a35ff560-5a07-4c57-8cec-ede02253a367 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-289-1044/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25364-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, ieÅ¡kovei N. K., atstovui advokatui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. (E. K.) dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o:

1) nutraukti ieÅ¡kovės N. K. (toliau ir ieÅ¡kovė) ir atsakovo E. K. (toliau ir atsakovas) santuokÄ (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko A. A. K. (A. A. K.), gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau ir nepilnametis vaikas, vaikas, sÅ«nus), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (motina);

3) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui 350 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pervedant jas į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

5) nustatyti tokiÄ nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ : E. K. gali netrukdomai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, kur yra vaikas su ieÅ¡kove, o ieÅ¡kovė neturi teisės kliudyti ar kitaip sudaryti kliÅ«tis atsakovui bendrauti su vaiku; atsakovas norėdamas bendrauti su vaiku turi prieÅ¡ septynias kalendorines dienas informuoti ieÅ¡kovę apie atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ siekiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku, o ieÅ¡kovė privalo nedelsiant informuoti atsakovÄ apie tai, kokia yra vaiko sveikatos bÅ«klė ir priklausomai nuo vaiko sveikatos bÅ«klės ir vaiko interesų nurodyti, kur atsakovas galės netrikdomai bendrauti su vaiku; atsakovas turi teisę netrikdomai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, iÅ¡skyrus galimybę pasiimti su savimi nepilnametį vaikÄ nakties metu, t. y. nuo 22 val. iki 6 val., nedalyvaujant ieÅ¡kovei; atsakovas, bÅ«damas Lietuvos Respublikoje, su nepilnamečiu vaiku bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime ieÅ¡kovės akivaizdoje, nebent, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir jo sveikatos bÅ«klės, vaikas iÅ¡reiÅ¡kia kitokiÄ valiÄ ir norÄ ; atsakovas gali netrukdomai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime ne Lietuvos Respublikoje ir nedalyvaujant ieÅ¡kovei, jeigu yra ieÅ¡kovės raÅ¡ytinis sutikimas;

6) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui - „K.“;

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo kultÅ«riniai ir charakterių skirtumai, skirtingi požiÅ«riai į Å¡eimÄ , Å¡eimos vertybes ir sutuoktinių pareigas Å¡eimoje, buities problemų sprendimÄ bei bendro sutarimo dėl faktinės Å¡eimos gyvenamosios vietos nebuvimo. Abu sutuoktiniai dėjo nepakankamas pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir prisiderinti vienas prie kito lÅ«kesčių.

IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai Lietuvoje gyvena nuo 2016 m. lapkričio-gruodžio. Gimus sÅ«nui ieÅ¡kovė su vaiku liko gyventi Lietuvoje, tačiau du kartus su vaiku buvo nuvykusi į TurkijÄ supažindinti vaiko su atsakovo Å¡eima, nes atsakovas vaiko nelankė. Po sÅ«naus gimimo atsakovas nerodė noro atvykti į LietuvÄ , sutuoktiniai nebevedė bendro Å«kio ir negyvena Å¡eiminio gyvenimo, nutrÅ«ko artimas emocinis ryÅ¡ys. PraÅ¡o nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, nes ji su sÅ«numi gyvena nuo gimimo, juo rÅ«pinasi, deda pastangas užtikrinti tinkamas sÄ lygas sÅ«nui augti ir vystytis, o atsakovas gyvena Turkijoje, į LietuvÄ neatvažiuoja.

Nurodo, kad nedaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sÅ«numi ir gali bendravimo klausimÄ su atsakovu spręsti geranoriÅ¡kai, tarp sutuoktinių nėra jokio ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti 350 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi vaiko maksimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur: 100 Eur rÅ«bams, avalynei, apatiniam trikotažui, 5 Eur kirpyklai, 100 Eur maistui, 50 Eur vaistams, vitaminams, 20 Eur ugdymo priemonėms, 100 Eur už komunalines paslaugas ir buitines iÅ¡laidas, 30 Eur higienos priemonėms, 40 Eur transportui, 50 Eur nenumatytoms iÅ¡laidoms.

Kadangi ieÅ¡kovė nedirba, prižiÅ«ri mažametį vaikÄ , tai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis gali prie sÅ«naus iÅ¡laikymo prisidėti didesne dalimi nei atsakovė. Be to, ieÅ¡kovei tenka pareiga kas dienÄ rÅ«pintis vaiku. Nurodo, kad dalintino turto sutuoktiniai neturi, kilnojamÄ jį turtÄ pasidalijo tarpusavio sutarimu pradėdami gyventi skyrium. Teigia, kad nėra galimybių iÅ¡saugoti santuokÄ , todėl praÅ¡o nenustatyti termino susitaikyti. Abi Å¡alys yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, todėl praÅ¡o Å¡alims tarpusavio iÅ¡laikymo nepriteisti.

Teismas, vadovaudamasis 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje, iÅ¡siuntė atsakovui procesinius dokumentus (ieÅ¡kinio su priedais kopija, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo) nurodytu gyvenamosios vietos adresu Turkijos Respublikoje. Å ie dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniÅ¡kai (e. b. T. 1, b. l. 18-22, 24-30). Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus A.

A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove geriausiai atitiktų vaiko interesus, tarnyba nėra gavusi praneÅ¡imų dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius. Nurodo, kad ieÅ¡kovė užtikrina vaiko teisę į tinkamas ir stabilias, saugias gyvenimo sÄ lygas, kasdien juo rÅ«pinasi, auklėja ir iÅ¡laiko. Nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka bendru tėvų sutarimu pasiektas susitarimas dėl bendravimo tvarkos.

Pabrėžė, kad praÅ¡ymas nustatyti, jog atsakovas bendrauja su vaiku tik dalyvaujant ieÅ¡kovei ir tik dienos metu, nors Å¡iuo metu galimai yra pagrįstas, tačiau vaikui augant ir formuojantis sÄ moningam vaiko ir tėvo ryÅ¡iui tokių ribojimų turėtų bÅ«ti atsisakyta. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovas nurodė, kad tarp vaiko tėvų nebuvo ir nėra ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, ieÅ¡kovė nedarė ir nedarys jokių kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, todėl nepraÅ¡o nustatyti konkrečios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, bet praÅ¡o sprendime nurodyti, kad tėvas su vaiku bendrauja bendru Å¡alių sutarimu.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį pradėjo dirbti: dirbo yra gavo 1000 Eur darbo užmokestį per mėnesį, Å¡iuo metu pakeitė darbÄ , dirba 0,75 etato ir gauna 400 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Atsakovas apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuotas. Ä® bylÄ ieÅ¡kovė pateikė papildomus duomenis – susiraÅ¡inėjimÄ su atsakovu, kuriame yra nurodyta, kad atsakovui yra žinoma teismo posėdžio data ir laikas.

IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad ji bendravo su atsakovu, informavo apie Å¡io posėdžio laikÄ , vietÄ ir datÄ . Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį nepateikė. CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi Å¡iame Kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieÅ¡kinys bei teismo Å¡aukimas atvykti į teismo posėdį, jis nepateikė atsiliepimo, ar papildomų dokumentų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas apie teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Å¾inojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, nepranešė teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdžiuose.

Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė sutiko ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 2 d.).

Ä® teismo posėdį institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovas neatvyko; teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡i institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, iÅ¡nagrinėjo bylÄ atstovui nedalyvaujant (CPK 248 str. 1 d.). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad N. K. ir E. K. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas E. K.

– Turkijos Respublikos, gyvenantis Turkijos Respublikoje, kurioje pagal bylos duomenis yra jo gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti su atsakovu sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad santuoka iÅ¡iro dėl jų skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ , santuokÄ , Å¡eimÄ , ateities planus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str.).

IeÅ¡kovė, jos atstovas ieÅ¡kinyje, teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktiniai nuo 2016 m. pabaigos negyvena kartu ir negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro Å«kio. IeÅ¡kovės teigimu, abi Å¡alys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius ryÅ¡ius ir iÅ¡saugoti santuokÄ , todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus (CPK 12, 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog santuoka jau yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, Å¡alys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas santuokos iÅ¡irimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nenurodė prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl netikslinga Å¡alims skirti terminÄ susitaikyti ir Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Sutuoktiniai turi bendrÄ vaikÄ (CK 3.69 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės: ieÅ¡kovei – „K.“, atsakovui – „K.“ (CK 3.69 str.). Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo Sutuoktiniai vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo priteisti nepraÅ¡o (CK 3.72 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymo Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d., 3.100 str. 4 p.). Bylos duomenimis, gyvendamos santuokoje Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, neregistruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ yra pasidaliję iki kreipimosi į teismÄ ir neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų A. A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡tus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovė prašė nustatyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vieta su ja, kadangi sÅ«nus su ja gyvena nuo gimimo, vaikui Å¡iuo metu yra daugiau nei 2 metai, ji visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi sÅ«numi, o atsakovas nuo sÅ«naus gimimo su juo negyvena, gyvena kitoje valstybėje, nededa pastangų bendrauti su vaiku, neatvyksta į LietuvÄ , nesiekė, kad sÅ«nus gyventų su juo.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija palaikė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi geras sÄ lygas vaikui augti ir vystytis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į vaiko amžių (2 metai), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigÄ rÅ«pintis sÅ«numi ar elgiasi prieÅ¡ingai vaiko interesams, nepilnamečio A.

A. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieÅ¡kove (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.). CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo tvarkÄ nustato teismas tik tuo atveju, kai tėvai nesusitaria dėl to. IeÅ¡kovė, davusi priesaikÄ byloje, patvirtino, kad tarp jos ir atsakovo niekuomet nekilo ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, ji skatina tėvÄ bendrauti su vaiku, nedaro ir nedarys jokių kliūčių nepilnamečiam vaikui bendrauti su tėvu (atsakovu), todėl praÅ¡o nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja bendru Å¡alių sutarimu.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kad geriausiai Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus atitinka bÅ«tent geranoriÅ¡kas tėvų tarpusavio susitarimas, kad institucija neturi jokių duomenų apie tai, kad vaiko tėvai negebėtų tarpusavyje susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , į tai, kad byloje nėra paneigtos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybes apie tai, kad tėvai geba susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, atsakovas byloje nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti konkrečiÄ jo bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaiku bendru Å¡alių susitarimu.

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. iÅ¡kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, jos turi teisę kreiptis į teismÄ (CK 3.170 str. 3 d., 3.174 str.). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. A. K. yra ieÅ¡kovės N. K. ir atsakovo E. K. sÅ«nus, gimęs (duomenys neskelbtini). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iÅ¡ tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nepasibaigia. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriÅ¡kai to padaryti nepavykus iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 500 Eur ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti Å¡alių nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Atsakovas savo pozicijos dėl Å¡io reikalavimo nepareiÅ¡kė, taip pat nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie savo turtinę padėtį, nors teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi siÅ«lė atsakovui pateikti teismui visus duomenis apie savo turtinę padėtį. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti pozicijÄ gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ar sutikti (aktyviais veiksmais, pasyviu elgesiu) su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 12, 13 str.).

Dėl to teismas nagrinėja pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , remdamasis byloje surinktais įrodymais. Å ios bylos nagrinėjimo kontekste teismas akcentuoja, kad ieÅ¡kinio reikalavimai pareikÅ¡ti nepilnamečio vaiko interesais, kurie yra prioritetiniai, todėl visos abejonės yra vertinamos nepilnamečio vaiko naudai. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ .

Juolab kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iÅ¡ tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieÅ¡kove) lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimusi, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovė nuo 2019-10-01 įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotÄ 2019-09-30 darbo sutartį, nustatytas darbo užmokestis 1000 Eur per mėnesį.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji dirba 0,75 etato auklėtojos padėjėja lopšelyje-darželyje su specialių poreikių turinčiais vaikais, gauna 400 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2020-04-01 gavo po 20,14 Eur, laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2035-07-01 – po 50,163 Eur išmokas vaikui (Išmokų vaikams įstatymas). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad kitų pajamų, santaupų neturi, gyvena dėdei priklausančiame bute, nuomos mokesčio nemoka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto, ieÅ¡kovės vardu registruota 2005 m. transporto priemonė S. L. (e. b. T. 1, b. l. 32, 33). IeÅ¡kovė, davusi priesaikÄ byloje, nurodė, kad yra įgijusi turizmo ir vieÅ¡bučių administravimo bei veterinarijos felčerio iÅ¡silavinimus. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas yra sveikas, yra veterinarijos gydytojas, ieÅ¡kovei 2019 m. pabaigoje sakė, kad gauna 5000-6000 turkiÅ¡kų lyrų darbo užmokestį, kas, ieÅ¡kovės įsitikinimu, atitinka 1500-2000 Eur.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas nurodė jai gaunamÄ darbo užmokestį turkiÅ¡komis lyromis, ne eurais. Tačiau kaip matyti iÅ¡ aktualaus valiutų kurso (www.lbank.lt) sprendimo priėmimo dienÄ 5000-6000 turkiÅ¡kų lyrų ekvivalentas eurais yra apie 705-846 Eur. Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje siÅ«lė atsakovui pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau, minėta, atsakovas tokių duomenų nepateikė. Taip pat į bylÄ nepateikti duomenys, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių (pvz., sveikatos bÅ«klės) negali dirbti, gauti pajamų ir teikti reikiamo dydžio iÅ¡laikymo vaikui, t. y. patvirtinančių, jog jo darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymÄ , medicinos įstaigos pažymÄ apie negalimumÄ dirbti konkretų darbÄ ir pan.), todėl jis negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, taip pat, kad jis dėjo pastangas susirasti darbÄ (geriau apmokamÄ , papildomÄ darbÄ ), tačiau jam dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trÅ«kumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių to nepavyko padaryti.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kita vertus, minėta, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti pozicijÄ gintis ar sutikti su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 13 str.). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise nepateikti duomenų apie savo turtinę padėtį negali paneigti vaiko teisės į tinkamÄ jo bÅ«tinųjų poreikių patenkinimÄ .

Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ negalima atsisakyti, taip pat Å¡i pareiga negali bÅ«ti perkelta tretiesiems asmenims (pvz., ieÅ¡kovės giminaičiams), todėl atsakovas turi pasirÅ«pinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Be to, tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaikais. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmės tenka patiems tėvams.

Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad vaikui kas mėnesį turėtų bÅ«ti skiriama apie 495 Eur, kuriuos sudaro 100 Eur rÅ«bams, avalynei, apatiniam trikotažui, 5 Eur kirpyklai, 100 Eur maistui, 50 Eur vaistams, vitaminams, 20 Eur ugdymo priemonėms, 100 Eur už komunalines paslaugas ir buitines iÅ¡laidas, 30 Eur higienos priemonėms, 40 Eur transportui, 50 Eur nenumatytoms iÅ¡laidoms (pvz., gimtadieniai). IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad vaikas yra sveikas ir specialiųjų poreikių neturi. IeÅ¡kovė nurodydama, kad vaiko poreikiai augant keičiasi pateikė pažymÄ , kad vaikas pradėjo lankyti privatų darželį VÅ¡Ä® „MÅ«sų pėdutės“, už kurį moka apie 350-400 Eur per mėnesį, vaikas taip pat lanko anglų kalbos ir etnografijos-muzikos papildomus ugdymo užsiėmimus, kurių kainÄ yra po 15 Eur per mėnesį.

Tuo pačiu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nebepatiria po 20 Eur kas mėnesį papildomų iÅ¡laidų vaiko ugdymui, nurodytų ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovė posėdyje paaiÅ¡kino, kad pasirinko privačiÄ vaiko ugdymo įstaigÄ , kuri yra užmiestyje, nes ji norėjo, kad vaikas dienÄ praleistų gryname ore, bÅ«tų ugdomas pagal V. programÄ . IeÅ¡kovės teigimu, dėl vaiko vežimo į ugdymo įstaigÄ kas mėnesį yra patiriama apie 40 Eur kuro iÅ¡laidų. Teismas sutinka, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugos vaikui yra bÅ«tinos, todėl iÅ¡laidas dėl to patiria abu tėvai.

Tėvai yra laisvi apsispręsti bei priimti bendrus sprendimus, kokio amžiaus vaikÄ iÅ¡leisti į ugdymo įstaigÄ ir parinkti vaiko poreikius labiausiai atitinkantį ugdymÄ , tačiau tam patiriamos iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos, realios, atitikti vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai (vienas jų) turi įvertinti konkrečiÄ jų Å¡eimoje esamÄ situacijÄ , įskaitant ir tai, ar turi realiÄ galimybę Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡sirinkti privačiÄ , atitinkamai ženkliai brangiau kainuojančias paslaugas nei valstybiniame darželyje teikiančiÄ , ugdymo įstaigÄ .

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, kad nėra kreipusi dėl valstybinio darželio sÅ«nui. Kita vertus, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo perkelti Å¡iÄ iÅ¡laikymo naÅ¡tos dalį atsakovui. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti ieÅ¡kinyje nurodytÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį dėl pirmiau nurodytos aplinkybės (CPK 185 str.). Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje iÅ¡laidos nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje (iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 20 Eur ugdymo iÅ¡laidų, nurodytų ieÅ¡kinyje, ji nebepatiria vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ ), sprendžia, kad nustatant vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingų iÅ¡laidų dydį, Å¡iÄ aplinkybę (vaikas pradėjo lankyti darželį) bÅ«tina įvertinti.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečiam Å¡alių sÅ«nui ieÅ¡kovės iniciatyva ir rÅ«pesčiu yra užtikrintas gyvenamasis plotas, atitinkantis nepilnamečio poreikius. AprÅ«pinti vaikÄ gyvenamuoju bÅ«stu yra abiejų tėvų – tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo – pareiga. Pagal teismų praktikÄ vaikų teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nuosavybės teise, bet ir tėvams iÅ¡sinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamÄ sias patalpas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Atsakovas gali vykdyti Å¡iÄ pareigÄ mokėdamas iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tina užtikrinti vaikų teisę į bÅ«stÄ . Taigi sprendžiant dėl iÅ¡ atsakovo priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui, atsižvelgtina į tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė (ieÅ¡kovės artimieji giminaičiai) suteikia Å¡alių sÅ«nui gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos už komunalines paslaugas bÅ«stui (apie 150 Eur žiemos laikotarpiu ir mažiau kitu laikotarpiu), kuriame gyvena du asmenys, įskaitant nepilnametį Å¡alių vaikÄ , t. y. apie 100 Eur mėnesiui, nelaikytinos neracionaliomis.

Taip pat nepaneigta, kad maistui tokio amžiaus vaikui, yra būtina skirti apie 100 Eur, kirpyklai apie 5 Eur. Ieškovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad sūnus specialiųjų poreikių neturi, tačiau šaltuoju laikotarpiu serga peršalimo ligomis, laringitu, todėl perkami vaistai nuo slogos, kosulio. Teismo vertinimu, pirmiau ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vaiko, kuriam yra daugiau nei 2 metai peršalimo šaltuoju laikotarpiu ir šiam susirgimui gydyti patiriamų išlaidų, yra labiau tikėtinos, tačiau vadovaujantis ieškovės rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad kas mėnesį nepilnamečiam vaikui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip 50 Eur vaistams ir vitaminams, t. y. 600 Eur per metus (CPK 185 str.).

Ieškovė taip pat nurodė, kad apie 50 Eur kas mėnesį skirtina sūnaus kitoms išlaidoms (gimtadieniams, laisvalaikiui, būreliams), 30 Eur higienos prekėms, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtent tokio dydžio arba ne mažesnes išlaidas ieškovė kas mėnesį patiria (CPK 12, 178 str.). Dėl to spręstina, kad ieškovė nepagrindė, jog nepilnamečio vaiko laisvalaikio, higienos poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 80 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė, kad išlaidos vaiko rūbams, avalynei per mėnesį yra ne mažesnės nei 100 Eur ir šis vaiko poreikis negalėtų būti tenkinamas tam skiriant mažiau lėšų.

Kita vertus, teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad tokio amžiaus vaikas greitai auga, todėl rÅ«bus ir avalynę reikia keisti į didesnį dydį gana dažnai. Pažymėtina, kad teismas, siÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius ir jų dydį, nurodytus ieÅ¡kinyje. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu ir civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečio vaiko, pradėjusio lankyti ugdymo įstaigÄ , realiems poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti reikalingas apie 500 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį, t. y. kiekvienas iÅ¡ tėvų turėtų teikti po 250 Eur, jeigu iÅ¡laikymas vaikui bÅ«tų teikiamas lygiomis dalimis (CPK 185 str.).

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. IeÅ¡kovė prašė 350 Eur vaiko poreikiams patenkinti reikalingÄ iÅ¡laikymÄ per mėnesį priteisti iÅ¡ atsakovo, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių principo, motyvuodama tuo, ji 24 valandas per parÄ rÅ«pinasi vaiku. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad jai tenka rÅ«pinimosi kasdiene vaiko priežiÅ«ra pareiga, nes su ieÅ¡kove yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau vien Å¡i aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo iÅ¡laikymo lygių dalių principo.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtina galimybė atleisti vienÄ iÅ¡ tėvų nuo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, ar sumažinti jį tuo pagrindu, kad su tuo iÅ¡ tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negali teikti vaikui reikiamo dydžio iÅ¡laikymo (pvz. vaikas turi tam tikrų specialiųjų poreikių, dėl kurių ieÅ¡kovė privalo nuolat bÅ«ti su vaiku, ar negali susirasti geriau apmokamo darbo, dirbti pilnu etatu ir pan.). Pažymėtina, kad nors įstatymas suteikia galimybę mažamečio vaiko tėvui ar motinai teisę bÅ«ti vaiko priežiÅ«ros atostogose iki vaikui sukaks treji metai, dirbti ne pilnÄ darbo laikÄ (dalį etato), tačiau tai yra teisė, kuriÄ vaiko tėvai turi naudotis atsižvelgdami iÅ¡imtinai į vaiko interesus, be kita ko, į vaiko teisę gauti tinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ tėvų.

Kaip nustatyta aukščiau, ieÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad turi įgijusi du iÅ¡silavinimus, nenurodė jokių iÅ¡imtinių ar svarių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo lygybės principo ir perkelti didesnę iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ vaiko tėvui. Kaip minėta, pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ negalima atsisakyti, todėl ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovė turi pasirÅ«pinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad vaikui gyvenant su ja, jai neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu, tačiau tai vienareikÅ¡miai nepagrindžia bÅ«tinumo nukrypti nuo lygių iÅ¡laikymo teikimo dalių principo.

Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų nukrypti nuo lygių iÅ¡laikymo dalių principo, teismas byloje nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir jiems reikalingÄ patenkinti iÅ¡laidų dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė ar atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos bÅ«klės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų kitų iÅ¡laikytinių, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio iÅ¡laikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡alių sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 250 Eur kas mėnesį.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė nuo 2018 m. sausio 1 d. turi teisę gauti iÅ¡mokÄ vaikui iÅ¡ valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (IÅ¡mokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d.) Teismo vertinimu, toks iÅ¡laikymo vaikui dydis Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 17 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).

Nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė N. K. (CK 3.185 str. 1 d.). Å i teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymi, kad iÅ¡laikymas priteistinas nuo 2018 m. spalio 17 d. (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės. Kadangi teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui laikinas iÅ¡laikymas, mokamas po 160 Eur per mėnesį, tai iÅ¡laikymas priteistinas, iÅ¡skaičiuojant pagal nurodytÄ teismo nutartį laikinam iÅ¡laikymui sumokėtas sumas.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiÅ¡ki, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali bÅ«ti keičiamas ir iÅ¡laikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Teismas netenkina ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovÄ pervesti nepilnamečiam vaikui skiriamas lėšas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, kadangi nors įstatymas nenumato konkrečios mėnesio dienos, iki kada turi bÅ«ti sumokėtas iÅ¡laikymas, tačiau įstatyme yra įtvirtinta, kad iÅ¡laikymas yra priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad, pasikeitus (iÅ¡augus, sumažėjus) Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (e. b.

T. 1, b. l. 168-169). Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos minėta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). IeÅ¡kovė už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei sumokėjo 112,50 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo bÅ«ti mokamas 75 Eur žyminis mokestis.

Šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas ieÅ¡kovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Permokėta žyminio mokesčio dalis grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad turėjo 2070 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokant advokato teisinės pagalbos paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Byloje visiškai tenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui tenkintinas iš dalies (71,43 proc.). Ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (93 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1925,10 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,10 Eur (1925,10+75) bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis už šį reikalavimÄ (250 x 12 mėn.) x 3 proc. x 75) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 8,74 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei tenka 0,61 Eur, o atsakovui 8,13 Eur Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Iš ieškovės valstybei šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5 Eur. Iš atsakovo viso valstybei priteistina 75,63 Eur (67,50+8,13) šių išlaidų. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K. (gimęs (duomenys neskelbtini), santuokÄ (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei N. K. palikti pavardę „K.“, atsakovui E. K. – „K.“. Nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko A. A. K. (gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad atsakovas E. K. su nepilnamečiu sÅ«numi A.

A. K. bendrauja jo ir ieÅ¡kovės N. K. bendru sutarimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam sÅ«nui A. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 250 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2018 m. spalio 17 d. iki sÅ«naus A. A. K. pilnametystės, iÅ¡skaičiuojant pagal teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo iÅ¡laikymo sumas, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti ieÅ¡kovę N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sÅ«nui A. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio.

Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,10 Eur (du tÅ«kstančiai eurų, 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. ((duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 75,63 Eur (septyniasdeÅ¡imt penki eurai, 63 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas turi bÅ«ti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gerda Sinkevičienė