a3524b96-3eab-423a-88b2-e6051ab69ef9 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-387-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05535-2011-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.3.                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo R. Z. nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. 2800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 3 d. R. Z. atžvilgiu nutraukta nenustačius jos veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasnustatė:R. Z. 2011-12-09 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011 m. gruodžio 8 d. apie 23.33 val.

Sausio 15-osios g. 18, Klaipėdoje, vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, nepasirinko Å¡oninio tarpo ir atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje, deÅ¡inėje pusėje sustojusį automobilį. Vairuotoja eismo įvykio vietoje atsisakė alkotesterio pagalba pasitikrinti savo girtumo laipsnį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 18, 132 punktų reikalavimus. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nustatęs, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų eismo įvykio, numatyto ATPK 127 str. 3 d., buvimo faktÄ ir R.

Z. kaltę, padarė iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad R. Z. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d., todėl 2012 m. balandžio 17 d. nutarimu Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė. Pažymėjo, kad R. Z. veika negali bÅ«ti kvalifikuota pagal ATPK 129 str., nes ji vairavo transporto priemonę turėdama vairuotojo pažymėjimÄ . Nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai paprašė R. Z. pasitikrinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu, tačiau ji to nepadarė.

Nors R. Z. teigia, jog tikrintis atsisakė dėl to, kad policijos pareigÅ«nai prie jos akių nepakeitė alkotesterio antgalio, tačiau tokie pažeidėjos paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Liudytojas M. B. paaiÅ¡kino, kad R. Z. akivaizdžiai buvo neblaivi ir tikrai matė iÅ¡pakuojamÄ ir uždedamÄ naujÄ antgalį. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas M. B., dirbantis policijos pareigÅ«nu, bÅ«tų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus ar bÅ«tų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigÅ«no nurodytais faktais.

Å iuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad R. Z. neblaivumo patikrinimas nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl pačios R. Z. iÅ¡reikÅ¡tos valios nesitikrinti. Tokia R. Z. veika visiÅ¡kai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumÄ požymius, todėl darytina iÅ¡vada, kad R. Z. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d. Už Å¡io pažeidimo padarymÄ teismas R. Z. skyrė 2800 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Apeliaciniu skundu R. Z. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimÄ dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ jos atžvilgiu pagal ATPK 126 str. 4 d., nutraukti nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, jog teismas suklydo netinkamai įvertinęs liudytojų parodymus ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., paskirti R.

Z. 2800 Lt baudÄ ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 metams ir 8 mėnesiams. Su tokiu sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų: Teismas teisingai konstatuoja, kad pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros policijos pareigÅ«nai privalo esant dviem sÄ lygoms:

1) kai objektyviai negali atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis;

2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (LVAT byla Nr. N16-1085/2007). Neblaivumo patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nėra galimybės patikrinti jo neblaivumÄ , inkriminuojant šį pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto keliÄ neblaivumo nustatymui (LVAT byla Nr. N1-1040/2006). Kadangi antros sÄ lygos Å¡iuo atveju nebuvo, detaliau iÅ¡nagrinėtina pirma sÄ lyga, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai paprašė jos pasitikrinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu, tačiau ji to nepadarė.

Nors ji teigia, jog tikrintis atsisakė dėl to, kad policijos pareigÅ«nai prie jos akių nepakeitė alkotesterio antgalio, tačiau tokie pažeidėjos paaiÅ¡kinimai įvertinti kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pirma reikia įvertinti, ar toks asmens atsisakymas bÅ«tų vertintinas kaip pagrįstas atsisakymas tikrintis neblaivumÄ alkoholio matuokliu. Ar privalo asmuo imti į burnÄ nežinia iÅ¡ kur iÅ¡trauktÄ daiktÄ ? Ar gali pareigÅ«nas atlikti vairuotojo tikrinimÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis neturint (nepakeitus) vienkartinio antgalio? Akivaizdu, kad nepakeitus vienkartinio antgalio ant specialios techninės priemonės neblaivumui nustatyti Å¡i speciali priemonė negali bÅ«ti laikoma tinkamai paruoÅ¡ta tikrinimui.

Versti asmenį nustatyti neblaivumÄ alkoholio matuokliu, kurio vienkartinis antgalis nebuvo pakeistas jam matant, turėtų bÅ«ti vertintinas kaip tikrinamo asmens teisių pažeidimas, o atsisakymas pasitikrinti tokiu atveju pripažintinas atsisakymu dėl objektyvių priežasčių, todėl pareigÅ«nai privalėjo jÄ pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Teismas jos paaiÅ¡kinimus įvertintino kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Tai akivaizdu, kad nekaltas asmuo siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Vienas iÅ¡ esminių žmogaus bruožų yra siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Žmogus siekia iÅ¡vengti atsakomybės visada, nepriklausomai nuo tuo, ar kaltas jis, ar ne.

Kaltam asmeniui lengviau susitaikyti su jam taikyta atsakomybe. Tačiau Å¡is visiems žinomas žmogiÅ¡kasis faktorius nesuponavo ABTÄ® 57 str. 2 d. pakeitimo. Å is įstatymas pripažįsta proceso Å¡alies (tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) paaiÅ¡kinimus tinkamais įrodymais. Nustatant, ar pareigÅ«nas uždėjo naujÄ antgalį ant alkoholio matuoklio, teismas vadovavosi liudytojo M. B. paaiÅ¡kinimais, kad R. Z. akivaizdžiai buvo neblaivi ir tikrai matė iÅ¡pakuojamÄ ir uždedamÄ naujÄ antgalį.

Ir tuo, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas M. B., dirbantis policijos pareigÅ«nu, bÅ«tų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus ar bÅ«tų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigÅ«no nurodytais faktais. Liudytojas M. B. - tai tas pareigÅ«nas, kuris siÅ«lė jai nustatyti neblaivumÄ nepakeitus antgalio. Jis privalėjo pakeisti antgalį jai matant, o jei ji nematė, jos praÅ¡ymu pakeisti dar kartÄ jai matant. Vietoj to, kad iÅ¡sklaidytų jos abejones dėl vienkartinio antgalio, į jos praÅ¡ymÄ Å¡is pareigÅ«nas atsakė, kad nieko jis nekeis, nes antgaliai yra brangÅ«s. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė jos teises ir akivaizdžiai demonstravo nepagarbÄ jai.

Teismas nepagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jis netinkamai įvykdė savo pareigas, o teisme duodamas parodymus galėjo būti neobjektyvus siekiant išvengti atsakomybės. M. B. vykdydamas savo pareigas, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660 dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 110 punktu, privalėjo išaiškinti jai jos teises ir jos veiksmų galimas pasekmes. Tačiau šios pareigos minėtas pareigūnas taip pat neįvykdė.

Vadovaujantis 2002 m. gruodžio 24 d Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660 dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 116 punktu, patruliui draudžiama kiÅ¡tis į privačius asmeninius ginčus. Tačiau M. B. nepaisant draudimo įsikiÅ¡o į konfliktÄ tarp jos ir V. T.. Atsisakiusi tikrintis neblaivumÄ alkoholio matuokliu kol nebus pakeistas antgalis, ji nuėjo prie savo automobilio. V. T. priėjęs pradėjo jÄ Ä¯kalbinėti pasitikrinti neblaivumÄ be antgalio. Jo žodžiai jÄ taip pat įžeidė ir tarp jų įsiplieskė konfliktas.

Konflikto metu iÅ¡ nugaros prie jos priėjo M. B. ir pradėjo jÄ už rankos kažkur tai tempti. Kelis kartus ji jo paprašė jos netampyti, tačiau jis nesiliovė ir suplėšė jos megztinį. Matydama tokiÄ nepagarbÄ suprato, kad vienintelis bÅ«das jai įrodyti, jog yra blaivi, kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«rÄ ir savo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Tuo motyvuota apsisuko ir pradėjo eiti link Raudonojo Kryžiaus ligoninės, tačiau spėjo pereiti gatvę, kai jÄ pasivijo pareigÅ«nai ir pradėjo laužti rankas, paguldė ant žemės. Po kelių minučių atvyko kitas ekipažas, kuris jÄ iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ .

Tokiais veiksmais M. B. ne tik netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė jos teises ir, objektyviai negalėdamas atlikti jos tikrinimo neblaivumui nustatyti specialiosiomis techninėmis priemonėmis, nepristatė jos į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros, bet ir padarė viskÄ , kad ji negalėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte numatyta teise „nesutikus tikrintis kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas savo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ â€œ, nes policijos komisariate buvo laikoma iki ketvirtos valandos ryto.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas M. B., dirbantis policijos pareigÅ«nu, bÅ«tų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus ar bÅ«tų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigÅ«no nurodytais faktais. Tokios aplinkybės faktiÅ¡kai yra. Teismas prieÅ¡ apklausdamas liudytojÄ M. B. neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokiuose santykiuose liudytojas yra su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. M. B. teismui nepranešė, kad pagal jo praneÅ¡imÄ jai yra iÅ¡kelta administracinė byla dėl pareigÅ«no įžeidimo.

Jai Å¡i aplinkybė tapo žinoma vėliau, nes minėta byla buvo iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant. M. B. davė parodymus Å¡ioje byloje laikydamas pyktį ant jos, nes konflikto metu matomai ji yra jį žodžiu įžeidusi. Todėl teismas neteisingai nusprendė, jog M. B., dirbantis policijos pareigÅ«nu, nebuvo suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus prieÅ¡ jÄ . Teismas nutarime teigia, kad konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimÄ atlikti.

Byloje yra nustatyta tik tai, kad ji nesutiko tikrintis neblaivumo įvykio vietoje alkoholio matuokliu, tačiau ji niekad neatsisakė medicininės apžiÅ«ros ir maža to, pati ketino nuvykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai. Asmens nesutikimas tikrintis yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte. Ä®statymai ir poįstatyminiai aktai numato tris bÅ«dus neblaivumui nustatyti:

1) alkoholio matuokliu eismo įvykio vietoje;

2) pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros;

3) transporto priemonės vairuotojui pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . IÅ¡ trijų galimybių ji dėl objektyvių priežasčių atsisakė tik pirmos. Antras bÅ«das blaivumui nustatyti jai nebuvo pasiÅ«lytas. Trečiu bÅ«du įrodyti savo blaivumÄ jai neleido pasinaudoti be jokio teisinio pagrindo sulaikydami jÄ . Apibendrindama aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes nurodo, kad teismas neteisingai vertino M. B. klaidinančius parodymus kaip vienintelius teisingus Å¡ioje byloje nustatant įvykių eigÄ dėl vienkartinio antgalio pakeitimo ant alkoholio matuoklio.

M. B. buvo suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už netinkamai atliktas jam pavestas pareigas ir kerÅ¡taudamas jai už įžeidimÄ . Be jos paaiÅ¡kinimų dėl antgalio keitimo byloje buvo apklaustas V. T., kuris paliudijo, kad kaip buvo keičiamas antgalis ir ar jis buvo pakeistas, niekas nematė, nes M. B. alkoholio matuoklį paruošė savo tarnybiniame automobilyje tuo metu, kai visi įvykio dalyviai buvo lauke. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir kitas pareigÅ«nas R. C., kuris stovėjo Å¡alia V.

T. ir nematė, kada ir kaip M. B. keitė antgalį. R. C. prisiminė, kad policijos komisariate, kai buvo siÅ«loma antrÄ kartÄ atlikti patikrinimÄ blaivumui nustatyti, buvo įrengtos vaizdo kameros. Jis paaiÅ¡kino, kad jis nematė, ar policijos komisariate buvo pakeistas antgalis, tačiau vaizdo įraÅ¡uose turėtų bÅ«ti viskas užfiksuota. Deja, tačiau vaizdo įraÅ¡ai, kurie galėjo patvirtinti jos paaiÅ¡kinimus ir įrodyti pareigÅ«nų pažeidimus atliekant neblaivumo patikrinimÄ , dėl neaiÅ¡kių priežasčių nebuvo iÅ¡saugoti.

Å ie neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti vertintini jos naudai. Prielaidomis pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ negalima, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad policijos pareigÅ«nas tinkamai atliko savo pareigas ir prieÅ¡ siÅ«lydamas alkoholio matuokliu nustatyti blaivumÄ jai matant pakeitė matuoklio antgalį, laikytina, jog ji dėl objektyvių priežasčių pagrįstai atsisakė tikrintis alkoholio matuokliu neblaivumÄ .

Esant tokioms aplinkybėms pareigÅ«nai privalėjo pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros ir/arba netrukdyti jam įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte numatytas teises. Todėl administracinėje byloje liko neįrodyta, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., todėl jos atžvilgiu Å¡ioje dalyje administracinė byla nutrauktina, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinis skundas netenkintinas.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo R. Z. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d., nenustačius jos veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties, nėra, apeliantė nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria ji administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 126 str. 4 d. už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ , todėl apeliacinis teismas dėl to ir pasisako. ATPK 126 str. 4 d. inter alia įtvirtinta administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimÄ .

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. Z. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtÄ pažeidimÄ iÅ¡ esmės argumentuodama tuo, kad ji savo neblaivumÄ tikrintis atsisakė pagrįstai dėl objektyvių priežasčių, kadangi jai matant ir praÅ¡ant nebuvo pakeistas alkoholio matuoklio antgalis, todėl esant tokioms aplinkybėms pareigÅ«nai privalėjo pristatyti jÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl medicininės apžiÅ«ros atlikimo ir/arba netrukdyti jai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte numatytos teisės kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ praÅ¡ant savo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. Z. padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Å io pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Inkriminuojant tokį pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto keliÄ neblaivumo nustatymui.

Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ (apsisprendimÄ ) nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).

Apeliantė R. Z. neneigia, kad atsisakė tikrintis savo neblaivumÄ , tačiau teigia, jog jos atsisakymas buvo sÄ lygotas objektyvių priežasčių, t.y. policijos pareigÅ«nas jai matant ir praÅ¡ant nepakeitė alkotesterio matuoklio antgalio. Tokius apeliantės argumentus paneigia liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. teismo posėdžio metu (b.l. 30-31) duoti parodymai, jog papraÅ¡ius R. Z. pasitikrinti neblaivumÄ , pastaroji tai padaryti atsisakė. Jis neblaivumÄ pasiÅ«lė pasitikrinti alkotesteriu. Viskas buvo paruoÅ¡ta, buvo pakeistas naujas antgalis.

Antgaliai bÅ«na supakuoti, o iÅ¡pakuojami prie žmogaus. IÅ¡pakuojant antgalį ta pusė, kuri kiÅ¡asi į burnÄ , paliekama nepakuota, kad neliestų jo su rankomis. Pažeidėja tikrai matė, kad antgalis naujas ir iÅ¡pakuojamas. R. Z. alkotesterį norėjo pasiimti į savo rankas, tačiau kadangi aparatas brangus, jis į rankas kitiems asmenims neduodamas. Pažeidėja ir policijos komisariate atsisakė tikrintis girtumÄ . Policijos komisariate vėl buvo iÅ¡pakuotas naujas antgalis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R.

Z. kalta pagal ATPK 126 str. 4 d., rėmėsi Å¡iais liudytojo M. B. parodymais, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas M. B., dirbantis policijos pareigÅ«nu, bÅ«tų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus ar bÅ«tų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigÅ«no nurodytais faktais. Apeliaciniame skunde R. Z. nurodo, jog, jos manymu, minėtas liudytojas buvo suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už netinkamai atliktas jam pavestas pareigas (privalėjo pakeisti antgalį jai matant, o jei ji nematė, jos praÅ¡ymu pakeisti dar kartÄ jai matant; objektyviai negalėdamas atlikti jos neblaivumo patikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, nepristatė jos į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , taip pat padarė viskÄ , kad ji negalėtų pati kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydama savo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ ; privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jai jos teises ir jos veiksmų galimas pasekmes; privalėjo nesikiÅ¡ti į privatų jos ir V.

T. konfliktÄ ) ir kerÅ¡taudamas jai už įžeidimÄ (pagal pareigÅ«no M. B. praneÅ¡imÄ jai iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pareigÅ«no įžeidimo). Tačiau apeliacinis teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, su tokiu apeliantės argumentu sutikti negali. Visų pirma apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantė klaidingai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad byla, kurioje ji buvo nubausta už keikimÄ si necenzÅ«riniais žodžiais policijos pareigÅ«nų atžvilgiu ir reikalavimo nutraukti neteisėtÄ veikÄ nevykdymÄ , buvo iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog minėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-1241-526/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gauta 2012-03-16, teismo šaukimai nagrinėjamos bylos dalyviams išsiųsti 2012-03-21, o pirmasis teismo posėdis įvyko 2012-03-30. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje, nagrinėtoje Klaipėdos rajono apylinkės teisme, teismo posėdis vyko dar ir 2012-04-04. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimo (b.l. 54-55) matyti, jog teismo posėdyje R.

Z. dalyvavo ir davė parodymus. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, jog Klaipėdos rajono apylinkės apylinkės teisme nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , dėl kurios paduotas apeliacinis skundas, apeliantei buvo žinoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar ir kita administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje liudytoju yra policijos pareigÅ«nas M. B., tačiau Å¡ios aplinkybės ir pati pažeidėja Klaipėdos rajono apylinkės teismui nenurodė. Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-1241-526/2012 buvo pradėta policijos pareigÅ«no M.

B. iniciatyva. Tokių duomenų apeliaciniam teismui nepateikė ir apeliantė. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b.l. 7, 8) matyti, jog 2011-12-08 23.40 val. necenzūrinius žodžius R. Z. vartojo tiek policijos pareigūno M. B., tiek policijos pareigūno R. C. atžvilgiu. Policijos pareigūnas M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1241-526/2012 buvo apklaustas ne kaip nukentėjusysis, o kaip liudytojas. Minėtoje byloje R. Z. nubausta ne konkrečiai už policijos pareigūno M.

B. įžeidimÄ , o už tai, kad keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais policijos pareigÅ«nų atžvilgiu ir nevykdė reikalavimų nutraukti neteisėtÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nas M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1241-526/2012 buvo apklaustas liudytoju ir davė nepalankius R. Z. parodymus, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog policijos pareigÅ«nas M. B. yra suinteresuotas melagingu R. Z. apkaltinimu dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ .

Iš byloje esančio pirminio policijos pareigūno M. B. paaiškinimo – tarnybinio pranešimo (b.l.

8) matyti, jog paprašius R. Z. papūsti į alkotesterį, pastaroji tai padaryti atsisakė, išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo bėgti. Sulaikyta R. Z. priešinosi, nevykdė teisėtų jo reikalavimų nusiraminti, atvesta prie tarnybinio automobilio toliau garsiai šnekėjo, jį įžeidžiamai pavadino necenzūriniu žodžiu. Tokias pačias įvykio aplinkybes tarnybiniame pranešime (b.l.

7) nurodė ir policijos pareigÅ«nas R. C., t.y., jog jo kolega R. Z. nusivedė į tarnybinį automobilį, kad alkotesterio pagalba pastaroji pasitikrintų dėl alkoholio. Tačiau ji vengė atlikti alkoholio testÄ ir iÅ¡lipusi iÅ¡ tarnybinio automobilio pradėjo bėgti. Pasivijus R. Z., ji ėmė prieÅ¡intis, ėmė įžeidinėti juos necenzÅ«riniais žodžiais. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l.

31) liudytojas R. C. taip pat parodė, jog pažeidėja vengė tikrintis girtumÄ , pradėjo lakstyti, jis pradėjo jÄ gaudyti. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas L. P. savo paaiÅ¡kinime (b.l.

9) taip pat pažymėjo, jog atvažiavus policijos pareigÅ«nams R. Z. ėmė draskytis, bėgti nuo policininkų, kad nereikėtų tikrintis girtumo, ir isterikuoti. IÅ¡ byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimo (b.l. 54-54), kuriuo R. Z. nubausta pagal ATPK 187 str. 2 d., matyti, jog liudytojas M. B. nurodė, kadangi nuo R. Z. sklido alkoholio kvapas ir akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, buvo papraÅ¡yta pasitikrinti girtumÄ , tačiau tai padaryti vairuotoja atsisakė, pradėjo isterikuoti ir necenzÅ«riniais žodžiais jį įžeidinėti.

IÅ¡ aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog po to, kai R. Z. buvo papraÅ¡yta pasitikrinti neblaivumÄ , pastaroji ėmė bėgti nuo policijos pareigÅ«nų, o sulaikyta - jų atžvilgiu ėmė vartoti necenzÅ«rinius žodžius ir prieÅ¡intis. Kadangi Å¡ios faktinės įvykio aplinkybės nustatytos remiantis ne vien liudytojo M. B. parodymais, bet ir liudytojų R. C. bei L. P. paaiÅ¡kinimais, ir jų parodymai tarpusavyje sutampa, negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad liudytojas M.

B. yra suinteresuotas Å¡ia bylos baigtimi ir melagingai jÄ apkalba.Apeliantė, ginčydama savo kaltę dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , remiasi liudytojo V. T. parodymais, kuris teisiamojo posėdžio metu (b.l. 40-41) parodė, jog pareigÅ«nas iÅ¡ už maÅ¡inos baltomis pirÅ¡tinėmis parsinešė alkotesterį, buvo R. Z. siÅ«loma pasitikrinti girtumÄ , jie visi stovėjo Å¡alia, R. Z. nepÅ«tė, prašė pakeisti kiÅ¡tukÄ . Policijos pareigÅ«nas nuėjo į maÅ¡inÄ iÅ¡ kitos pusės ir atgal parėjo su baltomis pirÅ¡tinėmis ir alkotesteriu, jei ir keitė pareigÅ«nas tÄ kiÅ¡tukÄ , niekas negalėjo matyti.

Tačiau Å¡ios liudytojo V. T. teismo posėdžio metu nurodytos įvykio aplinkybės, kad R. Z. blaivumÄ tikrintis buvo pasiÅ«lyta lauke, prieÅ¡tarauja pirminiuose policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimuose – tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotoms įvykio aplinkybėms. Nors teismo posėdžio metu (b.l. 30-31) apklausiamas liudytojas M. B. negalėjo nurodyti, ar siÅ«lant pasitikrinti neblaivumÄ R. Z. sėdėjo tarnybinio automobilio gale, ar stovėjo Å¡alia automobilio, tiek policijos pareigÅ«no R.

C. tarnybiniame pranešime (b.l. 7), tiek policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime (b.l.

8) užfiksuota, jog R. Z. blaivumo patikrinimui buvo nuvesta į tarnybinį automobilį, o atsisakiusi tai padaryti, iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir ėmė bėgti. Apeliacinio teismo vertinimu, liudytojo M. B. negalėjimÄ teismo posėdžio metu prisiminti, kur R. Z. buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ , įtakojo praėjęs laikotarpis (daugiau kaip trys mėnesiai) nuo įvykio iki jo apklausos teismo posėdžio metu, todėl Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo abejoti jo nurodytomis aplinkybėmis, kurias jis iÅ¡dėstė iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime, t.y., kad pasitikrinti neblaivumÄ R. Z. buvo pasiÅ«lyta jai esant tarnybiniame automobilyje. Nepagrįstai apeliantė skunde nurodo, jog liudytojo V. T. nurodytas aplinkybes patvirtino pareigÅ«nas R. C., kuris neva stovėjo Å¡alia V. T. ir nematė, kada ir kaip M. B. keitė antgalį. Teismo posėdžio metu (b.l.

31) liudytojas R. C. nurodė, kad kol jis braižė įvykio schemÄ (byloje esanti eismo įvykio vietos schema, b.l. 11, patvirtina, jog schemÄ sudarė R. C.), kolega davė pÅ«sti R. Z. į alkotesterį. IÅ¡ Å¡ių liudytojo R. C. parodymų matyti, jog tuo metu, kai policijos pareigÅ«nas M. B. bandė patikrinti R. Z. neblaivumÄ , jo Å¡alia jų nebuvo, todėl jo parodymai niekaip nepatvirtina liudytojo V. T. teismo posėdžio metu duotų parodymų. O tokių, anot apeliantės, liudytojų R. C. parodymų, kad jis nematė, kada ir kaip M.

B. keitė alkotesterio matuoklio antgalį, nepatvirtina jokia bylos medžiaga, tokie liudytojo parodymai teismo posėdžio protokole neužfiksuoti. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į liudytojo V. T. tarpusavio santykius su R. Z. – jie yra pažįstami, aptartus liudytojo V. T. parodymus vertina kritiškai. Kritiškai jie vertintini dar ir todėl, kad tokių jo parodymų jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Šie liudytojo V. T. parodymai laikytini siekiu padėti R. Z. išvengti administracinės atsakomybės. R.

Z. sÄ moningÄ vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ Ä¯rodo dar ir ta aplinkybė, jog tai padaryti ji atsisakė ir antrÄ kartÄ , t.y. bÅ«dama policijos komisariate. Teismo posėdžio metu (b.l. 30-31) liudytojas M. B. parodė, jog ir policijos komisariate pažeidėja atsisakė tikrintis girtumÄ . Liudytojas R. C. teismo posėdžio metu (b.l.

30) parodė, jog poskyryje R. Z. sakė: „kvieskite komisarÄ , tada ji pÅ«s“. Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu (b.l. 40-41) taip pat parodė, jog R. Z. bÅ«vo pasiÅ«lyta pÅ«sti į alkotesterį ir policijos nuovadoje, tačiau R. Z. sakė: „tegul ateina virÅ¡ininkas, tada ji pÅ«s į alkotesterį“. IÅ¡ Å¡ių aptartų liudytojų parodymų matyti, jog bÅ«dama policijos komisariate R. Z. iÅ¡kėlė sÄ lygÄ , kuriai esant ji pasitikrins savo neblaivumÄ , t.y. pareikalavo iÅ¡kviesti policijos komisariato virÅ¡ininkÄ .

Tačiau pabrėžtina, jog nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato sÄ lygos, kad asmens neblaivumas tikrinimas tik dalyvaujant policijos komisariato virÅ¡ininkui. Apeliacinis teismas laiko, jog R. Z., reikÅ¡dama tokius visiÅ¡kai nepagrįstus savo reikalavimus, piktybiÅ¡kai ir sÄ moningai vengė tikrintis neblaivumÄ , nors galimybė tokį patikrinimÄ atlikti buvo. VisiÅ¡kai nepagrįstai apeliantė skunde teigia, jog policijos komisariato vaizdo įraÅ¡ai, kurie galėjo patvirtinti jos paaiÅ¡kinimus ir įrodyti pareigÅ«nų pažeidimus atliekant neblaivumo patikrinimÄ , dėl neaiÅ¡kių priežasčių nebuvo iÅ¡saugoti.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Klaipėdos miesto 1 policijos komisariatÄ dėl vaizdo įraÅ¡o, susijusio su nagrinėjama byla, pateikimo (b.l. 34), tačiau buvo gautas atsakymas (b.l. 38), jog vaizdo įraÅ¡as saugomas tik vienÄ mėnesį, todėl jo pateikti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai negalima sutikti, jog vaizdo įraÅ¡as nebuvo iÅ¡saugotas dėl neaiÅ¡kių priežasčių, kadangi visi vaizdo įraÅ¡ai policijos komisariate saugomi tik vienÄ mėnesį.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl R. Z. kaltės padaryti. Apeliaciniame skunde R. Z. nurodo, jog įvykio metu neva tarp jos ir liudytojo V. T. kilo asmeninis konfliktas, o policijos pareigÅ«nas M.

B., nepaisydamas 2002 m. gruodžio 24 d Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymo Nr. 660 dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 116 punkto, kuris draudžia patruliui kiÅ¡tis į privačius asmeninius ginčus, įsikiÅ¡o į ginÄÄ tarp jos ir V. T., priėjęs iÅ¡ nugaros prie jos M. B. pradėjo jÄ už rankos kažkur tempti. Apeliacinis teismas pažymi, jog tokių aplinkybių, kad tarp R. Z. ir liudytojo V. T. įvykio metu bÅ«tų kilęs konfliktas, nei vienas liudytojas nenurodė, to nenurodė ir liudytojas V.

T. apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 40-41). Be to, net ir tuo atveju, jei tarp R. Z. ir liudytojo V. T. bÅ«tų įvykęs konfliktas, policijos pareigÅ«nas, bandydamas tokį konfliktÄ nutraukti, bÅ«tų elgęsis tinkamai ir teisėtai, kadangi konflikto dalyviai buvo vieÅ¡oje vietoje, kurioje tvarkÄ palaiko policijos pareigÅ«nai, ir bet kokie, net ir asmeniniai konfliktai, kurie pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, vieÅ¡oje vietoje draudžiami. Apeliacinis teismas netiki apeliantės versija, jog ji pati ketino nuvykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai, tačiau neva kai pradėjo eiti link Raudonojo Kryžiaus ligoninės, spėjo pereiti tik gatvę, jÄ pasivijo pareigÅ«nai, pradėjo laužti rankas ir paguldė ant žemės. Å iÄ apeliantės versijÄ visiÅ¡kai paneigia ne tik policijos pareigÅ«nų M.

B. ir R. C. tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b.l. 5, 7, 8) užfiksuotos įvykio aplinkybės, tiek teismo posėdžio metu (b.l. 30-31) duoti parodymai, kad papraÅ¡yta pasitikrinti girtumÄ , tai padaryti R. Z. atsisakė, elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, pradėjo lakstyti po gatvę, bet ir įvykio vietoje buvusių ir įvykį tiesiogiai stebėjusių liudytojų L. P., M. M. ir policijos pareigÅ«no M. Å . parodymai. Liudytojas L. P. savo paaiÅ¡kinime (b.l.

9) nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams R. Z. pradėjo draskytis, bėgti nuo policininkų, isterikuoti, pakrito ant žemės, toliau draskėsi, šaukė. Liudytoja M. M. savo pirminiame paaiškinime (b.l.

10) taip pat parodė, jog vairuotoja elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, bėgiojo, lakstė, rėkavo. Policijos pareigÅ«nai turėjo jÄ gaudyti ir tramdyti. Tokius savo parodymus liudytoja M. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu (b.l.

21) parodydama, kad moteris bėgiojo, ant žemės krito, pareigÅ«nai jÄ gaudė. Liudytojas M. Å . savo tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.

6) nurodė, jog moteriškė aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, muistėsi, bandė bėgti. Teismo posėdyje (b.l.

21) jis parodė, jog kai nuvažiavo į įvykio vietÄ , pažeidėja buvo ant žemės, pareigÅ«nas jÄ laikė, ji spardėsi, muistėsi. Å ie aptarti liudytojų parodymai jokiu bÅ«du neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog taip elgdamasi R. Z. ketino savo iniciatyva vykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktÄ policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ privalo pristatyti vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog objektyvios galimybės atlikti R. Z. neblaivumo patikrinimÄ buvo, o ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, pareigÅ«nams nekilo pareiga pristatyti jÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Ir nors apeliantė teigia, jog ji niekada neatsisakė medicininės apžiÅ«ros, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ant jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ ir neÅ¡alina jo administracinės atsakomybės (LVAT nutartys bylose Nr. N5-393/2007;

Nr. N444-1686/2009). Remiantis aptartų įrodymų visuma, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog R. Z. parodymai, kad ji tikrintis neblaivumÄ atsisakė dėl to, kad policijos pareigÅ«nai prie jos akių nepakeitė alkotesterio antgalio, vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Apeliacinis teismas laiko, jog policijos pareigÅ«nai tinkamai atliko savo pareigas, o R. Z., atsisakydama pasitikrinti savo neblaivumÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:R. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas Linas Pauliukėnas