2019-07-17 Nr. AB-14554-3-61-3-02141-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-656-625/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02141-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-46 „Dėl J. S.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame konstatuota, kad pareiškėja, būdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir LNOBT) (duomenys neskelbtini) vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Pareiškėja teigė, kad ji neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tokiems asmenims taip pat priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Pareiškėja neginčijo, kad ji dirba biudžetinėje įstaigoje, tačiau nesutiko, kad turi administravimo įgaliojimus, todėl manė, kad jai Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Vertino, kad VTEK privalėjo ją įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik tuomet vėliau konstatuoti padarius Įstatymo reikalavimų pažeidimą.

3. Pareiškėja nurodė, kad VTEK, Sprendime aiškindama sąvoką „administravimo įgaliojimai“, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta baudžiamąja byla, kadangi nagrinėjamu atveju ir baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (baudžiamojoje byloje asmuo dirbo akcinėje bendrovėje (privačioje įmonėje), o pareiškėja – biudžetinėje įstaigoje, baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas nusikaltimo padarymo klausimas, pareiškėjos atveju keliamas pažeidimo administracinės teisės srityje klausimas). Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas, motyvuotas ir argumentuotas, kadangi jame netinkamai buvo taikyti teisės aiškinimo metodai. Pažymėjo, kad analizuojant VTEK interneto svetainėje skelbiamus sprendimus, matyti, kad VTEK ėmėsi veiksmų tik dėl LNOBT, nesigilindama į kitų teatrų ar kitų panašių institucijų padėtį. Tokie veiksmai laikytini diskriminaciniais.

4. Pareiškėja teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, tačiau skundžiamo Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis VTEK darbuotojas, todėl VTEK veikė nesilaikydama viešojo administravimo principų. VTEK savo funkcijas vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

5. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja šioje įstaigoje eina (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas. Vien šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjai visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos seka ne tik iš formalaus jos pareigybės pavadinimo, bet ir pareigybės aprašyme jai deleguotų tarnybinių pareigų, – organizuoti skyriaus darbą ir pan. Pažymėjo, kad pati pareiškėja VTEK paaiškino, jog privačių interesų nedeklaravo dėl nežinojimo. Kai tik pareiškėja apie šią prievolę buvo informuota, ji privačius interesus 2017 m. balandžio 6 d. deklaravo. Įspėjimo apie pareigą deklaruoti privačius interesus nenumato VTEK veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

7. Atsakovas pažymėjo, kad VTEK tiria tik konkrečių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų individualų elgesį ir atlikusi tyrimą, priima dėl jo individualų sprendimą. Tirti valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip juridinių asmenų) veiklos VTEK nesuteikta teisė. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs VTEK pirmininko pareigas, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas, skundžiamo VTEK Sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos J. S. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S-723-(1.2) informavo LNOBT generalinį direktorių, kad VTEK susipažinusi su viešai skelbiama informacija apie LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoją rinkodarai ir meno reikalams ir padalinių vadovus, kurie, VTEK turimais duomenimis, nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 punkto nuostata, nusprendė pradėti šių asmenų elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimus. LNOBT generalinis direktorius 2017 m. balandžio 7 d. priėmė įsakymą dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo Nr. S1-60, kuriame įsakyta generalinio direktoriaus pavaduotojams, vyr. buhalterei, Teatro tarnybų ir skyrių vadovams bei kitiems teatro darbuotojams, turintiems viešo administravimo įgaliojimus, deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaracijas elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos ir atliekant pareigas laikytis nurodyto įstatymo nuostatų. Komisija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 716-(1.2) informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą, nurodydama, kad VTEK vertins ar pareiškėjos elgesys atitinka Įstatymo reikalavimus, valstybės biudžetinėse įstaigose dirbančius ir administravimo įgaliojimus turinčius asmenis įpareigojančius šio įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti savo privačius interesus (3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). VTEK taip pat paprašė pareiškėjos iki 2017 m. balandžio 18 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl nurodytų aplinkybių. Pareiškėja 2017 m. balandžio 13 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad privačių interesų deklaraciją ji pateikė 2017 m. balandžio 6 d. Pažymėjo, kad deklaraciją pateikė pavėluotai, nes nebuvo įsigilinusi į Įstatymo 2 straipsnio nuostatas, ir manė, kad deklaracijos pildyti neprivalo. VTEK skundžiamu 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimu pripažino, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (duomenys neskelbtini) vadovė J. S., teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Teismas aptarė Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojančias privačių interesų deklaravimo tvarką. Teismas atsižvelgė, kad pagal Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 81-166, 5 punktą, Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro (duomenys neskelbtini) darbą organizuoja ir jam vadovauja (duomenys neskelbtini) vadovas (šiuo atveju pareiškėja), kurį skiria ir atleidžia LNOBT generalinis direktorius.

11. Teismas padarė išvadą, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma ir pareiškėjai, kadangi ji dirba biudžetinėje įstaigoje ir turi administravimo įgaliojimus, organizuoja skyriaus veiklą.

12. Teismas atmetė pareiškėjos teiginį, kad ji nebuvo įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus, kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nereglamentuoja, kad VTEK įteiktų įspėjimą asmenims, kurie privalo deklaruoti privačius interesus.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 6 d. pateikė privačių interesų deklaraciją. 2017 m. balandžio 13 d. paaiškinime pareiškėja nurodė, kad privačių interesų deklaraciją pateikė pavėluotai, nes nebuvo įsigilinusi į Įstatymo 2 straipsnio nuostatas, aptariančias „valstybės tarnybos“ ir „valstybinės tarnybos“ sąvokas, ir manė, kad deklaracijos pildyti neprivalo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja, pateikdama privačių interesų deklaraciją ir paaiškinimą VTEK, sutiko, jog jai taikomos Įstatymo 2 straipsnio nuostatos ir ji turi pareigą teikti privačių interesų deklaraciją.

14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos teiginį, kad VTEK nepagrįstai Sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo atskleista viešojo administravimo įgaliojimų sąvoka, kurioje nurodyta, kad „administraciniai įgaliojimai“ siejami su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, su vieno valstybės tarnautojo teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, todėl nors bylų faktinės aplinkybės ir nėra tapačios, tačiau tai nepaneigia VTEK teisės remtis minėtu išaiškinimu.

15. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Tai pat teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad VTEK ėmėsi veiksmų tik dėl LNOBT darbuotojų veiksmų, nesigilindama į kitų teatrų ar kitų panašių institucijų padėtį, kadangi VTEK yra suteikti įgaliojimai vertinti pareiškėjos ir kitų LNOBT darbuotojų veiksmų atitikti įstatymo reikalavimams. Teismas, remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 16. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą dėl VTEK Sprendimo panaikinimo bei priteisti jai iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas.

17. Pareiškėja teigia, kad VTEK ir pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normą – Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. VTEK nepagrįstai taikė tik lingvistinį minėtos teisės normos aiškinimo metodą, o reikėjo taikyti ir kitus metodus – sisteminį, teleologinį ir kt., turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą. Administracinių įgaliojimų sąvoka nėra apibrėžta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Iš tokio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo yra pripažįstamas turinčiu administravimo įgaliojimus. VTEK, aiškindama administravimo įgaliojimų sąvoką, vadovavosi: 1) gramatiniu loginiu aiškinimo metodu (tačiau toks neegzistuoja); 2) doktrina; 3) teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. 2K-809/2003. Tačiau doktrininio aiškinimo Sprendime nėra pateikta, o baudžiamosios bylos, kuria rėmėsi VTEK, ratio decidendi vadovautis negalima, nes bylų faktinės aplinkybės skirtingos, be to, baudžiamojoje byloje buvo analizuota administravimo įgaliojimų sąvoka, tačiau ne kaip savarankiška sąvoka, o kaip vienas iš požymių, kurį atitinkantis asmuo gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

18. Pareiškėja nurodo, kad naudojant sisteminį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus, galima teigti, jog administravimo įgalinimai reiškia teisę priimti sprendimus. Pažymi, kad Įstatymas taikomas valstybės politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams ir karininkams. Kitiems asmenims Įstatymas taikomas tik kaip išimtis. Todėl pareigos deklaruoti privačius interesus įtvirtinimas yra asmens privatumo siaurinimas (pažeidimas) ir negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. pažeidžiant proporcingumo principą. Iš Įstatymo 1 straipsnio matyti, jog viešųjų ir privačių interesų konfliktas susijęs su teise priimti sprendimus, o ne siūlyti, rengti projektus, organizuoti ir pan. Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos, kurios taip pat siejamos su sprendimų priėmimu. Todėl sąvoką administravimo įgaliojimai reikia aiškinti taip, kad tik tie asmenys, turintys teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Be to, plečiamasis administravimo įgaliojimų aiškinimas sukels neigiamas pasekmes biudžetinių įstaigų darbuotojams, juos diskriminuodamas kitų viešųjų kultūros įstaigų darbuotojų, kuriems pareiga deklaruoti nekyla, atžvilgiu.

19. Pareiškėja teigia, kad ji neatlieka vidaus administravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Šiuo atveju LNOBT nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga, nes neatlieka nei vienos iš VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų.

20. Pareiškėja pažymi, kad administraciniai įgaliojimai negali būti tapatinami su valdymo įgaliojimais. Biudžetinėse įstaigose tarp pavaldžių asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai, susiformuoja ne administraciniai santykiai ir ne valstybės tarnybos santykiai, o darbiniai santykiai. Reikalavimai LNOBT darbuotojams deklaruoti privačius interesus neatitinka nusistovėjusios praktikos arba yra diskriminaciniai (net kai kurių įstaigų vadovai ar jų pavaduotojai šios pareigos nėra atlikę). Todėl administraciniai įgalinimai turi atitikti šiuos kriterijus: 1) asmuo vykdo vidaus administravimą, kaip apibrėžta VAĮ; 2) asmuo atlieka biudžetinės įstaigos valdymo išorines funkcijas. Tik tokių sprendimų, kurie susiję su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėja neturi įtakos priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams.

21. Pareiškėjos nuomone, VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymų viršenybės principus, nes VTEK nesilaikė teisės aiškinimo taisyklių. Be to, Sprendimas neproporcingas, nes pareiškėja privalėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas. Sprendimas pažeidžia ir nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nes VTEK pirmininko pareigas ėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies sąlygos neatitinkantis asmuo.

22. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą ir teigia, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl specialaus Įstatymo nuostatų taikymo, nes vadovaujantis pareiškėjos nuomone, Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra daugeliu atveju taptų iš esmės negalima, kadangi ne visi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei kituose straipsniuose nurodyti asmenys dirba tokiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurios vykdo viešąjį administravimą (pvz. asociacijos, akcinės bendrovės ir pan.). Tokiu atveju praktiškai nebūtų įmanoma įgyvendinti Įstatyme nurodyto tikslo – užtikrinti, kad priimant sprendimus viešajame sektoriuje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai. Pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji LNOBT vykdo administracinio pobūdžio funkcijas, kurios yra: techninės-vidaus valdymo, vidinės valdymo, vidinės-organizacinės, todėl vertinant tai bendrame administracinės bylos įrodymų kontekste, pareiškėjos statuso atitiktis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektų ratui nekelia abejonių. Pripažindama, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-46 „Dėl J. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. eina LNOBT, kuri yra valstybės biudžetinė įstaiga, (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, o nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. eina (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas; Privačių interesų deklaraciją pareiškėja užpildė ir pateikė VTEK 2017 m. balandžio 6 d. (b. l. 11, 49–51).

26. VTEK ginčijamu 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-46 „Dėl J. S.“, konstatavusi, kad pareiškėjai, kuriai, einant (duomenys neskelbtini)vadovės pareigas LNOBT, yra suteikta teisė, be kita ko, organizuoti skyriaus veiklą ir teisė teikti siūlymus dėl tarnybos darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo, todėl turi būti tiesiogiai taikomos Įstatymo nuostatos, tarp jų – ir įtvirtinta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka pateikti privačių interesų deklaraciją. VTEK nusprendė, kad pareiškėja, turėjusi pareigą iki 2012 m. rugsėjo 30 d. pateikti savo privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis, tačiau to nepadariusi, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LNOBT (duomenys neskelbtini) ir bei pareiškėjos pareigybės aprašymo nuostatomis pareiškėjai kaip (duomenys neskelbtini) vadovei suteiktus įgaliojimus, padarė išvadą, kad jai turėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir ji yra priskirtina prie asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, be to, ji, 2017 m. balandžio 6 d. pateikdama VTEK privačių interesų deklaraciją ir 2017 m. balandžio 13 d. paaiškinimą, sutiko, kad jai taikomos Įstatymo 2 straipsnio nuostatos ir ji turi pareigą teikti privačių interesų deklaraciją, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės sieja su nepagrįstomis teismo padarytomis išvadomis, kad ji turėjo viešojo administravimo įgaliojimus, taip pat teigia, kad VTEK ir teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį; pareiškėja vertina, kad administravimo įgalinimai reiškia teisę priimti sprendimus; VTEK nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu baudžiamojoje byloje; pareiškėja neatlieka vidaus administravimo, neturi administracinių įgalinimų ir jie negali būti tapatinami su valdymo įgaliojimais, be to, VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo, įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčui reikšmingos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-870 redakcija) nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2014 gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-870 redakcija) nuostatas, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra: 1) valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai; 2) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus; 3) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus; 4) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas); 5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai; 6) taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame VTEK Sprendime nurodoma, jog pareiškėja yra priskiriama asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės, atsižvelgęs vien tik į bendrojo pobūdžio (duomenys neskelbtini) nuostatų 5 punktą, konstatavo, kad pareiškėja turi viešojo administravimo įgaliojimus, plačiau nemotyvuodamas, kokius, eidama (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, pareiškėja turėjo viešojo administravimo įgaliojimus.

32. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėja, būdama LNOBT vieno iš skyrių vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, nurodė, kad:

32.1. Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė negali būti tapatinama su sąvokos „viešojo administravimo įgaliojimai“ reikšme, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme;

32.2. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama, yra susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, todėl jo nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai;

32.3. Apibrėžtumo, susijusio su Įstatyme naudojamos sąvokos „administravimo įgaliojimai“ turinio reikšme, stoka yra minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime, atsisakydamas priimti teismo prašymo dalį ištirti, ar iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio (su 2014 m. gegužės 8 d. pakeitimais) 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, nurodė, kad teismas prašo išsiaiškinti jam kilusius minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus, kurie gali būti išspręsti, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas;

32.4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija žodį administruoti įvardija kaip vartotiną tarptautinį žodį (plg. lot. administrare – valdyti, tvarkyti) (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4178-administruoti). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiamos tokios žodžio administruoti reikšmės: 1. valdyti, tvarkyti; 2. (perkeltinė r.) valdyti, tvarkyti nesigilinant į dalyko esmę, biurokratiškai (p. 8). Žodis įtrauktas ir į el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (LIETUVIŲ KALBOS IŠTEKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA>E. ŽODYNAI>VIENAKALBIAI ŽODYNAI>DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS), kuriame pateikiamos jo reikšmės atitinka „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) nurodytas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios žodžio įgaliojimas reikšmės: 1. įgalioti (veiksmas); 2. raštas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu: Įgaliojimas pinigams paimti iš pašto. Taigi, bendrinėje lietuvių kalboje sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė – įgaliojimai kažką valdyti, tvarkyti;

32.5. Kadangi Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti.

32.6. Teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą, tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija);

32.7. Kadangi asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.

33. Analogiškos išvados minėtajai nutarčiai padarytos ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje (2019 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1475-624/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška pirmiau minėtajai (sprendimo 28 p.), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 44 str. 4 d., ABTĮ 15 str. 1 d.).

35. Iš į bylą pateiktų LNOBT (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 (b. l. 53–054), LNOBT (duomenys neskelbtini) vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (b. l. 14–15, 55–56), negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini) vadovei yra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: visos jos funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio – užtikrinti LNOBT (duomenys neskelbtini) darbų organizavimą ir vadovavimą (duomenys neskelbtini) skyriaus darbui, todėl toks asmuo nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje LNOBT dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, tiek ginčijamame atsakovo Sprendime, tiek skundžiamame pirmosios instancijos teisme nėra išsamiau paaiškinta ir motyvuojama, kodėl toks asmuo (šiuo atveju pareiškėja kaip LNOBT (duomenys neskelbtini) vadovė) yra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja, dirbusi LNOBT (duomenys neskelbtini) vadove, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį reguliavimą nėra priskirtina biudžetinėje įstaigoje LNOBT dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ji, nedeklaravusi privačių interesų Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko ginčijamas VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-46 „Dėl J. S.“ yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

38. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-46 „Dėl J. S.“ naikinamas.

39. Pareiškėja prašo priteisti atstovavimo (bylinėjimosi) išlaidas, tačiau atstovavimą pagrindžiančių įrodymų ABTĮ nustatyta tvarka iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl prašymas netenkinamas.

40. Byloje yra pateikti duomenys, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėja patyrė iš viso 41,25 Eur žyminio mokesčio (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) sumokėjimo išlaidas (b. l. 16, 107), todėl jos yra priteisiamos pareiškėjai iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos J. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-46 „Dėl J. S.“.

Priteisti pareiškėjai J. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė