2016-12-20 Nr. AB-24445-3-63-3-01215-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2247-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01215-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. l. 3–4) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. J. (toliau – ir atsakovė) 406,15 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymėjo, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu (b. l. 18–22) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės D. J. 243,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2, 6 punktais, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5, 13 punktais, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3, 14, 15.1, 17, 23–29 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str.).

Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, adresu: (duomenys neskelbtini) (pagal 1998 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį), o kita ½ dalis buto jai priklauso pagal 2013 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (už nuosavybės teise valdomo turto dalį). Pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. (8.2)-5R-2317 bei mokėjimo pranešime nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 406,15 Eur (vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (78,450 x 1 Eur (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas), 0,85 Eur (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas)). Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nebuvo. Teismas pažymėjo, jog ½ dalis buto atsakovei nuosavybės teise priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2013 m. kovo 22 d., o pažymoje apskaičiuota vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d., taikant Nuostatuose patvirtintą tarifą, kuris padaugintas iš viso buto ploto, t. y. 78,450 kv. m.

Teismas pažymėjo, jog pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje, yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Teismų praktikoje, aiškinant šios teisės normos nuostatas, yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes tam tikra palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015). Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių jis nenurodė ir prašyme. Į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, be to, pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių ir neprašė jį pratęsti. Aptartų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1729/2014). Taigi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 22 d. gali būti tenkinamas, vietinę rinkliavą perskaičiuojant ir taikant Nuostatuose patvirtintą tarifą, padaugintą iš atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ploto, t. y. 39,225 kv. m, o ne iš viso buto ploto (kai ½ dalis buto nuosavybės teise priklausė A.

J.). Teismas nusprendė, jog vietinės rinkliavos dydis atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 22 d. yra 143,635 Eur (19,035 (38,07 / 2) + 39,07 (0,9962 x 39,225) + 39,07 (0,9962 x 39,225) + 39,07 (0,9962 x 39,225) + 7,39 (0,9962 x 39,225/365 x 81 (dienų skaičius)), o laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 24 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 118,77 Eur (51,98 (už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 24 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 66,80 / 365 x 284) + 66,80 (už 2014 m.)). Iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovei apskaičiuota vietinė rinkliava, proporcinga valdyto turto daliai, yra 262,41 Eur.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašė priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties termino taikymo mokesčių teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Pažymėjo, kad šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu, šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 12 d. Taigi akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. Kaip jau nustatyta, vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovei apskaičiuota netinkamai, taikant Nuostatuose patvirtintą tarifą iš viso nekilnojamojo turto ploto, todėl teismo apskaičiuota rinkliava už šį laikotarpį yra 19,035 Eur vietinės rinkliavos. Konstatavęs, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, teismas šią reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat atmetė reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą už tą laikotarpį, kai atsakovė nebuvo nustatytos dalies savininke (nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 22 d. ½ buto dalies savininku buvo atsakovės vyras).

Teismas pažymėjo, jog, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (CK 6.59 str.). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi 243,37 Eur (262,41 – 19,035) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 25–27) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento (A. J. mirė (duomenys neskelbtini)), o nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, „Teismų praktika“, 2014, 41, p. 122–136; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Atsakovė, kaip sutuoktinė, turėjo pareigą solidariai mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir iki paveldėdama nekilnojamąjį turtą – butą (CK 6.6 str. 4 d., 3.109 str.). Teismas, būdamas aktyvus bei siekdamas visapusiškai ir teisingai išspręsti administracinę bylą, galėjo prašyti pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikšto reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės iki nuosavybės teisės į paveldėtą turtą atsiradimo ar kitais administraciniame procese įtvirtintais būdais tirti ir vertinti svarbias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012).

2. Iš Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl tam tikrais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. – 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir tam tikrais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis, aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 406,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 243,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, be kita ko, argumentuodamas jį tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės apmokestinimo pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kurios nuosekliai laikosi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4298-492/2015, 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1085-442/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-892-556/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016, 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016 ir kt.) ir nuo kurios nukrypti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 3–4), todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį pirmosios instancijos teismo atmestas teisingai ir pagrįstai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-442/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju paminėta administracinė byla nėra reikšminga.

Apeliaciniame skunde, be kolegijos aptartų argumentų, susijusių su MAĮ 68 straipsnio 1 dalies taikymu byloje nagrinėjamoje situacijoje, pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atsakovei teismo nustatyto rinkliavos mokėjimo prievolės dydžio, nurodė, kad prievolė sumokėti paminėtos rinkliavos dalį už (duomenys neskelbtini) mirusį paminėto buto bendraturtį A. J. (jam nuosavybės teise priklausė ½ šio buto dalis) turėjo atsirasti ne nuo 2013 m. kovo 22 d. (kai atsakovei buvo išduotas šios buto dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas), o nuo (duomenys neskelbtini), kai atsirado A. J. turėto turto palikimas ir atsakovės nuosavybės teisė į šį palikimą (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.).

Kolegija, sutikdama su apelianto argumentais dėl nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) mirusio A. J. paminėtą buto dalį atsiradimo atsakovei momento, nekartodama šių argumentų, kartu pažymi, kad tokio pobūdžio teisiniams santykiams bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo pirmosios instancijos teismo aptarto ir (kolegijos manymu, teisingai) pritaikyto MAĮ 92 straipsnio požiūriu yra reikšminga aplinkybė, kad nuo A. J. mirties atsakovė nuosavybės teise disponavo ir A. J. buto dalimi. Šios aplinkybės reikšmė tokio pobūdžio bylose yra akcentuota ir detaliai aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016. Todėl kolegija pripažįsta būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartyje šiuo klausimu padarytomis teisės aiškinimo išvadomis ir šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1, 2 d.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovės mokestinės prievolės dydžio apskaičiavimas turi būti pakoreguotas ta prasme, kad būtų apskaičiuota ir papildomai pridėta rinkliava už ½ paminėto buto dalį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. kovo 22 d. Atlikdama tokį koregavimą pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. (8.2) 5R-2317 nurodytu būdu (b. l. 5-6), kolegija konstatuoja, kad iš atsakovės priteistina rinkliavos suma turi būti padidinta 9,35 Eur, t. y. iki 252,72 Eur.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovės teismo priteistą sumą iki 252,72 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti, padidinant iš atsakovės D. J. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priteistą sumą iki dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 72 euro centų (252,72 Eur).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė