2022-09-07 Nr. AB-21913-3-61-3-04300-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-536-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-04300-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Širmulis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. SPR-18 „Dėl užstato nusavinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė paraišką Agentūrai gauti plikytų ryžių importo licenciją AGRIM (toliau – ir Licencija), suteikiančią teisę iš Mianmaro importuoti 175 000 kg plikytų ryžių, Kombinuotosios nomenklatūros kodu (toliau – ir KN kodas) 1006 30 65 90 ir sumokėjo 5 250 Eur užstatą importo licencijos įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Agentūra tenkino pareiškėjo paraišką ir išdavė Licenciją, galiojančią iki 2020 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė dokumentus, įskaitant ir Licenciją, importuoti prekes. Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. kovo 17 d. importo deklaracijos Nr. 20LTLC0100IM043379 (toliau – ir importo deklaracija) įforminimo metu paėmė prekės mėginius. Gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus, Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. balandžio 24 d. plikytus ryžius suklasifikavo kitu, nei deklaruotu KN kodu – 1006 30 63 90.

3. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. (17.2/20)3B-4484 informavo Agentūrą, jog turėtų būti taisomi importo deklaracijos bei Licencijos duomenys, tačiau Agentūra atsakė, kad tokia informacija nėra taisoma ir tikslinama, o išduotoje Licencijoje nurodyti įsipareigojimai bus laikomi neįvykdytais.

4. Deklaruotas prekes muitinė išleido į apyvartą remdamasi pareiškėjo turėta Licencija, todėl pareiškėjas manė, jog Licencija yra panaudota taip, kaip tai numato 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2016/1237, kuriuo iš dalies papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 dėl importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisyklių bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 užstatų, sumokėtų už tokias licencijas, grąžinimo ir negrąžinimo taisyklių ir iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2535/2001, (EB) Nr. 1342/2003, (EB) Nr. 2336/2003, (EB) Nr. 951/2006, (EB) Nr 341/2007 ir (EB) Nr. 382/2008 bei panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 2390/98, (EB) Nr. 1345/2005, (EB) Nr. 376/2008 ir (EB) Nr. 507/2008 (toliau – ir Komisijos reglamentas 2016/1237) bei 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1239, kuriuo dėl importo ir eksporto licencijų sistemos nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės (toliau – ir Komisijos reglamentas 2016/1239).

5. Ryžiai buvo importuoti importo deklaracijos įforminimo dieną – 2020 m. kovo 17 d. Faktiškai ryžiai iš Klaipėdos uosto (muitinės priežiūros zonos) buvo išvežti 2020 m. kovo 17 – 27 d. ir netrukus realizuoti rinkoje. Pagal Komisijos reglamento 2016/1239 14 straipsnio 1 dalį, Agentūra turi grąžinti 5 250 Eur užstatą. Pareiškėjas apie importo procedūros metu paimtų mėginių tyrimo rezultatus sužinojo tik vasarą, telefonu susisiekus su Klaipėdos teritorinės muitinės atstovais. Vėliau pareiškėjas buvo raštu informuotas apie būsimą importo deklaracijos pataisymą ir užtikrino, jog pasikeitus prekės KN kodui, mokesčių apskaičiavimas nesikeis. Pareiškėjas dėl deklaruotų plikytų ryžių KN kodo pakeitimo neprieštaravo, taigi 2020 m. rugsėjo 15 d. Muitinė atliko reikiamus pakeitimus ir plikytų ryžių KN kodą importo deklaracijoje pakeitė iš 1006 30 65 90 į 1006 30 63 90, o pareiškėjo sumokėtą 26 250 Eur užstatą pripažino grąžintinu. Atsižvelgiant į tai, importo procedūra buvo įvykdyta tinkamai.

6. Pagal 2019 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (toliau – Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2019/1776) I priede reglamentuotą kombinuotąją nomenklatūrą, kodas, prasidedantis skaitmenimis 1006 30, yra taikomas iš dalies arba visiškai nulukštentiems, poliruotiems arba nepoliruotiems, glazūruotiems arba neglazūruotiems, plikytiems ryžiams. Muitinės laboratorija, ištyrusi paimtų plikytų ryžių mėginius nustatė, kad rodikliai visiškai atitinka pareiškėjo deklaruotų prekių pagal KN kodo 1006 30 65 90 aprašymą pagal Komisijos reglamento 2019/1776 I priedą.

7. Nors Muitinės laboratorija mėginius dalinai aprašo taip, kaip aprašomas KN kodas 1006 30 65 90, rekomendavo klasifikavimui naudoti KN kodą 1006 30 63 90, kaip nurodyta Komisijos reglamento 2019/1776 I priedo 10 skirsnio 1(b) papildomosiose pastabose, kas reiškia, jog importuoti ryžiai turi abiejų klasifikacijų požymių, todėl plikytų ryžių perklasifikavimas yra atliekamas labiau dėl techninio formalumo, o ne dėl jų ženklių fizinių savybių skirtumo. Tiek KN kodu 1006 30 65 90, tiek KN kodu 1006 30 63 90 klasifikuojami ryžiai mokestinę prievolę turi identišką – yra neapmokestinami muito mokesčiu. Muitinės departamentas 2020 m. liepos 16 d. raštu informavo Agentūrą, jog turėtų būti taisomi importo deklaracijos bei Licencijos duomenys, tačiau Agentūra, sužinojusi apie ryžių tyrimo rezultatus, Licencijos taisyti nesiėmė, o 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu formaliai konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė įsipareigojimų, nepanaudojo Licencijos bei nusavino pareiškėjos pateiktą piniginį užstatą.

8. Agentūra netinkamai aiškino bei taikė Komisijos reglamento 2016/1239 13 straipsnio nuostatas, tuo nesudarydama galimybės susidariusią situaciją išspręsti pareiškėjo naudai, o atvirkščiai – formalų kodo neatitikimą pareiškėjui paversdama neproporcingai didele finansine našta. Agentūra ne kartą teigė, jog licencijų duomenų ir muitinės deklaracijų informacija nėra taisoma ir tikslinama, tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog muitinės deklaracijos yra taisomos, o tai įrodo faktas, jog muitinė atitinkamą pareiškėjos deklaraciją pataisė (tai padarė praėjus beveik pusei metų nuo jos įforminimo), taigi darė prielaidą, kad tai yra įmanoma, leistina ir priimtina. Pareiškėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju Agentūros darbuotojams trūksta kvalifikacijos tinkamai išspręsti kilusią problemą.

9. Pirmąjį Agentūros sprendimą dėl užstato nusavinimo pareiškėjas skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), kuri sprendime nurodė, jog netikslaus ir nežymiai besiskiriančio KN kodo įrašymas yra laikomas formaliu pažeidimu, kuris neturi esminės įtakos jos įsipareigojimų pagal Licenciją įvykdymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas įsipareigojimus įvykdė. LAGK taip pat nurodė, kad Agentūros sprendimas buvo priimtas formaliu pagrindu, neatsižvelgus į tai, jog pagal Licenciją importuoti ryžiai muitinėje buvo deklaruoti (nors ir kitu KN kodu) ir išleisti į laisvą apyvartą, o taip pat, ir į Muitinės departamento iniciatyvą, kreipiantis į Agentūrą su paklausimu dėl galimo Licencijos ištaisymo. Juolab Komisijos Reglamento 2016/1239 13 straipsnio 3 dalis suteikia teisę Agentūrai atlikti Licencijos ištaisymą, manant, kad jis yra būtinas. LAGK panaikino ankstesnį Agentūros sprendimą. Taigi, pareiškėjo manymu, naujasis skundžiamas Sprendimas absoliučiai neatitinka LAGK nurodymų, nes Agentūra ir pakartotinai nedėjo pastangų priimti ne formalų, o gero administravimo principais grįstą sprendimą, o pats Sprendimo tekstas lakoniškas ir beveik identiškas, kaip ankstesnis 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. SPR-11.

10. Atsakovas Agentūra su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Agentūra rėmėsi Komisijos reglamento Nr. 2016/1239 14 straipsniu ir teigė, kad prieš priimdama sprendimą grąžinti ar negrąžinti pareiškėjui užstatą, turi įsitikinti, ar pareiškėjas įvykdė įsipareigojimus ir patikrinti muitinės deklaracijose nurodytus duomenis bei įsitikinti, ar produktai iš tiesų buvo išleisti į apyvartą.

12. Gavęs Licenciją pareiškėjas įsipareigojo importuoti nurodytą produktą, nurodytą jo kiekį ir importuoti iki nustatyto termino, t. y. įsipareigojo Licencijos galiojimo laikotarpiu (iki 2020 m. gegužės 31 d.) importuoti Licencijoje nurodytą prekių (ryžių) kiekį – 175 000 kg, ir importuoti konkrečias prekes – ryžius, Licencijoje nurodytuoju KN kodu 1006 30 65 90. Muitinės laboratorija nustatė faktą, jog pareiškėjas importavo ryžius, neatitinkančius KN kodo, taigi darė išvadą, jog jis importavo ne tos kokybės ir techninės charakteristikos ryžius, kas reiškia, kad iš esmės importavo ne tuos ryžius.

13. Agentūros manymu, tai nekeičia fakto, jog Muitinės laboratorija ryžius priskyrė kitam KN kodui. Pareiškėjo pateiktas faktas, jog skirtingais kodais klasifikuojami ryžiai yra neapmokestinami muito mokesčiu, nedaro įtakos pareiškėjo įsipareigojimų pagal Licenciją vertinimui.

14. Muitinės laboratorijai nustačius importuotų prekių (ryžių) KN kodą, neatitinkantį nustatytojo Licencijoje, darytina išvada, jog pareiškėjas prekių (ryžių) pagal KN kodą 1006 30 65 90 neimportavo apskritai. Reglamentai nenumato KN kodo paklaidos – KN kodo neatitikimas iš esmės reiškia kitą prekę. Importuojamų prekių paklaida pagal Komisijos reglamentą 2016/1237 galima iki 5 procentų, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjui neimportavus prekių pagal KN kodą 1006 30 65 90 apskritai, reiškia, kad neimportuota 100 procentų prekių.

15. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas neneigė nė vienos faktinės aplinkybės ir pripažino, kad siekdamas gauti Licenciją paraiškoje pats, būdamas verslo subjektu ir prisiimdamas verslo riziką, siekdamas importuoti prekes, įrašė jų KN kodą 1006 30 65 90. Taip pat pareiškėjas neginčija ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų rezultatų – nustatyto kito importuotų prekių (ryžių) KN kodo.

16. Agentūra pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų susiklostę taip, jog ji būtų gavusi Muitinės departamento atlikto tyrimo išvadas dar prieš importo veiksmą, tokiu atveju būtų galėjusi išduoti kitą Licenciją. Tačiau nagrinėjamu atveju Agentūra apie pareiškėjo importuotų prekių muitinį tikrinimą ir jo metu atliktų tyrimo rezultatus buvo informuota jau pareiškėjui atlikus importo veiksmą, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone dėl galimybės tikslinti Licencijas jau po atlikto importo veiksmo. KN kodo pakeitimas nėra klaida, kuri įvyksta suklydus ir įrašius neteisingai. Pareiškėjas, prašydamas išduoti Licenciją būtent šiai konkrečiai prekei, KN kodą įrašė pats, o Muitinės laboratorijai patikrinus buvo nustatytas kitas KN kodas, kuris, Agentūros nuomone, negali būti laikomas nedidele klaida. Agentūros teigimu, Licencijos duomenys apie importuojamą prekę, jos kiekį, terminą iki kada turi būti importuojama, negali būti keičiami išdavus licencijas, o tuo labiau jau įvykdžius importo veiksmą.

17. Atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą muitinei tenka pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas įsipareigojo importuoti prekę nurodytuoju Licencijoje KN kodu, tačiau to nevykdė, pažeisdamas Komisijos reglamento 2016/1237 1 ir 5 straipsnių nuostatas. Agentūra, vadovaudamasi 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (toliau – ir Komisijos reglamentas 907/2014) 23 straipsnio 2 dalimi bei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Komisijos reglamentas 1306/2013) 43 straipsnio 1 dalies e punkto nuostata, priėmė sprendimą nusavinti pareiškėjo pateiktą užstatą – 5 250 Eur.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. atsakovui pateikė paraišką Nr. IE200288, kurioje importuojamas produktas nurodytas plikyti ryžiai; KN kodas – 100630 65 90; kiekis – 175 000 kg. Pareiškėjas sumokėjo 5 250 Eur piniginį užstatą. Pareiškėjui paraiškos pagrindu buvo išduota Licencija.

