2022-03-02 Nr. AB-4882-3-62-3-00419-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-425-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00419-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernestas Spruogis ir Skirgailė Žalimienė (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2, (toliau – ir Reglamentas) 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 24 straipsnio 2 punktą, ar 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ atitinka VSĮ 24 straipsnio 2 punktą. Nustačius, kad Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos neatitinka nurodytų VSĮ nuostatų, pareiškėjas taip pat prašė pripažinti jas prieštaraujančiomis nurodytoms VSĮ nuostatoms.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktu patvirtino Reglamentą, kurio 108 punkte nustatyta: „Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu“. Reglamento 109 punkte nustatyta: „Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas“. Vyriausybės atstovas teigė, jog jam kilo abejonių dėl Reglamento 108 punkto nuostatos, jog klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių, ir 109 punkto nuostatos, kad kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė, atitikties VSĮ 24 straipsnio 2 punktui. Šios nuostatos iš esmės įtvirtino konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir pasisakymų trukmę. Paminėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, kadangi per tokį trumpą laiką objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu.

3. Pareiškėjas nurodė, jog svarbi aplinkybė yra tai, kad, pagal Reglamento 108 punktą, kiekvienas Tarybos narys, norintis paklausti pranešėjo, registruojasi elektronine sistema vieną kartą, o, pagal Reglamento 109 punktą, diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Taigi Reglamente įtvirtinti klausimų ir pasisakymų ribojimai apima ne tik trukmę, bet ir klausimų bei pasisakymų kartų skaičių, t. y. Tarybos narys gali užduoti tik vieną klausimą ir gali pasisakyti tik vieną kartą. Vadinasi, Tarybos narys, net ir pasiruošęs iš anksto svarstomiems klausimams, objektyviai per vieną kartą ir tokį trumpą laiką neturi galimybės paklausti rūpimų klausimų (siekdamas išsiaiškinti ir susiformuoti nuomonę svarstomais klausimais) arba pasisakyti už ar prieš svarstomą klausimą.

4. Pareiškėjas vertino, jog toks teisinis reglamentavimas kelia abejonių dėl galimo prieštaravimo VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, kuriame nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų bei pasisakymų trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje vykstančiame savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su savivaldybės tarybos nario teisinio statuso apimtimi. Savivaldybės tarybos nario, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo, įgyvendinančio savivaldos teisę, valia yra išreiškiama balsuojant savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais. Savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, savivaldybės tarybos narys, įgyvendindamas laisvo mandato principą, galutinai susiformuoja savivaldybės tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek ir pasisakydamas bei išklausydamas kitų savivaldybės tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais. Todėl bet kokie ribojimai, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams, akivaizdžiai trukdo savivaldybės tarybos nariui atstovauti jį išrinkusiems rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Dėl šios priežasties klausimų ir pasisakymų ribojimas iki neadekvačių terminų pažeidžia ne tik Tarybos narių teises, įtvirtintas VSĮ 24 straipsnio 2 punkte, bet ir trukdo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę.

6. Vyriausybės atstovas teigė, jog konstitucinė savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Konstitucijos 119 str.). VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Taigi savivaldybės tarybos posėdžiai yra pagrindinė ir esminė jos veiklos forma, kur yra priimami galutiniai sprendimai ir yra balsuojama visais savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais. VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, šio straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad šis principas reiškia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, susijusias su savivaldybės tarybos nario statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ.

7. Vyriausybės atstovas vadovavosi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir teigė, jog Reglamento tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuri, be kita ko, apima jos diskreciją reglamentuoti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų ir sprendimų svarstymo ir priėmimo tvarką, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti, o ją įgyvendindama savivaldybės taryba turi paisyti normų ir principų, įtvirtintų Konstitucijoje ir VSĮ. VSĮ 24 straipsnio 2 punkte yra aiškiai įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu, t. y. dalyvauti diskusijoje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus. Šių teisių įtvirtinimas įstatyme užtikrina, kad per demokratinį atstovavimą savivaldybėse būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali būti reglamentuota VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintų savivaldybės tarybos narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys galėtų veiksmingai naudotis minėtomis teisėmis, t. y. kad šios jo teisės nebūtų nepagrįstai apribotos ar susiaurintos. Pareiškėjas teigė, kad Taryba, Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatomis įtvirtindama nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijoje Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu pateikti klausimus pranešėjams, apribojo ir susiaurino Tarybos narių įgaliojimus ir tokiu būdu pažeidė VSĮ 24 straipsnio 2 punktą.

8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės atstovo pareiškimas yra nepagrįstas objektyviais teisiniais argumentais, apsiribojama bendrojo pobūdžio teiginiais, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Atsakovas vertino, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose nurodytos nuostatos nevaržo ir neriboja Tarybos nario teisių, numatytų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte.

10. Atsakovas teigė, kad šiuo metu galiojančio VSĮ 24 straipsnio 2 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kaip Reglamento nuostatomis yra pažeidžiama nors viena iš išvardintų teisių. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo minimoms Tarybos narių teisėms įgyvendinti Reglamente yra nustatytos ir įtvirtintos atskiros tvarkos – sprendimų projektų rengimo ir teikimo tvarką nustato Reglamento VIII skyrius, informacijos gavimo, kreipimosi su paklausimais, pareiškimais tvarką – Reglamento XI skyrius, Tarybos posėdžių tvarką – Reglamento IX skyrius.

11. Atsakovas nurodė, jog VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios savivaldybės tarybos veiklos formos. Savivaldybės tarybos posėdžiuose savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad Taryba ir Tarybos nariai, savo teises (užduoti klausimus, teikti pasiūlymus, sprendimo projektus ir t. t.) gali ir turi įgyvendinti ne tik Tarybos posėdžiuose, tačiau ir dalyvaudami komitetų, komisijų veikloje.

12. Atsakovas paaiškino, jog, vertinant, ar Reglamento nuostatos prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, būtina įvertinti Tarybos sprendimų rengimo, priėmimo reglamentavimą. VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Teisinis reglamentavimas suponuoja nuostatą, kad sprendimų projektus turi teisę teikti tarybos nariai, iš jų sudaryti komitetai, komisijos ir kiti subjektai. VSĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad būtent komiteto posėdžiuose tarybos nariai turi teisę teikti klausimus, pasiūlymus, komentarus dėl teikiamo sprendimo projekto, taip įgyvendindami savo pareigą būti vieno komiteto nariu ir dalyvauti jo veikloje. Būtent prieš komiteto posėdžius Tarybos narys gauna sprendimo projektą, todėl turi galimybę jį išanalizuoti, pasiruošti klausimus, siūlymus ir juos teikti komiteto posėdžiuose. Tokios tarybos nario teisės yra ypatingai svarbios ir negalima vertinti pareiškimo pagrįstumo, nevertinant tokios tarybos nario teisės ir galimybės teikti klausimus, pasisakyti.

13. Atsakovas nurodė, kad nuo 2015 metų, kai buvo patvirtintos pareiškėjui abejonių sukėlusios dar tuo metu galiojusio Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125, nuostatos, nei vienam Tarybos nariui nekilo abejonių, kad jo teisės galbūt yra pažeidžiamos. Jeigu Tarybos narys aktyviai dalyvauja komitetų veikloje, tai visus rūpimus klausimus jis gali išsiaiškinti dar iki Tarybos posėdžio, o pareikšti nuomonę svarstomu klausimu posėdžio metu skirto laiko visiškai užtenka. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, Tarybos narys galutinai susiformuoja Tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek pasisakydamas bei išklausydamas kitų Tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais.

14. Atsakovas teigė, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punktas įtvirtina tarybos nario teisę ne tik dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais bei žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, bet suteikia ir kitas teises, kurių pagrindu tarybos narys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese. Dėl to Tarybos narys yra laisvas pasirinkti, kokia apimtimi, būdu ir forma šiomis teisėmis disponuoti sprendimo rengimo, priėmimo procese. Pareiškėjo argumentas, jog tik dalyvaudamas diskusijose svarstomais klausimais, teikdamas pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų ir klausdamas svarstomų klausimų pranešėjus Tarybos narys gali tinkamai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą ir tuo pačiu įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldos teisę, yra nepagrįstas. Diskusijos svarstomais klausimais vyksta ne tik Tarybos posėdžiuose, bet ir komitetų posėdžiuose, todėl Tarybos nario teisė aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo bei priėmimo procese nėra suvaržyta. VSĮ bei Reglamento nuostatos tik patvirtina, kad Tarybos narys turi alternatyvias veiklos formas, taip pat būdus, kurių pagrindu gali įgyvendinti savo teises. VSĮ 23 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad tarybos narys turi būti vieno komiteto nariu. Taigi, Tarybos narys turi ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti komiteto / komisijų posėdžiuose ir juose išreikšti savo poziciją dėl svarstomo sprendimo projekto, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus.

15. Atsakovas nurodo, jog VSĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Įstatymo leidėjas numato teisinę galimybę tarybos veiklos formas ir tvarką nustatyti būtent tarybos veiklos reglamente. Įstatymų leidėjas suteikia teisę patiems tarybos nariams, tvirtinant reglamentą pagal poreikius ir nusistovėjusią praktiką, pasirinkti tokią tarybos veiklos tvarką, kuri užtikrintų produktyvų, racionaliais argumentais paremtą administracinio akto priėmimą. Reglamento tvirtinimas yra pačios Tarybos išimtinė kompetencija, taigi būtent Tarybos nariai yra nusprendę, kiek minučių gali trukti pasisakymai, kiek laiko gali būti užduodamas klausimas ir kiek kartų tokius veiksmus galima atlikti svarstant vieną klausimą.

16. Atsakovas paaiškino, jog Taryba, priimdama Reglamentą, siekė, kad Tarybos posėdžių darbas būtų racionalus. Bet kuris tam tikrų formalumų ar taisyklių nustatymas nėra ir negali būti savitikslis – formalių reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas tik objektyviu poreikiu. Nors VSĮ nenumato tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose, klausti, pasisakyti ir t. t. apribojimo laiko atžvilgiu, akivaizdu, jog tarybos nario klausimai, atsakymai į klausimus, pasisakymai negali trukti neribotai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nekilo abejonių dėl Reglamento nuostatų net penkerius metus. Jokiame aukštesnės teisinės galios teisės akte nėra reglamentuota, kiek turėtų būti skiriama laiko tarybos nariui klausimui užduoti ar pasisakymui ir kiek kartų tai turėtų būti daroma, todėl negalima teigti, kad toks reglamentavimas, kurį nustatė pati Taryba, tvirtindama Reglamentą, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms. Reglamente įtvirtintas reguliavimas neužkerta kelio išsamiai įvertinti ir išnagrinėti klausimus, teikiamus Tarybai, ir su jais susijusią medžiagą, pagrįstai nuomonei ir pozicijai suformuoti.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą tenkino, pripažino, kad Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog byloje nekilo ginčo dėl Reglamento ar jo atskirų nuostatų norminio pobūdžio.

19. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. T-2 identifikaciniu kodu Nr. 2021-02109 buvo užregistruotas Teisės aktų registre 2021 m. vasario 3 d.

20. Teismas vadovavosi Konstitucijos 120 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija savivaldybių veikimo laisvės aspektu, pažymėjo, jog vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų ir priėjo prie išvados, kad atsakovui – Kauno miesto savivaldybės tarybai – yra suteikta teisė (išimtinė tarybos kompetencija) tvirtinti reglamentą (VSĮ 16 str. 2 d. 1 p.), tačiau jis, įgyvendindamas suteiktus įgaliojimus, neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje.

21. Teismas nustatė, kad Taryba, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Sprendimu patvirtino Reglamentą, kuriame, be kita ko, nustatyta atskirų Tarybos narių veiklos tvarka ir formos (1 p.), įtvirtinta, jog Tarybos posėdžiai yra pagrindinė Tarybos veiklos forma (89 p.), Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai, sudaromi komitetai (21 p.), Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, taip pat kitas nuolatines ir laikinąsias komisijas (53 ir 54 p.).

22. Teismas vertino Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nustatė, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtinta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo šiame procese tvarka, įskaitant Tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus įgyvendinimo tvarką. Teismas nurodė, kad Reglamento 108 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir atsakymų į klausimus trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su Tarybos narių teisinio statuso apimtimi. Atitinkamai su Tarybos narių teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu (jų teisinio statuso apimtimi) susijusios ir Reglamento 109 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių kalbėjimo Taryboje svarstomu klausimu trukmę.

23. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintų ribojimų apimtis turi būti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į visą šiuose Reglamento punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas pripažino reikšminga aplinkybe tai, kad, pagal Reglamento 108 punktą, kiekvienas Tarybos narys kiekvienu Taryboje svarstomu klausimu gali klausti tik vieną kartą, o, pagal Reglamento 109 punktą, Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti tik vieną kartą.

24. Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 5 punktu, 11–13 straipsniais, 24 straipsnio 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant VSĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatas (2020 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020), ir priėjo prie išvados, kad Taryba pareiškėjo ginčijamose Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatose įtvirtino nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino konstitucinius Tarybos nario įgaliojimus. Teismas sprendė, jog tokios apimties procedūrinių kliūčių sudarymas ir konstitucinių Tarybos nario įgaliojimų susiaurinimas yra reikšmingas ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčijamomis Reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos Tarybos nario teisės.

25. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl nei vienam Tarybos nariui nekilusių abejonių dėl to, jog ginčijamomis Reglamento nuostatomis galbūt pažeistos jo teisės, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Teismas, nurodęs, jog, pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog Reglamento nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami Tarybos narių galimybe be jokių apribojimų pasisakyti tam tikrus klausimus rengiant Tarybos komitetuose ir komisijose. Teismas pažymėjo, jog Tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams Tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti Tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje.

26. Teismas konstatavo, jog Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir Reglamento 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

27. Kitus pareiškėjo pareiškime ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su pareiškimo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės pareiškimui patenkinti (arba atmesti), todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III. 28. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir Reglamento 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ atitinka Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktą.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepimo į pareiškimą argumentus, susijusius su Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintomis savivaldybės tarybos veiklos formomis, Tarybos narių pareiga dalyvauti komiteto, komisijų veikloje, juose išanalizuoti aktualius klausimus, nuo 2015 m. nekilusiomis abejonėmis dėl ginčijamų Reglamento punktų teisėtumo, įstatymo leidėjo suteikta teise patiems tarybos nariams tvirtinti veiklos reglamentą pagal poreikius ir nusistovėjusią praktiką.

30. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir Reglamento 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui. Vadovaudamasis konstituciniu teisinės valstybės principu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, susijusia su savivaldybių veikimo laisve ir savarankiškumu, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintu vietos savivaldos institucijų veiklos principu, atsakovas nurodo, jog, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, jis turi savarankiškumą pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kaip yra pažeidžiama bent viena iš VSĮ 24 straipsnio 2 punkte išvardintų teisių. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo minimoms Tarybos narių teisėms įgyvendinti yra nustatytos ir įtvirtintos atskiros tvarkos Reglamento VIII, IX, XI skyriuose.

31. Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo argumentus, susijusius su Tarybos narių teise be jokių apribojimų dalyvauti komitetų ir komisijų veikloje, netinkamai interpretavo VSĮ 12 straipsnio nuostatas ir pabrėžia, kad VSĮ 23 straipsnio 2 punkte įtvirtinta imperatyvi pareiga savivaldybės tarybos nariui būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Tarybos nario teisės ir pareigos yra ypatingai svarbios ir negalima vertinti Vyriausybės atstovo pareiškimo pagrįstumo, nevertinant Tarybos nario teisių ir galimybių teikti klausimus, pasisakyti komisijose ir komitetuose. Pareiškėjo pareiškimas dėl norminio administracinio akto ištyrimo yra grindžiamas bendromis, nekonkrečiomis frazėmis, visiškai nevertinant Reglamento visumos. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Taigi darytina vienareikšmiška išvada, kad absoliuti savivaldybės tarybos sprendimų dauguma yra priimami tik po to, kai jie apsvarstomi komitetuose. Reglamento punkte įtvirtinta nuostata, kad sprendimų projektus, atitinkančius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, dokumentų rengimo ir įforminimo, taip pat Reglamento 76 ir 77 punktuose nurodytus reikalavimus, savivaldybės tarybos sekretorius nukreipia svarstyti savivaldybės tarybos komitetuose (ne mažiau kaip trijuose). Taigi yra nepagrįsti tiek pareiškėjui kilusios abejonės, tiek teismo argumentai apie tai, kad dalyvavimas komitetų veikloje svarstant tarybos sprendimų projektus nėra pakankamas savivaldybės tarybos narių teisių įgyvendinimo garantas. Tai pat nepagrįstais laikytini argumentai, kad savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, savivaldybės tarybos narys galutinai susiformuoja savivaldybės tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek pasisakydamas bei išklausydamas kitų savivaldybės tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais.

32. Atsakovas nurodo, kad teismas Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintų nuostatų neteisėtumą grindė aplinkybe, kad, pagal Reglamento 108 punktą, kiekvienas savivaldybės tarybos narys kiekvieno tarybos posėdyje svarstomu klausimu gali klausti tik vieną kartą, o, pagal Reglamento 109 punktą, savivaldybės tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti tik vieną kartą. Tokia teismo argumentacija yra nelogiška ir nepagrįsta jokiomis materialiosios teisės normomis. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs abejonių dėl šių nuostatų neteisėtumo, šių nuostatų nagrinėjimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o, remiantis teismo argumentacija, jeigu paklausimų ir pasisakymų skaičius nebūtų reglamentuotas, tuomet būtų galima daryti išvadą, kad nebūtų neteisėtas paklausimo ir pasisakymo laiko limito nustatymas. Šiuo atveju akivaizdu, kad paklausimų ir pasisakymų skaičius ir jų trukmė negali būti tapatinami. Taigi yra nepagrįsta teigti, kad paklausimo ar pasisakymo laiko ribojimas nepagrįstai apriboja ir susiaurina Tarybos nario įgaliojimus. Joks aukštesnės teisinės galios teisės aktas nereglamentuoja, kiek laiko turėtų būti skiriama savivaldybės tarybos nariui klausimui užduoti ar pasisakymui ir kiek kartų tai turėtų būti daroma, todėl negalima teigti, kad toks reglamentavimas, kurį Kauno miesto savivaldybės taryba nustatė Reglamente, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas nepagrindė ir teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl laiko ribojimas yra neproporcingas ir neadekvatus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad per nustatytą laiką negalima suformuluoti klausimo ar pasisakyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad klausimų ir kalbėjimo trukmės reguliavimas yra įprastinė bet kurio posėdžio tvarkos dalis ar planavimo priemonė. Kiekvienos savivaldybės tarybos veiklos reglamente yra numatytos nuostatos, susijusios tiek su paklausimų ir pasisakymų tvarka, trukme ar skaičiumi. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Seimo statute. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamos Reglamento nuostatos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui, nes šis įstatymas detaliai nereglamentuoja savivaldybės tarybos posėdžių tvarkos.

34. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

35. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstos atsakovo išvados dėl VSĮ 12 straipsnyje įtvirtintų kelių savivaldybės tarybos veiklos formų (dalyvavimo tarybos posėdžiuose, komitetuose ir komisijose), VSĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatų teisinio reguliavimo, jog būtent komiteto posėdžiuose tarybos nariai turi teisę teikti klausimus, pasiūlymus, komentarus dėl teikiamo sprendimo projekto, prieš komiteto posėdžius, tarybos narys gauna sprendimo projektą, todėl turi galimybę išanalizuoti sprendimo projektą, pasiruošti klausimus, siūlymus ir juos teikti komiteto posėdžiuose. VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tokiu būdu savivaldybės tarybos posėdžiai yra pagrindinė ir esminė jos veiklos forma, kur yra priimami galutiniai sprendimai ir yra balsuojama visais savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais. Todėl galimybė užduoti klausimus ar pasisakyti svarstomais klausimais komiteto posėdžiuose nepaneigia savivaldybės tarybos nario teisės užduoti klausimus ar pasisakyti savivaldybės tarybos posėdyje. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kiti atsakovo argumentai dėl kitų savivaldybės tarybos nario teisių, kurių pagrindu savivaldybės tarybos narys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese ir dėl to yra laisvas pasirinkti, kokia apimtimi, būdu ir forma šiomis teisėmis disponuoti sprendimo rengimo, priėmimo procese.

36. Pareiškėjas teigia, jog nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl savivaldybių taryboms VSĮ suteiktos teisės (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) patvirtinti savivaldybės reglamentą. Ši diskrecija nėra absoliuti, o ją įgyvendindama savivaldybės taryba turi paisyti teisės normų ir principų, įtvirtintų Konstitucijoje ir VSĮ. Savivaldybės taryba, įgyvendindama savo išimtinę kompetenciją tvirtinti savo veiklos reglamentą ir jame nustatyti savivaldybės tarybų narių teisių įgyvendinimo tvarką, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis, kurios įtvirtintos VSĮ, ir tam nebūtų sudaromos jokios kliūtys. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, 30 sekundžių laikas apdairiam, rūpestingam ir protingam asmeniui nėra visiškai pakankamas užduoti konkretų klausimą, o 1 minutė kalbėti protingam asmeniui nėra visiškai pakankamas laiko tarpas išreikšti konkrečią poziciją tam tikru klausimu (2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje prašoma ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 108 ir 109 punktų dalys ta apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės apribojimas iki 30 sekundžių ir Tarybos nario pasisakymų trukmės ribojimas iki 1 minutės, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktą.

38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo Vyriausybės atstovo ginčijamose Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatose Taryba įtvirtino nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino konstitucinius Tarybos nario įgaliojimus, nusprendė, jog ginčijamomis Reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos Tarybos nario teisės.

39. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, jis turi savarankiškumą pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčijamos Reglamento nuostatos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui, nes šis įstatymas detaliai nereglamentuoja savivaldybės tarybos posėdžių tvarkos, o teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl laiko ribojimas yra neproporcingas ir neadekvatus.

40. Konstitucijos 119 straipsnio (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-959 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams; ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

41. Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi Konstitucijoje įtvirtintos viešosios valdžios sistemos; vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą, 2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus). Savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus). Savivaldybės tarybos nariai turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus). P. K. savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. eA-6-968).

42. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. eA-6-968).

43. Vietos savivaldos įstatymo tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą (1 str.). Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, o tarp jų ir teisėtumo principas, kuris nustato, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.). Savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015). Aptartas teisinis reglamentavimas bei teismų formuojama praktika suponuoja išvadą, jog savivaldybių taryboms yra suteikta teisė (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) tvirtinti savivaldybės reglamentą (VSĮ 16 str. 2 d. 1 p.), tačiau savivaldybės taryba, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, privalo vadovautis konstituciniais teisinės valstybės, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principais, taip pat VSĮ įtvirtintais vietos savivaldos institucijų veiklos principais, ir šioje srityje neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą.

44. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose.

45. Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei (VSĮ 4 str. 5 p.). Šis atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ. Savivaldybės tarybos nario teisinis statusas įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje, kurio 7 dalyje nustatyta, jog tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais (VSĮ 16 str. 2 d. 1 p.).

46. Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nustato Tarybos veiklos tvarką ir formas, įgyvendinant Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę (1 p.). Jame įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiai yra pagrindinė Tarybos veiklos forma (Reglamento 89 p.). Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai sudaromi komitetai, kurie pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus (Reglamento 21 p.). Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją (Reglamento 53 p.). Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (Tarybos kadencijos laikotarpiui) ir laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos (Reglamento 54 p.).

47. Reglamento 108 punkte nustatyta, kad po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys paklausti pranešėjo, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.

48. Reglamento 109 punkte įtvirtinta, jog Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.

49. Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020 išaiškino, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d., ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), be kita ko, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu, t. y. dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus. Minėtų savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme, be kita ko, užtikrina, kad per demokratinį atstovavimą savivaldybėse būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali būti reglamentuota paminėtų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) įtvirtintų savivaldybės tarybų narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys minėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos arba nepagrįstai susiaurintos. Konkrečios savivaldybės tarybos darbo reglamentuose įtvirtinus nepagrįstas procedūrines kliūtis savivaldybės tarybos posėdžių metu savivaldybės tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, būtų apriboti ir susiaurinti konstituciniai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai ir pažeistas VSĮ 24 straipsnio 2 punktas (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos).

51. Atsižvelgusi į šios nutarties 44–49 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pripažinti, jog Reglamento 108 ir 109 punktų dalys ta apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės apribojimas iki 30 sekundžių ir Tarybos nario pasisakymų trukmės ribojimas iki 1 minutės, yra pažeidžiamos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos Tarybos nario teisės. Tai nustačius konstatuotina, jog Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

52. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Tarybos narių teise be jokių apribojimų dalyvauti komitetų ir komisijų veikloje, buvo išsamiai ir tinkamai įvertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams Tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti Tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje. Minėti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Reglamento nuostatomis pažeidžiamų Tarybos narių teisių.

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais klausimų ir kalbėjimo trukmės reguliavimas grindžiamas nusistovėjusia praktika, kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose numatytomis nuostatomis, susijusiomis tiek su paklausimų ir pasisakymų tvarka, trukme ar skaičiumi, tiek su Seimo statute įtvirtintu reguliavimu. Seimo statutas nereglamentuoja savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų įgyvendinimo, o kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose įtvirtintų nuostatų atitiktis VSĮ 24 straipsnio 2 punktui nėra šios bylos dalykas, atsakovas nepateikė konkrečių pavyzdžių, jog kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentų analogiškų normų teisėtumas nustatyta tvarka buvo tiriamas ir tais klausimais yra priimti galutiniai teismų sprendimai. Vien nusistovėjusios praktikos aplinkybė ar faktas, kad analogiškas arba labai panašus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir kitose savivaldybėse, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šioje byloje tiriamų Reglamento nuostatų teisėtumą.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo Vyriausybės atstovo ginčijamų atsakovo Reglamento 108 ir 109 punktų dalių nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio byloje, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė