2019-12-18 Nr. AB-24007-3-62-3-00800-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1506-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00800-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., R. J., B. A. J., A. B., J. G. ir J. V. (M. V. teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J., R. J., B. A. J., A. B., J. G., J. V. (M. V. teisių perėmėja) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. J., R. J., B. A. J., A. B., J. G. ir J. V. (M. V. teisių perėmėja) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 8SD-6852-(14.8.94.); 2) panaikinti NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1089-17.5; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl J. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos valstybės išperkamos žemės, esančios Kauno miesto teritorijoje, Kauno marių regioniniame parke, 2,75 ha vertės paskaičiavimo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad atsakovas iš viso neapskaičiavo J. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos valstybės išperkamos 2,75 ha žemės, esančios Kauno miesto teritorijoje, Kauno marių regioniniame parke, vertės. Pagal Valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo metodiką, kadangi valstybės išperkama žemė yra Kauno miesto teritorijoje, t. y. Kauno marių regioniniame parke, jos vertė turi būti skaičiuojama įvertinus šios metodikos 1.7.3. ir 1.7.4. punktuose numatytus priedus (koeficientus) ir bazinė žemės sklypo vertė padauginta iš šių pataisos koeficientų: pataisos koeficiento teritorijos socialiniam – gamybiniam potencialui, apskaičiuoto pagal šios metodikos 6 punktą – 8; ribojasi su magistraliniu keliu Vilnius – Kaunas (88 km) – koeficientas 2; yra Kauno marių regioniniame parke (rekreacinės paskirties) – koeficientas 3.

3. Atsakovas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir iki šiol nepateikė naujo J. J. turėtos grąžintinos žemės vertės paskaičiavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdo tiesioginių pareigų ir iš naujo neapskaičiuoja ginčo žemės sklypo (2,75 ha) vertės. Pareiškėjai, remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo, nurodė, kad pareiškėjams žemės nuosavybės atstatymas vyksta nuo 1991 m., atsakovo pateikiami vienas kitam prieštaraujantys dokumentai, kiekvienam pareiškėjui pateikti skirtingi paskaičiavimai, pateikti keli sprendimai tai pačiai valstybės išperkamai žemei, todėl sunku susigaudyti, kuris dokumentas yra galiojantis, kuris – negaliojantis, todėl didelė dalis išperkamos žemės vertės paskaičiavimo dokumentų yra neteisėti ir nepagrįsti.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai NŽT Kauno miesto skyriui 2016 m. spalio 25 d. pateikė prašymą, kuriuo išreiškė pageidavimą vietoj piniginės kompensacijos gauti lygiavertį miško sklypą bei prašė ištaisyti klaidą apskaičiuojant A. J. ir jiems visiems grąžintinos žemės vertę, o iš naujo atlikus paskaičiavimą, jiems išmokėti skirtumą. NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 8SD-6852-(14.8.94.) pareiškėjams nurodė, jog jų prašymas netenkinamas, kadangi nuosavybės teisės pretendentas į ginčo žemės sklypą yra atkurtos ir pakeisti valstybės išperkamos žemės vertę pagal pareiškėjų atliktus paskaičiavimus nėra teisinio pagrindo.

6. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros visų pretendentų į J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę Pažaislio vlsč., Neveronių k., Kauno miesto ribose, įskaitant ir J. G., M. V., J. J., B. A. J., A. J. ir R. B. atžvilgiu, yra baigtos, nuosavybės teisės yra pilnai atkurtos. Vienintelis administracinis aktas, kuris galėtų būti priimtas, jau baigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, tai sprendimas panaikinti arba pakeisti jau priimtą sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sprendimas (-ai) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimtas (-i) pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Šiuo atveju toks sprendimas nebuvo priimtas. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, apskaičiavo ginčo žemės vertę teisingai. Apskaičiuotą vertę įrašė į sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, sprendimai nėra panaikinti ar pakeisti, todėl net ir įpareigojus iš naujo spręsti klausimą dėl 2,75 ha žemės vertės perskaičiavimo, toks veiksmas nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos iš viso valdė 11 ha žemės. Pretendentai nuosavybės teisėms į valstybės išperkamą ginčo 2,75 ha žemės sklypą, esantį Kauno miesto ribose, atkurti yra J. G., M. V., J. J., B. - A. J., A. J. ir R. B..

9. Visiems pretendentams nuosavybės teisės į šį žemės sklypą yra pilnai atkurtos:

1) J. G. (tenkanti žemės dalis – 0,4583 ha): Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-6632 ir Kauno apskrities 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 9786 – į 0,2000 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. Kauno apskrities 2009 m. lapkričio 4 d. išvada Nr. 2491 į Panevėžio apskr., Kupiškio raj., (duomenys neskelbtini) dėl 0,2583 ha žemės;

2) M. V. (tenkanti žemės dalis – 0,4584 ha): NŽT 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-608 (nuosavybės teisių atkūrimo būdas pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1554-(14.8.2.)), NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. 8IP-376 į Kauno apskr., Jonavos raj., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę – 0,3953 ha žemės. NŽT 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 8S-287-(l4.8.3.) – į 0,0631 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0631 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune;

3) J. J. (tenkanti žemės dalis – m 0,4583 ha): Kauno apskrities 2009 m. gegužės 26 d. išvada Nr. 2440 į Utenos apskr., Anykščių raj., (duomenys neskelbtini) dėl 0,2583 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-6634 ir Kauno apskrities 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 9788 – į 0,2000 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją;

4) B. A. J. (tenkanti žemės dalis – 0,4583 ha): NŽT 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-609 (nuosavybės teisių atkūrimo būdas pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1072-(l4.8.2.)), NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. išvada Nr. 8IP-37 į Tauragės apskr., Tauragės raj., Gaurės sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę – 0,3957 ha žemės. NŽT 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 8S-358-(14.8.3.) – į 0,0626 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0626 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;

5) A. J. (tenkanti žemės dalis – 0,4583 ha): NŽT 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-607 – į 0,3383 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. NŽT 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 8S-199-(14.8.3.) (pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1133-(l4.8.2.)) – į 0,0659 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0659 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. NŽT 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 8S-200-(l4.8.3.) (pakeistas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1132-(14.8.2.)) – į 0,0541 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją;

6) R. B. (tenkanti žemės dalis – 0,4584 ha): Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-6633 ir Kauno apskrities 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 9787 – į 0,2000 ha žemės, išmokant piniginę kompensaciją. Kauno apskrities 2009 m. spalio 26 d. išvada Nr. 2484 į Utenos apskr., Zarasų raj., (duomenys neskelbtini) dėl 0,2584 ha žemės.

10. Pareiškėjai NŽT Kauno miesto skyriui pateikė 2016 m. spalio 21 d. prašymą, kuriuo prašė vietoj piniginės kompensacijos gauti lygiavertį miško sklypą bei prašė ištaisyti klaidą apskaičiuojant A. J. ir jiems visiems grąžintinos žemės (2,75 ha) vertę, o iš naujo atlikus paskaičiavimą, jiems išmokėti skirtumą. Ginčijamu NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 8SD-6852-(14.8.94) pareiškėjų prašymo netenkino, kadangi pareiškėjams nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą yra atkurtos, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra galiojantys, nenuginčyti, žemės vertė paskaičiuota teisingai, vadovaujantis teisės aktais. NŽT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1SS-1089-17.5 pareiškėjų skundas atmestas iš esmės tais pačiais motyvais.

11. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka). Valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertė apskaičiuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – Lygiavertiškumo nustatymo metodika).

12. Teismas pažymėjo, kad visiems pretendentams nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą (valstybės išperkamą žemę) yra atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (tiek atlyginant pinigais, tiek perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste, tiek perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje). Minėti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai taip pat patvirtino, jog minėtų sprendimų jie neginčijo, tačiau jie siekia, jog valstybės išperkamos žemės vertė (2,75 ha) būtų perskaičiuota.

13. Teismas, išanalizavęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad iš įvardintos nuostatos taip pat matyti, kad joje kalbama apie priimtų sprendimų panaikinimą ar pakeitimą dėl to, jog jie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, taip pat apie joje nurodytų asmenų teisę, bet ne pareigą panaikinti ar pakeisti priimtus sprendimus.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri šiuo metu yra kompetentinga spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus (atsakovas – NŽT), nesutinka su pareiškėjų skundo motyvu, jog ginčo žemės sklypo (2,75 ha) vertė apskaičiuota neteisingai, pažeidžiant Žemės įvertinimo metodikos ir Lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatas, nurodydama, jog sprendimai, kuriais pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę, priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėti bei pagrįsti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje – dėl priimto sprendimo ir jo keitimo būdo tarp šio teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebūti) ginčų.

15. Teismas pažymėjo, jog priimant ginčijamus sprendimus viešojo administravimo subjektas yra saistomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Teismo nuomone, ginčijamuose administraciniuose aktuose aptartos visos reikšmingos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų ir sąlygų į ginčo žemės sklypą, nurodyti žemės vertės skaičiavimo kriterijai ir pagrindai, taip pat yra nurodyti ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai, išsamiai, aiškiai ir pakankamai aptarti visi pareiškėjų skunde nurodyti motyvai, aptarti reikšmingi faktai, argumentai ir įrodymai, kuriuose inter alia yra įvertinta, ar pareiškėjams tinkamai atkurtos nuosavybės teisės už likusį žemės plotą – 2,75 ha, ar yra galimybė išspręsti ginčą administracine tvarka, siekiant tinkamai įgyvendinti NŽT priskirtas funkcijas. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

16. Dėl pareiškėjų argumento, kad atsakovas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir iki šiol nepateikė naujo J. J. turėtos grąžintinos žemės vertės paskaičiavimo, teismas nurodė, kad faktinės šios bylos ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 1-2595-554/2016 aplinkybės nėra tapačios, kadangi administracinėje byloje Nr. 1-2595-554/2016 ginčas kilo dėl 1,24 ha žemės sklypo, esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), o šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl kito žemės sklypo, esančio Kauno miesto, o ne Kauno rajono teritorijoje. Šias aplinkybes iš esmės pripažino teisminio nagrinėjimo metu ir pareiškėjai, patvirtinę, jog šioje byloje kilo ginčas dėl 2,75 ha žemės sklypo, esančio Kauno mieste.

17. Teismas konstatavo, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio pagrindo, ir skundą šioje dalyje atmetė. Teismas nurodė, kad nenuginčijus sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,75 ha žemės sklypą ir atmetus skundo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl 2,75 ha žemės vertės paskaičiavimo.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą, pripažinti niekiniais ir panaikinti 2016 m. lapkričio 21 d. žemės vertės paskaičiavimą, panaikinti NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo paskaičiuoti kiekvienam pareiškėjui valstybės išperkamos 0,458 ha žemės vertę, pateikti naujas išvadas ir išmokėti skirtumą.

19. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų argumentų bei pateiktų dokumentų, o rėmėsi tik atsakovo pateikta informacija.

20. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad J. J. iš viso valdė 21,12 ha žemės ir 5,57 ha miško (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011).

21. Teismas nevertino padarytų klaidų atliekant žemės vertės skaičiavimus, taip pat nevertino pareiškėjų argumento, kad NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo.

22. Teismas nevertino NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendime nurodytų aplinkybių dėl klaidų ištaisymo. Pareiškėjų vertinimu, NŽT dokumentų taisymas reiškia dokumentų klastojimą. Be to, padarytas ir Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

23. Teismas nevertino ir nepasisakė, kad visiems pretendentams 11 ha valstybės išperkamos žemės, esančios Kauno miesto teritorijoje, vertė nebuvo paskaičiuota. Tai patvirtina NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. raštas.

24. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-4872-261/2016 buvo sprendžiamas ginčas tuo pačiu klausimu, t. y. dėl J. J. turėtos žemės vertės nustatymo.

25. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nenurodė pažeidimų, kurie būtų padaryti NŽT taikant Lygiavertiškumo nustatymo metodiką.

27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į teismų praktiką, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 8SD-6852-(14.8.94.) ir NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 1SS-1089-17.5, kuriais netenkintas pareiškėjų prašymas vietoj piniginės kompensacijos gauti lygiavertį miško sklypą bei ištaisyti klaidą apskaičiuojant A. J. ir jiems visiems grąžintinos žemės (2,75 ha) vertę, o iš naujo atlikus paskaičiavimą, pareiškėjams išmokėti skirtumą, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad NŽT sprendimai, kuriais visiems pretendentams nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą (valstybės išperkamą žemę) yra atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nėra nuginčyti teisme, laikė, kad jie yra teisėti. Atsižvelgęs į tai, kad NŽT nesutiko su pareiškėjų argumentų dėl neteisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, teismas konstatavo, kad nėra vienos iš sąlygų taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijami sprendimai yra išsamūs ir motyvuoti, sprendė, kad jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

30. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl dalies pareiškėjų skundo argumentų.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo byloje, jog visiems pretendentams nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą (valstybės išperkamą žemę) yra atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (tiek atlyginant pinigais, tiek perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste, tiek perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo vietovėje), nėra. Pareiškėjai skunde patvirtino, kad neginčijo sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės ir paskaičiuota žemės sklypo vertė. Taigi, sprendimai, priimti 2009 – 2016 m. ir kuriais atkurtos pretendentams nuosavybės teisės, yra galiojantys.

34. Pareiškėjai skunde ir apeliaciniame skunde lygina jiems skirtos žemės ploto vertę su esančių aplinkui žemės sklypų rinkos verte, taip pat lygina apskaičiuoto žemės sklypo vertę, kai atkuriamos nuosavybės teisės skirtingais būdais (kai atlyginama pinigais ir žemės sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn). Iš pareiškėjų argumentų, susijusių su aplinkinių sklypų verte, matyti, kad pareiškėjai iš esmės siekia, kad būtų perskaičiuota žemės vertė pagal rinkos vertę ir atitinkamai būtų perskaičiuota jiems skirta kompensacija. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pastebi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo 2.1.3 punktas nustato, kad Žemės įvertinimo metodika taikoma, apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Atkūrimo įstatymą Žemės reformos įstatymą, vertę. Taigi, atkuriant nuosavybės teises, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtas arba neįrengtas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tokio žemės sklypo vertė yra apskaičiuojama, vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika. Tuo atveju, kai atkuriamos nuosavybės teisės, atlyginant už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą pinigais, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę taikoma Lygiavertiškumo nustatymo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo 4.2.1 punktas). Taigi, įvertinusi teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog priklausomai nuo pretendento pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo (atlyginant pinigais ar perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn), žemės sklypo vertė yra apskaičiuojama atitinkamai, vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika arba Lygiavertiškumo nustatymo metodika. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus dėl žemės sklypo, už kurį atlyginta pinigais, perskaičiavimo, remiantis kita nei numatyta metodika.

35. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui yra suteikta teisė panaikinti arba pakeisti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, su sąlyga, jeigu šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Tačiau, kaip matyti, iš ginčijamų NŽT ir NŽT Kauno miesto sprendimų, jų priėmimas nebuvo grindžiamas šios teisės normos nuostatomis bei nebuvo konstatuota tų sąlygų (įstatymų pažeidimų, ginčo nebuvimo ir kt.), kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į ginčo žemės sklypą. Pareiškėjų skundžiamuose sprendimuose paaiškinta žemės sklypų apskaičiavimo tvarka bei pateikti detalūs paaiškinimai dėl taikyto žemės sklypo apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, analizuoti ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumo šiuo aspektu nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

36. Dėl pareiškėjų nurodyto J. J. priklausančio žemės sklypo dydžio, pastebėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. J. iš viso valdė 21,12 ha žemės ir 5,57 ha miško, iš kurių 11 ha yra Kauno miesto teritorijoje. Šią aplinkybę taip pat nustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A63-3804/2011). Atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl žemės sklypų, esančių Kauno mieste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesuklydo nurodydamas sprendime, kad J. J. valdė 11 ha žemės.

37. Vertinant pareiškėjų argumentą, kad NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo, pastebėtina, kad iš skundžiamo NŽT 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo matyti, jog jį pasirašė laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas J. K.. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo eina vadovaujančias pareigas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad asmuo turėjo įgaliojimus pasirašyti ginčijamą sprendimą. Be to, ir patys pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde šio argumento nedetalizavo ir nepaaiškino, kodėl asmuo neturėjo įgaliojimų pasirašyti ginčijamo sprendimo, be kita ko, nepateikė jokių šį argumentą patvirtinančių įrodymų.

38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentą kad atsakovas padarė Viešojo administravimo 27 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai šių argumentų nedetalizuoja, iš skundo ir apeliacinio skundo nėra aišku, kokius atsakovo veiksmus pareiškėjai vertina Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu.

39. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 byloje vykdymu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl žemės sklypo, esančio Kauno rajone. Kaip minėta, šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo, esančio Kauno mieste, t. y. ne dėl to paties dalyko. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo analizuoti pareiškėjų argumentų, susijusių su teismo įpareigojimo nevykdymu.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. J., R. J., B. A. J., A. B., J. G. ir J. V. (M. V. teisių perėmėja) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė