2021-12-29 Nr. AB-28197-4-49-3-00210-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4461-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00210-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiui D. J. A. B., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjui Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. J. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. J. A. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį D. J. A. B. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2022 m. vasario 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko kartu su žmona ir trimis mažamečiais vaikais. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio prašytojo byloje. 2021 m. lapkričio 6 d. būdamas Pabėgėlių priėmimo centro (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje Užsienietis trenkė žmonai į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmų. Užsieniečiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. sausio 9 d.). Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas ir vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Centras prašė pripažinti Užsienietį galbūt keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

3. Užsienietis paaiškino, jog nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nesmurtauja prieš žmoną bei nori grįžti pas šeimą.

4. Užsieniečio atstovė prašė netaikyti sulaikymo, nes pažeidimas yra padarytas pirmą kartą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2022 m. vasario 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kartu su savo žmona ir trimis mažamečiais vaikais. Užsienietis kartu su šeima Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centro (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje. 2021 m. lapkričio 6 d. būdamas Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje vieną kartą rankos delnu trenkė savo žmonai į kairės pusės veido sritį, taip sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais Užsienietis buvo įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Užsieniečiui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios. Užsienietis įpareigotas visą kardomosios priemonės taikymo laiką gyventi skyriumi nuo žmonos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir kartu gyvenančiais mažamečiais vaikais, nesilankyti jų apgyvendinimo vietoje – Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje.

7. Teismas konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas ir vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Teismas pažymėjo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkinamos sekančios sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir jis nėra pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, teismas patenkino teikimą, nes teismo manymu, Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai.

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 7 ir 11 punktais.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgus į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Grėsmė viešajai tvarkai konstatuojama atsakingos, specialios institucijos pažyma, kurios šiuo atveju nėra byloje. Užsienietis yra tik įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, byla nėra išnagrinėta, asmuo nėra nuteistas. Teismas visiškai nenagrinėjo, kiek šiuo atveju būtinas sulaikymas kaip griežčiausioji Užsieniečio laisvės varžymo priemonė. Prieglobsčio teisės kontekste, Užsienietis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų byloti, kad jis bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti ar kitaip trukdyti jo prieglobsčio nagrinėjimui. Užsienietis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Nėra jokių indikacijų, kad Užsienietis ateityje ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atskyrimas nuo šeimos yra pakankamas ribojimas Užsieniečiui. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

11.1. Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi Lietuvos Respublikoje jis neturi šeimyninių, socialinių ryšių, atvykdamas į Lietuvos Respubliką pasirinko nelegalios migracijos kelią. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis buvo įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Užsienietis tik tyrimo metu pateikė asmens tapatybės kortelę.

11.2. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir apgyvendinimo tvarkos bei šiurkščiai juos pažeidžia, darytina pagrįsta išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Tikėtina, kad siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo bei galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Akcentuotina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2022 m. vasario 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsieniečiui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios. Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teismas nenagrinėjo kiek šiuo atveju būtinas sulaikymas. Užsieniečio nuomone, yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Remiantis bylos duomenimis Užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog Užsienietis gali pasislėpti ar kitaip trukdyti išsiaiškinti prieglobsčio prašytojo motyvus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo šio pagrindo buvimo. Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo tvarkos ar prieglobsčio prašytojo pareigų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagrindo sulaikyti Užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu nėra.

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiomis Įstatymo nuostatomis. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad Užsienietis buvo pažeidęs laikino išvykimo iš Tarnybos tvarką ar neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

19. Centras teikime taip pat nurodė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 ir 10 punktuose nurodyti pagrindai sulaikyti Užsienietį. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti įvertinamos šios aplinkybės: užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.). Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą konstatuoja, jog nėra pagrindo Užsieniečio sulaikyti ir šiais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Centro teikime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvuota kodėl Užsienietis turėtų būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Centras nepateikė pakankamų įrodymų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra būtinybės Užsienietį laikyti suimtą. Užsienietis savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra trukdęs kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, todėl spręstina, jog jis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, kad gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra. Šiuo atveju siekiamo tikslo (kardomosios priemonės laikymosi) galima pasiekti, pavyzdžiui, perkeliant Užsienietį į kitą apgyvendinimo vietą, bet ne sulaikant asmenį.

21. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikintinas, o Užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini)piliečio D. J. A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą.

(duomenys neskelbtini) pilietį D. J. A. B. nedelsiant paleisti iš sulaikymo vietos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis