a35dfd4a-e229-4e82-8421-0b56e0c75cf5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-165/2018Proceso Nr. 1-01-1-45889-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1.2.3; 2.4.6.1. (S)                                    LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistosios I.

R. gynėjui advokatui Romanui Bareikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. R. gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteista laisvės atėmimo bausme 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. I. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. (duomenys neskelbtini) kaime, namo kambaryje, tyčia patraukdama virvės kilpÄ , buvusiÄ ant gulinčio lovoje V. K. (V. K.) kaklo, užspaudė ja nukentėjusiojo kvėpavimo takus, dėl ko orui nepatekus į kvėpavimo takus ir iÅ¡sivysčius pavojingai gyvybei fiziologinei bÅ«klei, pasireiÅ¡kusiai vienguba, atvira, horizontalia stranguliacine vaga, kraujosruvomis galvos sukamuosiuose raumenyse abipus, skystu tamsiu krauju Å¡irdies ertmėse, vidaus organų venine pilnakraujyste, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, dėl ko dėl kaklo užspaudimo kilpa V.

K. užduso, taip tyčia nužudė savo Å¡eimos narį V. K., su kuriuo bendrai gyveno po santuokos nutraukimo 2012-04-05.2. Nuteistosios I. R. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2017-05-23 nuosprendį panaikinti ir I. R. priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba I. R. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei atsižvelgus į jos asmenybę ir sveikatos bÅ«klę, paskirt jai bausmę sankcijos ribose ir, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti bausmės vykdymÄ .2.1 Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir BPK 20 straipsnio 3,4 ir 5 dalių nuostatas, teismo iÅ¡vados pagrįstos prielaidomis. 2.2 Apeliantas teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, kad I.

R. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį V. K.. Nuosprendis I. R. iÅ¡ esmės grindžiamas tik neblaivios jos pokalbių su 112 operatoriumi, policijos pareigÅ«nais ir medicinos darbuotoja, atvykusių į įvykio vietÄ , turiniu, kuris jokiais procesiniais dokumentais neįformintas. Be to, neblaivios I. R. parodymai nėra patikimi, nes jie neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Apelianto teigimu, teismas turėjo vadovautis nuteistosios parodymais, duotais nuo 2016-09-28, kurie yra nuoseklÅ«s ir bylos duomenimis nepaneigti.

Nuteistoji nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir vėliau teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad tyčios ir motyvo nužudyti V. K. neturėjo, ji V. K. reikalavimu trumpai ir nestipriai patraukė virvę su užmesta kilpa ant jo kaklo. Šį veiksmÄ ji atliko dėl V. K. reikalavimo, bijodama, kad jam nepaklusus, bus sumuÅ¡ta. Nuteistoji I. R. teismui paaiÅ¡kino, kad jai V. K. mirtis buvo nenaudinga ir ji nesuprato, kad V. K. paliepimu timptelėjusi už virvės, gali V. K. atimti gyvybę, to nenorėjo ir negalėjo numatyti atsiradusių pasekmių. 2.3 Apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje neteisingai interpretavo nuteistosios parodymus.

Teismo nurodyti nuteistosios neva duoti parodymai, kad įvykio dienÄ , V. K. liepus, ji, bÅ«dama jam už nugaros, patraukė virvę ir įtempusi jÄ laikė, kol V. K. nesumojavo deÅ¡ine ranka ir nurimo, neatitinka nuteistosios nuoseklių parodymų esmės, nes nė vienoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, nuteistoji nenurodė laikiusi virvę įtempusi, kol V. K. aprimo. 2.4 Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė I. R. versijÄ , kad V. K. galėjo pasikarti, permetęs 7,6 m ilgio virvę per sulenktÄ vinį lubose virÅ¡ lovos galvÅ«galio, ir neteisingai nurodė, kad tokia versija buvo pateikta tik tyrimo pabaigoje.

Apeliantas teigia, kad jis, kaip I. R. gynėjas, 2016-11-18, dar neįpusėjus ikiteisminiam tyrimui, raÅ¡tu informavo prokurorÄ , kad V. K. atsisveikinimo raÅ¡tai ir virÅ¡ jo lovos galvÅ«galio įkaltas sulenktas vinis, turi bÅ«ti papildomo tyrimo objektu, tačiau prokuroras į tai nereagavo. Todėl jis 2016-11-29 pateikė prokurorui praÅ¡ymÄ atlikti pildomus tyrimo veiksmus, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti V. K. siuicido versijÄ , tačiau prokuroras, o vėliau ir teismas, to nepadarė. Apelianto nuomone, nepatikrinus gynybos versijos dėl V.

K. siuicido, lieka nepaÅ¡alintos abejonės dėl teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų apie stranguliacinės vagos formavimosi aplinkybes ir mechanizmÄ pagrįstumo. Apeliantas teigia, kad teismas VTMT specialisto S. C. iÅ¡vadoms ir teisme duotiems paaiÅ¡kinimams suteikė privilegijuoto įrodymo statusÄ , tuo pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes Specialisto iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinama kitų įrodymų visumoje. Apeliantas nesutinka su Specialisto iÅ¡vada ir specialisto S. C. teisme duotais paaiÅ¡kinimais apie stranguliacinės vagos formavimosi aplinkybes ir mechanizmÄ ir teigia, kad jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja objektyviam įrodymui – įvykio vietos apžiÅ«ros metu fotonuotraukoje Nr. 15 užfiksuotam stranguliacinės vagos fragmentui, kur, prieÅ¡ingai nei nurodo specialistas, aiÅ¡kiai matosi, kad stranguliacinė vaga nesibaigia už ausies, o horizontaliai aprėpia V.

K. kaklÄ , ir tai patvirtina galimÄ V. K. savižudybę. Specialistui pateikti teismo ir gynybos klausimai dėl Å¡ios aplinkybės liko neatsakyti arba specialisto atsakymai nebuvo iÅ¡samÅ«s ir kategoriÅ¡ki. 2.5 Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai neiÅ¡tyrė V. K. 2016-05-16 medicininės pažymos dėl jo neurologinės sveikatos bÅ«senos prieÅ¡ mirtį, jo raÅ¡ytų mirties iÅ¡vakarėse atsisveikinimo laiÅ¡kelių I. R. ir su tuo galimai susijusios jo savižudybės. Taip pat teismas neiÅ¡tyrė papildomo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, poėmio protokolo, kuriuo buvo paimtas lubų fragmentas su įkaltu jame vinimi, nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ skirti mikropluoÅ¡tų ekspertizę bei iÅ¡tirti I.

R. sveikatos bÅ«klę, tuo parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir pažeidė I. R. teises į teisminę gynybÄ ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ bei objektyvaus nuosprendžio priėmimÄ .Apeliantas pažymi, kad nuteistoji I. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinusi įvykio aplinkybes, geranoriÅ¡kai pateikė policijos pareigÅ«nams daiktinį įrodymÄ â€“ virvę. Å is įrodymas prijungtas prie bylos, tačiau teisme neapžiÅ«rėtas. 2.6 Nuteistosios duktė Ž. V. ir sÅ«nus R. G. motinÄ I. R. apibÅ«dina kaip gerÄ , pakantų, nuoÅ¡irdų žmogų ir netiki, kad ji, turėdama rimtų sveikatos problemų, galėjo pasmaugti vyrÄ .

Tuo netiki ir medicinos darbuotoja R. N., kalbėjusi su I. R. įvykio vietoje.2.7 Apelianto nuomone, VTMT specialistui ir teismui nenustačius, kiek laiko I. R. turėjo traukti virvę, kad pasmaugti V. K., neturėdama panaÅ¡ios patirties ir tyčios jį nužudyti, svarstytinas I. R. atsakomybės klausimas dėl neatsargaus V. K. gyvybės atėmimo ir pripažinus, kad I. R. kalta dėl V. K. mirties, jos veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios I. R. gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistosios I. R. gynėjo apeliacinio skundo pradžioje teigiama, kad nuteistoji I. R. inkriminuoto nusikaltimo – V. K. nužudymo jį pasmaugiant, nepadarė, nes V. K. pats galimai pasismaugė ir praÅ¡oma nuteistÄ jÄ iÅ¡teisinti, vėliau – remiamasi nuteistosios parodymais apie tai, kad ji, papraÅ¡ius V. K., ant jo kaklo uždėtÄ virvę tempė ir tokiu bÅ«du neatsargiai veikdama jį nužudė, todėl praÅ¡oma nuteistosios veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.6. Apelianto praÅ¡ymas nuteistÄ jÄ I.

R. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti ir tokio praÅ¡ymo argumentai atmestini.7. Apelianto teiginiai, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, jog I. R. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį V. K., kad nuosprendis I. R. iÅ¡ esmės grindžiamas tik neblaivios jos pokalbių su 112 operatoriumi, policijos pareigÅ«nais ir medicinos darbuotoja, atvykusių į įvykio vietÄ , turiniu, ir teismas neteisingai interpretavo I. R. parodymus, nepagrįsti. 7.1 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, padarė iÅ¡vadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

Nuteistosios I. R. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio2 dalies 3 punkte, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais: I. R. daliniu prisipažinimu apie tai, kad ji traukė ant gulinčio V. K. kaklo uždėtÄ virvės kilpÄ ; jos parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad I. R. patvirtindama savo parodymus pademonstravo savo atliktus veiksmus; įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2016-09-27 V.

K. lavonas rastas lovoje I. R. namuose, lavono kaklo srityje matoma silpnai iÅ¡reikÅ¡ta skersinė, iÅ¡lenktos formos, rausvai melsvos spalvos kraujosruva (galimai stranguliacinė vaga) ; liudytojų R. Å ., A. D., R. N. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ , I. R. sakė, kad ji pasmaugė savo vyrÄ ; praneÅ¡imu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus bei su juo pateikto pokalbio stenograma iÅ¡ kurių matyti, kad 2016-09-27 I. R. 19.43 val. skambino ir pranešė, kad ji nužudė savo vyrÄ jį pasmaugdama; teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, kuriomis konstatuota, kad V.

K. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklÄ kilpa ir eksperto paaiÅ¡kinimais teisiamojo posėdžio metu; daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota I. R. mobiliojo telefono apžiÅ«ra ir jame esanti 2016-09-27 iÅ¡siųsta 19,05 val. sÅ«nui R. žinutė „aÅ¡ užmuÅ¡iau senį“.7.2 Apeliantas be pagrindo nesutinka su nuteistosios I. R. parodymų vertinimu. Byloje nustatyta, kad įvykio vakarÄ I. R. buvo neblaivi (b.l.177, t.1) ir apie savo nusikalstamus veiksmus pranešė Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus darbuotojams bei kalbėjo su į įvykio vietÄ atvykusiais policijos pareigÅ«nais bei medicinos darbuotoja bÅ«dama neblaivi ir visiems ji prisipažino, jog nužudė savo vyrÄ jį pasmaugdama.

Baudžiamojoje byloje visuose procesiniuose veiksmuose – duodama parodymus tyrėjui, jos parodymų patikrinimo vietoje metu, teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo, apklausiant jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ â€“ I. R. iÅ¡ esmės davė nuoseklius parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ , V. K. gulint lovoje, kurioje vėliau ir buvo rastas jo lavonas, užsidėjus ant kaklo kilpÄ ir liepiant tÄ virvę traukti, ji (I. R.) bÅ«dama V. K. už nugaros virvę traukė kelias sekundes. Traukiant virvę V.

K. sumojavo deÅ¡ine ranka aukÅ¡tyn-žemyn (parodymų patikrinimo protokolas t.2, b.l.22); norėdama besikoliojantį V. K. nuraminti ji (I. R.) traukė virvę ir Å¡iek tiek palaikė, kad apsiramintų, V. K. mostelėjo ranka ir nusiramino (teismo posėdžio protokolas nagrinėjant kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ ( t.2, b.l.36); virvę ant kaklo V. K. buvo pats užsidėjęs, gulėjo lovoje, koliojosi, grasino ir liepė virvę traukti, ji (I. R.) virvę traukusi gulinčiajam už nugaros, neilgai, norėjusi pagÄ sdinti, V.

K. mostelėjo deÅ¡ine ranka (apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolas t.2, b.l.47).7.3 Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nuteistosios I. R. parodymus įvertino kitų įrodymų visete ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Jos parodymai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinka faktines bylos aplinkybes ir patvirtinti kitais jau minėtais įrodymais, todėl teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, pagrįstai jais rėmėsi pripažindamas I. R. kaltę nužudžius V.

K..8. Apeliantas skunde teigia, kad V. K. galėjo pats pasikarti permetęs virvę per lubose esančiÄ sulenktÄ vinį, buvo parašęs atsisveikinimo laiÅ¡kus ir nurodo, jog Å¡i versija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo iÅ¡samiai tirta. 8.1Teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė I. R. versijÄ neva V. K. pats pasikorė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad I. R., davusi parodymus ir pripažinusi, kad V. K. gulint lovoje, kurioje vėliau ir buvo rastas jo lavonas, užsidėjus ant kaklo kilpÄ ir liepiant tÄ virvę traukti, ji, bÅ«dama V.

K. už nugaros, virvę traukė kelias sekundes, matė kaip V. K. mostelėjo ranka ir nusiramino, vėliau Å¡iuos parodymus papildė naujomis aplinkybėmis. Ji apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad pasitarusi su advokatu, ji mano, jog V. K. galimai pasikorė pats permetęs virvę per lubose įkaltÄ sulenktÄ vinį, be to nurodė ir tyrėjai pateikė V. K. raÅ¡ytus atsisveikinimo raÅ¡telius. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡samiai patikrinęs byloje surinktus įrodymus ir padaręs pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jų pakanka I.

R. pripažinti kalta dėl V. K. nužudymo, I. R. iÅ¡keltÄ versijÄ apie V. K. galimai nusižudymÄ pasikariant motyvuotai atmetė. I. R. ir jos gynėjo pateikti duomenys (apie lubose įkaltÄ sulenktÄ vinį, raÅ¡yti, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nežinia kada V. K. atsisveikinimo raÅ¡teliai) įrodymais, BPK 20 straipsnio prasme, nepripažinti. Å ie duomenys, kaip ir nuteistosios I. R. parodymuose bei apelianto skunde subjektyvÅ«s teiginiai ir prielaidos apie neva V. K. nusižudymÄ , nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl I.

R. kaltės nužudžius V. K.. I. R. versija ir parodymai apie neva V. K. nusižudymÄ paneigti teismo posėdyje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis nustatant V. K. mirties priežastį, jam padaryto sužalojimo - kaklo suspaudimo kilpa – mechanizmÄ , stranguliacinės vagos lokalizacijÄ bei kryptį, ir kitais I. R. kaltę patvirtinančiais teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Nuosprendyje pirmos instancijos teismas pagrįstai I. R. iÅ¡keltÄ versijÄ apie V.

K. nusižudymÄ pačiam pasismaugiant pripažino pasirinkta gynybos nuo kaltinimo pozicija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.              Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvais atmetant V. K. nusižudymo versijÄ ir pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų.8.2 Apeliantas skunde nesutinka su teismo medicinos specialisto S. C. paaiÅ¡kinimais teisme ir nurodo, kad teismas Å¡io specialisto pateiktoms iÅ¡vadoms ir paaiÅ¡kinimams teisme suteikė privilegijuoto įrodymo statusÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is apelianto teiginys neatitinka tikrovės. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje tiek teismo medicinos specialisto teiktos iÅ¡vados, tiek teisiamajame posėdyje jo pateikti paaiÅ¡kinimai aptarti ir įvertinti visų byloje surinktų įrodymų visete. Apeliantas nesutinka su specialisto paaiÅ¡kinimais apie stranguliacinės vagos susiformavimo aplinkybes ir mechanizmÄ , pats vertina įvykio vietos apžiÅ«ros metu fotonuotraukose V. K. kakle fiksuoto stranguliacines vagos fragmentÄ ir daro iÅ¡vadÄ , jog stranguliacinės vagos vaizdas rodo galimÄ V.

K. savižudybę. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius ir padarytas išvadas pripažįsta subjektyviomis, prielaidų pobūdžio ir nepaneigiančiomis teismo išvadų vertinant teismo medicinos specialisto pateiktas išvadas ir paaiškinimus.9. Apelianto teiginiai, kad teismas neištyrė papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo, poėmio protokolo, kuriame fiksuotas lubų fragmentas su įkalta vinimi, neapžiūrėjo daiktinio įrodymo - virvės ir nepagrįstai atmetė prašymus skirti mikropluoštų ekspertizę bei ištirti I.

R. sveikatos būklę, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pateikiami neobjektyviai. Iš pirmos instancijos teismo teisiamojo 2017-04-27 posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai nepageidavo apžiūrėti prie bylos pridėtų, tarp jų ir skunde minimų, daiktinių įrodymų (t.3, b. l. 66, protokolo 6 puslapis). Šiame posėdyje gynėjas teismui pareiškė, kad teismas išaiškino jį dominančias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo ankstesniame prašyme ir prašymo skirti ekspertizę atsisakė bei I.

R. sveikatos būklę teismui siūlė vertinti remiantis byloje esančiais dokumentais (protokolo 8 puslapis).

10. Nustačius tokiÄ situacijÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ , jų vertinimÄ bei praÅ¡ymų teisme iÅ¡sprendimÄ reguliuojančių baudžiamojo proceso normų. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neįžvelgia pirmos instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo ir nuteistosios teisės į gynybÄ bei teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimo.

11. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014; 2K-242/2014).Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs nuteistajai, nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos.12.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas I. R. nusikalstamai veikai baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , taikė tinkamai, todėl apelianto alternatyvus praÅ¡ymas I. R. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai Å¡velninti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei taikyti BK 75 straipsnį, atmestinas.12.1 Nors apeliantas skunde nurodo, kad nužudyti V. K. I. R. jokio tikslo ir motyvo neturėjo ir veikė galimai neatsargiai, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad I.

R. nužudė V. K. veikdama tiesiogine tyčia. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tiek surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, tiek ir faktines byloje nustatytas aplinkybes: I. R. žinodama, jog V. K. sunkiai juda, jo praÅ¡oma padėjo jam atsigulti; ji žinojo, kad V. K. ketino nusižudyti ir įvykio metu traukė ant gulinčio V. K. kaklo jo paties užsidėtÄ kilpÄ . Ji suprato savo tokių veiksmų pavojingumÄ ir numatė, kad dėl Å¡ių veiksmų V. K. gali uždusti, t.y. mirti, o laikydama traukiamÄ virvę iki tol, kol V.

K. sumojavo rankomis ir nurimo, I. R. akivaizdžiai siekė jo mirties. Nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp I. R. veiksmų ir V. K. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smaugdamas virvės kilpa kitÄ Å¾mogų, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio veiksmo nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, dėl kurių jis gali mirti. 12.2 Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmos instancijos teismas I.

R. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuodamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, apelianto praÅ¡ymas nuteistosios veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, atmetamas ir iÅ¡samiau neaptariamas. Apelianto praÅ¡ymas Å¡velninti bausmę skunde buvo siejamas su praÅ¡ymu perkvalifikuoti nuteistosios veikÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Kadangi pastarasis praÅ¡ymas atmetamas, BK 54 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymas taip pat neaptariamas.13.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas I. R. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymÄ jai paskyrė teisingÄ , BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančiÄ bausmę. Paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas 8 metams yra minimali baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra aiÅ¡kiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys įrodantys, jog I.

R. dėl sveikatos bÅ«klės yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, be to, buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė I. R. sveikatos bÅ«klės įvertinimui. IÅ¡Â Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 20(119)2018(01) iÅ¡vadų matyti, kad I. R. nenustatyta ligų pasiekusių Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡e apibrėžtÄ lygį (stadijÄ ), dėl kurių bÅ«tų per sunku atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę (t.3, b.l.121-125).

Teisėjų kolegija jokių kitų aplinkybių, leidžiančių Å¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę, nenustatė.14. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistosios I. R. gynėjo apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas ir nenaikinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistosios I. R. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                  Elena Vainienė                                                                  Linas Žukauskas