20. Muitinės departamentas 2020 m. liepos 16 d. raštu informavo Agentūrą, kad 2020 m. kovo 17 d. įforminant pareiškėjo deklaruotas prekes buvo atliekamas prekių muitinis tikrinimas, t. y. paimti prekių (ryžių) mėginiai klasifikavimo pagal KN teisingumui patikrinti. Paėmus ryžių mėginių tyrimus, buvo surašyti prekių klasifikavimo aktai, kuriuose nustatyti deklaruotų prekių KN kodai. Atsižvelgiant į muitinio tikrinimo metu paimtų mėginių prekių klasifikavimo aktuose pateiktus sprendimus, turėtų būti taisomi priedo lentelėje esantys kodai. Buvo nustatytas importuotų prekių (ryžių) KN kodas 1006 30 6390, kuris neatitinka KN kodo 1006 30 6590 pareiškėjui išduotoje Licencijoje.

21. Agentūra 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-11 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ užstato nusavinimo“, kuriuo Agentūra, vadovaudamasi Muitinės departamento nustatyta faktine aplinkybe, padarė išvadą, jog pareiškėjas Licencijos galiojimo laikotarpiu nepanaudojo Licencijoje nurodyto kiekio – 175 000 kg ryžių, t. y. pareiškėjas nevykdė įsipareigojimų ir nepanaudojo Licencijos. Agentūra, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, Komisijos reglamento 2016/1237 7 straipsnio 1 dalies nuostata, Komisijos reglamento Nr. 907/2014 23 straipsnio 2 dalimi, nutarė nusavinti pareiškėjo pateiktą 5 250 Eur piniginį užstatą.

22. Pareiškėjas, nesutikdama su Agentūros 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. SPR-11, 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą LAGK, prašydamas šį sprendimą panaikinti. LAGK 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-754/07-2020) nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: panaikinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SPR-11 ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti aplinkybes dėl galimo Licencijos ištaisymo, vietoje esamo KN kodo 1006 30 65 90 įrašant KN kodą 1006 30 63 90 bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

23. Agentūra 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-18 „Dėl užstato nusavinimo“, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjui importavus ryžius, neatitinkančius KN kodo, buvo importuota ne ta prekė, kuri nurodyta Licencijoje, todėl nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal išduotą Licenciją. Agentūra priėmė sprendimą nusavinti pareiškėjo pateiktą piniginį 5 250 Eur užstatą.

24. Teismas išanalizavo Komisijos reglamento 2016/1237 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, Komisijos reglamento Nr. 2016/1239 7 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, Komisijos reglamento Nr. 2019/1776 I priedą.

25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinės laboratorija, ištyrusi paimtų plikytų ryžių mėginius, nustatė, kad tai yra išlukštenti poliruoti ryžiai, kurių: a) mėginyje 20LUB368 ilgio vidurkis – 5,06 mm; pločio vidurkis – 2,03 mm; ilgio ir pločio santykis 2,5; b) mėginyje 20LUB369 ilgio vidurkis – 5,01 mm; pločio vidurkis 2,16 mm; ilgio ir pločio santykis – 2,32. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo importuoti ryžiai iš esmės atitinka KN kodą 1006 30 65, nes ryžiai yra išlukštenti, poliruoti, o jų santykis yra didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo importuoti ryžiai atitinka abu klasifikuojamus kodus ir abi klasifikacijos yra neapmokestinamos muito mokesčiu. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog kodų klasifikavimas iš esmės nepakeitė jokios esmės ir buvo pakoreguotas dėl techninių formalumų, taip pat nėra visiškai aišku, kuo skiriasi viena ir kita klasifikacija.

26. Teismas išanalizavo Komisijos reglamento Nr. 2016/1239 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalies a punktą ir 14 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nusprendė negrąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 5 250 Eur piniginį užstatą remdamasi tuo, kad pareiškėjas nepanaudojo Licencijos per jos galiojimo laikotarpį. Teismo vertinimu, toks Agentūros sprendimas yra neproporcingas, priimtas formaliu pagrindu, neatsižvelgus į tai, jog pagal minėtą Licenciją importuoti ryžiai muitinėje buvo deklaruoti nors ir ne tuo KN kodu, kuris numatytas Licencijoje, tačiau labai panašiu, beveik nesiskiriančiu bei kaip ir Licencijoje nustatytame – muito mokesčiu neapmokestinamu, o ryžiai buvo išleisti į apyvartą. Be kita ko, Muitinės departamentas savo iniciatyva kreipėsi į Agentūrą su paklausimu dėl galimo Licencijos ištaisymo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas. Teismas padarė išvadą, kad Agentūros priimtas sprendimas yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas yra tenkintinas, panaikinant ginčijamą Sprendimą.

III. 28. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

29. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo „importuoti ryžiai atitinka abu klasifikuojamus kodus“, kad „kodų klasifikavimas iš esmės nepakeitė jokios esmės ir buvo pakoreguotas dėl techninių formalumų, taip pat nėra visiškai aišku, kuo skiriasi viena ir kita klasifikacija”. Tokiais teiginiais Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtina, kad aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, jam iki galo nėra aiškios, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis). Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime kvestionuoja, paneigdamas kompetentingos institucijos – Muitinės laboratorijos – atliktų tyrimų rezultatus, tai yra nustatytą faktą ir remiantis šiuo faktu priimtą sprendimą – kokia faktiškai prekė buvo importuota.

30. Atsakovas pažymi, kad Muitinės laboratorija nustatė faktą, kad pareiškėjas importavo prekes (ryžius), neatitinkančius KN kodo, nurodyto muitinės deklaracijoje. KN kodas – aštuonženklis kodas, kuris priklauso tai pačiai prekinės kokybės ir turinčiai tas pačias technines charakteristikas prekei, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, KN kodo svarba paneigiama. Teismas daro klaidingą išvadą, kad importuojamai prekei (produktui) pakanka turėti KN kodo grupei tinkančių bendrų klasifikacijų požymių, o ne konkrečias, ženklias fizines tik tai konkrečiai prekei savybes.

31. Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime padarytas išvadas, Muitinės laboratorijos mėginių ėmimas ir klasifikavimas KN teisingumui patikrinti praranda prasmę, nes nepaisant Muitinės laboratorijos nustatyto KN kodo 1006 30 63, sprendime teigiama, kad „iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo importuoti ryžiai iš esmės atitinka KN kodą 1006 30 65, nes ryžiai yra išlukštenti, poliruoti, o jų santykis yra didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3”. Taip pat pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytas išvadas, kelia abejonių Agentūros išduodamų licencijų tikslingumas, jei pastarosios po įvykdyto importo veiksmo būtų tikslinamos pagal faktą.

32. Pareiškėjas, prašydamas išduoti Licenciją, teikdamas Agentūrai Paraišką ketinamos importuoti prekės KN kodą įrašo pats. Agentūra pastarųjų duomenų, įrašytojo KN kodo, nevertina, atsakomybė dėl teisingų duomenų pateikimo tenka tik pareiškėjui.

33. Muitinės laboratorijai patikrinus importuotos prekės KN kodo teisingumą, buvo nustatytas kitas KN kodas, kuris nėra ir negali būti laikomas „nedidele klaida“. Pirmiau minėti Licencijos duomenys, susiję su licencijos turėtojo įsipareigojimais: tai pati importuojama prekė, (kurią identifikuoja konkretus tai prekei priskirtinas KN kodas), jos kiekis ir terminas, iki kada turi būti importuojama prekė – negali būti keičiami išdavus licencijas ir tuo labiau tikslinami jau įvykdžius importo veiksmą.

34. Atsakovas nesutinka ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentu, kad abi, aptariamos prekių klasifikacijos yra neapmokestinamos muito mokesčiu, todėl iš esmės nepakeitė jokios esmės, kokia prekė buvo importuota. Vienintelis pareiškėjo įsipareigojimų išleisti produktus į laisvą apyvartą įvykdymo įrodymas yra muitinės tinkamai patvirtintas licencijos atitikmuo (Reglamento Nr. 2016/1239 14 straipsnio 3 dalis). Taigi Agentūra, vertindama bet kurio licencijos turėtojo įsipareigojimų įvykdymą, vadovaujasi tik muitinės deklaracijomis, jose įrašytais duomenimis. Aplinkybė, ar importuojama prekė apmokestinama muito mokesčiu ar ne, taip pat ar pasikeitus KN kodui abiejų KN kodų klasifikacijų muitų mokesčiai identiški, nedaro įtakos Agentūros vertinimui, ar Pareiškėjas įvykdė įsipareigojimus.

