a3561ba8-cd19-4170-8d81-09ea801df713 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-18-1057/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato M. K. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-286, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : V. G. nuteistas 2017 m. vasario 27 d. Norvegijos K. E. lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafo 322, žr. paragrafÄ 321, žr. Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafo 16 pažeidimÄ skiriant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. 2017-08-09 Kauno apylinkės teismas nutartimi pripažino Norvegijos K. E. lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderino Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK straipsnius 22 str. 178 str 2 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę), 178 str. 3 d.(vagystės) ir paliko 6 metų laisvės atėmimo bausmę. 2017-12-19 Kauno apylinkės teismas nutartimi į N. K. 2017-02-27 nuosprendžiu paskirtÄ ir 2017-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi suderintÄ ir paliktÄ 6 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitė kardomojo kalinimo ir suėmimo laikÄ nuo 2015-11-23 iki 2017-12-19 (2 m. 26 d.) ir nustatė, kad neatliktoji bausmės dalis sudaro 3 metus 11 mėnesių 4 dienas.

Bausmės pradžia laikytina Å¡ios nutarties paskelbimo diena – 2017-12-19 ir nustatyta galutinė 3 metų 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 23 d. 1/2 bausmės atliko – 2018 m. lapkričio 23 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 30 d. – 1 metai 9 mėnesiai ir 24 dienos. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. Nr. 59-286 nutarime nurodoma, jog atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ â€“ 68 taÅ¡kus ( statinių veiksnių taÅ¡kai – 20, dinaminių – 48), bÅ«dingÄ nusikalstamos veikos modelį (per trumpÄ laikÄ Ä¯vykdyta 115 stambaus masto vagysčių), motyvacijos trÅ«kumÄ , nenorÄ dirbti pataisos įstaigoje, palaikomas subkultÅ«ros apraiÅ¡kas, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam V.

G. lygtinio paleidimo. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , vengia pripažinti savo kaltę dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo. Nusikalstamam elgesiui bÅ«dinga panaÅ¡i veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais bÅ«dais bei priemonėmis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas dėl režimo reikalavimų pažeidimo ir 3 kartus skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ visuomeninėje nuteistųjų veikloje, pozityvaus užimtumo priemonėse.

Vilniaus pataisos namai nutarime nurodė, jog tuo atveju, jei nuteistasis pateiktų teismui skundÄ ir teismas tenkintų T. N. skundÄ , Komisija siÅ«lo jam taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , o pasibaigus intensyvios priežiÅ«ros laikotarpiui nustatyti Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones:

a) neišeiti iš namų tam tikrų laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. rugsėjo 6 d.;

b) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų iki 2021 m. rugsėjo 6 d.;

c) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos datos. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas nuteistojo V. G. advokato skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimÄ . Skunde nurodoma, kad komisija vertindama nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nesilaikė teismų praktikos. Nurodoma, kad nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. V. G. K. pristatomas antrÄ kartÄ , analogiÅ¡ki Komisijų nutarimai apsunkina asmens lygtinio paleidimo procesÄ .

Pažymi, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tas iki minimumo sumažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ . Skunde nurodoma, jog Komisija be jokio pagrindo nurodė, jog nuteistajam trÅ«ksta motyvacijos. Jis tris kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų. Yra vedęs, turi sÅ«nų, palaiko ryÅ¡ius su motina, žmona, broliais. Atlikdamas bausmę mokėsi – baigė 8 klasę, Å¡iuo metu tęsia mokslÄ (duomenys neskelbtini) klasėje. Nurodo, jog nuteistasis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog sutinka dirbti, kreipėsi į valstybės įmonę „duomenys neskelbtini“ dėl įdarbinimo.

Komisija itin sureikÅ¡mina vienetinį nuteistojo atsisakymÄ dirbti, nenurodė tokio atsisakymo priežasčių. Nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog nuteistasis palaiko subkultÅ«ros apraiÅ¡kas. Nėra pastebėta nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Komisija neatsižvelgė, jog jau atlikta didelė bausmės dalis – daugiau kaip 2/3 N. K. teismo paskirtos bausmės. Pagal N. K. įstatymus, jei bÅ«tų bausmę atlikinėjęs ten, jau bÅ«tų išėjęs į laisvę.

Nuteistasis turi nekilnojamojo turto, darbdavio pasiÅ«lymÄ jį įdarbinti. Paleistas į laisvę, nuteistasis galėtų imtis priemonių pasirÅ«pinti savo sÅ«numi, kadangi tėvystės teisės jam nėra apribotos. Komisija taip pat pabrėžė, jog nuteistasis vengia pripažinti kaltę, tačiau jis turi teisę pasirinkti savo gynybinę taktikÄ . Todėl praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 7 d. nutarimÄ .

Prokuroro atsiliepimas į skundÄ per įstatyme numatytÄ terminÄ negautas. Skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡iÄ minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija Å¡eÅ¡erius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, nurodomi praÅ¡ymuose lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.

Komisijos nutarime pažymima, kad V. G. K. pristatomas antrÄ kartÄ , sutinka su intensyvia priežiÅ«ra. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ . Anksčiau Lietuvoje teistas 3 kartus, užsienyje teistas 4 kartus. V. G. kartÄ kreipėsi dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, 2018-03-27 buvo svarstytas Å¡is praÅ¡ymas, tačiau nutarta V. G. į pusiaukelės namus neperkelti. PirmÄ kartÄ su policijos pareigÅ«nais susidÅ«rė bÅ«damas 23 m. amžiaus, tokio paties amžiaus nuteisiamas pirmÄ kartÄ .

Dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo savo kaltę vengia pripažinti. Nusikalstamam elgesiui bÅ«dinga panaÅ¡i veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais bÅ«dais bei priemonėmis. BÅ«dingas turtinių nusikaltimų (vagysčių) modelis. Duomenų, kad bÅ«tų pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimus ar probacijos sÄ lygas gauta nebuvo. IÅ¡ N. K. apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad V. G. buvo paskirta bausmė už tai, kad jis įvykdė 115 stambaus masto vagysčių, o taip pat už 4 bandymus įvykdyti stambaus masto vagystes.

Vagystės buvo įvykdytos per 19 naktų. Darbinė patirtis yra minimali. Nepaisant to, kad nuteistasis nors ir turėjo darbÄ , tačiau nevengė įsitraukimo į kriminalines veiklas, tai suponuoja prielaidÄ apie nepakankamÄ V. G. orientavimÄ si į savęs realizavimÄ darbinėje veikloje. V. G. vengia analizuoti savo įvykdytus nusikaltimus, aiÅ¡kina, kad jam reikėjo pinigų. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad bendra pavogtų daiktų vertė sudaro maždaug 4 milijonus Norvegijos kronų, teisminio ieÅ¡kinio nėra.

Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodoma, kad V. G. vykdomųjų dokumentų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi. Daugelį ankstesnių teismo skirtų baudų V. G. susimokėdavo, tačiau atsižvelgus į tai, kad dabartinis ir paskutiniai trys nusikaltimai susiję su vagystėmis, daroma prielaida, kad nuteistojo netenkino finansinė padėtis, kuriÄ jis siekdavo pagerinti vykdydamas vagystes užsienio valstybėse. V. G. socialinius ryÅ¡ius palaiko su artimaisiais telefonu. Pasimatymų metu artimųjų nelankomas.

Nuteistasis apie santykių su artimaisiais pobÅ«dį kalba nenoriai. V. G. Å¡iuo metu sulaukia tam tikros paramos iÅ¡ artimųjų, tačiau stokojimas pateikti įvertinimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , apsunkina galimybes įvertinti dabartinį nuteistojo ryÅ¡ių su artimaisiais galimÄ indėlį į tolesnį jo resocializacijos bei integracijos į visuomenę procesÄ . Gyvenant laisvėje jo gyvenimo bÅ«das stokojo socialinio atsakingumo bei struktÅ«ros. Socialiai svarbÅ«s nuteistojo pasiekimai – Å¡eimos sukÅ«rimas, bÅ«sto įsigijimas, tam tikri įsidarbinimo laikotarpiai – netapo apsauginiais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiais veiksniais.

V. G. vengia analizuoti savo gyvenimo ypatumus laisvėje. Duomenų apie nuteistojo svaigalų vartojimo atvejus gauta nebuvo. Nuteistojo iÅ¡reiÅ¡kiamas požiÅ«ris į save yra palankus, stokojantis kritiÅ¡ko bei savianalize paremtų asmeninių įžvalgų, pastebimas V. G. gynybiÅ¡kumas, uždarumas, savo pozicijos laikymasis bei vengimas emociÅ¡kai atsiskleisti. 2017-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartyje minima, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir skirdamas bausmę teismas labiausiai atsižvelgė į V.

G. nusikalstamam elgesiui bÅ«dingÄ profesionalumo bei organizuotumo laipsnį. Nei interviu metu, nei atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neiÅ¡skyrė aktualių problemų, ar sričių, kurios yra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. A. G. tik pabrėžia, kad vagystes vykdė todėl, kad jam reikėjo pinigų. V. G. yra užtikrintas savo galimybėmis pakartotinai nenusikalsti, tačiau tokios savo nuomonės nesistengia argumentuoti. Asmens byloje yra duomenų, kad 2018-11-15 V.

G. pareiÅ¡kė bado akcijÄ dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakitimų įsigaliojimo (dėl iÅ¡ kamerų tipo patalpų paimamų čiužinių, apsipirkimo tvarkos). Å iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, baustas taip pat 3 kartus. V. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , interviu metu nuteistasis pasižymėjo gynybiÅ¡kumu, uždarumu, vengė analizuoti savo praeities aspektus bei teisės pažeidimų istorijÄ .

Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2017-12-29 nustatyta vidutinė rizika – 78 taÅ¡kai. Pakartotinių įvertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė“ 2018-03-07 – 43 taÅ¡kai, 2018-06-14 – 42 taÅ¡kai. Naudojant OASys metodikÄ 2020-01-28 nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 68 balų, iÅ¡ jų 20 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 48 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Teismas pažymi, jog nemato pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo.

Komisijos nutarimas yra aiÅ¡kus, motyvuotas, smulkiai iÅ¡analizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija; tai, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamÄ Komisijos nutarimÄ . Kaip matyti iÅ¡ nutarimo turinio, priimant galutinį sprendimÄ buvo įvertinta daugybė aplinkybių. Nuteistojo advokatas nurodo, jog Komisija, priimdama nutarimÄ be jokio pagrindo nurodė, jog jam trÅ«ksta motyvacijos. Teismas sutinka su advokato teiginiais, kad nuteistasis yra tris kartus skatintas, tačiau taip pat pažymi, kad nuteistasis buvo ir tris kartus baustas, nors Å¡iuo metu jo nuobaudos ir negalioja.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis apie santykius su artimaisiais kalba nenoriai, dėl to sudėtinga įvertinti, kaip jis galėtų prisitaikyti prie socialinio gyvenimo jam anksčiau išėjus iÅ¡ pataisos namų (pasimatymų metu nuteistasis artimųjų nelankomas). Teismas teigiamai vertina nuteistojo mokinimÄ si pataisos įstaigoje ir dėtas pastangas įsidarbinti, jis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog sutinka dirbti. Tačiau asmens byloje yra duomenys (a.b. l. 37), kur nuteistasis nurodo, jog dirbti atsisako, nes mokosi.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis N. K. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų, t. y. jo nusikaltimai buvo daromi siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Todėl šiuo aspektu, įvertinus tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės nuteistojo darbinė patirtis yra trumpa, atsižvelgus į jo pakankamai brandų amžių yra svarbu įvertinti nuteistojo galimybes dirbti, sugebėti gyventi iš gaunamo atlygio, išlaikyti save. Pažymėtina, jog po darbo atsisakymo, byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis dėl įdarbinimo, siekęs suderinti mokslus su darbine veikla.

Taigi minėtas nuteistojo praÅ¡ymas vertinamas labiau kaip deklaratyvus, o ne realus siekis įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, jog po pirmojo Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, V. G. vykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau pažymėtina ir tai, jog po Komisijos nutarimo 2018-07-02 jis buvo tris kartus baustas (2018-08-22, 2018-10-26, 2018-11-19). Nors Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau gautos nuobaudos vis tik nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį.

Skunde nurodoma, jog Komisija pabrėžė tai, kad nuteistasis vengia pripažinti savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Sutiktina, kad tai nuteistojo teisė nepripažinti kaltės, tačiau nėra pagrindo apskritai tokios nuteistojo pozicijos nevertinti resocializacijos proceso kontekste. Komisija motyvuota argumentavo, kodėl tokį nuteistojo požiÅ«rį vertina kaip trukdantį resocializacijai. Vertinant galimybę paleisti nuteistÄ jį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be kita ko, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Susipažinus su nuteistojo V. G. asmens byla matyti, kad pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 68 balų, kas iÅ¡ esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, t.y.

Å¡iuo atveju net nėra visų bÅ«tinų formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų. Jau vien dėl to nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalimo įstaigos instituto nėra galimybės taikyti. Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jeigu ir yra, tai itin minimali ir neapčiuopiama. Nuo vertinimo 2017-12-29 V. G. nusikalstamo elgesio rizika nors ir sumažėjo per 10 balų, tačiau po pakartotinių įvertinimų 2018-03-07 kai buvo nustatyti 43 taÅ¡kai, 2018-06-14 kai buvo nustatyti 42 taÅ¡kai, ji vėl pakilo.

Taigi, nuteistasis ne tik nesiėmė veiksmų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, prieÅ¡ingai – Å¡ios rizikos balai netgi padidėjo. Teismo įsitikinimu, vien aplinkybės, kurias nurodo nuteistojo advokatas, jog jis yra motyvuotas dirbti, turi pasiÅ«lymÄ jį įdarbinti, mokosi, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, kad turi nekilnojamojo turto, nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Taigi, teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos 2020 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 59-286 yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.

V. G. advokato skundÄ tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ Å¡iuo metu nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. G. advokato M. K. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-286, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: