a35cc05f-5fb7-4abd-b49a-efecf4b6e5ad · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-517-544/2022. Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01031-2021-5. Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.3.2.5 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo A.

A. prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-620/2022 pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas A.

A. prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinį nutarimÄ , kurio pagrindu jam paskirta visuomeninio poveikio priemonė - teisės medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio plotuose ir narystės (duomenys neskelbtini) bÅ«relyje sustabdymas iki 2022 m. balandžio 30 d.

2. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinę bylÄ Nr. e2-498-620/2022 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinio nutarimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«reliui nutraukė. 3. 2022 m. birželio 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-620/2022, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio ieÅ¡kovo naudai 3355 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 85 Eur žyminį mokestį, nes teismas nutraukdamas bylÄ be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio nuostatų ir neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo.

4. Nurodė, kad nustatant priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį turi bÅ«ti įvertinta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas iÅ¡ dalies pripažino ginčijamo protokolinio nutarimo neteisėtumÄ , nes 2022 m. vasario 10 d. atsakovo valdybos posėdžio nutarimu panaikino nutarimo dalį dėl teisės ieÅ¡kovui medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio plotuose iki 2022 m. balandžio 30 d. sustabdymo. Atsakovas Å¡ioje situacijoje elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes turėjo pasinaudoti civiliniame procese įtvirtinta teise iÅ¡ dalies pripažinti ieÅ¡kinį, o ne tikslinti ieÅ¡kovo teises pažeidžiančio nutarimo teisinę formuluotę, ieÅ¡kovui nedalyvaujant ir net nepraneÅ¡us apie posėdį.

Pažymėjo, kad jis ieÅ¡kinyje iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog sutinka su teismine mediacija ir taikos sutarties sudarymu, tačiau atsakovas atsiliepime kategoriÅ¡kai nurodė, jog nemato galimybės taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ . Å ioje byloje teismas nusprendė pasirengimÄ nagrinėti bylÄ teisme vykdyti paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Atsakovas, 2022 m. balandžio 12 d. posėdžio metu pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, nes dokumentus galėjo pateikti ar jų reikalauti pasirengimo nagrinėti bylÄ metu, todėl atsakovas ir teismas, tokį praÅ¡ymÄ tenkindamas, pažeidė CPK 7 str. numatytÄ proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ , kas sÄ lygojo civilinės bylos užvilkinimÄ . 2022 m. balandžio 12 d. posėdžio metu buvo atvykę liudytojai, kuriuos ketino apklausti atsakovas, todėl buvo visos sÄ lygos iÅ¡nagrinėti bylÄ teismo vieno posėdžio metu, tačiau procesas buvo vilkinamas.

Å iame posėdyje teismo iniciatyva buvo paskelbta pertrauka, posėdis buvo atidėtas ne jo praÅ¡ymu, jis tinkamai įgyvendino CPK 7 straipsnyje numatytas pareigas, todėl turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai skundžiama 2022 m. birželio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. A. praÅ¡ymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-620/2022 netenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 277 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, suformuota teismų praktika, sprendė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas tik procesiniu prašymu ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu.

7. Kadangi 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartis nutraukti civilinę bylÄ Å¡alių apskųsta atskiraisiais skundais, o priimtas papildomas sprendimas negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku materialiuoju reikalavimu, teismas vertino, kad Å¡iuo atveju papildomu sprendimu iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas priklausytų nuo byloje priimto teismo sprendimo, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka ir dėl to nėra įsiteisėjęs. Kadangi praÅ¡omas priimti papildomas sprendimas turi bÅ«ti laikomas 2022 m. gegužės 23 d. nutarties dalimi, jį priėmus, tikėtina, susidarytų ydinga situacija, kadangi, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾intų bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas turėtų priimti naujÄ sprendimÄ , tuo tarpu papildomas sprendimas greičiausiai jau bÅ«tų įvykdytas.

8. Kartu teismas pažymėjo, jog praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovas galėjo teikti atskirajame skunde, tačiau jis tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. IeÅ¡kovas A. A. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. 9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, jog, neįsiteisėjus 2022 m. gegužės 23 d. nutarčiai, negali bÅ«ti priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

CPK 277 straipsnis tokio ribojimo nenumato, papildomo sprendimo priėmimo galimybę sieja tik su 20 dienų terminu nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo, ir Å¡io termino jis nepraleido. Net teismo nurodytoje teismų praktikoje buvo priimtas papildomas sprendimas, nors pagrindinis procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. 9.2. Apelianto įsitikinimu, remiantis suformuota teismų praktika dėl CPK 98, 277 straipsnių taikymo, kuri taikytina ir Å¡iuo atveju, kai byla baigta nutraukus bylÄ , bet neiÅ¡spendus bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas priimant papildomÄ nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020 ; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Skundžiamosios nutarties argumentas, kad praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovas galėjo pateikti atskirajame skunde, nesuteikė teismui teisinio pagrindo netenkinti praÅ¡ymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes papildomo procesinio sprendimo institutas ir yra įtvirtintas tiems atvejams, kai teismas ex officio neįvykdo pareigos paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nepriėmus papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, suvaržoma jo teisė gauti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ . 9.3.

Tvirtino, kad tai, jog 2022 m. gegužės 23 d. nutartis yra apskųsta atskiraisiais skundais, nepaneigia galimybės priimti papildomÄ sprendimÄ ir jokia ydinga situacija nesusidarytų, nes, apeliacinės instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo, bÅ«tų panaikinta ir nutartis nutraukti bylÄ , ir papildomas procesinis sprendimas, kuris nebÅ«tų įvykdytas, nes nebÅ«tų įsiteisėjęs. 9.4. Papildomai apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir pažodžiui pakartojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-215-855/2020 suformuotÄ teismų praktikÄ , nes ji yra susijusi ne su papildomo sprendimo priėmimo sÄ lygomis, o su vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimais.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

11. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-498-620/2022 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«reliui dėl minėto bÅ«relio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pripažino, jog ieÅ¡kovo reikalavimai nebegali bÅ«ti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.

Prie ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio buvo pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Iki nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos 2022 m. balandžio 6 d., 12 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. teismas buvo priėmęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymus priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur, 871,20 Eur ir 484 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o 2022 m. balandžio 11 d. - atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 500 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, prie kurių buvo pridėti minėtas iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai ir iÅ¡laidas detalizuojančios pažymos. 2022 m. birželio 2 0 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3355 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 85 Eur žyminio mokesčio, nes teismas, priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylÄ , neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo, kurio teismas Å¡ioje byloje skundžiama nutartimi nepatenkino.

Atsakovė dėl to, kad teismas, nutraukdamas civilinę bylÄ , neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo, pateikė atskirÄ jį skundÄ (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-461-544/2022).

12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo A. A. praÅ¡ymo priimti papildomÄ procesinį sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo civilinėje byloje, kuri nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nes yra nebenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, dėl kurio ieÅ¡kovas reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ , negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku materialiuoju reikalavimu, todėl, esant pateiktiems atskiriesiems skundams dėl teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, papildomo sprendimo priėmimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo/paskirstymo nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka dėl Å¡ių motyvų.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ 2022 m. birželio 22 d. nutartį, kuria netenkino ieÅ¡kovo A. A. praÅ¡ymo priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 93, 94, 277 straipsnio nuostatas, dėl to klausimas dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimu buvo iÅ¡spręstas neteisingai, o tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nes apeliacinės instancijos teismas pats Å¡io pažeidimo paÅ¡alinti negali (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

15. Civilinę bylÄ nutraukus CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, laikoma, kad byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ , ir kt. Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

16. CPK 79 straipsnyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

17. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 11 punkte, ieÅ¡kovo praÅ¡ymai dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡ios nutarties 15-16 punktuose nurodytu reguliavimu ir teismų praktika, priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylÄ , turėjo pareigÄ iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovui klausimÄ vadovaudamasis CPK 93, 94 straipsnio nuostatomis.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Å¡iÄ savo pareigÄ pripažino, nes nurodė, kad „bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti neatsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymÄ â€“ tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas)“, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo neiÅ¡sprendė.

18. CPK 277 straipsnyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu: <...> 3) teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. IÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomos nutarties priėmimo galimybė siejama su teismo procesinio sprendimo trÅ«kumų iÅ¡taisymu, t. y. priėmus procesinį sprendimÄ ir pastebėjus, jog tam tikri ieÅ¡kiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu ar bylÄ užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos Å¡alių praÅ¡ymu yra galimybė priimti papildomÄ sprendimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

19. Kadangi teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo nutartimi, kuria nutraukė bylÄ , neiÅ¡sprendė, tai, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teismas turėjo vadovautis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe iÅ¡taisyti procesinio sprendimo trÅ«kumÄ ir iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (nepriteisimo) klausimÄ , o ne praÅ¡ymo netenkinti tais pagrindais, kad tai nėra savarankiÅ¡kas materialinis teisinis reikalavimas ar kad teismo nutartis nutraukti civilinę bylÄ neįsiteisėjusi.

20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymas, kuris negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku materialiuoju teisiniu reikalavimu. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡is argumentas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ne savarankiÅ¡kÄ materialinį teisinį reikalavimÄ su atskiru ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet pareiÅ¡kė procesinį praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurioje teismas, nutraukdamas bylÄ ir turėjęs pareigÄ iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimÄ , Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 2008 m. spalio 28 d. nutartyje suformuluota teismų praktika, tačiau minėtoje byloje ir Å¡ioje byloje yra susiklosčiusios visiÅ¡kai skirtingos faktinės ir teisinės situacijos. Å ioje byloje turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnio pagrindu, nes teismas, nutraukdamas bylÄ , neįvykdė pareigos paskirstyti (priteisti) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tuo tarpu minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie CPK 277 straipsnio taikymo pagrindus nepasisakė, nes sprendė visai kitokio pobÅ«džio klausimÄ â€“ ar apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių tokiu atveju, kai apeliacinės instancijos teisme buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo priteisimo (dėl materialinio teisinio reikalavimo), bet patenkinamas procesinis praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija vertino, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis, nes teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl materialinių reikalavimų dalies apeliacinės instancijos teismas sprendė ieÅ¡kovo naudai – pagal atsakovo skundÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo nekeitė ir nepanaikino.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. gegužės 23 d. nutartis nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-498-620/2022 buvo apskųsta Å¡alių atskiraisiais skundais ir buvo neįsiteisėjusi, ir tai, kad ieÅ¡kovas A. A. reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo galėjo pareikÅ¡ti atskirajame skunde, nesudarė pagrindo teismui netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

22. CPK 277 straipsnyje nurodyta, kad iÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti, ar teikti apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , ar pateikti praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, jei teismas galutiniu procesiniu sprendimu byloje nepaskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vien ta aplinkybė, kad nepateiktas skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo pagrindiniu procesiniu sprendimu, negali bÅ«ti pagrindas netenkinti praÅ¡ymo dėl papildomo sprendimo priėmimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. elektroninėje byloje įregistruotas 2022 m. birželio 11 d. paÅ¡tu (teismas pripažino, kad jis pateiktas nustatytu terminu) teismui iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuris iÅ¡spręstas minėta 2022 m. birželio 22 d. teismo nutartimi. 2022 m. birželio 27 d. gautas ieÅ¡kovo atskirasis skundas dėl 2022 m. birželio 22 d. nutarties. Byla su atskiruoju skundu dėl 2022 m. birželio 22 d. teismo nutarties Panevėžio apygardos teismui iÅ¡siųsta 2022 m. liepos 13 d..

Dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. gegužės 23 d. nutarties nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-498-620/2022 abi Å¡alys 2022 m. gegužės 30 d. pateikė atskiruosius skundus, o 2022 m. birželio 13 d. ir 15 d. – atsiliepimus į atskiruosius skundus. Byla su atskiraisiais skundais dėl 2022 m. gegužės 23 d. nutarties iÅ¡siųsta į Panevėžio apygardos teismÄ 2022 m. birželio 20 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo gautas ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ .

Kadangi nutartis dėl papildomo sprendimo yra sudėtine pagrindinio procesinio sprendimo dalimi, tiek pagrindinio procesinio sprendimo, tiek papildomo procesinio sprendimo nagrinėjimas apeliacine tvarka pagal pateiktus atskiruosius skundus buvo galimas tik kartu, atitinkamai, esant pateiktiems atskiriesiems skundas, procesinis sprendimas dėl papildomo sprendimo priėmimo negalėjo bÅ«ti įvykdytas iki apeliacinio proceso byloje pabaigos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡spendžia pirmosios instancijos teismas. Perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ iÅ¡ naujo spręstų pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad viena iÅ¡ praÅ¡ymo priimti papildomÄ sprendimÄ netenkinimo priežasčių yra galimas jo įvykdymas anksčiau, nei įsiteisės pagrindinė Å¡ioje priimta teismo nutartis.

24. Papildomai pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas rezoliucija. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo pateiktas praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo buvo priimtas. Taigi praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo iÅ¡nagrinėtas Å¡iam praÅ¡ymui nesant priimtam.

25. Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 93, 94, 277 straipsnių nuostatas ir dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo iÅ¡spręstas neteisingai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Ramunė Čeknienė