nes visa dalis iÅ¡skaitos iÅ¡ apelianto periodinių pajamų bus skirta ieÅ¡kovei. 15.6. Nors apeliantas žinojo apie bylÄ dėl jo 2011 m. liepos 19 d. priimto sprendimo Nr. 19-07/11 dėl bendrovės „AP Group LTD“ pelno paskirstymo ir dividendų sau iÅ¡mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir 116 853,15 Eur dividendų iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau buvo įsitikinęs, kad apskundus šį teismo sprendimÄ kasacine tvarka, jis bus pakeistas. 15.7.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, dirbdama „AP Group LTD“ direktore galėjo žinoti, kad apeliantas bylinėjasi su „AP Group LTD“, nes ji minėtoje bendrovėje nebedirbo nuo 2012 m. birželio 30 d., o bylinėjimasis dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu prasidėjo tik 2016 m. gegužės 16 d. Dalyvavimas varžytinėse vyko jau po ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo.

16. Atsakovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Nėra draudžiama ir vėliau pasiÅ«lyti ir / ar sudaryti su ieÅ¡kove analogiÅ¡kÄ ginčijamoms sutartį, tuo labiau, kad vienas iÅ¡ dviejų apelianto kreditorių (atsakovė) su tuo sutinka. Tačiau ieÅ¡kovė su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko, nes ji tokių, kaip ginčijamos, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudaryti nėra suinteresuota (ir nebuvo sudarant ginčijamas perleidimo sutartis) ir supranta, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleistas turtas nėra toks vertingas ir iÅ¡ jo padengti savo reikalavimo, kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, nepavyks. 16.2.

Ginčo sandoriais apelianto turtinė bÅ«klė pagerėjo, t. y. sudarius ginčijamus sandorius buvo padengta didelė dalis atsakovo įsipareigojimų. 16.3. Atsakovė ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo metu dirbo su apeliantu ar „AP Group LTD“ nesusijusioje įmonėje, todėl neturėjo jokios informacijos apie apelianto teisminius ginčus. 16.4. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų sprendime nurodytÄ informacijÄ , kad 2020 m. gruodžio 28 d. perleidimo sutartis sudaryta tarp artimųjų giminaičių (tėvo ir dukros), todėl priimdamas sprendimÄ teismas nepagrįstai vadovavosi prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje. 16.5.

Teismo sprendimo argumentas dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo datos nepatikimumo yra nelogiÅ¡kas ir juo negali bÅ«tų grindžiamas sprendimas, kadangi bÅ«tent tokia sudarymo data nurodyta sutartyse, pasiraÅ¡ytose susitarime dalyvaujančių asmenų ir nėra aiÅ¡ku, kokius dar įrodymus Å¡iai aplinkybei pagrįsti galima bÅ«tų pateikti. 16.6. IÅ¡ apelianto yra reali galimybė periodinėmis iÅ¡mokomis ieÅ¡kovei atgauti skolÄ , nes apeliantas gauna senatvės pensijÄ .

17. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Sandorių sudarymo datos, nagrinėjamu atveju, iÅ¡ viso neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė į atsakovÄ atsirado ne 2021 m. sausio 11 d. (Latvijos Respublikos Senato Civilinių bylų departamentui priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. CA-0523-20/5), kaip teigia apeliantas, o kaip yra nustatyta Latvijos teismo sprendime – 2011 m. rugsėjo 19 d. 17.2.

Jeigu iÅ¡ atsakovo gaunamos senatvės pensijos, kaip jis teigia, bÅ«tų reali galimybė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo turimÄ skolÄ , Å¡i skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma arba atsakovas pats geranoriÅ¡kai mokėtų jo turimÄ skolÄ ieÅ¡kovei periodinėmis iÅ¡mokomis. Tačiau skola yra iÅ¡ieÅ¡koma labai mažomis pinigų sumomis ir jos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra apsunkintas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo finansinė padėtis yra sunki, pateikia tai pagrindžiančius įrodymus ir remdamasis tuo praÅ¡o jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Å ios aplinkybės savaime patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės nėra jokių galimybių iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės turimÄ reikalavimÄ . 17.3. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo siÅ«lymus ieÅ¡kovei sudaryti taikos sutartį. 17.4. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas, įsiteisėjęs ir visuotinai privalomas Rygos apygardos teismo sprendimas, tuo tarpu atsakovo turima skola atsakovei buvo susidariusi vien paskolos sutarties pagrindu, nėra priteista, dėl jos nėra iÅ¡duotas joks vykdomasis dokumentas, todėl negalima sutikti su atsakovo teigimu, kad atsakovės ir ieÅ¡kovės, kaip atsakovo kreditorių, padėtis atsakovo atžvilgiu buvo vienoda.

Vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovės reikalavimas turėjo bÅ«ti tenkinamas ankstesne eile negu atsakovės. 17.5. Abejonių kelia pats paskolos sutarties sudarymo faktas, nes pagal raÅ¡ytinę paskolos sutartį, kuri nebuvo tvirtinama notaro, buvo perduoti grynieji pinigai. Sandorio realumas yra neatsekamas. Apeliantas Valstybinės mokesčių inspekcijos apie gautas paskolos lėšas neinformavo. 17.6. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra artimi giminaičiai, atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, o naÅ¡ta paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ teko atsakovams.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės 19. Rygos apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo bendrovei „AP Group LTD“ 116 853,11 Eur. Sprendimas yra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovė iÅ¡ bendrovės „AP Group LTD“ 2021 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įsigijo 116 853,15 Eur reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal minėtÄ Rygos apygardos teismo sprendimÄ . Sprendimo pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01102 vykdo antstolė R. V.

20. Atsakovas iki ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo turėjo reikalavimo teises į A. M. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-705/2015 pagrindu – į 36 150 Eur skolÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir 340 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-602/2019 iÅ¡ A. M. – į 1 403,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovui iÅ¡ A. M. vykdė antstolė J. J. vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-705/2015, o vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00397 pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-602/2019. 22. 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovai sudarė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas perleido atsakovei reikalavimo teises į A.

M. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-705/2015. 2021 m. gegužės 3 d. atsakovai sudarė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas perleido atsakovei reikalavimo teises į A. M. pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-602/2019. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atsakovas – iÅ¡ieÅ¡kotojas vykdomosiose bylose Nr. 0052/15/01472 ir Nr. 0151/21/00397, buvo pakeistas naujÄ ja iÅ¡ieÅ¡kotoja – atsakove.

Vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472 iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 36 490 Eur skola ir 11 304,21 Eur palÅ«kanos, o vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00397 iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 1 403,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

23. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. M., varžytynėse buvo parduotas Å¡iam priklausęs nekilnojamasis turtas. Antstolė J. J. 2021 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymu nusprendė iÅ¡ A. M. iÅ¡ieÅ¡kotų 84 060 Eur iÅ¡mokėti atsakovei 129,49 Eur ir 4 411,62 Eur. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų 24. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

26. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, konstatavęs visų paminėtų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ . Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir teigia, kad yra reali galimybė ieÅ¡kovei atgauti skolÄ , kreditorės teisės nebuvo pažeistos, ginčijami reikalavimo perleidimo sandoriai atitiko protingo, sÄ Å¾iningo ir racionalaus skolininko elgesį, todėl buvo bÅ«tini, nėra įrodytas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas.

Dėl realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, apsunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .

Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, ar sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

28. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime vertindamas, ar Å¡iuo atveju egzistuoja kreditoriaus teisių pažeidimas, kaip privaloma actio Pauliana taikymo sÄ lyga, konstatavo, kad perleidimo sutartimis atsakovas perleido atsakovei vienintelį turtÄ , iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota atsakovo skola ieÅ¡kovei. Taip nebeliko realios galimybės ieÅ¡kovei atgauti skolÄ iÅ¡ atsakovo. Todėl perleidimo sutartimis buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog atsakovas, be perleistų reikalavimo teisių į A. M., turi kito turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota atsakovo skola ieÅ¡kovei, nes atsakovo turimÄ turtÄ /pajamas sudarė tik gaunama senatvės pensija.

29. Pasak apelianto, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ apelianto yra reali galimybė periodinėmis iÅ¡mokomis ieÅ¡kovei iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , nes apeliantas gauna senatvės pensijÄ . Apelianto turtinė padėtis net ir perleidus reikalavimo teises ginčijamomis sutartimis nepablogėjo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis jis perleido atsakovei reikalavimo teises į A. M., nepažeidė atsakovo kito kreditoriaus (ieÅ¡kovės) teisių. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, kreditoriaus teises pažeidžiančiais yra pripažįstami sandoriai, kurie įvairiais bÅ«dais apsunkina ir sumažina kreditoriams galimybę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Å iuo atveju atsakovas, sudaręs ginčijamus sandorius, iÅ¡ esmės sumažino savo turėtÄ turtÄ ir faktiÅ¡kai užkirto keliÄ ieÅ¡kovei, turėjusiai jo atžvilgiu reikalavimÄ , nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ bei, jį realizavus, gauti prievolės įvykdymÄ . Tokiais savo veiksmais, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neabejotinai pažeidė ieÅ¡kovės teises.

31. Kaip nurodo pats apeliantas, skolos ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje yra nukreiptas tik į atsakovo gaunamÄ senatvės pensijÄ . Pagal bylos duomenis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ periodinėmis iÅ¡skaitomis, antstolis iÅ¡ apelianto yra iÅ¡ieÅ¡kojęs tik 120,48 Eur. Jokio kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo skolÄ , nebėra. Ä®vertinant tai, kad atsakovo skola ieÅ¡kovei yra 116 853,15 Eur, o iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ jo senatvės pensijos periodinės iÅ¡skaitos yra itin mažos, iÅ¡ esmės nėra realių galimybių iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ieÅ¡kovei.

Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantui perleidus vienintelį turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas skolos ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kojimas, ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos, nes iÅ¡ esmės sumažėjo jos galimybės atgauti skolÄ ar bent jos dalį. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo įsipareigojimų atsakovei sumažėjimas neturėjo jokios teigiamos įtakos ieÅ¡kovei atgauti skolÄ iÅ¡ atsakovo. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad reikalavimo perleidimo sutartimis buvo pagerinta ieÅ¡kovės padėtis, nes visa dalis iÅ¡skaitos iÅ¡ apelianto periodinių pajamų bus skirta ieÅ¡kovei, kadangi, kaip minėta, periodinės iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo pensijos yra itin mažos, nesudarančios galimybės vertinti, kad skola ieÅ¡kovei gali bÅ«ti sumokėta.

Dėl atsakovų (ne)sÄ Å¾iningumo 32. Remiantis CPK 182 straipsnio 4 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra preziumuojamos pagal įstatymus ir nepaneigtos bendra tvarka. Viena iÅ¡ tokių įstatyminių prezumpcijų yra įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 1 punkte – preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taigi, sandorį skolininkui sudarius su artimu giminaičiu, ieÅ¡kovei nereikia įrodinėti, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, pareiga paneigti (nuginčyti) Å¡iÄ prezumpcijÄ tenka atsakovams.

33. IeÅ¡kovė jau ieÅ¡kinyje rėmėsi aptariama įstatymine prezumpcija, nurodydama, kad skolininkas ginčijamus sandorius sudarė su savo dukterimi. Taip pat buvo pateikusi duomenis, kad kreipėsi į Gyventojų registro tarnybÄ , siekdama gauti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jai Å¡iuos duomenis atsisakyta pateikti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neginčijo Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės (kad atsakovai yra tėvas ir dukra), nors bÅ«tent jie turėjo galimybę pateikti įrodymus, jog Å¡is ieÅ¡kovės nurodomas faktas neatitinka tikrovės (pvz., pateikiant atsakovės gimimo liudijimÄ ).

34. Nors pats apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nesiremia argumentu, kad atsakovė nėra jo dukra, pastaroji atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, esÄ teismas Å¡iÄ aplinkybę konstatavo, byloje nesant tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo arba Å¡iuo atveju atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas.

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyto argumento, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė ir apeliantas yra tėvas ir dukra, nevertina kaip sudarančio pagrindÄ nesiremti CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta prezumpcija, kadangi Å¡is argumentas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Å¡ios aplinkybės, minėta, nei atsakovė, nei atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis)).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas 2021 gruodžio 17 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose yra nurodęs, jog jo dukra yra Asta (toks yra ir atsakovės vardas), todėl Å¡iuo atveju laikoma, kad aplinkybė, jog atsakovai yra tėvas ir dukra, pirmosios instancijos teisme nustatyta pagrįstai, o apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pateikti įrodymai, kurie jÄ paneigtų.

35. Siekdamas paneigti savo nesÄ Å¾iningumÄ , apeliantas teigia, kad nors ir žinojo apie bylÄ dėl jo 2011 m. liepos 19 d. priimto sprendimo Nr. 19-07/11 dėl bendrovės „AP Group LTD“ pelno paskirstymo ir dividendų sau iÅ¡mokėjimo pripažinimo negaliojančiu bei 116 853,15 Eur dividendų priteisimo, tačiau buvo įsitikinęs, kad apskundus šį teismo sprendimÄ kasacine tvarka, jis bus pakeistas. Teismo vertinimu, toks apelianto įsitikinimas, kad gali bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog perleisdamas turimas reikalavimo teises (vienintelį turimÄ turtÄ ) vienai iÅ¡ savo kreditorių, jis elgėsi sÄ Å¾iningai.

Toks įsitikinimas, kai nepalankius atsakovui teismo sprendimus jau buvo priėmę dviejų instancijų (pirmosios ir apeliacinės) teismai yra itin subjektyvus tos bylos aplinkybių vertinimas, kuris analizuojant atsakovo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu, negali lemti iÅ¡vados, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, elgėsi taip, jog jo veiksmais nebÅ«tų sukeltos neigiamos pasekmės kreditoriui.

36. Siekdamas paneigti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė, dirbdama „AP Group LTD“ direktore galėjo žinoti, kad apeliantas bylinėjasi su „AP Group LTD“, kadangi ji minėtoje bendrovėje nebedirbo nuo 2012 m. birželio 30 d., o bylinėjimasis dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu prasidėjo tik 2016 m. gegužės 16 d. Varžytynėse, kuriose buvo parduodama reikalavimo teisė į atsakovÄ , atsakovė dalyvavo jau po ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo, todėl Å¡i aplinkybė taip pat nepagrindžia jos nesÄ Å¾iningumo.

37. Kaip minėta, Å¡iuo atveju (ginčijamus sandorius sudarius artimiesiems giminaičiams) jų nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, o tokiÄ Ä¯statyminę prezumpcijÄ sandorio Å¡alys galėtų nuginčyti pateikdamos tokį kiekį ir tokio turinio įrodymų, kurie leistų teismui įsitikinti, kad bent viena iÅ¡ sandorio Å¡alių nežinojo ir jai prieinamomis priemonėmis neturėjo galimybės sužinoti, kad sudaromu sandoriu (sandoriais) bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai tokių įrodymų nepateikė.

38. Pagal bylos duomenis, atsakovė dirbo direktore bendrovėje „AP Group LTD“, kurios vieninteliu akcininku buvo apeliantas, atsakovė yra paskolinusi apeliantui didelę pinigų sumÄ , kuriÄ grÄ Å¾inti, suėjus prievolės įvykdymo terminui (2015 m. gruodžio 8 d.), nereikalavo. Tai patvirtina, kad tarp atsakovų buvo artimas, pasitikėjimu grindžiamas tarpusavio ryÅ¡ys. Todėl vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovė nuo 2012 m. birželio 30 d. nebedirbo „AP Group LTD“ nepaneigia to, jog ji žinojo (turėjo ir galėjo žinoti) apie apelianto bylinėjimÄ si su bendrove „AP Group LTD“.

Kad atsakovus siejęs artimas ir pasitikėjimu grindžiamas ryÅ¡ys nebuvo nutrÅ«kęs, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė dalyvavo varžytynėse, siekdama įsigyti bankrutavusios bendrovės „AP Group LTD“ parduodamÄ 116 853,15 Eur reikalavimo teisę į apeliantÄ pagal minėtus Latvijos teismų sprendimus. Taigi, atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad atsakovė turėjo žinoti apie ilgÄ laikÄ vykusį atsakovo ir bendrovės „AP Group LTD“ bylinėjimÄ si ir iÅ¡ apelianto priteistÄ 116 853,15 Eur sumÄ , taip pat, kad atsakovas daugiau turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų vykdomas realus iÅ¡ieÅ¡kojimas, be perleistų kreditorinių reikalavimų, neturi, nes jai pačiai apeliantas paskolÄ turėjo grÄ Å¾inti dar 2015 m. gruodžio 8 d., tačiau to nepadarė.

39. Atsakovams nepateikus jų nesÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma įstatyme įtvirtinta ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovai savo giminystės ryÅ¡io pirmosios instancijos teisme neneigė ir nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos Å¡iuo pagrindu neginčijo. Dėl bÅ«tinybės sudaryti ginčo sandorius 40. Apelianto teigimu, jam pavyko su atsakove susitarti dėl reikalavimo teisių į skolininkÄ A. M. perleidimo, kurio kaina bÅ«tų lygi perleidžiamų reikalavimo teisių sumai, todėl apeliantas, kaip protingas asmuo, tokia galimybe sumažinti savo įsipareigojimus turėjo pasinaudoti.

41. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ . Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nei pareigos, nei bÅ«tinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių tam, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sandorių pagrindu apeliantui priklausančios reikalavimo teisės į A. M. bÅ«tų perleistos atsakovei. Vien tai, kad apeliantas privalėjo grÄ Å¾inti atsakovei paskolÄ ir palÅ«kanas bei turimus reikalavimus perleido, pasak jo, naudingiausiu jam bÅ«du, nereiÅ¡kia, jog Å¡is bÅ«das buvo naudingiausias visiems apelianto kreditoriams.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto įsipareigojimų atsakovei sumažėjimas neturėjo jokios teigiamos įtakos ieÅ¡kovei atgauti skolÄ iÅ¡ apelianto, nes apeliantas perleido atsakovei vienintelį turtÄ , iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota apelianto skola ieÅ¡kovei, todėl spręstina, kad pareiga ir bÅ«tinybė sudaryti ginčijamÄ sandorį neegzistavo. Dėl kitų apelianto argumentų 43. Apeliantas teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2020 m. gruodžio 28 d. perleidimo sutartyje nurodyta data nevertintina kaip patikimas įrodymas.

Dėl Å¡io apelianto argumento pažymėtina tai, kad faktinė aplinkybė, kada realiai buvo sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga tik tuo aspektu, ar ginčijami sandoriai sudaryti kreditoriui (ieÅ¡kovei) jau turint reikalavimo teisę į atsakovÄ , ar iki Å¡ios teisės atsiradimo.

44. Žala bendrovei „AP Group LTD“ (pradinei kreditorei) padaryta atsakovui 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 19-07/11 pagrindu iÅ¡simokėjus 116 853,15 Eur dividendų, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tent Å¡i (2011 m. liepos 19 d.) data yra aktuali, sprendžiant dėl reikalavimo teisės į atsakovÄ atsiradimo momento, o ne Rygos apygardos teismo sprendimo, kuriuo minėta skola priteista, priėmimo data – 2020 m. spalio 1 d., ar Latvijos Respublikos Senato, atsisakiusio priimti apelianto kasacinį skundÄ , sprendimo priėmimo data – 2021 m. sausio 11 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prievolės vykdytinumas nėra bÅ«tinasis pirmosios actio Pauliana sÄ lygos (neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė) požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Minėtu Rygos apygardos teismo sprendimu vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinta, kad 116 853,15 Eur žala pradinei kreditorei bendrovei „AP Group LTD“ buvo padaryta apeliantui 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 19-07/11 pagrindu iÅ¡simokėjus 116 853,15 Eur dividendų, t. y. dar iki 2013 m. gruodžio 8 d. paskolos sutarties sudarymo ir ginčo reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo, o ginčo iÅ¡nagrinėjimas civilinėje byloje tik suteikė naujajai kreditorei (ieÅ¡kovei) galimybę reikalauti priverstinio Å¡ios prievolės vykdymo. Todėl apelianto prievolės kreditorei atsiradimo momentas negali bÅ«ti tapatinamas su civilinio ginčo dėl turtinių pretenzijų teisme nagrinėjimo užbaigimu.

45. Pasak apelianto, pasinaudojant teise bet kurioje bylos stadijoje baigti teisminį ginÄÄ taikos sutartimi, atsakovės vardu ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta perimti apelianto turėtas reikalavimo teises į A. M. tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir atsakovei, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko, nes suprato, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleistas turtas nėra vertingas.

46. Dėl šio apelianto argumento pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginį, jog byloje ieškovei buvo siūloma sudaryti taikos sutartį, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sudaryti taikos sutartį byloje yra kiekvienos šalies teisė, bet ne pareiga. Be to, sprendžiant dėl sandorių negaliojimo, aktualu tai, ar reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ar iki jų sudarymo ieškovei buvo siūloma perimti apelianto reikalavimo teises į A.

M. tokiomis pačiomis kaip atsakovė ar geresnėmis sÄ lygomis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovės, kaip atsakovo kreditorės, teisių. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymo sÄ lygas, teisingai įvertino įrodymus, todėl pagrįstai pripažino ginčo sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ar jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

48. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tai Å¡aliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl apelianto ir atsakovės, praÅ¡iusios atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti, turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už jų procesinių dokumentų parengimÄ apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

49. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ). Grįsdama Å¡ias iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė pateikė 2022 m. vasario 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2022 m. vasario 9 d. patvirtinimÄ apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ , 2022 m. vasario 15 d. suteiktų paslaugų ataskaitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad ji sumokėjo savo atstovui 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ priteistinų iÅ¡laidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iÅ¡ atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei SIA „Agro Tran A“ (juridinio asmens kodas 50103435171) iÅ¡ atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 (septynis Å¡imtus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Aldona Tilindienė