2018-04-26 Nr. AB-8441-3-62-3-02614-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-280-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02614-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė (išsiuntė paštu) teismui skundą, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Marijampolės skyrių atmatuoti 1,59 ha žemės sklypą prie pareiškėjos 2,53 ha sklypo.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo įpareigoti Tarnybos Marijampolės skyrių atmatuoti sklypą, todėl pareiškėjai paaiškino, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja turi patikslinti skundo reikalavimą ar atsisakyti tokio reikalavimo. Prie skundo pridėtinas kreipimasis į atsakovą dėl minėto įpareigojimo (analogiškam reikalavimui) bei iš šios institucijos gautas atsakymas, kuris pareiškėjos netenkina. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Esant praleistam terminui kreiptis į teismą, pareiškėja turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Prie skundo taip pat pridėtinas pareiškėjos 2015 m. spalio 19 d. prašymas, kuriuo ji kreipėsi į Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių bei šio skyriaus atsakymas į pareiškėjos 2015 m. gruodžio 16 d. pakartotinį prašymą.

Pareiškėja 2018 m. sausio 17 d. pateikė (išsiuntė paštu) patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Tarnybą pakeisti piniginę kompensaciją už 1 ha žemės, kuri buvo išmokėta pareiškėjos broliui D. D., į ekvivalentinę natūrą ir atmatuoti 1 ha pareiškėjos vardu; 2) atmatuoti 0,59 ha žemės sklypo plotą, kuriuo neteisėtai buvo sumažintas pareiškėjos žemės sklypas; 3) sudėti visus sklypus į vieną (2,53 + 0,39 + 1 + 0,59) ir atmatuoti visus vienoje vietoje prie pagrindinio pareiškėjos sklypo; 4) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. kreipėsi į Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių prašydama: įpareigoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę sugrąžinti jai žemės mokesčius už 5 metus naudojamus jos žemės sklypus bei sumokėti žemės nuomos mokesčius už šiuos metus; perkelti jos 0,35 ha žemės sklypą greta 2,53 ha žemės sklypo; atmatuoti 0,59 ha žemės sklypą, kuris buvo neteisėtai sumažintas klaidingai apskaičiuojant žemės vertės vidurkį greta jos pagrindinio sklypo; pareiškėjos broliui išmokėtą piniginę kompensaciją už 1 ha žemės pakeisti ekvivalentine natūra ir atmatuoti šį 1 ha žemės sklypą greta pareiškėjos pagrindinio sklypo. Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 20SD-5855-(14.20.55) į pareiškėjos prašymą pateikė atsakymą, kuris pareiškėjos netenkina, todėl ji kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą atlikti iš esmės tuos pačius veiksmus, kuriuos prašė atlikti 2015 m. spalio 16 d. teiktame prašyme.

Teismas pažymėjo, kad atsakymo į prašymą pareiškėjai pateikimas laikytinas veiksmu, kuris gali būti ginčijamas teisme ir skundo padavimo administraciniam teismui terminas skaičiuotinas nuo tokio atsakymo gavimo, pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo pareiškėjai dienos. Nors pareiškėja Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 20SD-5855-(14.20.55) pateikto atsakymo neginčija, tačiau iš prie skundo pridėtų dokumentų, t. y. pareiškėjos 2015 m. gruodžio 16 d. pakartotinio prašymo Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, matyti, kad pareiškėja paaiškina aplinkybes, nurodytas 2015 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 20SD-5855-(14.20.55), taip pat dėsto savo nuomonę dėl žemės sklypų sujungimo bei dar kartą prašo tenkinti jos prašymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nenurodė, kada jai buvo įteiktas Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 20SD-5855-(14.20.55.), teismas laikė, kad pareiškėja su minėtu raštu jau buvo susipažinusi 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. jos pakartotinio kreipimosi į atsakovą metu. Todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2016 m. sausio 18 d., tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 28 d.

Skundo padavimo termino praleidimą pareiškėja grindė tuo, kad ji keletą kartų kreipėsi į Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių su prašymais atmatuoti jai paveldėtos žemės likutį taip, kad jis būtų prie pagrindinio žemės sklypo, tačiau buvo suklaidinta dėl laisvos žemės nebuvimo ir į teismą nesikreipė. Tai padarė tik 2017 metų pabaigoje, supratusi, kad žemės yra. Įvertinęs šiuos pareiškėjos argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Iš atsakovo gavusi jos netenkinantį atsakymą, pareiškėja turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą ir pateikti skundą dėl šio akto panaikinimo. Teisinių žinių neturėjimas, nesupratimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjos veiksmai yra jos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jai laiku kreiptis į teismą.

II. Pareiškėja A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti, išspręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir jį priimti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja yra senyvo amžiaus (74 metai), pensininkė, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai sunkiau tinkamai suprasti teisės aktus, reglamentuojančius jos pažeistų teisių gynybos būdus ir tvarką. Mažos pajamos pareiškėjai neleidžia kiekvienu klausimu konsultuotis su advokatu. Pareiškėja pabrėžia, kad prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu, o apie konkrečius savo teisių pažeidimus galutinai suvokė tik 2017 m. pabaigoje, kai gavo matininkų kvietimus atvykti į gretimų jos turimiems žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėja buvo procesiškai aktyvi, elgėsi rūpestingai ir yra suinteresuota operatyviu ginčo tarp jos ir atsakovo išnagrinėjimu būtent šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Be to, teismas neteisingai visus pareiškėjos reikštus reikalavimus sutapatino vien tik su Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus rašte pateikto atsakymo ginčijimu. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamoje byloje ginčo ribos yra platesnės, pareiškėja siekia apginti savo nuosavybę, t. y. atkurti nuosavybės teises į visą savo artimųjų giminaičių iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teismui atsisakius priimti skundą, ši pareiškėjos teisė buvo paneigta dėl formalių pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. D. skundą dėl to, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą jo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jos keliamo ginčo dalyką bei nepagrįstai visus pareiškėjos reikštus reikalavimus sutapatino vien tik su Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus rašte pateikto atsakymo ginčijimu, kadangi pareiškėja siekia apginti savo nuosavybę, t. y. atkurti nuosavybės teises į visą savo artimųjų giminaičių iki nacionalizacijos valdytą žemę. Be to, spręsdamas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai sunkiau tinkamai suprasti jos pažeistų teisių gynybos būdus ir tvarką, o mažos pajamos pareiškėjai neleidžia kiekvienu klausimu konsultuotis su advokatu, todėl apie savo teisių pažeidimus ji suprato tik 2017 metų pabaigoje.

Pasisakydama dėl pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-37-415/2018 ir kt.).

Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, t. y. pakeisti nuosavybės teisių į žemę jos broliui D. D. atkūrimo būdą ir atmatuoti žemę pareiškėjos vardu, atmatuoti žemės sklypo plotą, kuriuo neteisėtai buvo sumažintas pareiškėjos žemės sklypas, sudėti visus sklypus į vieną ir atmatuoti visus vienoje vietoje prie pagrindinio pareiškėjos sklypo. Pareiškėjo teigimu, tokiais reikalavimais ji siekia apginti savo nuosavybę – atkurti nuosavybės teises į visą savo artimųjų giminaičių iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, kad nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,92 ha žemės sklypą pareiškėjai atkurta Marijampolės apskrities administracijos viršininko 2007 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. S-18-19374-19474. Pareiškėjos broliui D. D. nuosavybės teisė į 1 ha žemės sklypą atkurta 1996 m. lapkričio 30 d. Marijampolės apskrities valdytojo sprendimu Nr. 51-5840-5940, už šį žemės plotą atlyginant pinigais. Byloje nėra duomenų, kad minėti sprendimai būtų apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Pažymėtina, jog šios aplinkybės pareiškėjai pakartotinai buvo paaiškintos Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 20SD-5855-(14.20.55) bei 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. 20SS-1-(14.20.45), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjos kreipimusis dėl jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę jos broliui natūra bei pareiškėjos paveldėtos žemės atmatavimo ir sujungimo. Šių raštų pareiškėja teisės aktų nustatytais terminais taip pat neapskundė.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų apygardos administracinis teismas teisingai nustatė ginčo dalyką bei pagrįstai skundžiamoje 2018 m. sausio 30 d. nutartyje sprendė, jog pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus veiksmų (sprendimų), kuriais atsisakyta tenkinti minėtus pareiškėjos prašymus dėl jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę jos broliui natūra bei pareiškėjos paveldėtos žemės atmatavimo ir sujungimo, ginčijimu. Skundą teismui dėl šių veiksmų pareiškėja pateikė (išsiuntė paštu) 2017 m. gruodžio 22 d., taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad ji į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių (objektyvių) priežasčių.

Pareiškėjos argumentai, kad ji yra senyvo amžiaus pensininkė, neturi teisinio išsilavinimo, o mažos pajamos jai neleidžia kiekvienu klausimu konsultuotis su advokatu, ir šios aplinkybės jai sutrukdė laiku kreiptis į teismą, vertinti kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad savo teiginių dėl prastos finansinės būklės pareiškėja nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, senyvas pareiškėjo amžius ar teisinio išsilavinimo neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomi termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis bei pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-1062/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Juo labiau, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog analogiško turinio skundu dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę jos broliui natūra, sklypų atmatavimo bei pareiškėjos paveldėtos žemės sujungimo pareiškėja 2015 m. vasario 13 d. jau yra kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau teismas jos skundą atsisakė priimti dėl nustatytų skundo trūkumų nepašalinimo (administracinės bylos Nr. I-2340-406/2015). Taigi pareiškėja dar 2015 m. vasario 13 d. suvokė, kad jos teisės ir (ar) teisėti interesai galbūt yra pažeidžiami, tačiau iki 2017 m. gruodžio 17 d. delsė kreiptis dėl jų teisminės gynybos. Teisinės pagalbos į kvalifikuotą teisininką pareiškėja taip pat kreipėsi tik po to, kai Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti jos skundą. Tokie pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu siekiant pažeistų teisių gynybos.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos skunde nurodytų termino skundui dėl Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus veiksmų paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė