a35f9397-1eb8-449b-80ed-e216044b588b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-3245-465/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33241-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.1.7.5; 3.2.6.1 . VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L. Č., T. Č. ir G. Č. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovai L. Č., T. Č., G. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovams L. Č., G. Č. ir T. Č. teisę privatizuoti butÄ , unikalus Nr. 1094-8006-9016:0108, esantį adresu K. g. 162-1, Vilniaus m., pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kovais L. Č., G. Č. ir T. Č. buto unikalus Nr. 1094-8006-9016:0108 pirkimo-pardavimo sutartį už kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Butų privatizavimo įstatyme bei Å¡iam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodo, jog S. Č. ir A. Č., kurių turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovai, buvo tinkami subjektai butui, esančiam K. g. (buv. F. D. g.) 162-1, Vilniuje privatizuoti, įstatymų nustatyta tvarka ir laiku kreipėsi dėl buto privatizavimo, susitarė, kieno vardu butas bus privatizuojamas bei atliko kitus reikalingus veiksmus. Tačiau buto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, t. y. buto privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas, nes, ieÅ¡kovų teigimu, Stasys ir A. Č. buvo suklaidinti savivaldybės darbuotojų, manė, kad jie yra teisėti buto savininkai.

Pažymi, jog pasibaigus privatizavimo įstatymo galiojimui nuomos sutartis su savivaldybe nebuvo sudaryta, o butas niekada nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovai, priėmę palikimÄ po S. Č. ir A. Č. mirties, praÅ¡o pripažinti jiems teisę privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis už kainÄ , apskaičiuotÄ teisės aktų nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dublike ieÅ¡kovai prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad Butų privatizavimo įstatyme (toliau – Ä®statymas) nebuvo imperatyviai nustatyta, kad buto privatizavimo procedÅ«ra negali bÅ«ti pradedama be notarine tvarka patvirtinto Å¡eimos narių susitarimo. Byloje nėra duomenų, kad S. Č. bÅ«tų pateikęs nesutikimÄ su Ä®kainojimo aktu Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijai. PrieÅ¡ingai Atsakovės teiginiams, pagal Taisykles, tik atskiras nesutikimo raÅ¡tas, pateiktas miesto ar rajono valdybai galėjo bÅ«ti laikomas nesutikimu su Ä®kainojimo akte nustatyta kaina.

Duomenų, kad S. Č. nesutiko su Ä®kainojimo akte nustatyta kaina byloje nėra. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi S. Č. nebaigus privatizavimo procedÅ«ros, jis iki pat mirties Å¡ios savo teisės negynė ir nesiekė tinkamo jos įgyvendinimo. Atsakovės nurodyti duomenys, ieÅ¡kovams tapo žinomi ne po V. Č. mirties, o po A. Č. mirties, kuomet jos vaikaičiai kreipėsi į notarų biurÄ . BÅ«tent tuomet paaiÅ¡kėjo, kad Buto nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos ir ieÅ¡kovams buvo rekomenduota kreiptis teisinės pagalbos.

IeÅ¡kovė L. Č., siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos ir tik tuomet sužinojo, kad buto privatizavimas nėra pabaigtas, surinko duomenis iÅ¡ viešų registrų, archyvų, notarų biuro, kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, o surinkus pakankamai įrodymų kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Teismo posėdyje ieÅ¡kovų atstovas ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad už butÄ buvo sumokėti pinigai, tačiau nėra iÅ¡likę dokumentai. Tai, jog jokia buto privatizavimo byla neegzistuoja, rodo, kad dėl institucijų neveikimo ar aplaidumo nėra iÅ¡likę dokumentų.

Privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl S. Č. kaltės, bet dėl pačios savivaldybės aplaidumo ir neūkiškumo. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas papildomai paaiškino, jog S. Č. bei jo artimieji manė, kad privatizavimo procedūra baigta. Tik po A. Č. mirties paaiškėjo, kad butas nėra privatizuotas. Mano, kad ieškinio senaties terminas nesuėjo. Teigia, jog privatizavimo procedūra nutrūko dėl atsakovės aplaidumo, neveikimo, o ne dėl nuomininkų kaltės. S. Č. buvo suklaidintas, tinkamai neinformuotas.

Butas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intas į valstybės butų rezervÄ . Tai yra tęstinis teisių pažeidimas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutinka atsiliepime bei triplike nurodytais motyvais. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu (iki 2001-01-01) S. Č. savo subjektinės teisės privatizuoti butÄ tinkamai neįgyvendino, o bÅ«tent, nepranešė, kad sutinka su Ä®kainojimo akte nurodyta buto kaina, nei Å¡iÄ kainÄ sumokėjo, todėl teisinio pagrindo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį nebuvo. 1992-01-29 – Å¡alys susitarė, kad įforminus nuomojamo Buto pirkimo-pardavimo sutartį valstybinėje notarinėje kontoroje, privatizuoto Buto savininkais taps S. Č. ir jo sutuoktinė A.

Č. (toliau – Susitarimas), tačiau Å¡is Susitarimas nebuvo patvirtintas notaro, kaip to reikalavo Privatizavimo taisyklių 18 punktas (Susitarimas patvirtintas juriskonsulės). Atsiliepime bei triplike nurodo, kad duomenų apie tai, kad S. Č. sumokėjo už butÄ , Vilniaus miesto savivaldybės archyve nėra. Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pradėta ruoÅ¡ti, kadangi pirkėjas S. Č., susipažinęs su Ä®kainojimo akte nustatyta Buto kaina, jokiu bÅ«du neiÅ¡reiÅ¡kė, kad kaina jam tinka: pirkėjas niekuomet nepasirašė Ä®kainojimo akto, t. y. savo paraÅ¡u nepažymėjo, kad sutinka su nustatyta Buto kaina, taip pat nepažymėjo, kokiu bÅ«du ketina atsiskaityti už perkamÄ ButÄ , jeigu kaina jam tiko, taip pat nustatytu terminu nepranešė ir apie tai, kad nustatyta Buto kaina jam netinka.

Galiausiai, net jeigu pirkėjas ir nemanė, kad pasiraÅ¡yti Ä®kainojimo aktÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti savo sutikimÄ su nustatyta Buto kaina yra reikalinga, akivaizdu, kad apmokėjimo už ButÄ pirkėjas S. Č. taip pat niekuomet neatliko. Be to, tvirtina, kad neįgyvendinta subjektinė teisė negali bÅ«ti paveldėta. Jei teismas vertintų, kad savo subjektinę teisę buto nuomininkas įgyvendino, tuomet atsakovė laikytų, kad Å¡ios teisės gynimui yra suėjęs senaties terminas (kuris pasibaigė 2016 metų gegužės mėnesį, t. y. deÅ¡imt metų po to, kai mirė ieÅ¡kovų tėvas ir sutuoktinis V.

Č., ir ieÅ¡kovai nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai esamo palikimo klausimų), kurį praÅ¡o teismo taikyti. Triplike atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡ pirkėjo atgal negavusi nei pirkėjo pasiraÅ¡yto Ä®kainojimo akto, nei Ä®kainojimo akte nurodytų mokėjimų, tik po kurių gavimo pagal Privatizavimo taisyklių 20 punktÄ buvo galima tvirtinti bei registruoti pirkimo-pardavimo sutartį, savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo pradėti Å¡ios sutarties rengimo ir įforminimo procedÅ«rų, t. y. neturėjo teisinio pagrindo užbaigti Buto privatizavimo proceso.

Privatizavimo procedÅ«ra buvo neužbaigta ne dėl savivaldybės ar seniÅ«nijos aplaidumo, tačiau dėl nebuvimo esminių paties pirkėjo veiksmų, kurie paskutiniajame privatizavimo proceso etape priklausė ne nuo savivaldybės ar seniÅ«nijos, o iÅ¡imtinai tik nuo pirkėjo valios, t. y. privalomų Ä®kainojimo akte nurodytų įmokų neatlikimo, tik po kurių savivaldybė, vadovaudamasi Privatizavimo taisyklių 20 punktu, galėjo atlikti pirkimo-pardavimo sandorio įforminimÄ (užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ ).

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Buto privatizavimo procedÅ«ra sustojo ties Ä®kainojimo aktu – Å¡is aktas, sudarytas vienu egzemplioriumi, niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas iÅ¡ pirkėjo S. Č. pusės, be to, iki Å¡iol yra likęs pirkėjo Å¡eimos žinioje, t. y. nebuvo grÄ Å¾intas savivaldybei, kad jo pagrindu, gavusi pirkėjo patvirtinimÄ , jog pasiÅ«lyta Buto kaina pirkėjui yra priimtina, bei gavusi iÅ¡ pirkėjo reikalingus mokėjimus, savivaldybė bÅ«tų galėjusi atlikti paskutinius Buto privatizavimo procedÅ«ros veiksmus – parengti Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad Ä®kainojimo aktas niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas, nebuvo grÄ Å¾intas savivaldybei, ir kad jokie privatizavimo procedÅ«ros užbaigimui reikalingi mokėjimai (valstybinis mokestis ir pradinė įmoka) iÅ¡ pirkėjo pusės nebuvo atlikti, savivaldybė akivaizdžiai neturėjo teisinio pagrindo užbaigti Buto privatizavimo procedÅ«ros (parengti ir įregistruoti sutartį). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad privatizavimo procedÅ«ra liko neužbaigta dėl paties pirkėjo valios – suinteresuotumo nebebuvimo ar kitų priežasčių, dėl kurių pirkėjas nutarė Buto nebepirkti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2022-03-17 raÅ¡tu. Savivaldybės administracijai atsakė, jog peržiÅ«rėjus turimus atsakingos institucijos protokolus nustatyta, kad informacijos apie S. Č. ar A. Č. buto K. g. 162-1, Vilniuje, privatizavimÄ Å¡ios institucijos protokoluose nėra. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Ä®kainojimo aktas, iÅ¡ esmės Å¡iuo metu atitinkantis Turto vertinimo ataskaitÄ , buvo sudaromas vienu egzemplioriumi, todėl iÅ¡likusių tokių dokumentų svivaldybė neturi.

Mano, kad terminas ieÅ¡kinio senačiai prasidėjo 2005 m. Vienintelė atsakovės klaida yra ta, kad butas nebuvo grÄ Å¾intas į valstybės butų rezervÄ ir nebuvo valstybės apskaitoje. Privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta ne dėl savivaldybės kaltės, bet dėl paties S. Č. ir jo sutuoktinės, kadangi jie, žinodami savo tokiÄ pareigÄ , nesudarė pirkimo pardavimo sutarties, į savivaldybę nesikreipė. Mokėjimų už butÄ nebuvo, tik už dokumentų paruoÅ¡imÄ . Teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimÄ atnaujino iÅ¡ esmės, atsakovė įpareigota pateikti jos žinioje esančius archyvinius duomenis apie buto, esančio Kalvarijų g. 162-1, Vilniuje, privatizacijÄ . 2022 m. birželio 13 d. gauti raÅ¡ytiniai atsakovės paaiÅ¡kinimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad savo žinioje neturi ir atitinkamai negali teismui pateikti praÅ¡omų archyvinių dokumentų. 2022 m. birželio 17 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai. Ieškinys tenkintinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu 020570 gyvenamajam plotui apgyvendinti vietinės tarybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos name 1968-06-10 S. Č. buvo skirtas 3 kambarių, 45,15 kv. m ploto butas, esantis F. D. g. 162-1, Vilnius (šiuo metu – K. g. 162-1, Vilnius (toliau - Butas). 1985-04-01 S. Č. ir Organizacija STK-3 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos namuose, priklausančiuose valstybiniam ir visuomeninam gyvenamųjų namų fondui tipinę sutartį.

Kartu su S. Č. Bute taip pat gyveno jo Å¡eimos nariai – žmona A. Č., sÅ«nÅ«s V. Č., marti ieÅ¡kovė L. Č., vaikaičiai – T. Č. ir G. Č.. S. Č. 1992 m. sausio mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijÄ dėl Buto privatizavimo. PareiÅ¡kime pirkti ButÄ nurodyta, kad kartu su Buto nuomininku registruoti asmenys – žmona A. Č., sÅ«nus V. Č., marti ieÅ¡kovė L. Č., vaikaičiai – T. Č. ir G. Č.. PareiÅ¡kime yra padaryta žyma „sumokėta“ 1992-01-09, taip pat PareiÅ¡kimo apačioje nurodyta data ir mokėjimo numeris „92-01-28 – 2622“. 1992-01-29 S. Č., A.

Č., V. Č. ir ieÅ¡kovė L. Č. sudarė SusitarimÄ , kad Butas bus perkamas nuomininkų S. Č. ir A. Č. vardu. Pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl Buto privatizavimo, 1992-02-13 ButÄ inventorizavo Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras „Valda“ (inventorizacinis Nr. 12049). Butas buvo įkainotas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktu, kuriame nurodyta, kad apskaičiuota bendra Buto kaina – 17850 rubliai. Po S. Č. mirties 2004-12-12, vienintelis palikimÄ priėmęs asmuo buvo jo sÅ«nus V.

Č.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-22951-1097/2021 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. Č., G. Č. ir T. Č. po V. Č. mirties 2006-05-12 priėmė jo palikimÄ , pradėdami paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. 2020-07-15 mirusios A. Č. palikimÄ priėmė G. Č. ir T. Č., palikėjos vaikaičiai. Dėl subjektinės teisės įgyvendinimo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifikÄ .

Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ .

Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ . Dėl to teismas, spręsdamas Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiÅ¡kinti bei taikyti teisines normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 p. buvo nustatyta, kad pirkti butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienÄ (1991 m. birželio 30 d.) buvo perkamo buto nuomininkai ar jų Å¡eimos nariai arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto valdybÄ ar jos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ (taisyklių 5 p.). Buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat laikinai iÅ¡vykusieji susitaria dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku. Piliečiai valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas turėjo pareikÅ¡ti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad S. Č. ir A.

Č. atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus ir buvo tinkami subjektai, o jų nuomojama gyvenamoji patalpa – butas – esantis Kalvarijų g. (buv. F. D. g.) 162-1, Vilniuje, buvo tinkamas privatizavimo objektas. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas bÅ«tinus veiksmus Å¡iai teisei įgyti, t. y. ar įgijo subjektinę teisę ir ar tuo pagrindu tarp Å¡alių susiklostė teisiniai buto pirkimo-pardavimo santykiai.

Bylos medžiaga patvirtinta, jog S. Č. 1992m. sausio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijÄ dėl buto privatizavimo, sumokėjo 170 rub. už buto dokumentų ruoÅ¡imÄ ir įforminimÄ , 1992-01-29 pateikė SusitarimÄ , pavirtintÄ juriskonsulės, kad butas bus perkamas S. Č. ir A. Č. vardu (e. bylos 1t., b. l. 43,44,50).1992-02-13 butas buvo inventorizuotas bei sudarytas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas (e. bylos 1t., b. l. 27,28). Å ie bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog buto nuomininkai S. Č. ir A.

Č. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nuomojamÄ butÄ privatizuoti ir atliko bÅ«tinus veiksmus Å¡iai teisei realizuoti. Tačiau buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta. Svarbu pažymėti, jog teisiniai santykiai, susiklostantys dėl patalpų privatizavimo, yra sudėtingi ir specifiÅ¡ki. Tai yra procesas, užtrunkantis ilgesnį ar trumpesnį laikÄ , o veiksmai atliekami paeiliui tam tikra tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog butų privatizavimas savivaldybei buvo teisės aktų priskirta funkcija, bÅ«tent jai ir tenka atsakomybė už sklandų Å¡io proceso įgyvendinimÄ , tinkamÄ privatizavimo dokumentų įforminimÄ bei pirkėjo informavimÄ apie bÅ«tinus atlikti veiksmus.

Todėl atsakovės nurodomi teiginiai apie byloje esančių buto privatizavimo dokumentų formos ydingumÄ vertintini kritiÅ¡kai bei nesudaro pagrindo abejoti dėl pirkėjų S. Č. ir A. Č. iÅ¡reikÅ¡tos valios įsigyti butÄ lengvatine tvarka. IeÅ¡kovų teigimu, jie buvo tikri, kad privatizavimo procedÅ«ra baigta ir butas tapo jų nuosavybe. Tokį įsitikinimÄ , teismo vertinimu, galėjo lemti ir faktas, kad nuomos santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko, o butas nebuvo grÄ Å¾intas į Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių objektų sÄ raÅ¡Ä .

Be to, A. Č. po savo sutuoktinio S. Č. mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ir tai leidžia manyti, jog ji save laikė buto bendraturte, o jos sÅ«nus V. Č. 2005-03-10 pareiÅ¡kime notarui dėl palikimo priėmimo nurodė, jog po jo tėvo mirties liko dalis buto, esančio Kalvarijų g. 162-1, Vilniuje (e. bylos 1t., b. l. 54,55). Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirkėjai nesutiko su buto įkainavimu ir, kaip nurodo atsakovė, prarado suinteresuotumÄ Ä¯sigyti butÄ . Tokia teisinė pozicija yra grindžiama prielaidomis, yra deklaratyvi, nes neparemta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog Ä®kainojimo akte nėra atlikta jokių žymų apie nesutikimÄ su buto kaina, kaip ir nėra duomenų apie tai, jog bÅ«tų pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas pirkėjo nesutikimas. Atsakovės teigimu, jos archyve dokumentų, susijusių su buto privatizavimu nėra iÅ¡likę, tačiau tai nepaneigia fakto, jog procesas buvo vykdomas. Tuo pagrindu butas buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä ir negrÄ Å¾intas į savivaldybės balansÄ iki Å¡iol. Remiantis bylos medžiaga galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje proceso stadijoje bÅ«tent savivaldybei, kaip atsakingai už gyvenamųjų patalpų privatizacijÄ institucijai, kilo pareiga tinkamai informuoti pirkėjus apie tolimesnius jų veiksmus bei pabaigti pradėtÄ buto privatizavimÄ .

Be kita ko, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog netinkamas Å¡ios pareigos įvykdymas, neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 67/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , bei vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, jog S. Č. ir A. Č. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu laiku ir tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti jų nuomojamÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. įgijo subjektinę teisę, kurios neįgyvendino ne dėl savo kaltės, todėl jų įgyta pažeista teisė turi bÅ«ti ginama. Dėl subjektinės teisės privatizuoti butÄ paveldėjimo Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra konstatuota, kad subjektinės teisė privatizuoti butÄ savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali bÅ«ti paveldima.

Specialiojo teisės akto (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad Å¡i teisė nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebÅ«ti pasinaudojęs pagal šį įstatymÄ Ä¯sigyti kitas gyvenamÄ sias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004, 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju mirusio S. Č. palikimÄ priėmė jo sÅ«nus V.

Č., kuris 2006-05-12 mirė (e. bylos 1 t., b. l.24, 53). IeÅ¡kovai L. Č., G. Č. ir T. Č. priėmė jo palikimÄ faktiniu valdymu (e. bylos 1 t., b. l. 51,52). Po A. Č. mirties (2020-07-16) atsiradusį palikimÄ priėmė jos vaikaičiai – ieÅ¡kovai G. Č. ir T. Č. (e. bylos 1 t., b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad S. Č. ir A. Č. galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo teisę privatizuoti ginčo butÄ , tačiau Å¡ios teisės nerealizavo, ieÅ¡kovai – jų įpėdiniai, jokios kitos gyvenamosios patalpos neprivatizavę lengvatine tvarka, paveldėtÄ jų reikalavimo teisę gali įgyvendinti.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų - turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Kaip nurodo ieÅ¡kovai, apie tai, kad butas, kuriame jie gyvena, nebuvo baigtas privatizuoti, sužinojo tik po A. Č. mirties 2020m. vasarÄ , kuomet jos vaikaičiai kreipėsi į notarų biurÄ ir tuo pagrindu jiems buvo iÅ¡duotas liudijimas. Tuo metu, kaip matyti, buvo atliekama nekilnojamojo turto registracijos paieÅ¡ka, buvo kreiptasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo (e. bylos 1t., b. l. 37,38, 51,52).

Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo ieÅ¡kovai kreipėsi 2021-12-08. Nurodytų veiksmų analizė leidžia teigti, jog sužinoję faktÄ , kad butas, kuriame dar nuo 1968 metų gyveno S. Č. ir A. Č., nėra privatizuotas, ieÅ¡kovai ėmėsi aktyvių veiksmų bei kreipėsi teisinės gynybos. Be to, pagal teisių pažeidimo pobÅ«dį, jis laikytinas tęstiniu, kaip tai numato CK 1.127 straipsnio 5 dalis. Remiantis iÅ¡dėstytu galima pagrįstai teigti, jog bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12 straipsnis). Civilinių bylų procese dispozityviosiose bylose visa apimtimi galioja ir dispozityvumo ir rungimosi principai ir taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, įvertinęs ir iÅ¡tyręs įrodymus bei jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendžia, jog ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl jų teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ pripažinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos turėtas iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas suraÅ¡ant ieÅ¡kinį bei už atstovavimÄ teisme bei sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį.

Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodytos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinos pilnai (CPK 98 straipsnis). Taip pat iÅ¡ atsakovės priteistinas 85 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog tiek žyminį mokestį, tiek ir iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ yra apmokėjusi ieÅ¡kovė L. Č., todėl visos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės priteistinos jos naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovams L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti butÄ (unik. Nr. 1094-8006-9016:0108), esantį K. g. 162-1, Vilniuje pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kovais buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Butų privatizavimo įstatyme bei Å¡iam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, 1900 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Margarita Ambrazaitienė