a35ea2c4-eeca-4c5c-9e30-aaa68738cef4 · Vilniaus apygardos teismas

Civ Civilinė byla Nr. e2A-1228-392/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-39-3-22990-2015-9                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.6.;2.5.10.2.4.2.;3.3.1.14.;3.3.1.14.;3.3.1.21. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                                                   Lietuvos Respublikos vardu 2016 m. vasario 26 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo S. O. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui M.

A. H.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas S. O. pateiktu teismui ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2015 metų birželio pabaigoje internetinės svetainės Facebook paskyroje atsakovas įžeidžiančiai ir žeminančiai, necenzÅ«riniais žodžiais kreipėsi į Lietuvos valstybę ir tokiais savo veiksmais įžeidė, pažemino ieÅ¡kovÄ , kaip Lietuvos valstybės pilietį.

PaaiÅ¡kino, jog atsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, t. y. asmuo, turintis vykdomosios valdžios įgaliojimus, įstatymo įpareigotas dirbti Lietuvos valstybės piliečių naudai, o Å¡ios atsakovo pareigos suponuoja pagarbų, atitinkantį moralės, etikos principus ir padorumÄ elgesį, iÅ¡reikÅ¡tÄ ne tik savo fiziniais veiksmais, bet ir minčių, įsitikinimų skleidimu, ypač vieÅ¡ojoje erdvėje. Atsakovui, esančiam vykdomosios valdžios atstovu yra ir privalo bÅ«ti keliami aukÅ¡tesni tiek elgesio, tiek minties reiÅ¡kimo standartai, taip pat griežtesni atsakomybės standartai.

Atsakovo paskelbtame pasisakyme pavartotas keiksmažodis priskiriamas patiems grubiausiems, labiausiai žeminantiems asmens orumÄ ir garbę keiksmažodžiams, o prie jo nurodytas adresatas (Lietuva) frazę daro absoliučiai žeminančiÄ , pažeidžiančiÄ ne tik ieÅ¡kovo garbę, bet ir visos tautos, kaip valstybės pagrindinio elemento garbę. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė vieÅ¡u pažeminimu, nepagarba jam bei jo valstybei. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo padarytÄ Å¾alÄ didina tai, jog nuomonę apie jo atstovaujamus piliečius bei valstybę turi ir turėjo galimybę sužinoti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir visi asmenys, suprantantys anglų kalbÄ , nes praneÅ¡imas paskelbtas per vieÅ¡Ä Facebook paskyrÄ .

Tai, kad atsakovo pasisakyme nebuvo nurodyti ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, nepadaro atsakovo iÅ¡sireiÅ¡kimo padoriu, atitinkančiu gerÄ elgesį ir moralę ir jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad atsakovas negalėjo įžeisti ir pažeminti ieÅ¡kovo, nes Lietuva suprantama ne tik kaip teritorija, bet visų pirma kaip tauta, kurios atstovu yra ieÅ¡kovas. Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai padarė akivaizdžiÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui, teigė, jog žala privalo bÅ«ti atlyginta (b. l. 1 – 2, 6 – 8).

Atsakovas M. A. H. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ tariamo abstraktaus įžeidimo. Atsakovo nuomone, asmens garbės ir orumo gynimas galimas tik tais atvejais, kai tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos apie konkretų asmenį, tačiau paskleista garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija negali bÅ«ti siejama su visais Lietuvos piliečiais.

Paskleistos žinios yra pernelyg abstrakčios, negali bÅ«ti laikoma, jog žinios yra apie vienÄ kurį nors tos grupės asmenį, todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog netinkamai atsiliepus apie Lietuvos Respublikos valstybę bÅ«na neatsiejamai pažeidžiama kiekvieno jos piliečio garbė ir orumas, yra nesuderinami su teisės principais ir teismų jurisprudencija. PaaiÅ¡kino, jog žeminančiomis garbę ir orumÄ laikomos tik tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę ir orumÄ , jo gerÄ vardÄ visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens.

Tai klaidinga ir diskredituotajanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį vieÅ¡ajame gyvenime, todėl nesuprantama, kaip atsakovo įraÅ¡as gali žeminti ieÅ¡kovo gerÄ vardÄ , diskredituoti jį kaip asmenį ar formuoti neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį. Atsakovo teiginys negali bÅ«ti laikomas žinia ar faktu ne tik apie ieÅ¡kovÄ , bet ir apie bet kokius asmenis ar subjektus. PaaiÅ¡kino, jog Å¡iame kontekste žodžiai „fuck you“ akivaizdžiai buvo panaudoti kaip ekspresyvus tekstinis keiksmažodis, t. y. kalbinė dalis be atskiros ar papildomos prasmės. Atsakovo paskelbtas įraÅ¡as negalėjo įžeisti ieÅ¡kovo asmens ir garbės, nes paskelbta informacija neatitinka teismų praktikoje suformuotos fakto ir/ar duomenų sÄ vokos, paskleista informacija nėra apie ieÅ¡kovÄ , paskleistos informacijos atitikties tikrovei patikrinti neįmanoma, pati informacija nėra žeminanti garbę ir orumÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas dėl garbės ir orumo pažeidimo gali bÅ«ti nagrinėjami tik tuo atveju, kuomet egzistuoja visi elementai bÅ«tini civilinei atsakomybei, o Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovÄ pažeidusiu ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Žodis „fuck“ ar žodžių darinys „fuck you“ nėra laikomas necenzÅ«riniu žodžiu, Å¡is žodis turi begalę reikÅ¡mių ir tik tam tikromis aplinkybėmis gali bÅ«ti laikomas kaip įžeidžiančio pobÅ«džio.

Papildomai nurodė, jog žodžių „Fuck you Lithuania“ pavartojimu siekė ne pažeminti Lietuvos valstybę, bet iÅ¡reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ dėl tam tikrų politikų, kitų valdžios atstovų pozicijos dėl homofobiÅ¡kumo, negebėjimo įteisinti partnerystės instituto bei griežto atsisakymo priimti pabėgėlius Lietuvoje. Å io žodžių junginio tiesioginis iÅ¡vertimas yra ne tik nelogiÅ¡kas, bet ir iÅ¡kraipantis tikrÄ jÄ Å¡ių žodžių prasmę (b. l. 20 – 27).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas socialiniame tinkle Facebook paskelbė įraÅ¡Ä , kuriame pasisakydamas homoseksualių asmenų santuokos bei pabėgėlių klausimais, be kita ko, pavartojo žodžių junginį „Fuck you Lithuania“, taigi, paskelbus šį įraÅ¡Ä socialiniame tinkle, informacija buvo paskleista ir prieinama tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovo pasisakymo patvirtinti įrodymais nėra galimybės, vertino, jog atsakovo pasisakymas negali bÅ«ti įvertintas remiantis tiesos kriterijumi ir negali bÅ«ti laikomas žinia.

Teismas sprendė, jog atsakovas, paskelbdamas tokio turinio įraÅ¡Ä socialiniame tinkle Facebook, reiÅ¡kė savo nuomonę, o asmens iÅ¡sakyta nuomonė nežemina kito asmens garbės ir orumo. IÅ¡ atsakovo paskelbto įraÅ¡o turinio nustatė, jog žodžių junginys „Fuck you Lithuania“ pavartotas siekiant iÅ¡reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ Lietuvoje vykstančiais įvykiais, o ne pažeminti Lietuvos valstybę bei visus jos piliečius. Atkreipė dėmesį, jog vertinti izoliuotai vienÄ frazę, kad ir kokia Å¡okiruojanti ji bÅ«tų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti.

Teismas iÅ¡ atsakovo paskelbto įraÅ¡o negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog Å¡is pasisakymas skirtas bÅ«tent ieÅ¡kovui, prieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovo įraÅ¡o nenustatė konkretaus jo adresato, o plačiam, neidentifikuojamam asmenų ratui skirto pasisakymo negalėjo vertinti kaip žinių apie ieÅ¡kovÄ paskleidimÄ . Taip pat teismas nenustatė, kad atsakovas, paskelbdamas įraÅ¡Ä , siekė sumenkinti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalėjo konstatuoti atsakovo teisinės atsakomybės. Byloje nenustačius civilinei atsakomybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį, kilti numatytų sÄ lygų, teismas ieÅ¡kinyje iÅ¡keltu klausimu, jog atsakovui, kaip vykdomosios valdžios atstovui keliami ir privalo bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni tiek elgesio, tiek minties reiÅ¡kimo standartai, tuo pačiu ir griežtesni atsakomybės standartai, nepasisakė.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, nenustatęs visų bÅ«tinų atsakovo atsakomybei kilti faktų visumos, teismas sprendė nesant pagrindo atsakovo socialiniame tinkle paskelbto įraÅ¡o pripažinti žeminančiu ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei konstatuoti ieÅ¡kovo garbės ir orumo įžeidimo. Kadangi teismas nenustatė, jog atsakovas, paskelbdamas įraÅ¡Ä socialiniame tinkle Facebook pažeidė asmens garbę ir orumÄ , todėl nenustatė atsakovo teisinės, tame tarpe ir turtinės atsakomybės pagrindo.Apeliaciniu skundu apeliantas S. O. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pasisakymÄ vertino kaip nuomonę, kuriÄ reikÅ¡ti atsakovas turi teisę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta ne tik asmenų teisė reikÅ¡ti nuomonę, bet ir Å¡alių pareiga reiÅ¡kiant nuomonę nepažeisti vieÅ¡osios tvarkos, įstatymų apribojimų ir kitų asmenų teisių, tarp jų ir teisės į orumÄ ir garbę. Pirmosios instancijos teismas nevertino frazės „Fuck you Lithuania“ reikÅ¡mės, kuomet, pirmiausia, bÅ«tent Å¡is iÅ¡sireiÅ¡kimas įžeidė, pažemino Lietuvos valstybę ir apeliantÄ , kaip Lietuvos Respublikos pilietį, ir tik po to Å¡is pasisakymas gali bÅ«ti laikomas nuomone homoseksualų santuokos ir pabėgėlių priėmimo klausimais.

Apelianto nuomone, tiek administracinių teisės pažeidimų, tiek baudžiamųjų bylų praktikoje teismas laikosi vieningos nuomonės, t. y. tiek gestÄ , tiek frazę „fuck you“ laiko įžeidžiančiu ir žeminančiu asmens garbę ir orumÄ . O tuo atveju, jei atsakovo pasisakymas laikytinas nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar tokios nuomonės pareiÅ¡kimas neperžengė įstatymo nustatytų ribų, vieÅ¡osios tvarkos taisyklių, nepažeidė asmens orumo ir garbės. Taipogi teismas nevertino informacijÄ paskleidusio asmens statuso – Vilniaus miesto tarybos narys, valstybės politikas.

PaaiÅ¡kino, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesiekia praturtėti ar gauti materialinę naudÄ , o palankaus teismo sprendimo atveju teismo priteistÄ neturtinę žalÄ perves Kauno vaikų su specialiais poreikiais namams (b. l. 41 – 44).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Mark A. H. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, jog atsakovo paskelbtame įraÅ¡e panaudotos frazės „Fuck you Lithuania“ negalima traktuoti kaip žinios ar fakto.

Å is iÅ¡sireiÅ¡kimas yra daugiaprasmis, tačiau apeliantas šį iÅ¡sireiÅ¡kimÄ iÅ¡ anglų kalbos iÅ¡vertė pažodžiui. Teigia, kad iÅ¡sireiÅ¡kimas negalėjo ir negali bÅ«ti laikomas žinia ar faktu ne tik apie atsakovÄ , bet ir apie kitus asmenis. Frazė panaudota kaip kalbinė dalis be atskiros ar papildomos prasmės. Taip pat atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas paskleidė žiniÄ ar nuomonę, kaip įžeidžiančiÄ apelianto garbę ir orumÄ , nes paskleista neetiÅ¡kai, nesilaikant geros moralės ir etikos principų.

Mano, jog už tokius veiksmus, kaip neetiÅ¡kas ir neatitinkantis moralės ir etikos nuostatų nuomonės reiÅ¡kimas, civilinė atsakomybė netaikoma (b. l. 47 – 53). Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacijos objektas – ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, paskleidžiant duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, konstatavimas, iÅ¡ kurio pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieÅ¡kovo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015 metų birželį socialinio interneto tinklalapio www.facebook.com asmeninėje paskyroje paskelbė įraÅ¡Ä , kuriame pavartojo žodžių junginį „Fuck you Lithuania“ (b. l. 10). IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas įžeidžiančiai ir žeminančiai kreipėsi į Lietuvos valstybę ir tokiais veiksmais pažemino ieÅ¡kovÄ , kaip Lietuvos pilietį, todėl jis patyrė neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:

1) atsakovo pasisakymo patvirtinti įrodymais nėra galimybės, 2) atsakovo pasisakymas negali bÅ«ti įvertintas remiantis tiesos kriterijumi ir negali bÅ«ti laikomas žinia, 3) plačiam, neidentifikuojamam asmenų ratui skirto pasisakymo negalima vertinti kaip žinių apie ieÅ¡kovÄ paskleidimÄ , todėl teismas konstatavo, jog atsakovas, paskelbdamas tokio turinio įraÅ¡Ä socialiniame interneto tinklalapį Facebook, reiÅ¡kė savo nuomonę, o asmens iÅ¡sakyta nuomonė nežemina kito asmens garbės ir orumo.

Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat aiškiai atskiriama fakto konstatavimas (angl. k. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. k. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ vertintina atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismų praktikoje suformuotas nuomonės ir žinios atribojimo taisykles.Analizuojant visÄ atsakovo pasisakymo kontekstÄ , o ne atskirÄ sakinį ar jo dalį, nustatyta, kad atsakovas, pavartojęs necenzÅ«rinį įterpinį „Fuck you Lithuania“, iÅ¡kėlė klausimus, kuriais atkreipė dėmesį, į jo manymu, aktualias problemas:

„ <...> įteisinkite gėjų santuoka ir jau dabar paimkite 1000 pabėgėlių. Kodėl DABAR? Nes netgi jei Jums nepatinka Å¡i mintis, ji yra teisinga ir tai yra labai gera reklama. JÅ«s norite geresnės reklamos?“ (b .l. 11). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo iÅ¡dėstytų vertinamųjų teiginių teisingumÄ . Teiginiai iÅ¡dėstyti su abejonėmis, klausiamÄ ja forma. Å ie teiginiai rodo pateiktÄ atsakovo subjektyvų požiÅ«rį į politinius įvykius, susijusius su gėjų santuokų įteisinimu ir pabėgėlių priėmimu, bei negali bÅ«ti priskiriami asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovo asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2015 metų birželį socialinio interneto tinklalapio www.facebook.com asmeninėje paskyroje atsakovo paskleistus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuomone – subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, kuriam netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieÅ¡kovu, kad atsakovo paskelbtame įraÅ¡e pavartotas žodžių junginys „Fuck you Lithuania“, nors ir pavartotas siekiant iÅ¡reikÅ¡ti atsakovo nepasitenkinimÄ Lietuvoje vykstančiais įvykiais, tačiau žemina Lietuvos valstybę bei visus jos piliečius.

PlačiÄ ja prasme žodis „fuck you“ anglų kalboje reiÅ¡kia lytinį aktÄ arba keiksmažodį kitam žmogui. IeÅ¡kovas iÅ¡ dabartinės anglų kalbos žodyno (Macmillian Englisch Dictionary (B. P. Plc 2002) pateikė tokį žodžio „fuck you“ apibrėžimÄ â€“ tai „ypač įžeidžiantis pasakymas (iÅ¡sireiÅ¡kimas), kuriuo parodomas pyktis kam nors dėl ko nors“ (b. l. 42). Atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ laikosi pozicijos, kad žodžius „Fuck you Lituhania“ panaudojo kaip ekspresyvų tekstinį keiksmažodį, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ dėl tam tikrų politikų ir (ar) valdžios atstovų homobiÅ¡kumo, nesugebėjimo įteisinti partnerystės institutÄ bei per griežto atsisakymo priimti pabėgėlius (b. l. 23, 50).

Keiksmažodis – tai žodis (paprastai daiktavardis, bÅ«dvardis, jaustukas, veiksmažodis), kuris suprantamas kaip įžeidimas, grubumas, vulgarumas. Dauguma keiksmažodžių siejasi su lytiniais organais, lytiniais santykiais, iÅ¡matomis ar kitais tabu. Jie yra nekultÅ«ringo žodyno dalis, naudojami kaip įterpiniai. Keiksmažodžiai vartojami skirtingais tikslais: įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų jaustukas; kaip neigiamÄ atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultÅ«ringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatÅ«roje ar meniniuose filmuose perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifikÄ (žr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Keiksma%C5%BEodis).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ne tik necenzÅ«rinę frazę „Fuck you Lithuania“, bet ir visÄ pasisakymo tekstÄ , laikytina, jog atsakovas tekste pavartotu įterpiniu netinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė itin negatyviÄ nuomonę apie Lietuvos valstybę.

Nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau Å¡ių reikalavimų atsakovas, vieÅ¡ai reikÅ¡damas savo nuomonę, nepaisė. NežiÅ«rint to, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas paskleidė nuomonę (ne žinias), kuriai netaikytinas atitikimo tikrovei kriterijus. Å i atsakovo nuomonė nėra tiesiogiai susieta su ieÅ¡kovo asmeniu, nors jis ir yra Lietuvos pilietis. RyÅ¡ys tarp atsakovo paskleistos nuomonės ir ieÅ¡kovo asmens, vertinant objektyviai, Å¡iuo atveju yra pernelyg nutolęs, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti jo garbės ir orumo pažeidimÄ bei priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovo subjektyvi nuomonė nesukelia ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia ieÅ¡kovo garbės ir orumo, nes joje nėra faktų apie ieÅ¡kovÄ . Taigi, byloje nėra nustatyti visi elementai, bÅ«tini atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti. Galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens, nesančio visuomenės informavimo priemone, civilinės atsakomybės už neetiÅ¡kÄ nuomonės reiÅ¡kimÄ . Todėl net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kia netinkama, įžeidžiančia forma, už Å¡iuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jo patirta neturtine žala. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, tokia atsakomybė negalima.

Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad 2015 metų birželį socialinio interneto tinklalapio www.facebook.com asmeninėje paskyroje atsakovas apie ieÅ¡kovÄ paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, pažeminusias ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , todėl nenustačius ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti teisminę gynybÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį.Pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnį kilti bÅ«tinų sÄ lygų, klausimu dėl atsakovui, kaip vykdomosios valdžios atstovui keliamų ir taikomų aukÅ¡tesnių tiek elgesio, tiek minties reiÅ¡kimo standartų, tuo pačiu ir griežtesnių atsakomybės standartų, nepasisakė.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, statusas įpareigojÄ tinkamai elgtis ir reikÅ¡ti mintis vieÅ¡oje erdvėje. Ar toks atsakovo elgesys yra etiÅ¡kas, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, ar atsakovo pasisakyme pavartotas keiksmažodis yra suderinamas su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigomis, ar pavartotas keiksmažodis nepažeidė tam tikro asmenų rato (politikų, tarybos narių, valdininkų ir kt.) reputacijos arba gero vardo, visi Å¡ie klausimai yra ne nagrinėjamos bylos dalykas.

Tačiau įvertinus tai, jog Lietuvos valstybę menkinančių keiksmažodžių vartojimas internetinėje erdvėje charakterizuoja atsakovÄ kaip Lietuvai nelojalų asmenį, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį geros moralės kriterijaus, spręstina atskirÄ ja nutartimi informuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybÄ dėl Tarybos nario M. A. H. atsakomybės klausimo svarstymo.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, sprendimÄ motyvavo pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 660 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (360 eurų iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 300 eurų iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme). Å is atsakovo praÅ¡ymas netenkintinas. Visų pirmÄ pažymėtina, kad atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas pirmosios instancijos teisme yra iÅ¡spręstas 2015 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu, kuriuo atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo netenkintas.

Dėl šio papildomo sprendimo apeliacinis skundas nepaduotas. Antra, CPK 93 str. 1 d. sako, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau to paties straipsnio 4 d. pasakyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio pateikimas buvo sÄ lygotas atsakovo, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ciniÅ¡ko ir nelojalaus Lietuvos valstybei elgesio, todėl nors ieÅ¡kinys ir nebuvo patenkintas, savo patirtus bylinėjimosi iÅ¡laidų kaÅ¡tus turi prisiimti atsakovas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: SkundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ , nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Virginijus Kairevičius Jelena Å iÅ¡kina Tatjana Žukauskienė