a35e27db-6a13-4a7f-bc9f-c1cba24efa9c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-478-954/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70245-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės, nerengdama teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. R. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. nutarimÄ Nr. 95-469 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. R. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 23 d.

3. Komisijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , lygtinai paleidžiant nuteistÄ jį nuo neatliktos 3 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai – 2022 m. liepos 21 d.). Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, iÅ¡reiÅ¡kia motyvacijÄ pozityviems elgesio pokyčiams, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam paskirtas rekomendacijas.

Jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. nutarimÄ Nr. 95-469 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis V. R. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu netaikymo ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nustatant nuteistajam pareigas. 5.1. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad nenustatyta jokių formalaus pobÅ«džio apribojimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ (BVK 158 straipsnis ir kt.), nustatytos formalios sÄ lygos taikyti Å¡iam nuteistajam lygtinį paleidimÄ (BVK 157 straipsnis) ir tai neginčijama, bet net konstatuojama pačiame komisijos nutarime ir Kauno apylinkės teismo nutartyje: byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

R. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos klausimÄ , nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už stropų darbÄ ir elgesį ne kartÄ skatintas, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, V. R. yra perkeltas į pusiaukelės namus ir t. t. Å ių duomenų visuma nusveria jam nepalankias sprendžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį taisyti galima ir neizoliuotÄ nuo visuomenės. V.

R. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, kadangi nuteistasis ir toliau bÅ«tų prižiÅ«rimas, o pažeidęs nustatytas sÄ lygas, gali bÅ«ti grÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ bausmės dalį. Taip pat pažymima, kad neatliktos bausmės dalis yra pakankamai nedidelė. 5.2. Apeliantas pažymi, kad lygtinį paleidimÄ nuteisto asmens teise įvardija ne tik Europos Tarybos rekomendacijos (Rec2003)22 nuostatos, bet ir BVK 157 straipsnio komentaras.

Taigi, lygtinis paleidimas nuteistajam, įvykdžiusiam ankstesnes rekomendacijas ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lÅ«kesčiu. 5.3. Nuteistasis teigia, kad BVK 164 straipsniu ir Komisijos nuostatais Komisijai yra pavestos pareigos, atitinkančios VieÅ¡ojo administravimo įstatyme apibrėžtÄ administravimo nepavaldžių asmenų atžvilgiu veiklÄ ir administracinės paslaugos suteikimo veiklÄ . IÅ¡ to seka nuteistojo teisė, kad Komisijos atliekamo klausimo nagrinėjimo kokybė atitiktų ne tik BVK, BPK nuostatas, LPK nuostatus, bet ir vieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Europos tinkamos administravimo elgesio kodekso bei kitų vieÅ¡Ä jį administravimÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas.

Esminis reikalavimas, akcentuotinas ir LPK nuostatuose – motyvuotumas. LPK nutarimai privalo atitikti ir baigiamiesiems teismo aktams keliamus reikalavimus, atitikti KonstitucijÄ (7 straipsnio 1 dalis) ir oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas. 5.4. Skunde nurodoma, kad Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 vadovautis ne Å¡iaip rekomenduotina, o privaloma, nes Europos Tarybos Statuto ratifikavimu Lietuvos Respublika prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus (pacta sunt servanda). Oficialių rekomendacijų nepaisymas mažų mažiausiai yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, taigi, neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme.

Minėtų Rekomendacijų 18 punktas reikalauja, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų paleisti lygtinai, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s. Pagal 20 punktÄ , lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. 5.5. Teismų praktika, sprendžiant bet kurio pobÅ«džio klausimus, taipogi turėtų bÅ«ti kiek įmanoma vienoda ir stabili.

Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi (bylos Nr. 1S-547-594/2018) pagrįstai ir teisėtai panaikino apylinkės teismo priimtÄ nutarimÄ ir patekino Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo nuteistojo, kuris ne tik ginčijo savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, bet ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo net 10 kartų pažeidęs pataisos namų vidaus taisykles, be to, atsisakęs jam siÅ«lyto darbo pataisos namuose.

Å i nutartis patvirtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesys. Nagrinėjamu atveju aplinkybės kalba nuteistojo V. R. naudai. 5.6. Apibendrindamas apeliantas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta kaip prieÅ¡taraujanti joje nurodytoms teisės normoms, nepakankamai įvertinus reikÅ¡mingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes, o kai kurių iÅ¡vis nevertinus. Todėl turi bÅ«ti priimtas naujas sprendimas ir V.

R. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, esant pagrindui nustatant teismo įpareigojimus.

6. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 360 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Apylinkės teismas sprendimÄ minėtu klausimu priima įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Å ioje vietoje skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas ir yra toji institucija, galinti įrodyti, kad kalinys neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumÄ , nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimÄ visais atvejais besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. R. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ , buvo priimta nepažeidžiant nei įstatymo, nei jame įtvirtintų principų, tame tarpe teisingumo principo įgyvendinimo, reikalavimų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. R. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ â€“ jis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra bÅ«tinos ir materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

11. Skundžiamoje nutartyje įvertinta, kad nuteistasis V. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, atvykęs į pataisos įstaigÄ sutiko dirbti siÅ«lomÄ darbÄ , dengia finansinius įsipareigojimus, lygtinio paleidimo atveju planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybÄ bei ieÅ¡kotis darbo savarankiÅ¡kai, palaiko artimus ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, paleistas lygtinai turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Taip pat pataisos įstaigoje V. R. atžvilgiu neužfiksuota narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo faktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės neabejotinai nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog vien tik Å¡ios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Kaip jau buvo konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimÄ pateisinti.

12. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ turi bÅ«ti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visÄ bausmės atlikimo laikÄ , visuma, taip pat ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

IÅ¡ 2022 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistajam nustatyti trys apsauginiai, nusikalstamÄ rizikÄ mažinantys veiksniai – santykiai su artimaisiais; palankus teikiamų rekomendacijų priėmimas bei teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, tačiau nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių, vienas kurių – smurtinio elgesio istorija, priskiriamas statiniams, o visi kiti – finansinių įsiskolinimų (skolos, priteisti ieÅ¡kiniai) turėjimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; bÅ«dingas impulsyvus, agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių stoka; neigiamos nuostatos visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, – priskiriami dinaminiams, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mÄ stymo pokyčių, gali kisti.

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Nors V. R. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vertino nuteistojo V. R. mÄ stymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis minimalizuoja savo elgesį, padarytÄ nusikaltimÄ , savo kaltę neigia, yra linkęs neigti asmeninę atsakomybę, vadovautis asmenine nuomone. Be to, nusikalstama veika buvo atlikta apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistasis problemų dėl to neįžvelgia.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. nuteistasis buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ pataisos įstaigoje. Å i, nors jau ir negaliojanti, nuobauda, vertinant nusikaltimo, už kurio padarymÄ V. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontekste (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio), rodo iÅ¡likusiÄ rizikÄ dėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo išėjus į laisvę. Å ių duomenų kontekste įvertinus dar iÅ¡likusius V.

R. kriminogeninius rizikos veiksnius, teisėjų kolegija abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Teismo vertinimu, apsauginių veiksnių (gyvenamosios vietos turėjimas bei santykių palaikymas su artimaisiais), kurie galimai buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, egzistavimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ savo Å¡eimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu, todėl manyti, jog Å¡ie faktoriai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Be to, Å¡i aplinkybė yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, turint omenyje jau paminėtÄ V.

R. iÅ¡likusį kriminogeninį veiksnį – neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, ir aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , reikalauja vertinti itin atidžiai. Nusikaltimų sunkumas ir pobÅ«dis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pakankamumÄ , paminėtos aplinkybės taip pat neturi bÅ«ti sumenkinamos ir į jas turi bÅ«ti atsižvelgta.

Å iame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie V. R. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ Å¡iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas Å¡iai aplinkybei ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikÅ¡mės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

15. Å ių duomenų visumoje ir tai, kad atlikdamas jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dirbo, taip pat nesudaro pagrindo manyti prieÅ¡ingai. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės darbo vietÄ , taigi ir pragyvenimo Å¡altinį bei atitinkamai galimybę dengti turimus finansinius įsiskolinimus. Bylos duomenimis nuteistojo vardu pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus dėl 8 309,12 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo (iÅ¡ieÅ¡kota suma – 1 203,98 Eur), todėl neabejotina, kad Å¡ie finansiniai sunkumai taip pat apsunkintų nuteistojo resocializacijÄ visuomenėje.

16. Pastebėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis nelaikytina nei vienintele, nei lemiama priežastimi taikyti lygtinio paleidimo institutÄ . Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iÅ¡ esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamÄ elgesį ir mÄ stysenÄ . Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besÄ lygiÅ¡kai taikyti lygtinį paleidimÄ kiekvieno to praÅ¡ančio nuteistojo atžvilgiu. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

17. Nuteistojo skunde kaip teismų praktikos pavyzdyje minimoje Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-547-594/2018, iÅ¡ tiesų yra nagrinėjamas tapatus klausimas, tačiau nėra tapačios klausimo nagrinėjimui aktualios faktinės aplinkybės, todėl Å¡i teismų praktika Å¡iuo atveju nėra aktuali. Palyginimui – V. R. iÅ¡skirta eilė nusikalstamÄ elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių, likusi nepadengta didžioji civilinio ieÅ¡kinio dalis, kas nebuvo nustatyta nurodomoje byloje, kurioje buvo nustatyti vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai, tame tarpe žalingų įpročių, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, santaupų turėjimas ir kt.

18. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus ir aptarus aktualiÄ V. R. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. R. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo V.

R. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė