a35372ee-a80f-4a49-baee-2c725cd5221a · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas Lincevičius

Pranešėjas Arūnas

Paštuolis                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-93/2010

Teisėja Snieguolė Vilutienė                                      (Proceso

Nr. 63-1-00905-06)

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                  2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                        Â

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 3 d.

Kaunas

                    Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Arvydo Stankaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistajam V. P., gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui, nukentėjusiųjų O. B. ir V. B. atstovui advokatui

Kęstui Ramanauskui, nukentėjusiajam V. B., viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., 284 str.1 d. ir 187 str.1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. - laisvės atėmimu

1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams (dvejiems metams šešiems mėnesiams);

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu

9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu

9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

63 str. 1 d. ir 4 d. prie bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.5 p. ir 8 p. – laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams, iÅ¡ dalies pridėta bausmė, paskirtÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. bei subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d. ir 187 str.1 d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams (trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2006-12-27 iki 2007-02-15.

Procesas dėl nukentėjusiųjų K. J. ir

T. M. civilinių ieškinių nutrauktas.

Iš V. P. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1039,50 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt devyni litai 50 ct) už nukentėjusiosios O.

B. gydymÄ ir 3577,00 Lt (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt septyni litai) už nukentėjusiojo V. B. gydymÄ .

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Ž., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

 V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas  už tai, kad 2006 m. gruodžio

23 d. 03.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai, panaudodamas smurtÄ , tai yra spardydamas ir iÅ¡lauždamas O. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių r., duris, prieÅ¡ savininkės O. B. valiÄ Ä¯sibrovė į butÄ , pažeisdamas nukentėjusiosios ir jos Å¡eimos narių teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, be jokios priežasties dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo du žmones: tyčia sutrenkdamas nukentėjusiajai O. B. į galvÄ durimis, suduodamas jai į galvÄ metaliniu strypu bei nugriaudamas jÄ , padarė O. B. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos – virÅ¡ugalvio srityje, kraujosruvas ir minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir žande bei deÅ¡inio peties priekiniame pavirÅ¡iuje - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , suduodamas metaliniu strypu ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvos, rankų, kojų ir įvairias kÅ«no sritis nukentėjusiajam V. B., padarė jam muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje pakauÅ¡io pusėje, kairio smilkinio ir momens srityse, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inio dilbio srityje, abiejų alkÅ«nkaulių kÅ«no ir kairio alkÅ«nkaulio atvirÄ skeveldrinį lūžį su stipinkaulio galvutės iÅ¡nirimu, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir poodines kraujosruvas kairio kelio, kairio peties ir žasto, kairės akies vokų srityse - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .           Â

Be to, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, jog su A. Ž. 2007 metų gegužės 15 dienÄ apie

23 val. 30 min. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vytauto g. 53, Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje

įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir pažeidė nukentėjusiųjų N. U., R. K., K. J.,

T. M., D. A. ir kartu su jais buvusių R. D., A. M. teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ â€“ sutrikdė visuomenės rimtį: A. Ž. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų,

sudavė po vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ R. K. ir N. U., metė akmenį ir juo įskėlė K. J. automobilio

BMW318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklÄ , padarydamas K. J. 200 Lt turtinę žalÄ , o V.

P. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į K. J. automobilio BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines deÅ¡inės pusės dureles ir jas sugadino, padarydamas K. J. 300 Lt turtinę žalÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu K. J. į veidÄ , padarydamas jam pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ su kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos

gleivinėje - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į T. M. automobilio RENAULT 19 valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) priekines keleivio pusės dureles ir jas sugadino, padarydamas T. M. 300 Lt turtinę žalÄ .

Nuteistas V. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio dalį jo atžvilgiu dėl neteisėto asmens bÅ«sto neliečiamumo pažeidimo ir nesunkaus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir priimti naujÄ nuosprendį, konstatuojant, kad V.

P. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos arba, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Likusioje dalyje KaiÅ¡iadorių

rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendį pakeisti ir V. P. skirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su

realiu laisvės atėmimu.

Nuteistasis savo skunde nurodė, jog jis, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuria pripažintas kaltu dėl įsiveržimo į O. B. butÄ ir nesunkaus O. B. ir V. B. sveikatos sutrikdymo, nepadarė. Nuteistojo nuomone, situacija, apkaltinant jį nebÅ«tais veiksmais, susidarė dėl nekvalifikuotų teisėtvarkos organų veiksmų iÅ¡ kart po nusikaltimo, nesiimant priemonių patikrinti V. P. alibi, apklausti tiek jį, tiek nukentėjusiuosius, kas ir įtakojo tai, kad dėl spragų, įtarimas jam ikiteisminio tyrimo metu tikslinamas buvo tris kartus. Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, jog reikÅ¡minga ir tai, kad bylos tyrimas teisme vyko du kartus, bylÄ nagrinėjant dviem teisėjams ir nagrinėjimo baigtis skirtinga. PirmÄ jį kartÄ , atlikus visÄ teisminį tyrimÄ , po baigiamųjų kalbų, tyrimas buvo atnaujintas, byla buvo gražinta prokurorui, tačiau tyrime prijungus mažareikÅ¡mį epizodÄ , nesusijusį su byla, perraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ , byla buvo perduota teismui nagrinėti kitam teisėjui, kuris pakartojo teismo procesÄ ir priėmė nuosprendį. Nuteistojo nuomone, vadovaujantis BPK reikalavimais, teismas, perduodamas bylÄ prokurorui, turėjo paskelbti bylos nagrinėjime pertraukÄ , nustatant konkretų terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o gavus bylÄ atgal, toliau tęsti bylos nagrinėjimÄ ta pačia sudėtimi. Tokiu bÅ«du, susiklostė situacija, jog vienoje iÅ¡ bylų, kurioje kaltinamas, padaryta pertrauka ir byla nebaigta, kita, kurioje kaltinamas dėl to paties nusikaltimo baigta apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tuo buvo pažeisti teismo sudėties nekeičiamumo (BPK 223 str.) ir nagrinėjimo teisme nepertraukiamumo (BPK 243 str.) reikalavimai, kas galėjo įtakoti galutinį teismo sprendimÄ .

 Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigė, jog nuosprendis yra neteisėtas, kadangi surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltės, paskirtos bausmės nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, neaptariantis prieštaravimų, kurie liudija nuteistojo naudai. Teismas, kaip padariusiam

nusikalstamÄ veikÄ , nuteistojo kaltę grindžia tik liudytojo P. B. ir nukentėjusiųjų O. B. bei V. B. parodymais, pasak

kurių pastarieji atpažino kaltÄ jį asmenį nusikaltimo padarymo vietoje. Visi kiti parodymai yra iÅ¡vestiniai arba netinkami, kadangi nuteistasis ir nukentėjusieji buvo seniai pažįstami. Nuteistojo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojas P. B. neabejotinai nuteistojo atžvilgiu nusistatęs prieÅ¡iÅ¡kai ir dėl savo ankstyvesnių veiksmų turėjo pagrindo prisibijoti nuteistojo. Pirminiuose parodymuose liudytojas buvo nurodęs, kad įvykio vietoje nuteistojo nematė, tačiau atpažino balsÄ , o vėliau parodymus pakeitė. Å ių liudytojo parodymų pasikeitimo priežasčių teismas nesiaiÅ¡kino ir nuosprendyje neaptarė. Nukentėjusieji V. B. ir O. B. buvo apklausti tik po kelių dienų, neabejotinai jau pasimatę su savo sÅ«numi P. B.. Nukentėjusioji O. B. tiesiogiai įvardijo V. P., kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jos parodymų nuoseklumas vėliau nepasitvirtino, kuomet dėl liudytojo V. N. prisipažinimo dalyvavus nusikalstamoje veikoje, jau nurodė, nežinanti ar Å¡itas jÄ mušė, todėl nuosprendyje konstatuotas teiginys,

jog „nukentėjusysis V. B. taip pat nuosekliai tvirtino, kad atpažino jį mušantįjį – V. P.“, iš viso neatitiko

tikrovės.

Teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai buvo pasirinkti juos atrenkant, tendencingai siekiant pabrėžti kaltinimÄ . Gynybos versijÄ , kad V. P. įvykio naktį buvo kitoje vietoje, nepriklausomai nuo to, kad visi absoliučiai tiksliai nurodė, kÄ tÄ Å¡ventinį vakarÄ visi valgė bei aplinkybes dėl kurių jis negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, teismas atmetė, nurodydamas, kad tokius parodymus duoda V. P. artimi asmenys. Nuteistasis nurodė, jog jam negali bÅ«ti užkraunama įrodinėjamo pareiga, juo labiau paties nusikaltimo tyrimas. V. N. kaltės pripažinimas buvo viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių pirmÄ kart teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio V. P. atžvilgiu. BylÄ gražinus prokurorui, papildomi tyrimo veiksmai susidėjo tik iÅ¡ to, kad prokuroras kryptingai, ieÅ¡kodamas nesutapimų V. N. parodymuose, įtikinėjo pastarÄ jį atsisakyti savo parodymų. Nuosprendyje minimi V. N. parodymų prieÅ¡taravimai dėl jų neatitikimų įvykio aplinkybėms nėra esminiai ir neturi besÄ lygiÅ¡kai atitikti nukentėjusiųjų parodymus smulkmenose, juolab, kad ir pačių nukentėjusiųjų parodymuose dėl patirto streso įvykio metu gali bÅ«ti netikslumų. Teismas nuosprendyje akcentavo, jog prieÅ¡ prisipažinimÄ V. N. buvo skambinta iÅ¡

vieno V. P. pažįstamo S. Š. telefono, tačiau pastarasis apklaustas nebuvo, tačiau L. Ž. - V. N. draugė nurodė, kad jam

buvo primygtinai siÅ«loma prisiimti kaltę, tačiau neminėjo, kad tai buvo siÅ«loma padaryti už kitÄ Å¾mogų t.y. V. P..

Nuteistojo nuomone, įrodymai byloje buvo vertinami subjektyviai ir atsietai vienas nuo kito, teikiant pirmenybę nuteistajam nepalankiems įrodymams bei nemotyvuojant atmetant kitus. Dalies liudytojų parodymai neiÅ¡analizuoti, neatskleistas jų turinys. Tikėta prieÅ¡taringais parodymais, nekreipiant dėmesio į tai, kad asmenų, duodančių parodymus, santykiai prieÅ¡iÅ¡ki, o tai sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, žmona nedirba, jie yra jo iÅ¡laikomi, todėl teismas turėjo svarstyti galimybę taikyti BK 62 str.. Be to, teismas nors ir nenurodė jokių sunkinančių aplinkybių, skyrė du kartus didesnę laisvės atėmimo bausmę  nei prašė valstybės kaltintojas. O tai, nuteistojo manymu, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir tendencingumÄ jo atžvilgiu.

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, nukentėjusiųjų atstovÄ ir nukentėjusįjį, praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti,  sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. P. dėl pripažinimo kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 8 p., padarymu, apeliaciniu skundu nesutinka, o likusioje dalyje, praÅ¡o bausmę skirti nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistojo V. P. kaltės neigimas argumentuojamas tariamu teismo šališkumu ir tendencingumu, pasireiškiančiu vadovavimusi prieštaringais liudytojo

P. B., nukentėjusiųjų V. B. ir O. B. parodymais, netinkamu kitų liudytojų parodymų vertinimu bei baudžiamojo proceso pažeidimais, sprendžiant bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti  ir tolimesnio nagrinėjimo teisme klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai iÅ¡tyrė visus baudžiamosios bylos duomenis, pagrįstai dalies liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai, tai pagrindė nuosprendyje visapusiÅ¡ka įrodymų analize.

Nukentėjusiosios O. B. parodymais pagrįstai nustatyta, jog ji miegojo su anÅ«ku viename kambaryje ir  2006-12-23 naktį apie 3 val. iÅ¡girdo, kaip kažkas paskambino į buto duris. Durys buvo užrakintos. Ji, pažiÅ«rėjusi per durų „akutę“, pamatė už durų pirmÄ stovint „VyciokÄ â€œ- V. P., už jo – A. G. ir daugiau vaikinų. Ji paklausė, ko jie nori, ir iÅ¡girdo atsakant: „Atidaryk, kur tavo anÅ«kas“. Jai nespėjus nieko atsakyti, iÅ¡daužė duris, jos atsidarydamos sudavė jai į galvÄ . Laiptinėje degė Å¡viesa, durims atsidarius ji aiÅ¡kiai pamatė, kaip į butÄ Ä¯Ä—jo V. P. su pagaliu rankose. Jis

tuo pagaliu sudavė jai vienÄ kartÄ per galvÄ ir nuėjo į kambarį, kur miegojo V. B., pradėjo jį muÅ¡ti. V. B. rėkė,

klausė, kodėl jį muša. Po to, V. P. išėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji O. B. savo nurodytas įvykio aplinkybes parodė įvykio vietoje (T.1, b.l. 23-26).

Nukentėjusiojo V. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2006-12-23 naktį miegojo savo namuose, salone. Atsibudo nuo durų trenksmo. Jis suriko: “Mama, kas darosi?”, kėlėsi iÅ¡ lovos ir stojosi. Tuo metu jam trenkė strypu, jį daužė per galvÄ , pakaušį, rankas, smilkinį, kelį. Jam ėmė bėgti kraujas, jis klausė, kas čia darosi, kodėl jį daužo, bet jam niekas neatsakė, tik paklausė: „Kur tavo sÅ«nus?“. Jis atsakė: „Nežinau, ieÅ¡kokite kur norite, laukuose“. Kai jį mušė, Å¡viesa sklido nuo koridoriaus, iÅ¡ laiptinės bei pro langÄ , jis pamatė jį muÅ¡ančio asmens Å¡onÄ , matė, kad iÅ¡eidamas jis laikė rankoje strypÄ , buvo stambus vyras, o jam išėjus už durų pamatė ir jo raudonus kedus. IÅ¡ balso ir iÅ¡ eisenos jis pažino, kad tai buvo “Vyciokas” - V. P.. V. P. išėjo į koridorių, dar pažiÅ«rėjo į jo motinÄ , kuri buvo sukniubusi koridoriuje, ir nuėjo. V. P. išėjus jam ėmė svaigti galva ir jis atsisėdo ant lovos. Nuo sumuÅ¡imo jis gydėsi apie vienÄ mėnesį, nes buvo sulaužytos rankos, sužalotas kairės kojos kelis, prakirsta galva. V. P. pažinojo nuo mažens, nes jis augo Žiežmariuose.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T.1, b.l. 54-57) nustatyta, kad V. B. parodė kambarį ir lovÄ , kurioje miegojo, kaip bandė iÅ¡lipti iÅ¡ lovos ir kaip buvo muÅ¡amas, kaip rankomis prisidengė nuo smÅ«gių, kaip po suduotų smÅ«gių atsisėdo ant lovos ir

pamatė iÅ¡einančio “Vycioko” raudonos spalvos sportinį batÄ . Taip pat V. B. nurodė, kurioje vietoje stovėjo į butÄ Ä¯siveržęs

vaikinas ir paklausė: “Kur tavo sūnus?”, ir kad tuo metu jis pažino, jog tai – V. P..

Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolu (T. 2, b.l. 143-145) nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. pažino iš balso V.

P. kaip asmenį, 2006-12-23 3 val. jį sumušusį namuose metaliniu strypu.

Liudytojo P. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2006-12-23 apie 3 val. jis buvo namuose adresu (duomenys

neskelbtini) Kaišiadorių r. ir išgirdo skambutį į duris. Močiutė O. B. nuėjo prie durų ir pasiteiravo, kas ten. Iš koridoriaus

paklausė: “Kur sūnus?”. Jis iš balso atpažino, kad tai “Vyciokas” klausė: “Kur

sÅ«nus?”. Po to pasigirdo smÅ«gis į duris ir jas kažkas iÅ¡spyrė. Jis, Å¡okdamas iÅ¡ lovos ir bėgdamas slėptis, spėjo pamatyti įsiveržusio į butÄ asmens veidÄ ,

kuris buvo atsisukęs į jo kambarį. Jis matė, kad tai “Vyciokas” - V. P. įsiveržė į butÄ ir pasuko į tėvo kambarį. Jis

pasislėpė kambaryje už spintos, girdėjo, kaip muÅ¡a močiutę ir tėvÄ . “Vyciokas”, muÅ¡damas tėvÄ , teiravosi, kur sÅ«nus. Po to, kai sumušęs tėvÄ ir močiutę “Vyciokas” išėjo iÅ¡ buto, jis pažiÅ«rėjo per buto langÄ ir matė, kaip iÅ¡ laiptinės išėjo Å¡eÅ¡i vaikinai, tarp jų buvo ir “Vyciokas”.

           Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (T.1, b.l. 78-80) nustatyta, kad liudytojas P. B. atpažino V. P. kaip vaikinÄ , kurį vadina “Vycioku” ir kuris 2006-12-23 apie 3 val. nakties buvo

įsiveržęs į jo močiutės butÄ , sumušė močiutę ir jo tėvÄ . Jį atpažino iÅ¡ veido

bruožų bei nurodė, kad pažįsta nuo mažų dienų.Â

            Parodymų

patikrinimo vietoje protokolu (T.1,b.l. 81-85) nustatyta, kad liudytojas P. B. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių

r., bute parodė lovÄ , kurioje gulėjo, kai iÅ¡girdo skambutį ir beldimÄ Ä¯ duris, “VyciokÄ â€ sakant: “Kur tavo sÅ«nus?”, parodė, kaip lipdamas iÅ¡ lovos pro durų kampÄ pamatė, jog pas tėvÄ Ä¯ kambarį įbėgo V. P., kurioje vietoje tuo metu buvo V. P.. Jis taip pat parodė, kurioje vietoje pasislėpė, kur ir kaip rado gulinčius sumuÅ¡tus senelę O.

B. ir tėvÄ V. B., kai iÅ¡ buto buvo jau pasiÅ¡alinęs V. P..Â

Vertinant šiuos visus nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus matyti, jog jie yra kategoriški ir nuoseklūs viso proceso metu, o

taip pat ir patvirtinti apklausus teismo posėdyje nukentėjusįjį V. B. ir liudytojÄ P. B., nagrinėjant

nuteistojo V. P. skundÄ apeliacine tvarka. Atliktų procesinių veiksmų visumoje, duomenys vieni kitus papildo.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, tai, kad teismas nevertino nukentėjusiosios O. B. atpažinimo pagal nuotraukas, V. B. daiktų atpažinimo protokolų nėra aplinkybėmis, kuriais būtinai privalomai pirmosios instancijos teismas turėtų remtis, juolab, kaip ir patvirtino liudytoja apklausta tyrėja D. G., nukentėjusieji ir V. P. pažįstami buvo seniai.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog yra esminis prieÅ¡taravimas tarp liudytojo P. B. pirminių parodymų, kuriuose jis nurodė, kad nuteistojo nematė ir atpažino pagal balsÄ ir vėlesnių pakeistų parodymų, kurių nuteistasis neįvardija. Å ie nuteistojo

apeliacinio skundo teiginiai yra neatitinkantys minimų liudytojo P. B. parodymų ir klaidinantys teismÄ . Liudytojo P. B. 2006-12-23 apklausos protokole (T1 b.l. 73) jokių

duomenų apie tai, ar liudytojas matė ar nematė V. P. įsiveržusį į jų butÄ , nėra, kaip ir nebuvo tyrėjo užduota patikslinančio klausimo apie Å¡iÄ aplinkybę. Tai, kad liudytojas nurodė, kad jis iÅ¡ balso pažino, kad tai jaunuolis vardu Viktoras, savaime nepatvirtina skunde konstatuoto fakto, kad liudytojas įsiveržusio asmens nepamatė ar nematė, todėl skundo teiginys apie aplinkybes, kad yra esminiai prieÅ¡taravimai liudytojo P. B. parodymuose, neatitinka baudžiamojoje byloje esančių duomenų. LiudytojÄ P. B., apklausus ikiteisminiame tyrime 2007-01-04, apeliaciniame skunde ginčijama minėta aplinkybė, buvo pirmÄ kartÄ nustatyta ir parodymuose nurodyta,

kad liudytojas, iÅ¡spyrus V. P. buto duris, V. P. įsiveržimÄ Ä¯ butÄ pamatė ir supratęs, kad atėjo jo

sumušti, nedelsdamas pasislėpė už spintos (T1 b.l. 75).

Nukentėjusioji O. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriÅ¡kai nurodė atpažinusi į jų butÄ Ä¯siveržusį asmenį V. P.. NuteistÄ jį V. P., kitÄ asmenį -A. G. ji atpažino net gi per durų „akutę“. Nukentėjusiosios priminiuose parodymuose yra nuosekliai ir kategoriÅ¡kai nurodyta, jog V. P., su kuriuo kažkurį laiko tarpÄ kalbėjo per uždarytas duris, netrukus jas iÅ¡spyrė ir įsiveržęs su metaliniu strypu kirto jai į galvÄ dėl ko ji nukrito, pradėjo iÅ¡ prakirstos vietos bėgti

kraujas ir trumpam prarado sÄ monę, tačiau greit iÅ¡girdo rėkimÄ ir matė, kaip V. P. pribėgęs prie sÅ«naus V. B., jį

muÅ¡a. ( T1 b.l. 14, 15). Kaip matyti iÅ¡ skundo, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismo 2007-12-10 nutartimi buvo konstatuoti nukentėjusiosios O. B. parodymai V. N. atžvilgiu „nežinau ar Å¡itas mane mušė, buvo juodas asmuo...“. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik patvirtina nukentėjusiosios O. B. parodymų nuoseklumÄ , patvirtinant, kad jÄ mušė V. P., kadangi, kaip matyt iÅ¡ bylos duomenų, bÅ«tent V. P. buvo tamsių akių ir tamsių plaukų.

Nukentėjusiojo V. B. parodymuose taip pat jokių prieštaravimų ar abejonių dėl į jo namus įsiveržusio ir jį sumušusio asmens - V. P. - baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis V. P. atpažino ne tik iš išvaizdos, bet ir

apavo bei balso. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi ir liudytojos R. S. parodymais, kadangi jos parodymai tik patvirtino

nukentėjusiųjų aplankymo ligoninėje ir buvusių pokalbių apie įvykį aplinkybes.

Šie visi įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti ne pasirinktinai ar atsietai nuo baudžiamosios bylos duomenų visumos, bet kaip įrodymai labiausiai atitinkantys byloje surinktus duomenis ir nustatytas įvykio aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia teismo pripažintus V. P. gynybine versija dalies liudytojų parodymus, teisėjų kolegija taip pat juos laiko nepagrįstais ir neįtikinančiais. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo pareigÅ«no R. J. parodymų, kad tuo laiku buvo susiformavusi grupuotė – V. P., G., Ž., Å .. V. P. ir G. buvo grupuotės „verchai“, todėl teismo neįtikino ta aplinkybė, kad esant grupuočių susitikimui ar, kaip teigė liudytojai, galimoms muÅ¡tynėms, grupuotės lyderio elgesį galėjo įtakoti mama, paslėpdama buto raktÄ ar draugė. O tai, kad grupuotės lyderio kaltės perkėlimÄ autoritarinio paklusimo įtakoje kitiems, siekė įgyvendinti kiti grupuotės asmenys, yra neginčijamai nustatyta ir patvirtinta tiek liudytojo R. J., tiek S. Å ., tiek D. G. parodymais, tiek nepagrįsta ir alogiÅ¡ka liudytojo V. N. parodymų kaita. Be to, V.

N. parodymai - prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , buvo visiÅ¡kai pagrįstai atmesti, kadangi jo nurodomos veikos padarymo aplinkybės iÅ¡ esmės

neatitiko byloje nustatytų faktinių duomenų bei trijų asmenų – nukentėjusiųjų O. B., V. B., liudytojo P. B. parodymų.  Teisėjų kolegijos nuomone, visi įrodymai

byloje buvo išanalizuoti tinkamai ir motyvuotai, įvertinti įrodymų visete.

Atmestinas, kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nuteistojo V. P. atžvilgiu buvo šališkas ir tendencingas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai vienas iÅ¡ fundamentalių teisinės valstybės principų. Å io principo pažeidimas nagrinėjant bylÄ teisme – besÄ lygiÅ¡ka vada panaikinti priimtÄ sprendimÄ .

Teisės teorijoje teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas nėra aiÅ¡kiai suformuluotas. Kolegijos nuomone, Å¡aliÅ¡ku teismu visada turėtų bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai bylÄ nagrinėjo nors vienas iÅ¡ teisėjų kolegijos teisėjų, negalinčių dalyvauti

procese BPK 58 straipsnio numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje

byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti pilnai ir visapusiškai. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas yra tuomet, kai jis naudingas kuriai nors vienai iš proceso šalių ir teismas buvo tuo suinteresuotas.

Tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK reikalavimų pažeidimus, kurie nekelia abejonių dėl teismo objektyvumo arba bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡samumo, negali bÅ«ti pripažinti pagrindu apeliacine tvarka panaikinti nuosprendį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatÄ apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Byloje priimtas sprendimas pripažinti V.

P. kaltu paremtas nustatytais ir pagrįstais įrodymais, bausmė, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tyčinę kaltės formÄ , asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirta, artima pagal sankcijas numatytų bausmių vidurkiui, tinkama.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl teismo sudėties nekeičiamumo, proceso eigos pažeidimų, perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti perdavė ne dėl BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kas trukdo nagrinėti bylÄ , o baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus bei  atnaujinus teisminį nagrinėjimÄ prokuroro praÅ¡ymu dėl baudžiamojoje byloje buvusių prieÅ¡taravimų. Ikiteisminis tyrimas paÅ¡alinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimÄ , bylÄ teismui perduoda nagrinėti BPK 218 str. ir 220 str. nustatyta tvarka, t.y. su kaltinamuoju aktu. Tokiu atveju, baudžiamasis procesas byloje vykdomas iÅ¡ naujo, o bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ pagal savo kompetencijos ribas parenka baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo pirmininkas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nuteistojo V.

P. apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                   Arūnas

Paštuolis

Teisėjai                                                                     Â

                      Regina Majauskienė

   Â

                                                                                                      Arvydas

Stankus