a34cc4eb-ae13-441e-bf3e-d87772c0dbf1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

            Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-110-873/2017             Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14883-2016-4            Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2017 m. sausio 5 d.             Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant M.

A. – P., S. B., iÅ¡nagrinėjusi M. A. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : M. A. – P. 2016 m. spalio 21 d., apie 15.15 val., Vilniuje, L. Giros – Mykolo Sleževičiaus g., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kai tuo metu greta, ta pačia kryptimi važiuojančio autobuso vairuotojas sustojo prieÅ¡ perėjÄ ir praleido pėsčiÄ jį, ėjusį iÅ¡ deÅ¡inės į kairę pusę jo važiavimo krypties juosta, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė pėsčiÄ jį.

Eismo įvykio metu pėsčiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 30 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį; transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, 31 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.Po ko, bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužeistas žmogus, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiÅ¡kvietė greitosios medicininės pagalbos, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nuvežė nukentėjusį pėsčiÄ jį į gydymo įstaigÄ ir pasiÅ¡alino.

Padaryta turtinė žala – 100 Eur. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 219.4. punkto reikalavimÄ , numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, 219.5. punkto reikalavimÄ , numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai, padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje.

M. A. – P. paaiÅ¡kino, kad jis važiavo darbiniu transportu, vežė prekes. Stanevičiaus g. buvo nereguliuojama perėja, Å¡viesoforas buvo iÅ¡jungtas. Jis nespėjo sustabdyti, nepamatė iÅ¡ autobuso bėgančių dviejų vaikų. Trenkė į kojÄ . Ä®jungė avarinį, iÅ¡lipo, pamatė, kad nukentėjusysis Å¡okinėja ant vienos kojos. Paprašė, kad parodytų, kur skauda, jis rodė kojų pirÅ¡tus. Å alia buvo moteris ir taksistas, jie sakė vežti į ligoninę, arčiausiai Lazdynų ligoninė Jis nemanė, kad tai mirtinas atvejis.

Pagalvojo, kad greičiau bÅ«tų vežti į SantariÅ¡kes. Ten pasakė, kad skambintų mamai ir iÅ¡važiavo, nes reikėjo į darbÄ . Esant tokiai situacijai vairuotojas turėtų kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Nežino, kas vaikui buvo atsitikę, ar nelūžę pirÅ¡tai. VaikÄ jis vežė į SantariÅ¡kes, automobilį paliko prie pakeliamo užtvaro. VaikÄ paėmė ant rankų, prinešė prie vienų durų, tada sužinojo, kad ten nėra priėmimo skyriaus. Paprašė žmogaus, kad pavežtų iki kitų durų, jis pasakė, kad niekur neveÅ¡.

Tada vaikÄ nunešė iki priėmimo. Vaikas galėjo Å¡okinėti ant vienos kojos, jis stengėsi, kad vaikas neatsistotų ant tos kojos. Nuėjo į priėmimÄ , jis pamatė, kad didelės eilės, reikės ilgai laukti, pasakė, kad vaikas skambintų mamai. VaikÄ paliko koridoriuje, pastatė netoli suoliukų, pats pasiÅ¡alino. Paliko vaikÄ , pats iÅ¡važiavo į darbÄ . Niekam apie įvykį nesakė. Kai „Delfi“ rado straipsnį, kad ieÅ¡komi liudytojai, prisistatė į policijÄ . Tas vaikas buvo su kitu, jie buvo panaÅ¡Å«s, pagalvojo, kad broliai, tai kartu vežė į ligoninę.

AntrÄ vaikÄ paliko toje pačioje vietoje, jis buvo dar mažesnis. Jis skubėjo, buvo neapdairus, nesulėtino greičio prieÅ¡ perėjÄ . Kodėl kitas vairuotojas jam signalizavo, nesuprato. Nukentėjusysis I. B. paaiÅ¡kino, kad jis su broliu ėjo namo, einant per perėjÄ nepastebėjo maÅ¡inos, ji pervažiavo jam kojÄ . Nejautė kojos, nuo perėjos perÅ¡okavo atgal ant Å¡aligatvio. Viena moteris tam vyrui pasakė, kad vežtų į ligoninę, tas vyras paklausė, kur arčiau, taksistas pasakė, kad į Lazdynus, bet jis nuvežė į SantariÅ¡kes.

Vyras klausė, ar jam labai skauda, ar nuvežti į ligoninę. I. B. pats įsėdo į maÅ¡inÄ , jis ir brolis sėdėjo gale. Mamos ir tėčio telefonÄ turėjo, iÅ¡ karto neskambino mamai, nes buvo iÅ¡sigandęs, nežinojo, kÄ daryti. Nuvažiavus į SantariÅ¡kes, pradžioje jį nunešė ne į tÄ vietÄ , paskui paprašė kito vairuotojo, kad pavežtų, bet jis atsisakė, po to nunešė kitur, kažko paklausė seselės, grįžęs pasakė, kad jis paskambintų mamai, o pats išėjo.

Su broliu jie skambino mamai ir tėčiui. Tėtis nunešė jį pas gydytojÄ , tada jį tikrino. Namo iÅ¡leido tÄ pačiÄ dienÄ . Kojos jis nejautė, buvo labai iÅ¡tinusi, į mokyklÄ negalėjo eiti dvi savaites. Vairuotojas sakė, kad jo vardas Marius. Automobilio numerių nei jis, nei brolis neįsidėmėjo, telefono numerio žmogus nedavė, S. B. paaiÅ¡kino, kad ji buvo darbe, sulaukė vaiko skambučio. Jis skambino verkdamas, sakė, kad jie SantariÅ¡kėse. IÅ¡ jo kalbos vos suprato, turbÅ«t labai skaudėjo.

Pasakė, kad jam pervažiavo kojÄ . Ji paklausė, kaip jis ten pakliuvo, jis pasakė, kad atvežė tas pats vairuotojas. Ji paskambino savo vyrui, sakė greitai važiuoti. Kai ji atvažiavo, vaikÄ buvo jau iÅ¡vežę į rentgenÄ . Ji ieÅ¡kojo, kur jis yra, surado maÅ¾Ä jį sÅ«nų. Po įvykio su sÅ«numi kreipėsi pas psichologus. Padaryta turtinė žala – 100 Eur. Buvo sugadinti batai, 76 Eur vertės, vaistai kainavo 24 Eur. M. A. – P. 2016 m. spalio 27 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 14.45 val., jis vairuodamas tamsiai mėlynos spalvos automobilį „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei, kurioje dirba – UAB (duomenys neskelbtini), važiavo L. Giros gatve S. Stanevičiaus gatvės kryptimi. Tuo metu nelijo, kelio danga – asfaltas, buvo drėgna. Buvo dvi eismo juostos, jis važiavo antrÄ ja eismo juosta. Važiavimo greitis iki susidÅ«rimo buvo iki 30 km/h. Automobilio artimieji Å¡viesų žibintai buvo įjungti. Ä®vykis įvyko nereguliuojamoje perėjoje. Pėsčiųjų Å¡viesoforas buvo iÅ¡jungtas. IÅ¡ kairės pusės pamatė per perėjÄ einančiÄ moterį.

Pirmoje juostoje matomumÄ užstojo ilgas autobusas. Pamatęs per pėsčiųjų perėjÄ einančiÄ moterį, pradėjo stabdyti, tačiau nepavyko sureaguoti į iÅ¡ deÅ¡inės pusės du greitai bėgančius mažamečius vaikus. Jis užtraukė rankinį, maksimaliai spaudė stabdžio pedalÄ . Sustabdyti pavyko prie pat vaiko. Jis rankomis įsirėmė į kapotÄ ir akimirksniu atsitraukė nuo automobilio Å¡okinėdamas ant vienos kojos. Jis buvo pasimetęs, nežinojo, kÄ daryti. Ä®jungęs avarinį signalÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir paklausė, kurioje vietoje labiausiai skauda.

Vaikas nurodė, kad skauda vienos kojos pirÅ¡tus. Aplinkui dairėsi liudininkų, tačiau niekas neiÅ¡lipo, visi Å¡alinosi. Taksi vairuotojas surėkė: „vežk į ligoninę“. MoteriÅ¡kė, stovėjusi prie perėjos, pasakė: „AÅ¡ čia ne prie ko“. Jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, nekvietė greitosios ir policijos. Norėjo, kad vaikui bÅ«tų suteikta medikų pagalba, tad paklausė taksi vairuotojo ir vežė vaikÄ Ä¯ SantariÅ¡kes. Vienoje ligoninėje jo nepriėmė, kitame punkte taip pat nepriėmė.

Galiausiai jis nešė vaikÄ ant rankų į vaikų skyrių. Klinikose jo niekas nepriėmė, buvo didelės eilės. Jis klausė vaiko, kelintoje jis klasėje ir kiek jam metų. Dėl sunkinančių streso aplinkybių neprisimena, bet berods jam 12 metų. Paklausė, ar turi telefonÄ ir mamos numerį, ir ar žino, kaip susisiekti. Pasakė, kad skambintų mamai ir sakytų, jog yra SantariÅ¡kių vaikų ligoninėje. TÄ padaręs grįžo į darbÄ , nes tai įvyko per pietų pertraukÄ . Vėliau negalėjo keletÄ dienų užmigti, buvo labai iÅ¡sigandęs ir jautė kaltę, kad nesikreipė į greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ ir nesulaukė tėvų.

Tėvų kontaktų neturėjo. Pasipasakojo draugui apie nemalonų įvykį. KitÄ dienÄ jis parodė straipsnį www.delfi.lt. Pamatęs, kad ieÅ¡komi liudininkai, iÅ¡ karto skambino nurodytais kontaktais. Nei vieno liudininkų kontaktų, duomenų neturi. Dėl Å¡io įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi, suvokia, kad turėjo daryti kitaip. Tuo metu jis nežinojo, koks sprendimas geriausias (b. l. 17-18). Nukentėjusiojo I. B. 2016 m. lapkričio 16 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 14.30 val., jis ėjo su savo broliu Å¡aligatviu Vilniuje, palei L.

Giros gatvę. Priėjus prie sankryžos, prie pėsčiųjų perėjos, Å¡viesoforas pėsčiųjų perėjo buvo iÅ¡jungtas. Jis su broliu įžengė į perėjÄ ir ėjo į kitÄ pusę. Pirma eismo juosta važiavęs autobusas juos praleido. Einant perėja jis nesidairė į Å¡alis ir atvažiuojančio automobilio nematė, nes jam matomumÄ užstojo sustojęs autobusas. Kai praėjo autobusÄ , iÅ¡ karto atvažiavo automobilis iÅ¡ kairės pusės ir jį kliudė, t. y. užvažiavo ant kairės kojos.

Kokios markės automobilis jam užvažiavo ant kojos ir kokie jo numeriai, jis neįsidėmėjo ir pasakyti negali. Jiems iÅ¡ priekio perėja ėjusi moteris po eismo įvykio pasakė automobilio vairuotojui važiuoti į SantariÅ¡kes. Vairuotojas pasiÅ«lė nuvežti, jis kartu su broliu atsisėdo į jį kliudžiusio automobilio salonÄ . Vairuotojas juos su broliu nuvežė iki ligoninės, palydėjo į vidų. Po to matė, kaip nuėjo iki gydytojos, kažkÄ jai sakė, bet po to jis iÅ¡važiavo nieko nepasakęs. Po kažkurio laiko paskambino savo tėčiui ir pasakė, kur jis yra su broliu (b. l. 11).Liudytojo V.

I. 2016 m. spalio 26 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., po pietų, apie 15.03 val., vairuodamas autobusÄ â€žMB 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „VVT“, važiavo Vilniuje marÅ¡rutu FabijoniÅ¡kės-Stotis. IÅ¡važiavęs iÅ¡ Žadeikos g. sustojimo Žadeikos, važiavo link L. Giros sustojimo. L. Giros gatvėje, privažiavus sankryÅ¾Ä su M. S. g. sustojo pirmoje eismo juostoje prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiosios moters, ėjusios jam iÅ¡ kairės pusės. Stovėdamas prieÅ¡ perėjÄ , matė, kad iÅ¡ deÅ¡inės gatvės pusės atbėga du vaikai (berniukai).

Berniukai įbėgo į pėsčiųjų perėjÄ prieÅ¡ jo autobusÄ ir bėgo į kitÄ važiuojamosios dalies pusę. IÅ¡ karto pažiÅ«rėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė antrÄ ja eismo juosta atvažiuojantį jam iÅ¡ galo „Audi“ markės automobilį. Kaip matė per veidrodėlį, automobilis „Audi“ artėjo link perėjos antrÄ ja eismo juosta nemažindamas važiavimo greičio. Tada jis pradėjo garsiniu signalu signalizuoti, kad atkreiptų „Audi“ automobilio vairuotojo dėmesį ir taip pat perėja bėgančių vaikų dėmesį, nes suprato, kad automobilis, artėjantis antrÄ ja eismo juosta, gali bėgančius vaikus partrenkti.

ŽiÅ«rėjo į veidrodėlį ir tuo pačiu metu į priekį, į perėjos pusę. Po jo garsinio signalo panaudojimo vaikai lyg tai stabtelėjo, bet antrÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis „Audi“ nestojo prieÅ¡ perėjÄ ir įvažiavęs į perėjÄ su priekiniu deÅ¡inės pusės ratu užvažiavo pirmam bėgusiam vaikui ant kojos. Vaikas iÅ¡ karto pradėjo Å¡okinėti ir nubėgo atgal į deÅ¡inę pusę ant Å¡aligatvio. Ant Å¡aligatvio taip pat grįžo ir antras vaikas.

Automobilis „Audi“ sustojo ant perėjos ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo vairuotojas (vyras), kuris priėjo prie vaikų, taip pat priėjo ir perėja ėjusi iÅ¡ kairės pusės moteris. Jis taip suprato, kad „Audi“ vairuotojas suteiks vaikui pagalbÄ ir praneÅ¡ policijai, todėl važiavo toliau pagal marÅ¡rutÄ ir po keleto dienų perskaitęs skelbimÄ apie eismo įvykį, kur partrenktas vaikas, suprato, kad jis matė šį eismo įvykį bei užfiksavo su autobuse naudojamu vaizdo registratoriumi (b. l. 10).Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2016 m. lapkričio 10 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, pagal pateiktus medicininių dokumentų duomenis I.

B. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairės pėdos viduriniame trečdalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 13). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 16.05 val., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje gautas pranešimas iš G. B. apie tai, jog 2016 m. spalio 21 d., apie 15.17 val., nepilnametis sūnus I.

B., telefonu jam pranešė, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 15.15 val., Vilniuje, L. Giros – M. Sleževičiaus g. sankryžoje, jį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė mėlynos spalvos automobilis „Audi A4“, kurio vairuotojas jį nuvežė į SantariÅ¡kių vaikų poliklinikÄ ir ten paliko. Vaikų ligoninėje I. B. nustatytas kairės pėdos sumuÅ¡imas, iÅ¡leistas namo (b. l. 5).Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I.

G. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, susisiekus su pareiÅ¡kėju G. B. patikslinti jo sÅ«naus I. B. sužalojimo aplinkybių, jis paaiÅ¡kino, kad I. B. buvo partrenktas eidamas nuo parduotuvės „Mandarinas“ pusės per L. Giros g. nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėja, ties Ateities g. 31B namu. PrieÅ¡ perėjÄ nuo P. Ž. g. pusės važiavęs autobusas sustojo, o gretima juosta važiavęs automobilis nesustojo ir sužalojo jam kojÄ . Automobilis buvo „Audi A4“, maždaug 1998 m. laidos, mėlynos spalvos, sedanas, valstybinio numerio pirmasis skaičius galėjo bÅ«ti 3.

Jo vairuotojas buvo vyras apie 30 metų amžiaus, Å¡viesių plaukų, su akiniais. Taip pat G. B. nurodė, jog nuvykęs į įvykio vietÄ , pamatė, kad įvykio vieta gali bÅ«ti filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 3). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 bÅ«rio tyrėjo R. J. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 16.40 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. Å . iÅ¡ VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu SantariÅ¡kių g. 7 yra atvežtas berniukas, kurį partrenkė automobilis.

Atvykus minėtu adresu buvo bendrauta su ligoninės darbuotojais, tačiau niekas negalėjo konkrečiai papasakoti, kaip berniukas buvo pristatytas į ligoninę. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, nukentėjęs berniukas buvo I. B.. Pabendravus su gydytojais, kurie apžiÅ«rėjo berniukÄ , jie paaiÅ¡kino, kad J. B. buvo kairės pėdos sumuÅ¡imas. SantariÅ¡kių vaikų ligoninėje vaizdo kamerų nėra, tačiau darbuotojų teigimu kameros yra įrengtos ties įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo užkardais (b. l. 4).Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., 16.05 val., gautas I.

B., gim. 2004 m., tėvo praneÅ¡imas, kad prieÅ¡ valandÄ Vilniuje, L. Giros – Žadeikos sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, sÅ«nus buvo patrenktas „Audi“ automobilio, kurio vairuotojas berniukÄ Ä¯sisodinęs į automobilį nuvežė į SantariÅ¡kių vaikų poliklinikÄ Vilniuje, SantariÅ¡kių g. 7, pasodino ir liepė laukti gydytojo, o pats pasiÅ¡alino. Vaikui skauda kairę kojÄ , negali atsistoti (b. l. 5).2016 m. spalio 21 d. eismo įvykio vietos plane nurodyta eismo įvykio vieta (b. l. 6).Eismo įvykio vaizdo įraÅ¡e (b. l. 8), matyti, kaip autobusas, iÅ¡ kurio filmuojama vaizdo registratoriumi, sustoja prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , iÅ¡ kairės pusės perėjÄ pereina moteris, iÅ¡ deÅ¡inės į perėjÄ greitai juda du vaikai, automobilis nespėja sustoti, kliudo berniukÄ .

Berniukas, šokinėdamas ant vienos kojos, grįžta ant šaligatvio, prie jo prieina M. A. – Pareigis. M. A. – P. pripažino sukėlęs eismo įvykį, jo vietoje nepasilikęs, paaiškino nuvežęs nukentėjusįjį į ligoninę, ten ji palikęs, pasakęs skambinti mamai, apie įvykį policijai nepranešęs, nukentėjusiajam jokių savo kontaktų nenurodęs.Teismas vertina, kad M. A. – P. nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo I. B., jo mamos S. B. parodymus, vaizdo įrašo duomenis.

Bylos duomenimis įrodyta, kad M. A. – P., nesustojęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kliudęs pėsčiÄ jį, jam padaręs sužalojimÄ , apie įvykį nepranešė, iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė. Teismas M. A. – P. veiksmų, nuvežant mažametį nukentėjusįjį į ligoninę, ten, pamačius eilę, jį paliekant vienÄ , nepraneÅ¡us ne tik policijai, bet ir mažamečio tėvams, nevertina atsakomybę Å¡alinančia ar lengvinančia aplinkybe. Teismas pasisako, kad M.

A. – P., matydamas, kad vaikas sužalotas, turėjo pareigÄ ir galimybę iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , vietoj to, vaikas, nežinant jo tėvams, buvo nuvežtas ir paliktas vienas medicinos įstaigoje, jam nesuteikus jokios pagalbos, niekam nepraneÅ¡us apie įvykį. M. A. – P. veikimas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi nebenumatyta administracinės nuobaudos – arešto, specialiosios teisės atėmimas numatytas kaip galimas, o ne privalomas, numatyta mažesnė jo trukmė (nuo 1 iki 3 metų, buvo - nuo 3 iki 5 metų). Atsižvelgiant į tai, M. A. – P. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.Kadangi administracinių nusižengimų kodekse už veikÄ , numatytÄ 423 straipsnio 2 dalyje, numatytas galimas ir papildomos nuobaudos paskyrimas, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojama.

M. A. – P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad padarytus pažeidimus jis pripažįsta ir gailisi, atlygino turtinę žalÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (aplinkybė, kad nusižengimas padarytas mažamečiui, nebuvo nustatyta kaip sunkinanti veikos padarymo metu).Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į M. A. – P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pažeidimo pobÅ«dį – nukentėjo mažametis, įvykio metu asmeniui negalėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kokio sunkumo sužalojimas jam padarytas, tai yra, kokios rÅ«Å¡ies – administracinė ar baudžiamoji atsakomybė jam gali bÅ«ti taikoma, dėl jo veiksmų mažamečiui buvo uždelstas medicinos pagalbos suteikimas, tačiau vaikas buvo nuvežtas į gydymo įstaigÄ , į jo asmenybę – dirbantis, daro iÅ¡vadÄ , kad nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant sankcijose numatytas nuobaudas, dydį nustatant artimÄ numatytam Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkiui, įvertinus padaryto pažeidimo pasekmes, skirtinas specialiosios teisės atėmimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : M. A. – P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ Â 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.M.

A. – P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 700 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudÄ M. A. – P. skirti 700 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Teisėja                                                                                                                         Nijolė Žimkienė NuoraÅ¡as tikras Â