35. Pareiškėjas UAB „Širmulis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

36. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūra nei ginčijamame sprendime, nei viso ginčo metu nėra paaiškinusi, kodėl licencijos ištaisymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, o apsiribojo teisinio reglamentavimo dėstymu bei neva pažeidimo konstatavimu. Atsakovas yra teigęs (LAGK posėdžio metu, žr. LAGK 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-754/07-2020)), kad Licencija negalėjo būti ištaisyta, nes „Departamentas kreipėsi į Agentūrą dėl Licencijos ištaisymo per vėlai“ – jau pasibaigus jos galiojimo laikui”. Toks Agentūros sprendimas įstumia pareiškėją į beviltišką situaciją, kurioje jis neproporcingai griežtai nubaudžiamas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (muitinės tyrimo trukmės, Agentūros nesugebėjimo taikyti licencijos taisymo procedūros), tad niekaip negali būti laikomas atitinkančiu gero administravimo principą bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Agentūros 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. SPR-18 „Dėl užstato nusavinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą panaikino, nurodydamas, kad Sprendimas yra neproporcingas, priimtas formaliu pagrindu, neatsižvelgus į tai, jog pagal minėtą Licenciją importuoti ryžiai muitinėje buvo deklaruoti nors ir ne tuo KN kodu, kuris numatytas Licencijoje, tačiau labai panašiu, beveik nesiskiriančiu bei kaip ir Licencijoje nustatytame – muito mokesčiu neapmokestinamu, o ryžiai buvo išleisti į apyvartą. Be to, Muitinės departamentas savo iniciatyva kreipėsi į Agentūrą su paklausimu dėl galimo Licencijos ištaisymo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas.

39. Atsakovas Agentūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Muitinės laboratorijai patikrinus importuotos prekės KN kodo teisingumą, buvo nustatytas kitas KN kodas, kuris nėra ir negali būti laikomas „nedidele klaida“. Atsakovo teigimu, KN kodas negali būti tikslinamas jau įvykdžius importo veiksmą.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

41. Byloje nustatyta, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepanaudojo Licencijos per jos galiojimo laikotarpį. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 2016/1237 7 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo, 23 straipsnio 2 dalimi ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 43 straipsnio 1 dalies e punktu.

42. Iš aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad licencijos yra išduodamos pateikus užstatą, išskyrus priede numatytus atvejus (Komisijos reglamento 2016/1237 4 straipsnio 1 dalis). Importo arba eksporto licencija reiškia teisę ir įsipareigojimą licencijos galiojimo laikotarpiu išleisti į laisvą apyvartą arba eksportuoti licencijoje nurodytą produktų kiekį pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239 7 straipsnio 1 dalį (Komisijos reglamento 2016/1237 5 straipsnio 1 dalis). Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 24 straipsnio 2 dalyje numatytas užstato grąžinimas gali būti dalinis, proporcingas produktų kiekiui, dėl kurių pateiktas įrodymas apie importo arba eksporto įsipareigojimo įvykdymą. Šis kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso licencijoje nurodyto kiekio. Tačiau, jeigu importuotas arba eksportuotas kiekis sudaro mažiau nei 5 % licencijoje nurodyto kiekio, negrąžinamas visas užstatas (Komisijos reglamento 2016/1237 7 straipsnio 1 dalis). Taigi, užstatas nėra grąžinamas, jeigu pagal licenciją importuotas kiekis sudaro mažiau nei 5 % licencijoje nurodyto kiekio.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Licencijoje buvo nurodęs, kad ketina importuoti 175 000 kg plikytų ryžių, KN kodu 1006 30 65 90 ir sumokėjo 5 250 Eur užstatą importo licencijos įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Klaipėdos teritorinė muitinė deklaracijos įforminimo metu paėmė prekės mėginius. Gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus, Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. balandžio 24 d. plikytus ryžius suklasifikavo kitu, nei deklaruotu KN kodu – 1006 30 63 90. Pareiškėjas dėl deklaruotų plikytų ryžių KN kodo pakeitimo neprieštaravo, taigi 2020 m. rugsėjo 15 d. Muitinė atliko reikiamus pakeitimus ir plikytų ryžių KN kodą importo deklaracijoje pakeitė iš 1006 30 65 90 į 1006 30 63 90, o pareiškėjo sumokėtą 26 250 Eur užstatą pripažino grąžintinu. Deklaruotas prekes muitinė išleido į apyvartą remdamasi pareiškėjo turėta Licencija. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių nėra, atsakovas taip pat neginčija aplinkybės, kad pareiškėjo importuotos prekės buvo išleistos į apyvartą. Be to, Muitinės departamentas savo iniciatyva kreipėsi į Agentūrą su paklausimu dėl galimo Licencijos ištaisymo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, jog deklaruotos prekės buvo išleistos į apyvartą, nors ir su patikslintu KN kodu po Muitinės laboratorijos tyrimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas įsipareigojimą Licencijoje nurodytą prekių kiekį į apyvartą įgyvendino, kaip tai numato Komisijos reglamento 2016/1237 5 straipsnio 1 dalis.

44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Komisijos reglamento 2019/1776 I priede įtvirtintais KN prekių kodų aprašymais, pažymi, kad nagrinėjamu atveju prekės su KN kodais 1006 30 65 90 ir 1006 30 63 90 skiriasi nežymiai. KN kodas 1006 30 apima iš dalies arba visiškai nulukštentus ryžius, poliruotus arba nepoliruotus, glazūruotus arba neglazūruotus. KN kodas 1006 30 63 apima vidutinių grūdų ryžius, kurių grūdai ilgesni, kaip 5,2 mm, bet ne ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis mažesnis kaip 3. KN kodas 1006 30 65 priskiriamas ilgagrūdžiams ryžiams, kurių grūdai ilgesni kaip 6,0 mm.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog po importo procedūros licencijoje nurodytas KN kodas negali būti tikslinamas. Vadovaujantis Komisijos reglamento 2016/1239 13 straipsniu, išdavus licencijas ar jų išrašus, įrašai šiuose dokumentuose negali būti keičiami (Komisijos reglamento 2016/1239 13 straipsnio 1 dalis) („ang. Entries made on licences or extracts may not be altered after their issue“). Pirma pastraipa netaikoma, jei tai susiję su nedidelėmis arba akivaizdžiomis klaidomis, kurias licencijas išduodanti įstaiga arba kompetentinga muitinės įstaiga gali ištaisyti tinkamai taikydamos teisės aktus (Komisijos reglamento 2016/1239 13 straipsnio 2 dalis) („ang. The first subparagraph shall not apply where it concerns minor or evident errors which the licence issuing authority or competent customs authority can remedy by applying the legislation correctly“). Jei licencijas išduodanti įstaiga mano, kad būtina atlikti ištaisymą, ji panaikina licenciją arba išrašą ir nedelsdama išduoda pataisytą licenciją arba išrašą. (Komisijos reglamento 2016/1239 13 straipsnio 3 dalis) („ang. If the licence issuing authority considers a correction necessary, it shall withdraw the licence or extract and shall issue a duly corrected licence or extract without delay“). Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, teisės aktai licencijas išduodančiai įstaigai suteikia teisę koreguoti licencijoje esančias nedideles ar akivaizdžias klaidas ir išduoti naują patikslintą licenciją.

46. Byloje nustačius, kad Licencijoje nurodytas KN prekės kodas skiriasi nežymiai nuo prekių, kurios buvo importuotos bei išleistos į apyvartą, teisėjų kolegijos vertinimu toks nežymus KN kodo pataisymas laikytinas nedidele klaida, kuri galėjo būti pataisyta, vadovaujantis Komisijos reglamento 2016/1239 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

47. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Agentūros Sprendimas „Dėl užstato nusavinimo“ yra neproporcingas, priimtas formaliu pagrindu. Pažymėtina, kad toks Agentūros priimtas Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimą panaikino.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė