2013-05-09 Nr. AB-1710-3-62-3-00060-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A756-920/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00060-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. su skundu (I. t., b. l. 7–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 2204 (toliau – ir 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimas) bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 19 999 Lt neturtinę žalą.

Nurodė, kad ginčijamas 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra nepagrįstas, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, skirti nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. 2011 m. lapkričio 30 d. karantino patalpose jis slaugytojos atžvilgiu nepasitenkinimo nereiškė, nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai susidorojimu, todėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų nepažeidė. Į baudos izoliatorių 15 parų jis buvo uždarytas nepagrįstai. 2011 m. lapkričio 30 d. jis kreipėsi į slaugytoją dėl miego sutrikimo, slaugytoja jam pasiūlė vaistų „Valeradix“. Kadangi jis tokių vaistų nežinojo, paprašė instrukcijos, dėl ko slaugytoja supyko, apsisuko ir trenkusi durimis išėjo kartu su prižiūrėtoju A. R.. Dėl tokio slaugytojos M. B. ir prižiūrėtojo A. R. elgesio jis kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Dėl neteisėtų pataisos namų darbuotojų veiksmų jis patyrė skriaudą, kančias, fizinį, emocinį, nervinį skausmą, nepatogumus, sukrėtimą, laiko sąnaudas, šmeižtą, asmenybės menkinimą, melą. Dėl nepagrįstai skirtos nuobaudos buvo apribota jo teisė bendrauti, lankyti reabilitacijos programas, sportuoti bei dirbti.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime (I. t., b. l. 34–35) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad nuteistajam G. K. nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų – paskirtas už tai, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.4 punkto reikalavimus. 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. G. K. skundėsi nemiga, todėl jam buvo pasiūlyta rytojaus dieną užsiregistruoti pas gydytoją. Bendrosios praktikos slaugytojai pasiūlius jam vaistų nakčiai, jis pradėjo šaukti, elgtis įžūliai, sugniaužęs kumščius ir šaukdamas artėjo prie slaugytojos, slaugytoja atsitraukė ir pareigūnas užtrenkė karantino patalpos duris. Tai, kad nuteistasis G. K., jam išaiškinus, kad vaistus nuolatiniam naudojimui gali skirti tik gydytojas bei pasiūlius jam registruotis pas gydytoją, grasino slaugytojai, elgėsi įžūliai, patvirtina ir kartu dalyvavęs prižiūrėtojas. Nuteistasis G. K. pasiaiškinimo nerašė. Įvykio aplinkybės aprašytos bendrosios praktikos slaugytojos M. B. ir prižiūrėtojo A. R. pranešimuose.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 2204 pagrįstumo ir teisėtumo (I. t., b. l. 36). Pareiškėjui G. K. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val., karantino patalpose reiškė nepasitenkinimą slaugytojos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti, pastarajai atsisakius duoti vaistų nuo nemigos ir paaiškinus, jog tokius vaistus gali skirti tik gydytojas (I. t., b. l. 36).

Minėtą Nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2S-4794 pareiškėjo skundą atmetė (I. t., b. l. 9). Nuteistasis G. K. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. spalio 13 d. ir buvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais (I. t., b. l. 72, 75–76). Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. R. 2011 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val., palydėjus sesutę M.

B. prie karantino ir atidarius karantino duris, priėjo nuteistasis G. K. ir paprašė duoti jam vaistų nuo nemigos. M. B. jam paaiškino, kad tokius vaistus gali skirti tik gydytojas, tuomet G. K. ėmė reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, įžūliai elgėsi, pradėjo grasinti M. B. (I. t., b. l. 39). Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau detaliau paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, kadangi dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisiminė. Marijampolės pataisos namų slaugytoja M.

B. 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. kovo 22 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. buvo iškviesta į karantino patalpas. Atidarius duris G. K. skundėsi nemiga, ji liepė jam registruotis pas gydytoją, paaiškino, kad vaistus nuo nemigos skiria gydytojas. Pasiūlius vaistų „Valeradix“, pareiškėjas jų neėmė, elgėsi įžūliai, šaukė, grasino susidoroti (I. t., b. l. 38, 40). Liudytoja M. B. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. atsisakė raštu pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių (I. t., b. l.

39) ir tik skunde nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų 2011 m. lapkričio 30 d. karantino patalpose neatliko. Liudytojai V. B. ir V. P. nurodė, jog jie 2011 m. lapkričio 30 d. kartu su pareiškėju buvo patalpinti karantino patalpose, į patalpą atėjus slaugytojai bei prižiūrėtojui, G. K. jokio nepasitenkinimo nereiškė, nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai susidorojimu.

Tiek pareiškėjo paaiškinimus, tiek liudytojų V. B. ir V. P. parodymus teismas atmetė, nurodęs, kad jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei liudytojų M. B. ir A. R. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo paaiškinimus teismas vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės, o minėtų liudytojų, kurie kartu atlikinėjo bausmę su pareiškėju, kartu buvo etapuoti į teismo posėdį – kaip bandymą padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir ginčytas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 2204 yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. G. K., reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nurodė, jog atsirado nervingumas, emocinė depresija, dvasiniai pergyvenimai, tačiau nepaaiškino kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis tai patyrė. Taigi pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nebuvo pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog G. K. neįrodė nei Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (I. t., b. l. 142–149) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes. Papildomai nurodo, jog buvo pažeista Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kadangi jis nebuvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo yra įtariamas, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Tokiu būdu jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Pateikia savo pastebėjimus, susijusius su liudytojų parodymais. Prašo sudaryti galimybes dalyvauti teismo posėdyje.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (II. t., b. l. 1) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad savo poziciją išdėstė 2012 m. kovo 26 d. atsiliepime ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose, o liudytojų parodymai patvirtino apelianto G. K. padarytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui G. K. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 2204 paskirtos nuobaudos – uždarymo į baudos izoliatorių penkiolikai parų, kurios teisėtumą patvirtinto Kalėjimų departamentas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2S-4794.

2012 m. gruodžio 10 d. (pagal gavimo teisme datą) pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (I. t., b. l. 191), tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių šio prašymo patenkinimo būtinumą, nepateikė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas G. K. dalyvavo 2012 m. gegužės 31 d. (I. t., b. l. 54–59) ir 2012 m. liepos 2 d. teismo posėdžiuose (I. t., b. l. 99), kurių metu jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, 53 ir 54 straipsniuose numatytomis teisėmis, tame tarpe ir teise užduoti klausimus posėdžių metu liudytojais apklaustiems M. B., V. B. ir V. P.. Nors 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje, kurio metu teismas apklausė liudytoją A. R. (I. t., b. l. 124), pareiškėjas nedalyvavo, tačiau su šio liudytojo parodymais jis susipažino ir raštu pateikė teismui pastabas (I. t., b. l. 137, 160–163). Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo G. K. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybės, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

Iš skundžiamo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo matyti, kad drausminė nuobauda (uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų) pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimą. Atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarime nurodyta, kad pažeidimas pasireiškė tuo, jog 2011 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. į karantino patalpas buvo iškviesta bendrosios praktikos slaugytoja M. B.. Atidarius šių patalpų duris prie slaugytojos priėjo nuteistasis G. K. ir pareiškė, kad duotų jam vaistų nuo nemigos. Slaugytoja paaiškino, kad tokius vaistus gali skirti tik gydytojas, tuomet nuteistasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, įžūliai elgėsi, grasino susidorojimu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančiuose Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo A. R. 2011 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime bei Marijampolės pataisos namų slaugytojos M. B. 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. kovo 22 d. paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės.

Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir pažeidimas įrodytas, todėl 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė.

Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė jais pagrįstas išvadas, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nenurodė jokių aplinkybių, kurios įrodymų tyrimo ir vertinimo kontekste, teismo nebuvo ištirtos ir įvertintos, o tik pareiškė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir nesutikimą su teismo išvadomis, prie kurių teismas priėjo įvertinęs įrodymų visumą, teismo posėdyje ištirtą pagal įrodymų vertinimo taisykles.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar G. K. buvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo yra įtariamas, ir taip pažeidė pareiškėjo teises, atmestinas. Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio 1 d. protokolo Nr. 60/05-2553 matyti, kad G. K. dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo pasiaiškinti atsisakė (b. l. 39). Tad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo Marijampolės pataisos namų veiksmų, skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, teisėtumu.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų ir pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė bendro pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su paminėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2211/2012). Šiuo atveju – su teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktu, nustatančiu, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. spalio mėnesį buvo supažindintas su Atmintine apie nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teises, pareigas bei draudimus, patvirtinta Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 14/07-147, kurios sudėtine dalimi yra ir išrašas iš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skirsnio „Nuteistųjų elgesio taisyklės“ (b. l. 75-76).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, be kita ko, ir kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, t. y. nustatęs, kad Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmai priimant pareiškėjo skundžiamus aktus yra teisėti, pagrįstai nusprendė, kad iš šių aktų priėmimo neturtinė žala negali būti kildinama (nėra viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė