2018-03-28 Nr. AB-6333-3-61-3-00962-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-734-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00962-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 42.12; 55.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gamapolis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 24–28), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskr. VMI) 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11610 (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimas) dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo visų jam priskaitytų delspinigių; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 69-137 (toliau – ir 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. S-30(7-289/2015) (toliau – ir 2016 m. vasario 5 d. sprendimas); 4) atleisti pareiškėją nuo visų jam priskaitytų delspinigių (11 893,75 Eur) sumokėjimo arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus apskr. VMI.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apskr. VMI ginčijamu 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atleido pareiškėją ne nuo visų delspinigių (11 893,75 Eur), o tik nuo 5 584,47 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo įteiktas pranešimas dėl ketinimo pareiškėją išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų. Apie vienašališką išregistravimą pareiškėjas sužinojo tik 2015 m. kovo mėnesį, pateikęs PVM deklaraciją. Pareiškėjas nedelsdamas pateikė prašymą nuo 2015 m. balandžio 1 d. įregistruoti jį PVM mokėtoju. Vilniaus apskr. VMI 2015 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo įregistravimo PVM mokėtoju.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskr. VMI padarė išvadas, jog pareiškėjas nesukėlė žalos valstybės biudžetui, kad pareiškėjas laikotarpiu, už kurį apskaičiuoti delspinigiai, turėjo teisę į PVM atskaitą, todėl, pasak pareiškėjo, neaišku, kodėl Vilniaus apskr. VMI atleido jį tik nuo dalies delspinigių mokėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 1–24 d., t. y. laikotarpiu už kurį apskaičiuoti delspinigiai, pareiškėjas faktiškai turėjo teisę į PVM atskaitą ir pareigą būti registruotu PVM mokėtoju. Nesant pareiškėjo kaltės, nesant pažeidimo ir žalos, pareiškėjo nuomone, neatsirado pagrindas pareiškėjui taikyti sankciją – skaičiuoti delspinigius.

5. Pareiškėjo nuomone, MGK 2016 m. vasario 5 d. sprendime klaidingai nurodė, kad VMI įvykdė įskaitymą 2015 m. gegužės 1 d., nes sudengimas galimai buvo įvykdytas tik 2015 m. gegužės 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Be to, pareiškėjo nuomone, MGK sprendime nepagrįstai pažymima, kad pareiškėjas atlikto įskaitymo neskundė. Pareiškėjo nuomone, jis negali būti baudžiamas už tai, kad neskundė mokesčių administratoriaus veiksmų, o situaciją ištaisė taikiu būdu, t. y. pateikė naują prašymą dėl jo įregistravimo PVM mokėtoju. Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI privalo vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais.

6. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 6 303,85 Eur PVM delspinigių pareiškėjas savanoriškai nemokėjo, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas šią sumą išieškoti, todėl, pareiškėjo nuomone, VMI ir MGK išvada, kad negalima pareiškėjo atleisti nuo šių delspinigių sumokėjimo, yra nepagrįsta. Išieškojimas yra procedūra, apie kurią būtina informuoti mokesčių mokėtoją, o ne tiesiog savavališkai imti ir nurašyti ar sudengti pinigines sumas. Pareiškėjas, pamatęs ginčo sumos nurašymą nuo sąskaitos, neatmetė techninės ar sistemos klaidos galimybės.

7. Pareiškėjo nuomone, situacija, kai, nesant pažeidimo, pritaikoma sankcija, o paskui nurodoma, kad sankcija jau pritaikyta, todėl pradinė situacija nebegali būti atkurta, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

8. Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–53).

9. VMI pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 1 d. buvo atliktas pareiškėjo PVM delspinigių dalies (6 303,85 Eur) įskaitymas iš pareiškėjo turėtos PVM permokos. Pareiškėjas šio mokesčių administratoriaus veiksmo neskundė.

10. VMI paaiškino, kad atleidimo nuo delspinigių tvarką reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (toliau – Taisyklės). VMI nurodė, kad atleidimas nuo delspinigių siejamas su viena sąlyga – mokesčių mokėtojas turi būti jų nesumokėjęs (arba delspinigiai turi būti neišieškoti). Pasak VMI, šiuo atveju faktinė situacija yra priešinga, todėl atleidimas nuo 2015 m. gegužės 1 d. įskaitytų PVM delspinigių yra negalimas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskr. VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti (b. l. 50–51). Vilniaus apskr. VMI nurodė, kad pritaria VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytiems argumentams.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 78–88).

13. Pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog VMI atliko sudengimą vėliau, nei buvo pateiktas prašymas atleisti nuo delspinigių.

14. Teismas pakartojo VMI atsiliepimo argumentus, kad atleidimas nuo delspinigių siejamas su viena sąlyga – mokesčių mokėtojas turi būti jų nesumokėjęs (arba delspinigiai turi būti neišieškoti). Šiuo atveju faktinė situacija yra priešinga, todėl atleidimas nuo 2015 m. gegužės 1 d. įskaitytų PVM delspinigių yra negalimas.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Gamapolis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 91–95, 98–102).

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš byloje esančių www.manovmi.lt svetainės išrašų matyti, kad sudengimas nebuvo atliktas iki pat 2015 m. gegužės 10 d., sudengimas matyti tik 2015 m. gegužės 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių.

17. Pareiškėjas pažymi, kad kitoje analogiškų faktinių aplinkybių administracinėje byloje (Nr. eI-6355-764/2016) teismas įpareigojo VMI pateikti objektyvius duomenis, patvirtinančius, kada buvo atliktas PVM delspinigių įskaitymas iš turėtos permokos. Pareiškėjas nurodo, kad prašė to paties įsigilinimo į bylą, bet tai nebuvo padaryta.

18. Atsakovas VMI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 111–112).

19. VMI pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai VMI pastebi, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog delspinigių įskaitymas buvo atliktas ne 2015 m. gegužės 1 d.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskr. VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 107–108). Vilniaus apskr. VMI nurodo, kad pritaria VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, priimto pagal pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių (11 893,75 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

22. MAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 100 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių pagrindai, tačiau ši nuostata pirmiausiai nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas jo nurodomos PVM delspinigių sumos (11 893,75 Eur) į biudžetą nesumokėjo. Vilniaus apskr. VMI 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjo PVM delspinigių suma 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo tik 5 584,47 Eur. Pareiškėjo ginčijamame VMI 2015 m. lapkričio 10 d. sprendime teigiama, kad 2015 m. gegužės 1 d. buvo atliktas pareiškėjo PVM delspinigių dalies (6 303,85 Eur) įskaitymas iš pareiškėjo turėtos PVM permokos. Pareiškėjas tvirtina, kad 2015 m. gegužės 10 d. šio įskaitymo pagal www.manovmi.lt duomenis dar nebuvo, jis atsirado tik 2015 m. gegužės 12 d., t. y. tik tada, kai pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo PVM delspinigių.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad atleidimas nuo 2015 m. gegužės 1 d. įskaitytų PVM delspinigių yra negalimas. Kaip minėta, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog VMI atliko sudengimą vėliau, nei buvo pateiktas prašymas atleisti pareiškėją nuo delspinigių.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

26. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti.

27. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

28. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 10 puslapis) matyti, kad teismas teisiškai nevertino byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su faktine aplinkybe, kad iki pareiškėjo prašymo pateikimo (t. y. iki 2015 m. gegužės 12 d.) PVM delspinigių įskaitymas dar nebuvo atliktas, teismas taip pat teisiškai neįvertino pareiškėjo pateiktų su tuo susijusių rašytinių įrodymų – duomenų iš internetinės savitarnos svetainės www.manovmi.lt (b. l. 41, 46). Teismas konstatavo, kad minėta dalis pareiškėjo PVM delspinigių buvo įskaityti 2015 m. gegužės 1 d., nors byloje nėra su tuo susijusių aiškių įrodymų. Teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl to, koks mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas (jei buvo priimtas) dėl minėtos ginčo sumos įskaitymo (sudengimo su pareiškėjo turėta mokesčių permoka). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ir taikė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą.

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

30. Nagrinėjamu atveju teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje neargumentavo, kodėl vienareikšmiškai pripažino mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą, nesiaiškino pareiškėjo nurodytų esminių skundo argumentų (susijusių su įskaitymo atlikimo data) pagrįstumo, nenurodė, kodėl juos atmeta, t. y. netinkamai vadovavosi ir taikė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą bei ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas. Įvardytų aspektų teisinis ir faktinis įvertinimas apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas jų visiškai neįvertino ir dėl jų nepasisakė, nepagrįstai suvaržytų pareiškėjo teisę į apeliaciją, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė