2025-01-15 Nr. CB-363-2-06-3-01421-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-28

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01421-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 3 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 3 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, o būtent: pažeidė CPK 177-179, 185, 263 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų vertinimą, sprendimo pagrįstumą ir teisingumą (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis).

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, padarė siurprizines išvadas, nes konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad jos darbuotojai buvo siunčiami į Vokietiją tik atskirais trumpais periodais, sutampančiais su atsakovės pripažįstamomis sąskaitomis, nepateikė duomenų apie projektus. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada yra siurprizinė atsakovei. Be to, tokios išvados padarymas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkelia atsakovei, kuri turi įrodyti sutarties nesudarymą, kas reiškia, kad ne ieškovas turi įrodyti sutarties sudarymą, bet atsakovė neproporcingai didelės apimties netiesioginiais įrodymais turi paneigti sutarties sudarymo faktą.

3. Teismai vadovavosi prieštaringais duomenimis, nepatikimais įrodymais, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo ir neatskleidė ginčo esmės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išvadas apie skolą pagal neapmokėtas sąskaitas padarė remdamiesi tik ta aplinkybe, kad yra išrašytos sąskaitos faktūros, yra susirašinėjimas tarp šalių dėl sąskaitų siuntimo ir raginimai apmokėti. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad ieškovas procesiniuose dokumentuos nurodė, kad skolą įrodinės remdamasis elektroninės platformos duomenimis. Atsakovė skolą pagal neapmokėtas sąskaitas ginčijo remdamasis tuo, kad jos išrašytos nepagrįstai ir kitos įmonės darbuotojų apgyvendinimą.

4. Teismai netikrindami aplinkybių ar buvo teikti užsakymai dėl apgyvendinimo paslaugų pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir ar buvo teikti patvirtinimai dėl apgyvendinimo paslaugų, neatskleidė ginčo esmės, nes nepatikrino sąskaitų faktūrų išrašymo pagrįstumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ (j. a. k. 303206510) 287 (du šimtus aštuoniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 3 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1631, kodas ZN88132.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė