a346a694-e911-4789-b34e-4e176124ea32 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-46/2011

Procesinio sprendimo

kategorijos: 21.4.1.1, 50.8, 95.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A

S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja),

sekretoriaujant

Vladislavai Tumas,,

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos

miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorei I. V. ,

atsakovo uždarosios

akcinės bendrovės ,,Giedra“ atstovui

advokatui Justinui Čobotui,

atsakovo Klaipėdos

apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms L. D. ir V. Ž. ,

Valstybės institucijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui M. D. ,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos miesto

apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, atsakovų Klaipėdos apskrities

viršininko administracijos, Neringos savivaldybės ir uždarosios akcinės

bendrovės ,,Giedra“ apeliacinius skundus dėl

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.

2-448-370/2009 pagal ieškovo Klaipėdos

miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams

Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei

bendrovei „Karmeda“, uždarajai akcinei bendrovei „Dinopis“, uždarajai akcinei bendrovei „MKDS“, uždarajai akcinei bendrovei SKF „Arkada“, L. M. , S. R. , V.

S. , J. R. , R. P. , S. P. , L.

S. , M. J. , R. G. , O. D. , J.

Š. , P. N. , E. Č. , J. N. , K.

N. , M. B. , A. M. ,

dėl viešo administravimo subjektų priimtų administracinių teisės aktų panaikinimo

ir žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

I. Ginčo esmė

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ

n u s t a t ė

:

Ieškovas

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė

pripažinti negaliojančiais:

Neringos miesto

savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 „Dėl UAB

„Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto

patvirtinimo ir adreso suteikimo“ 1 ir 2 punktus;

Neringos miesto

savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimÄ Nr. 105 „Dėl Neringos

miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto

pakeitimo“ ir 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktÄ ;

Klaipėdos

apskrities virÅ¡ininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. 1929 „Dėl žemės sklypų

nuomos Neringos mieste“;

Klaipėdos

apskrities virÅ¡ininko ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarytÄ

valstybinės žemės nuomos sutartį.

Nurodė, kad Neringos savivaldybės valdyba 1999 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. 103, kuriuo patvirtino žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, plotÄ â€“ 0,2134 ha ir ribas pagal 1

priedÄ bei patvirtino žemės sklypo naudojimo sÄ lygas pagal 2 priedÄ (1 priede

pateiktas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio

taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių

sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais; 2 priede

nurodomi sklypo duomenys, jo 7 punkte teigiant, kad žemės sklypo naudojimo

paskirties apribojimai ir sÄ lygos yra „rekreacijai“). Paminėto sprendimo

pagrindu Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.

1929 leido nuomoti atsakovui UAB ,,Giedra“ valstybinės žemės sklypÄ Pervalkos

g. 44, Neringoje, rekreacinei veiklai. Pastarojo įsakymo pagrindu Neringos

miesto žemėtvarkos skyrius su UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarė

valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 319 žemės nuomai iki 2098 m.

lapkričio 23 d. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje

nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtos nuomos

sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype Pervalkos g. 44, Neringoje, buvo autobusų stotelė ir kiti statiniai (danga), todėl nuomos sutartyje negalėjo

būti įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis „rekreacinei veiklai“. Be

to, išnuomotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.

I-1244, teritorijoje. Kuršių nerijos

nacionalinio parko režimÄ nustato 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio

parko planavimo schema (generalinis planas), bei 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos

nacionalinio parko (toliau – KNNP) nuostatai. Išnuomotas sklypas Pervalkos

užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje

įvardytas kaip nauja gyvenamoji teritorija. Ieškovas nurodė, kad Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnyba 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 431

Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos informavo, kad MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis į minimÄ Å¾emės sklypÄ patenka 0,03 ha valstybinės

reikšmės miško. Miškų įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad valstybinė miško

žemė nenuomojama. IÅ¡imtį sudaro vykdant žemės reformÄ likę neprivatizuoti

nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms

ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Tokie sklypai gali būti

išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Žemės ir Žemės nuomos įstatymų

nustatyta tvarka. Ieškovas teigė, kad 1999 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės

nuomos sutartis Nr. 319 sudaryta pažeidžiant Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 1999 m. gruodžio 22 d.) 6 straipsnį.

Ieškovas

akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad svarbu ne tik statinio buvimo faktas

ginčo žemės sklype ir jo registracija Nekilnojamojo turto registre, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai. Neringos miesto savivaldybės taryba 1999 m. liepos 15

d. sprendimu Nr. 105 bei 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavusi

UAB „Giedra“ susidėvėjusiÄ nulinės balansinės vertės Pervalkos autobusų stotelę

bei dar iki nuomos sutarties sudarymo sklype Pervalkos g. 44, Neringoje, leidusi pasistatyti žvejo tipo sodybÄ , negalėjo minėto žemės sklypo iÅ¡nuomoti UAB

„Giedra“ be aukciono.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos

teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš dalies ir pripažino

negaliojančiais Neringos miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Giedra“ 1999 m.

lapkričio 23 d. sudarytos 0,2134 ha žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutarties dalį dėl išnuomoto žemės sklype esančio 0,03 ha valstybinės miško

žemės ir Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d.

sprendimo Nr. 103 1 punktÄ . Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

Teismas sprendė, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 105 bei 1999 m.

liepos 22 d. priėmimo-perdavimo akto, kuriuo UAB „Giedra“ perduota susidėvėjusi

nulinės balansinės vertės, sunykusi ir nenaudojama pagal paskirtį Pervalkos

autobusų stotelė ir jos eksploatacijai reikalingo žemės sklypo išnuomojimo

teisėtumui reikšmingi ankstesni Neringos savivaldybės ir UAB „Giedra“ teisinius

santykiai, t.y. tai, kad Neringos miesto savivaldybėje 1996 m. rugpjūčio 9 d.

įvykusio pasitarimo metu UAB „Giedra“ buvo pavesta atlikti tam tikrus remonto

darbus, už tai UAB „Giedra“ perduodant pastatÄ Pervalkos g. 17 su teise jį

nugriauti ir, vadovaujantis KNNP generalinio plano pagrindu pasistatyti žvejo

tipo sodybÄ , bÅ«dingÄ KurÅ¡ių nerijos užstatymui savivaldybės skirtame sklype.

Ginčo sklypo perdavimas, nurodant jo naudojimo paskirtį, įteisintas Neringos

miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 054, leidžiant pasistatyti žvejo tipo sodybÄ . 1996 m. rugsėjo 17 d. tarp Neringos miesto

savivaldybės ir UAB „Giedra“ sudaryta remonto darbų rangos sutartis, kurioje buvo numatyti UAB „Giedra“ įsipareigojimas atlikti nustatytus remonto darbus ir

savivaldybės įsipareigojimas atlyginant už atliktus statybos darbus

neatlygintinai perduoti pastatÄ , esantį Pervalkos g. 17, Neringoje, nugriauti, ne mažiau kaip 99 metams valstybinėmis kainomis iÅ¡nuomoti ne mažesnį kaip 30 arų

sklypÄ Pervalkos gyvenvietėje bei leisti Å¡iame žemės sklype pasistatyti sodybÄ , bÅ«dingÄ KurÅ¡ių nerijos užstatymui. 1996 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 055mp namui Pervalkos

g. 17 perduoti sudaryta komisija 1996 m. lapkričio 6 d. priėmimo-perdavimo aktu

minėtÄ pastatÄ perdavė iÅ¡ savivaldybės į UAB „Giedra“ balansÄ . Neringos miesto

savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 ankstesnis

sprendimas, t. y. 1996 m. rugsėjo 5 d. Nr. 054, buvo pakeistas, nurodant, kad UAB „Giedra“ perduodama autobusų stotelė, adresu Pervalkos g. 44, Neringa, ir leidžiama 2 200 kv. m žemės sklype pasistatyti žvejo tipo sodybÄ , nugriaunant susidėvėjusiÄ nulinę balansinę vertę turinčiÄ autobusų stotelę. Neringos miesto

savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 124 ankstesnis

sprendimas, t. y. 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, buvo papildytas, patikslinant, kad pastatas perduotas nuosavybės teise, bei nurodant, kad perduodant pastatÄ

vadovautasi savivaldybės ir UAB „Giedra“ 1996 m. rugsėjo 17 d. sudaryta

sutartimi, kuriÄ UAB „Giedra“ savo lėšomis atliko dviejų namų stogų remontÄ , o darbų sÄ matinė vertė – 190 000 Lt.

Teismas sprendė, kad ieškovo prašomas pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m.

liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, kurio pagrindu 1999 m. liepos 22 d.

priėmimo-perdavimo aktu atsakovo UAB „Giedra“ nuosavybėn buvo perduotas

pastatas (autobusų stotelė), o pastarojo pagrindu su atsakovu sudaryta žemės

sklypo nuomos sutartis, yra tęstinių savivaldybės ir UAB „Giedra“ teisinių

santykių pasekmė.

Teismas sutiko, kad formaliai vertinant faktines aplinkybes kyla abejonių ir dėl pastatui eksploatuoti būtino

žemės sklypo nuomos teisėtumo. Tačiau pažymėjo, kad vertinant Å¡iÄ situacijÄ

negalima neatsižvelgti į ankstesnių savivaldybės ir UAB „Giedra“ teisinių

santykių raidÄ , savivaldybės prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Giedra“

visuomenės interesais atliktus darbus, deÅ¡imties metų terminÄ nuo ginčijamo

administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo ir į per tÄ laikotarpį UAB

„Giedra“ į iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯dėtas lėšas bei pasiektÄ rezultatÄ . Teismo

nuomone, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių

apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Viešojo administravimo

subjektas – savivaldybė, taip pati privalo vykdyti savo įsipareigojimus

asmeniui, todėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d.

sprendimu Nr. 054, kitais administraciniais aktais, 1996 m. rugsėjo 17 d.

remonto darbų rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai UAB „Giedra“ be

aukciono iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ Pervalkos gyvenvietėje bei leisti Å¡iame žemės

sklype pasistatyti sodybÄ turėjo bÅ«ti įvykdyti.

Teismas sprendė, jog tai, kad dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo galimybės suteikti žemės sklypo Pervalkos g 17, Neringoje, nesudaro pagrindo savivaldybei apskritai atsisakyti įvykdyti savo įsipareigojimus.

Vertindamas

minėtos aplinkybės reikÅ¡mę 1964 metų CK 48 straipsnio kontekste, t. y. santykyje su visuomenės interesais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is santykis vien dėl to, kuriuo adresu Pervalkos g. 17 ar 44, Neringoje, atsakovui UAB „Giedra“ bÅ«tų perduotas pastatas

ir išnuomotas žemės sklypas, iš esmės nepasikeis. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad nuomos sutartyje (3 p.) įrašyta vienokia ar kitokia žemės pagrindinė

tikslinė naudojimo paskirtis ar ūkinės veiklos pobūdis, žemės paskirties

nepakeičia, nes tiek Žemės įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 31

straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d.

nutarimu 1073 Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir

keitimo patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo

ir keitimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį nustato teritorinio planavimo dokumentai. Teismo nuomone, dėl tos pačios priežasties žemės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nekeičia ir

ieškovo prašomas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22

d. įsakymas Nr. 1929 Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymo nėra draudžiama išnuomoti ir rekreacinės paskirties

valstybinę žemę, bei pažymėjo, kad tais pačiais motyvais nuomos sutarties

teisėtumui neturi įtakos ir Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m.

balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punktu patvirtintos žemės sklypo naudojimo

sÄ lygos pagal 2 priedÄ â€“ „rekreacijai“. Kadangi žemės tikslinės naudojimo

paskirties ir žemės sklypo naudojimo sÄ lygų sutartyje nurodymas neturi įtakos

ginčijamo sandorio galiojimui, teismas sprendė, kad Klaipėdos apskrities

viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 1929 ir Neringos miesto

savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punkto

teisėtumas negali būti savarankišku šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ginčijamų administracinių aktų teisėtumas bendros kompetencijos teisme gali būti

analizuojamas tik ginčijamo civilinio teisinio santykio teisėtumo kontekste. Be

to, vertindamas minėtas faktines bylos aplinkybes ir siedamas jas su visuomenės

interesais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo naudojimas rekreacijai, o ne naujai gyvenamajai teritorijai, kaip numatyta KNPP planavimo schemos (generalinio plano)

Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio naudojimo ir tvarkymo schemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesirūpinama natūralios aplinkos, atskirų gamtos objektų ir

vertingų vietovių apsauga, kad šis turtas netarnauja visuomenei, nenaudojamas efektyviai, neužtikrina visos visuomenės interesų pusiausvyros.

Teismas

pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d.

sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-609/2009, kurioje prokuroras prašė

panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimÄ dėl žemės sklypo Pervalkos

g. 44, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo, savivaldybės administracijos

iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ rekreacinės paskirties pastatų grupei Å¡iame

žemės sklype bei Kultūros paveldo departamento išduotus leidimus statybai,

konstatavo, kad apleista teritorija Pervalkos g. 44, Neringoje, buvo

sutvarkyta, UAB „Giedra“ vykdoma veikla buvo užtikrintas racionalesnis vietovės

panaudojimas ir nėra pagrindo manyti, kad atsakovių veiksmais buvo pažeistas

viešasis interesas.

Teismas taip pat

nurodė, kad byloje nustatyta, jog į UAB „Giedra“ iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ patenka

0,03 ha valstybinio miÅ¡ko. Å ios iÅ¡vados neginčija ir atsakovė UAB „Giedra“, todėl teismas atmetė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos iÅ¡keltÄ prielaidÄ , kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas nepatenka į dalį ginčijamo žemės sklypo. Nuomos sutarties

sudarymo metu galiojusio Miškų įstatymo (1998 m. birželio 2 d. redakcija) 6

straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinė miÅ¡ko žemė nenuomojama, iÅ¡skyrus vykdant žemės reformÄ likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriÅ¡kai nepatogÅ«s miÅ¡kų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miÅ¡ko žemės sklypai.

Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priskirti valstybinės reikšmės miškai priklauso

Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties teismas atmetė

atsakovės UAB „Giedra“ argumentus, kad išnuomota dalis miško valstybinės

reikšmės miškams buvo priskirta tik 2004 m. lapkričio 7 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 Dėl

valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo pakeitimui. Teismas sprendė, kad nesant MiÅ¡kų įstatymo 6 straipsnyje nustatytų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko nuomos iÅ¡imčių, Neringos miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarytos 0,2134 ha žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutarties dalis, pagal kuriÄ Ä¯

iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ patenka valstybinė miÅ¡ko žemė, pripažintina

negaliojančia kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir taikytinos sandorio

negaliojimo teisinės pasekmės. Kadangi išnuomoto žemės sklypo ribos, į kurias pateko ir 0,03 ha valstybinės reikšmės miško, buvo patvirtintos Neringos miesto

savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punktu (pagal

1 priedÄ ), teismas Å¡iÄ administracinio akto dalį pripažino negaliojančia (CPK

26 str. 2 d.). Kadangi iÅ¡nuomota žemės sklypo dalis, kuriÄ užima valstybinės

reikšmės miškas nėra užstatyta statiniais, teismas sprendė, kad nėra jokių kliūčių dėl restitucijos natūra – valstybinės žemės miško valdymo ir naudojimo

teisių grÄ Å¾inimo valstybei – taikymo (CK 6.146 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti dalyje, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti ir priimti naujÄ

sprendimÄ : pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999

m. balandžio 16 d. sprendimÄ Nr. 103 Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo“

dalyje, panaikinant 2 punktÄ ; pripažinti negaliojančiais Neringos miesto

savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimÄ Nr. 105 Dėl Neringos miesto savivaldybės Tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d.

sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo ir 1999 m. liepos 22 d.

priėmimo-perdavimo aktÄ ; pripažinti

negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr.

1929 Dėl žemės sklypų nuomos

Neringos mieste. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Žemės paskirties sklype, esančiame Pervalkos g. 44, Neringoje, pakeitimas iš gyvenamosios

teritorijos į rekreacinę buvo padarytas pažeidžiant KNNP schemos generalinio

plano nuostatas. Teismas nurodė, kad vadovautasi 1996 m. rugsėjo 1

d. rangos sutartimi, tačiau Å¡ia sutartimi buvo įsipareigota perduoti UAB „Giedra“ visai kitÄ , t. y. Pervalkos g. 17, Neringoje, esantį pastatÄ . Todėl

ieškovas nesutinka su teismo argumentu, jog savivaldybė privalėjo įvykdyti

savo duotÄ Ä¯sipareigojimÄ UAB „Giedra“ ir perduoti visiÅ¡kai kitÄ pastatÄ , kitame sklype nei buvo numatyta. Teismas, nors ir pripažino, kad kyla abejonių dėl pastatui, esančiam Pervalkos g 44, Neringoje, eksploatuoti bÅ«tino žemės sklypo

nuomos teisėtumo, tačiau vis tik tai vertino kaip Neringos miesto savivaldybės

ir UAB „Giedra“ tęstinių santykių raidÄ . Kadangi Lietuvos valstybė visÄ laikÄ KurÅ¡ių nerijÄ traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtÄ

kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ â€“ saugotinÄ teritorijÄ , kuriai turi bÅ«ti nustatytas ypatingas teisinis režimas, tai jokie su KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko

teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo bÅ«ti priimti neatsižvelgiant į minėtÄ Vyriausybės

patvirtintÄ schemÄ ir prieÅ¡tarauti

minėtos schemos sprendiniams. Todėl padaryti įstatymų pažeidimai

minimame sklype negali būti pateisinami UAB „Giedra“

interesais.

2. Žemės nuomos įstatymo

pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybinė žemė šioje teritorijoje gali būti

išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams

asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. Lietuvos Respublikos žemės

įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, taip pat nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be

aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų

nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo

dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Vykdant

valstybinės žemės sklypų, reikalingų įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams pardavimo ir nuomos procedūras bei sudarant

valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti vadovaujamasi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Dėl

naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio

paskirčiai (veiklai), reglamentuojančio naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimÄ ir nuomÄ , nuostatomis. Neringos miesto savivaldybės taryba 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 bei

1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „Giedra“

susidėvėjusiÄ , nulinės balansinės vertės Pervalkos autobusų stotelę. Darytina iÅ¡vada, kad statinys buvo

sunykęs, nenaudojamas pagal jo paskirtį. Reiškia, jog žemės sklypas

nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Be to, sprendimu dar iki nuomos

sutarties sudarymo sklype, esančiame Pervalkos g. 44, Neringoje, leido pasistatyti žvejo tipo sodybÄ . Todėl valstybinis

žemės sklypas, esantis Pervalkos g. 44, Neringoje, negalėjo būti išnuomojamas

UAB „Giedra“ be aukciono pagal minėtas Žemės nuomos įstatymo ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų

pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.5 punkto nuostatas.

3. Nepagrįstas teismo

argumentas, kad nuomos sutarties teisėtumui neturi įtakos Neringos miesto

savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punktas ir, kad administracinių aktų teisėtumo klausimas negali būti savarankišku šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Apeliaciniu

skundu Neringos savivaldybė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d.

sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu Neringos miesto

savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punktÄ , panaikinti ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Atsakovas nurodo tokias nesutikimo su sprendimu aplinkybes:

Neringos savivaldybė

prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl administracinių

aktų panaikinimo ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau teismas skundžiamu sprendimu ieškinio

senaties klausimo civilinėje

byloje nenagrinėjo ir ieškinio senaties netaikė, todėl buvo pažeisti CPK

265 straipsnio reikalavimai.

Teismas neištyrė,

koks teisės aktas

Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 priėmimo metu

ginčo teritorijoje nustatė valstybinės reikšmės miško ribas ir kaip ginčijamu Neringos

miesto savivaldybės valdybos sprendimu

šios valstybinės reikšmės miško ribos buvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265

straipsnio reikalavimus ir priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ bei nepagrįstÄ

sprendimÄ .

Apeliaciniu skundu Klaipėdos

apskrities virÅ¡ininko administracija praÅ¡o minėtÄ teismo sprendimÄ panaikinti dalyje, kurioje teismas nusprendė

ieškinį tenkinti iš dalies ir

Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ

– ieškinį atmesti. Apeliantas skundui pagrįsti nurodo tokius motyvus:

Teismas nepagrįstai pripažino Neringos miesto

savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 1 punktÄ negaliojančiu. Taip pat nepagrįstai

pripažino negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento Neringos miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Giedra“

sudarytos 0,2134 ha žemės sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutarties dalį, pagal kuriÄ Ä¯ iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ patenka 0,03 ha valstybinės miÅ¡ko žemės, nes 1997 metų v asario mėnesio detalusis planas nėra

užginčytas ar kitaip panaikintas, o valstybinė žemės nuomos sutartis

sudaryta vadovaujantis minėtu

detaliuoju planu. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009

m. gegužės 8 d. sprendimu praÅ¡ymÄ panaikinti

Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ Nr. 110 Dėl žemės sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo atmetė kaip

nepagrįstÄ . Teismas skundžiamu

sprendimu sumažino UAB „Giedra“ nuomojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , nesivadovaudamas nei 1997 nei

2000 metų detaliaisiais planais, kuriuose numatyta, kad žemės sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, plotas yra 2 134 kv. m., nors valstybinė

žemės nuomos sutartis negali prieštarauti teritorijų planavimo dokumentams, t. y. šiuo atveju detaliajam planui. Be to, Neringos miesto savivaldybės valdybos

1999 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 103 yra priimtas daugiau nei prieš

10 metų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje

Nr. A10-1074/2005 išaiškino, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų

lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

Teismas

nepagrįstai nusprendė, kad į

iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Pervalkos g. 44, Neringoje, patenka 0,03 ha valstybinio miÅ¡ko žemės, nes teismui yra pateiktas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro valstybinės reikÅ¡mės

miÅ¡kų plotų schemos fragmentas. Rengiant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentÄ , galiojo 2003 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro įsakymas Nr. 76 Dėl Lietuvos miškotvarkos taisyklių

tvirtinimo (negalioja

nuo 2007 m. liepos 1 d.), kurio 3 priede ribų, linijų ir kampų matavimo

tikslumas įtvirtinta, kad rengiant planinę medžiagÄ , leistinas natÅ«rinių linijų

perkėlimo tikslumas taksacinių sklypų riboms yra 0,6 mm, visoms kitoms linijoms – 0,2 mm. Teismui pateikta miÅ¡kų plotų schemos fragmentas yra sudarytas masteliu 1:10 000, todėl darytina prielaida, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas nepatenka į dalį ginčijamo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2301/0003:20. Teismas atmetė Å¡iÄ prielaidÄ neargumentuodamas.

Apeliaciniu

skundu UAB ,,Giedra“ praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti dalyje, kurioje teismas nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje priimti

naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas skundÄ grindžia tokiais

argumentais:

Skundžiamo sprendimo dalis, kurioje iš dalies patenkintas ieškinys, naikintina esant absoliučiam sprendimo negaliojimo

pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4

p.), nes teismas nepasisakė dėl žemės

priskyrimo valstybinės reikšmės miškų žemei, valstybinės reikšmės miškų žemės

dalies žemės sklype, restitucijos taikymo ir dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį.

Neringos savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės

miškams buvo priskirti tik nuo

2004 m. lapkričio 7 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004

m. lapkričio 3 d. nutarimui Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154

Dėl valstybinės reikšmės miškų

plotų patvirtinimo pakeitimo“. Teismo nurodyta Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2

punktas nereguliuoja, kokia žemė yra pripažįstama Kuršių nerijos

nacionaliniam parkui priskirtais valstybinės reikšmės miškais (nenumato

tokių miÅ¡kų schemos, planų). MiÅ¡kų plotų priskyrimÄ valstybinės

reikšmės miškams reglamentuoja specialusis teisės aktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997

m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų

patvirtinimo. Šis teisės aktas nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikytas.

Skundžiamu sprendimu buvo pažeistas įgytų teisių

apsaugos principas bei tex retro non agit principas, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai

tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ

laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Klaipėdos

apskrities viršininko administracija savo atsikirtimuose nurodė, jog darytina prielaida, kad valstybinės reikšmės miškas nepatenka į dalį ginčijamo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2301/0003:20. UAB

„Giedra“ apskritai nesutiko, jog į ginčo žemės sklypÄ patenka 0,03 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas, todėl negalėjo pripažinti ieÅ¡kovo nurodomo fakto dėl

jo dydžio. Aplinkybę, kokiÄ Å¾emės sklypo dalį užima valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, turėjo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Pripažinus Å¡iÄ

ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiÄ aplinkybę neįrodyta, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Valstybės institucijų sudarytų planų, schemų netikslumai (leistinos paklaidos) turi bÅ«ti aiÅ¡kinami privataus asmens

interesais. Tačiau nesant įrodymų, teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi šiuo įrodymų ir padarė darė

kategoriškas išvadas dėl esminių

bylos aplinkybių.

Sprendime teismas tinkamai neapibrėžė, kokioje dalyje yra naikinamas sandoris. Neaišku, kaip teismo sprendimas turėtų būti

vykdomas, tuo atveju, jeigu jį vykdant paaiškėtų, jog dėl nuo šalių nepriklausančių

aplinkybių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotas yra ne 0,03 ha, o mažesnis. Dalinis sandorio panaikinimas, ne tik sukelia neapbrėžtumÄ dėl panaikintos sandorio dalies, bet ir iÅ¡ esmės suvaržo atsakovo

teises, kurias atsakovas įgijo teisėto, teismo sprendimu pripažinto

neprieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms sandorio dalies pagrindu, nes yra visiškai neaišku, kuri žemės sklypo (t. y. sandorio) dalis yra teisėta ir galiojanti.

Jeigu teismas nustatytų, kad ginčo sutarties dalis

pagrįstai ir teisėtai pripažinta negaliojančia, akivaizdu, jog šioje byloje

nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, šioje byloje nebuvo išspręstas

sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos) klausimas. Akivaizdu, jog

taikant restitucija, ne tik UAB „Giedra“ turi grÄ Å¾inti dalį žemės sklypo,

bet ir atsakovui UAB

„Giedra“ turi bÅ«ti grÄ Å¾inta sumokėta dalis nuompinigių, atitinkamai pakeistas iÅ¡ dalies niekiniu pripažintas sandoris, inter

alia, proporcingai sumažinant mokėtinÄ Å¾emės nuomos mokestį ir kt.

Visi trys atsakovai prašė taikyti ieškinio

senatį visiems ieškinio reikalavimams ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 str.).

Pažeidžiant materialines ir procesines

teisės normas teismas netaikė ieškinio

senaties, nenurodė jokių motyvų, kodėl buvo atmestas toks atsakovų

praÅ¡ymas. Teismas nenurodė, kokiais motyvais yra atmetami atsakovų argumentai, jog apie ginčijamus atsakovų sprendimus, ginčijamÄ sutartį ieÅ¡kovas

sužinojo vėliausiai 2006 m. kovo 21 d. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovo delsimas ginti tariamai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį

interesÄ yra nepateisinamas ir pažeidžia

atsakovų teisėtų lūkesčių, įgytų teisių teisinės apsaugos principus.

Atsakovas UAB ,,Giedra“, susipažinęs su atsakovų Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko

administracijos apeliaciniais skundais, su jais sutiko.

Atsiliepimu

į apeliacinius skundus Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko su Klaipėdos miesto apylinkės

vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Tačiau nesutinka su apeliantų UAB „Giedra“, Klaipėdos apskrities viršininko

administracijos ir Neringos savivaldybės apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais ir reikalavimais dėl tokių

motyvų:

Pagal 1999 m. rugpjūčio 4 d. pažymėjimÄ apie

Nekilnojamojo turto registre

įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises įjuos įregistruota autobusų stotelė ir kiti statiniai (danga), kurių bendra vertė 51 055 Lt, Tačiau Neringos miesto savivaldybės

taryba savo sprendimuose nurodo, kad perduoda nulinės balansinės vertės

Pervalkos autobusų stotelę.

Aplinkos

ministerijos valstybinė miškotvarkos tarnyba kartu su 2006 m. rugsėjo 14

d. raÅ¡tu Nr. 431 pateikė planinę medžiagÄ ir nurodė, kad į minėto žemės

sklypo ribas buvo papildomai įtraukta 0,03 ha valstybinės reikšmės miško. Taip pat

analogiÅ¡kÄ nuomonę Å¡i tarnyba iÅ¡dėstė 2009 m. kovo 13 d. raÅ¡te Nr. 299

Klaipėdos miesto

apylinkės prokuratūros Civilinių bylų prokurorei I. V. ir nurodė, kad 1999 m. lapkričio

23 d. valstybinės

žemės nuomos sutarties Nr. 319 pasiraÅ¡ymo metu į žemės sklypÄ Nr.

2301/0003:20 pagal 1987 metų miškų inventorizacijos duomenimis pateko į

Kuršių Nerijos nacionalinio parko Preilos girininkijos (Neringos miesto miškų) 3 kvartalo 20

taksacinio sklypo dalis.

Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį, galiojusį 1996 m. rugsėjo 17 d., t. y. remonto darbų rangos

sutarties sudarymo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu

valstybinės žemės valdymo teisė

suteikiama valstybinėms institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, miškų urėdijoms, nacionalinių ir regioninių parkų

administracijoms, iš valstybės biudžeto išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms

įmonėms. KitÄ valstybinę žemę apskrities teritorijoje valdo apskrities valdytojas. Pažymėtina, kad Neringos miesto savivaldybei žemės sklypai Pervalkos g. 44 ir 17, Neringoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sprendimu nebuvo perduoti valdyti, šiuos valstybinės žemės sklypus valdė Klaipėdos apskrities

valdytojas, todėl remonto darbų rangos sutartimi Neringos miesto savivaldybės prisiimti įsipareigojimai

iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ prieÅ¡tarauja imperatyvioms Žemės įstatymo nuostatoms. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio remonto darbų rangos sutarties sudarymo metu, 47 straipsnį sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Å¡iuo

metu galiojančio Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl teismo argumentai, kad remonto darbų rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai UAB „Giedra“

be aukciono iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ Pervalkos gyvenvietėje bei leisti Å¡iame

žemės sklype pasistatyti sodybÄ turėjo bÅ«ti įvykdyti yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į

apeliacinius skundus Klaipėdos

miesto apylinkės prokuratūros vyriausiais prokuroras prašo atsakovų apeliacinius skundus

atmesti kaip nepagrįstus. Savo praÅ¡ymÄ motyvuoja Å¡iomis aplinkybėmis:

Duomenys, kurių pakako

ginčijamam pažeidimui konstatuoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisme, gauti 2008 m. birželio 4 d.

Neringos miesto savivaldybės

valdybos sprendimo Nr. 103 1 punktas ir žemės sklypo nuomos sutarties dalis, pagal kuriÄ Ä¯ iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ

patenka 0,03 ha valstybinės miško žemės yra neteisėti, nors ir patvirtinti vadovaujantis

detaliuoju planu.

 Jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję

sprendimai negalėjo būti

priimti neatsižvelgiant į minėtÄ Vyriausybės patvirtintÄ schemÄ ir

negalėjo prieštarauti

minėtos schemos sprendiniams.

 Nors apeliantas UAB „Giedra“

skunde akcentuoja, jog skundžiamu teismo sprendimu nebuvo išspręstas sandorio negaliojimo

pasekmių (restitucijos) klausimas, CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta,

kad išimtinais atvejais teismas gali netaikyti restitucijos. Ir ši įstatymo

norma neprieštarauja kitai šio kodekso normai, tai yra CK 1.80 straipsnio

1 daliai, kuri

nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

negalioja.

Neringos savivaldybė atsiliepimu į

apeliacinius skundus prašo Klaipėdos miesto

apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apskrities

viršininko administracijos ir UAB ,,Giedra“ apeliacinius skundus patenkinti.

Nurodo, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, koks teisės aktas (teritorijų planavimo dokumentas) Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 priėmimo metu ginčo teritorijoje

nustatė valstybinės reikšmės miško ribas ir kaip ginčijamu Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu šios

valstybinės reikšmės miško ribos

buvo pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti

negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 1 punktÄ . Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde

nenurodė kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant Neringos

miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos

15 d. sprendimÄ Nr. 105 Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m.

rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1

pakeitimo bei sudarant 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktÄ . Dėl to tai

pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl šio

administracinio akto bei priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas

atkreipia dėmesį į tai, kad teismas

skundžiamu sprendimu ieškinio senaties klausimo civilinėje byloje nenagrinėjo, ieškinio senaties netaikė, todėl buvo pažeisti CPK 265 straipsnio reikalavimai.

Klaipėdos apskrities

viršininko administracija atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo

apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus patenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo

įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, detalieji planai rengiami tada, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai

plėtoti. Pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas

administracinėje byloje

Nr. 1-6-609/2009 sprendė klausimÄ dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m.

lapkričio 10 d. sprendimo Nr.

110 Dėl žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo

panaikinimo. Teismas pasisakė, kad Pervalkos gyvenvietės teritorija, kurioje yra žemės sklypas adresu Pervalkos g. 44, nėra priskirta griežto rėžimo zonai, kurioje naujų namų statyba negalima. 1999 m. balandžio 16 d. Neringos miesto savivaldybės vaidybos

sprendimo Nr. 103 pirmame priede, t. y. žemės sklypo plane pažymėtas MN (autobusų

stotelė). Vadovaujantis 2000 m. birželio 19 d. Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 45 Dėl sutartinių topografinių planų M

1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų techninių reikalavimų reglamento patvirtinimu, MN - pastatas, mÅ«rinis negyvenamas. Jeigu žemės sklype Pervalkos g. 44, Neringa, bÅ«tų iÅ¡likę tik pamatai, matininkas, rengęs žemės sklypo planÄ , bÅ«tų pažymėjęs – griuvėsiai. Atsakovas taip pat nurodo, kad 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto

savivaldybės tarybos sprendimo Nr.

054 patvirtinimo metu galiojo 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimas Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio

veiklai pardavimo ir nuomos

(negalioja nuo 1999 m. birželio 10 d.), kurio 3.1

punktas nustatė, kad apskrities valdytojas gali parduoti arba išnuomoti naujus

valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka kaimo vietovėje ir šio nutarimo

2.1 ir 2.2 punktuose nurodytose teritorijose piliečiams ir tik išnuomoti -

nustatytÄ ja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Å iuo

atveju pirkėjai arba nuomininkai papildomai sumoka tikslines lėšas, kurių 50 procentų skiriama į Žemės reformos fondÄ kompensacijai už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę.

Kitus 50 procentų tikslinių lėšų jie moka savivaldos vykdomajai institucijai. Šios

lėšos naudojamos miesto tvarkymo darbams. Atsižvelgiant į 1996 m. rugsėjo 5 d.

Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. 054, UAB ,,Giedra“ buvo įpareigota atlikti stogo remonto darbus.

Atsiliepimu į Klaipėdos

miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ UAB ,,Giedra“ praÅ¡o jo netenkinti dėl tokių argumentų:

Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu visi argumentai dėl tariamų KNNP

Planavimo schemos pažeidimų, tariamai viešojo

intereso pažeidimo, tariamai neteisėtai nustatytos pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties buvo atmesti.

Apeliantas nepagrįstai neigia įgytų teisių

ir teisėtų lūkesčių apsaugos pricipus.

Apeliantas

nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog Neringos miesto savivaldybės valdybos

sprendimas Nr. 103 buvo priimtas

vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 5

d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 054 bei tarp Neringos m. savivaldybės ir UAB „Giedra“

1996 m. rugsėjo 17 d. pasirašyta Remonto darbų rangos sutartimi. Pagal

aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR

1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punktÄ iÅ¡skiriami

poilsio paskirties pastatai skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Šiam pastatų pogrupiui

priskiriamos sodybos.

Nuomos sutartis buvo sudaryta tinkamai laikantis teisės aktų

reikalavimų, vykdant teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, t. y. Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio

16 d. sprendimÄ Nr. 103, 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės

tarybos sprendimÄ Nr. 054, tarp Neringos m. savivaldybės ir UAB „Giedra“ 1996 m. rugsėjo 17 d. pasiraÅ¡ytÄ Remonto darbų

rangos sutartį, Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos

15 d. sprendimÄ Nr. 105, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. 1929 Dėl žemės

sklypų nuomos Neringos mieste.

Sutarties Å¡alių grÄ Å¾inimas į

pradinę padėtį yra negalimas.

III           Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės

vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas patenkinamas.

Atsakovų Neringos savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko (procesinių teisų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba) ir UAB ,,Giedra“ apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl atsakovų UAB “Giedra“ ir Neringos

savivaldybės apeliacinių skundų

Nepagrįstas apeliantų teiginys dėl

absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.)

sprendžiant dėl valstybinės reikšmės miško ploto ginčo sklype ir jo nuomos

teisėtumo. Minėtas CPK pagrindas pripažįstamas tuo atveju kai teismo sprendimas

yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl miÅ¡ko, įsiskverbusio į ginčo žemės sklypÄ , esantį Pervalkos g. 44, Neringoje, ir jo (miÅ¡ko) nuomos

teisėtumo grindė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės normomis – Miškų

įstatymu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas nemotyvuotas. Tai, kad ginčo sklype yra miškas, nors realiai mažesnio ploto (0,01 ha) nei buvo nustatyta

nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (0,03 ha) dėl apeliacinės

instancijos teisme paaiškėjusios naujos faktinės aplinkybės – valstybinių miškų

inventorizacijos metu patikslintų duomenų (t. 6, b. l. 56, 92-97, Valstybinės miškų tarnybos atstovo M. D. paaiškinimas), įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tai, kad miško plotas mažesnis, nei buvo nustatyta, bylos esmės nekeičia, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai

išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 5

str. 6 d. 2 p.). Ä®rodymų, kad į ginčo sklypÄ patenkantis miÅ¡kas yra už KurÅ¡ių

nerijos nacionalinio parko ribų, nepateikta. Toks miškas, kokio ploto jis

bebÅ«tų, nenuomojamas. MiÅ¡kų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad iÅ¡imtį sudaro vykdant žemės reformÄ likę

neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs

miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Šie

sklypai gali būti išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos

Respublikos žemės ir Žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau iÅ¡imčių, kurios leistų minėtÄ miÅ¡ko sklypÄ iÅ¡nuomoti, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir Å¡alys Å¡ios

aplinkybės neįrodinėjo.

Nepagrįstas

apeliantų teiginys, kad ieškovas, ginčydamas administracinius aktus ir

sandorius, praleido ieškinio senatį.

Ieškovas ginčijo

dvejopo pobūdžio aktus – viešo administravimo subjektų priimtus

administracinius aktus, kurių teisėtumo klausimÄ sprendžia administraciniai

teismai (ABTĮ 15 str. 1 p.), ir šių administracinių aktų pagrindu sudarytus sandorius, priskirtus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CK 1 str., CPK 25, 27 str.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas

nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ Administracinių bylų

teisenos įstatymo nuostatÄ , yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai kreipiamasi į

teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas

vieÅ¡asis interesas. Jei bÅ«tų konstatuota, jog vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis

subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindÄ manyti, kad priimant atitinkamÄ sprendimÄ galėjo bÅ«ti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismÄ ginant

vieÅ¡Ä jį interesÄ reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , tuomet terminas pareiÅ¡kimui paduoti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys

turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335/2008). Prokuratūros

įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , prokuroras ne kiekvienu atveju

turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta

pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa

suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ ir prasideda termino kreiptis į teismÄ

eigos pradžia. Panašios pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui

kreiptis į teismÄ laikomasi ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-38/2008).

Nagrinėjamoje

byloje nustatyta, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, padavė ieÅ¡kinį Klaipėdos

apygardos teismui 2008 m. liepos 4 d. (t. 1, b. l. 3). MedžiagÄ apie atsakovų

sudarytÄ ginčo sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutartį ieÅ¡kovas gavo

iÅ¡ Specialiųjų tyrimo tarnybos 2008 m. birželio 4 d. (t. 1., b. l. 7-29) ir Å¡ių dokumentų tyrimÄ ir vertinimÄ atliko per vienÄ mėnesį. Tai įrodo, kad prokuratÅ«ra veikė pakankamai aktyviai ir neuždelsė kreiptis su ieÅ¡kiniu teismÄ . Teisėjų

kolegija, įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktÄ prokurorui bei paties

prokuroro surinktÄ medžiagÄ , jos reikÅ¡mingumÄ bylai, laikÄ , per kurį jį surinkta, sprendžia, kad prokuroras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu laiku ir

ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl Klaipėdos

miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, atsakydama į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, pripažindama atsakovų argumentus į apeliacinius skundus nepagrįstais, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai, bylos faktinės aplinkybės ir teisės aktai

leidžia pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo prokuroro

ieškinys buvo nepatenkintas, kaip neatitinkantį CPK 263 straipsnio reikalavimų

dėl netinkamai taikytų ir aiškintų materialinės teisės normų pažeidimų ir

neteisingai įvertintų faktinių bylos aplinkybių (CPK 177, 178, 185 str.). Sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Nagrinėjamoje

byloje nėra ginčo, kad suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos

nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 Dėl Kuršių

nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) II zonÄ , skirtÄ gyvenamosios teritorijos užstatymui. Pagal minėtÄ SchemÄ , ginčo teritorijoje (senojo

pašto ir autobusų stotelės teritorijoje numatyta pastatyti tris vieno aukšto su

mansarda sodybinių (žvejų) namų kopijas bei tradicinės išvaizdos pagalbinius

pastatus. Kaip ne kartÄ minėtÄ teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010)

Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo ir

yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių nerijos nacionalinio

parko teritorijos planavimo detaliuosius planus, o taip pat priimant kitus su

tokios specialios teritorijos planavimu susijusius viešojo administravimo

aktus. Kadangi viešoje teisėje (teritorijų planavimas ir yra viešosios teisės

sritis) galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl viešo administravimo subjektas privalo laikytis šio principo ir jo priimami

administraciniai aktai turi neprieštarauti teisinius santykius

reglamentuojančioms imperatyviosiomis teisės normoms, nustatančioms konkretų

teisinių santykių dalyvių elgesį.

Atsakovai

ginčijamų administracinių aktų (1999-04-16 sprendimo Nr. 103, kuriuo patvirtintos atsakovo UAB ,,Giedra“ naudojamo žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, plotas ribos ir žemės sklypo naudojimo sÄ lygos; 1999-07-15 sprendimo Nr. 105, kuriuo pakeistas 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Dėl pastato, adresu Pervalkos 17, Neringa, perdavimo UAB ,,Giedra“ perkėlimui ir sklypo Pervalkoje skyrimo bei gyvenamųjų namų

stogų remonto, pirmÄ punktÄ , nusprendžiant perduoti UAB ,,Giedra“ Pervalkos

autobusų stotelę, adresu Pervalkos 44, Neringa, ir leisti 2 200 kv. m sklype

Pervalkos g. 44 pasistatyti žvejo tipo sodybÄ , nugriaunant susidėvėjusiÄ nulinę

balansinę vertę turinčiÄ autobusų stotelę; 1999-09-22 Klaipėdos AVA įsakymo Nr.

1929, kuriuo leista nuomoti žemės sklypÄ , esantį Pervalkos 44, Neringoje, rekreacijai) bei žemės nuomos sutarties teisėtumÄ kildina iÅ¡ 1996 m. rugsėjo 17 d.

Remonto darbų rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovų Neringos miesto

savivaldybės ir UAB ,,Giedra“. Šia sutartimi UAB ,,Giedra“ įsipareigojo

suremontuoti dviejų gyvenamųjų namų, esančių Kopų g. 11 ir Kopų g. 3, Nidoje, stogus, o Neringos miesto savivaldybė už tai įsipareigojo sumokėti UAB „Giedra“ 220

000 Lt ir neatlygintinai perduoti pastatÄ , esantį Pervalkos g. 17, Neringoje, nugriovimui, ne trumpesniam kaip 99 metų terminui iÅ¡nuomoti valstybinėmis kainomis

30 arų sklypÄ Pervalkos gyvenvietėje ir leisti Å¡iame sklype pastatyti sodybÄ , bÅ«dingÄ KurÅ¡ių nerijos užstatymui. Rangos darbai turėjo bÅ«ti baigti iki 1996 m. gruodžio 24 d.

Tokios sutarties sÄ lygos buvo aptartos 1996 m. rugpjūčio 9 d. Neringos

savivaldybės vykusiame numatomos sutarties šalių pasitarime (t. 1, b. l. 93), o 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės taryboje sprendimu Nr. 054 –

joms (sÄ lygoms) pritarta (t. 1. b. l. 94). IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių

rašytinių įrodymų (1996-11-04 potvarkis Nr. 055mp, 1996-11-06

priėmimo-perdavimo aktas) matyti, kad sutarties sÄ lyga dėl 100 proc.

susidėvėjusio pastato, buvusio Pervalkos g. 17, Neringoje, perdavimo iš

Neringos m. savivaldybės balanso į UAB ,,Giedra“ balansÄ , realizuota. Nei

paminėtoje Rangos sutartyje, nei jos sudarymÄ patvirtinusiuose

administraciniuose aktuose, nei perdavimo-priėmimo akte pastatas Pervalkos g.

17 neautorizuotas, t. y, nenurodytas jo unikalus numeris bei sklypas, kuriame jis yra. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenų matyti, kad adresu Pervalkos

g. 17, Neringoje, žemės sklype unik. Nr. 2301-0003-0048 yra trys pastatai, statyti 1915 ir 1987 metais, tačiau nei vienas jų nėra 100 proc. nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 75, 30 ir 29 proc.). Tačiau visi minėti su pastato Pervalkos g. 17 susiję administraciniai aktai

bei rangos sutartis nagrinėjamoje byloje neginčijami, todėl teisėjų kolegija

neturi pagrindo pasisakyti dėl jų teisėtumo.

Ginčijamu 1999

m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 103 Neringos miesto savivaldybė

patvirtino atsakovo UAB ,,Giedra“ naudojamo (taip nurodoma sprendime), esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, 2 134 kv. m. žemės sklypo plotÄ ir ribas ir nustatė Å¡io

žemės sklypo naudojimÄ rekreacijai (t. 1., b. l. 23-25). KurÅ¡ių nerijos

nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308, 5 punktas įtvirtino nacionalinio

parko žemės išimtinę valstybinę nuosavybę, kuri gali būti nuomojama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu

galiojo ir turėjo būti taikomi 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymas

(įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. vasario 21 d.), 1998 m. kovo 24 d.

Žemės nuomos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.)

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 Dėl

naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai

(veiklai). Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip ir Kuršių

nerijos nacionalinio parko nuostatai, įtvirtino išimtinę valstybės nuosavybę į

žemę Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, kurios įsigyti privačion nuosavybėn

negalima. Jos naudojimo sÄ lygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai (4

str. 2 d.). Tokios valstybinės žemės asmens naudojamÄ Å¾emės sklypÄ galėjo

išnuomoti tik apskrities viršininkas, tai įforminant įsakymu ir pasirašant

žemės nuomos sutartį. Žemė galėjo būti išnuomota aukciono ir be aukciono

Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomoti žemę be aukciono galima buvo tik tuo

atveju, jei ji (žemė) užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės

teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. Kitais atvejais žemė

nuomojama aukcione asmeniui, kurio pasiūlytas nuomos mokestis yra didžiausias

(Žemės nuomos įstatymo 1998 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d., 7 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.

nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne

žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 27, 32-32.2 punktai nustatė, kad išnuomojami nustatytam terminui ne žemės ūkio veiklai asmens naudojami valstybinės žemės

sklypai, o jų suteikimo ar naudojimo teisėtumas turi būti patvirtintas

dokumentais, pateiktais miesto žemėtvarkos skyriui su asmens prašymu išnuomoti

žemės sklypÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra atsakovo UAB ,,Giedra“ praÅ¡ymo

iÅ¡nuomoti ginčo sklypÄ , esantį Pervalkos 44, Neringoje. Ginčijamame Neringos miesto

savivaldybės 1999 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. 103 nurodyta, kad patvirtinamas atsakovo UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo plotas, ribos, naudojimo sÄ lygos. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 2 dalies

žemės naudotojÄ apibrėžė kaip neiÅ¡nuomotos privačios žemės savininkÄ arba

fizinį ar juridinį asmenį, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta

naudotis valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė. Jei ginčijamame sprendime

teigiama, kad atsakovas yra žemės naudotojas, tai reikėtų suprasti, kad atsakovui UAB ,,Giedra“ ginčo sklypas buvo suteiktas ankščiau. Tačiau jokių tai

patvirtinančių įrodymų nepateikta. Klaipėdos apskrities viršininko

administracijos apeliaciniame skunde teigiama, kad šis žemės sklypas buvo

suteiktas ginčijamu sprendimu, t. y. 1999 m. balandžio 16 d sprendimu Nr. 103.

Tačiau toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja ginčijamo sprendimo turiniui bei

teisės aktų nuostatoms, t. y. tam kad Kuršių nerijos nacionalinio parko žemės, kaip valstybės išimtinė nuosavybė, o taip pat valstybinės žemės fondas, neperduotas valdyti

savivaldybėms, tvarkyti, atlikti žemės naudojimo valstybinį reguliavimÄ bei

žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo priskirta apskrities viršininkui (1994

m, gruodžio 15 d. Apskrities valdymo įstatymo 5, 10 str.). Nagrinėjamoje byloje

nėra jokių ginčo sklypo suteikimo ar naudojimo teisėtumÄ patvirtinančių

dokumentų (įsakymų, sprendimų, potvarkių ir pan.). Nėra duomenų ir apie tai, kad šiame žemės sklype ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu buvo atsakovo UAB ,,Giedra“ nuosavybės teise priklausantis ar jo nuomojamas pastatas. Rangos sutartyje, ikisutartiniuose aktuose taip pat nėra duomenų, kad ginčo sklypas, esantis Pervalkos g. 44, Neringoje, buvo suteiktas atsakovui kaip atlyginimas už šios sutarties pagrindu atliktus

darbus. Jei toks faktas bÅ«tų nustatytas, jis turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms minėtų teisės aktų nuostatoms, t.y. tam, kad tokio pobÅ«džio valstybinė žemė negalėjo bÅ«ti tik nuomos sutarties objektu. Be to, duomenų, kad minėta rangos sutartis bÅ«tų pakeista ar patikslinta, į bylÄ taip pat nepateikta.

Kadangi atsakovui UAB ,,Giedra“ ginčo sklypas Pervalkos g. 44, Neringoje, nebuvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, jame (sklype) nebuvo atsakovui

nuosavybės teise priklausančio pastato (šiame sklype buvęs pastatas – Pervalkos

autobusų stotelė, UAB „Giedra“ perduotas tik 1999 m. liepos 22 d.

priėmimo-perdavimo aktu, remiantis 1999 m. liepos 15 d. Neringos

m. savivaldybės sprendimu Nr. 105, t. y. po trijų mėnesių nuo paminėto

ginčijamo sprendimo priėmimo), todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas UAB ,,Giedra“ nebuvo ginčo sklypo naudotojas ir atsakovas Neringos m.

savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo suformuoti tokio ginčo sklypo, patvirtinti jo ribų, ploto bei sklypo naudojimo sÄ lygų. Be to, nustačius, kad ginčo sklypas

naudotinas rekreacijai, buvo šiurkščiai pažeistos Kuršių nerijos nacionalinio

parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 Dėl Kuršių nerijos

nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos dėl parko

teritorijos funkcinio zonavimo. Kaip jau minėta – šis norminis aktas yra

privalomas, o jam prieštaraujantys aktai pripažintini neteisėtais.

Teisėjų kolegija

sutinka su apelianto (ieškovo) pozicija ir dėl kito atsakovo Neringos miesto

savivaldybės administracinio akto – 1999 m. liepos 15 d. Neringos m.

savivaldybės sprendimo Nr. 105 neteisėtumo. Šiuo sprendimu atsakovui

UAB ,,Giedra“ buvo perduotas nusidėvėjęs, nulinės balansinės vertės pastatas

– Pervalkos autobusų stotelė, buvusi adresu Pervalkos g. 44, Neringoje, leidžiant jÄ nugriauti ir pastatyti 2 200 kv. m sklype Pervalkos g. 44, žvejo tipo sodybÄ . VÄ® Registrų centro duomenimis Å¡is vieno aukÅ¡to pastatas – autobusų stotelė, unikalus Nr. 2396-9001-0015, statytas 1970 metais, buvo žemės sklype, kurio unikalus Nr.

2301-0003-0020, Pervalkos g. 44, Neringos mieste, - sunaikintas (t. 1, b. l. 6). Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad juo (šiuo sprendimu) keičiamas 1996 m.

rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 pirmas punktas Dėl pastato, adresu Pervalkos 17, Neringa, perdavimo UAB „Giedra“ perkėlimui ir sklypo Pervalkoje skyrimo bei gyvenamųjų namų

stogo remonto. Taigi iš ginčijamo sprendimo turinio galima spręsti, kad remiantis juo (sprendimu) turėjo būti pakeista jau minėta 1996 m. rugsėjo 17 d. Remonto

darbų rangos sutartis dėl atlyginimo už atliktus dviejų namų stogų remonto

darbus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčijamo sprendimo pagrindu buvo

pakeista ir rangos sutartis. Be to, iš šios sutarties turinio akivaizdu, kad rangos darbai turėjo būti atlikti 1996 m. gruodžio 24 d. Jokių duomenų, kad sutartis buvo pratęsta, nėra. Į byla pateiktas ranka rašytas 1999 m. lapkričio 13 d.

Neringos miesto tvarkymo ir statybos inžinieriaus J. L. pranešimas atsakovui UAB ,,Giedra“ apie tai, kad šiais metais (reikia suprasti, kad 1999 m.) buvo remontuojami Kopų 3-11

namų stogai, darbai atlikt ir šiuo metu pretenzijų neturi, nepripažįstamas

tinkamu įrodymu, patvirtinančiu nagrinėjamos rangos sutarties įvykdymÄ 1999

metais. Å io raÅ¡to turinys prieÅ¡tarauja sutarties sÄ lygoms. Be to, nei savo forma, nei turiniu toks raÅ¡tas nepripažįstamas dokumentu: jis neatitinka įrodymams

keliamų reikalavimų dėl akivaizdžių šiame rašte neaptartų taisymų bei prierašų

dėl remontuotų objektų, jų kiekio ir konkrečios vietos. Nėra duomenų ir apie

Å¡ių atliktų darbų pagrindÄ (sutartį), darbų priėmimÄ ir pan. (CPK 178, 197 str.). Nors Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu

Nr. 124 (t. 2, b. l. 40) konstatuojama, kad UAB „Giedra“ pagal minėtÄ rangos sutartį atliko darbų (suremontavo dviejų namų stogus) už

190 000 Lt, nenurodant sutarties įvykdymo laiko, tačiau tokių įrodymų į bylÄ

taip pat nepateikta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB ,,Giedra“ teiginys, jog ši bendrovė atliko darbus pagal remonto darbų sutartį ir perdavė

savivaldybei – byloje neįrodytas. Be to, šis ginčijamas atsakovo sprendimas

priimtas jau po to, kai pastatas – autobusų stotelė, priėmimo-perdavimo aktu

buvo perduotas atsakovui. Ši sprendimo dalis (dėl atliktų brangos darbų vertės), teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, o spręsti dėl šio sprendimo 1

punkto, kuriuo papildytas Neringos m. savivaldybės 1999 m. liepos 15 d.

sprendimas Nr. 105, įrašant, kad ginčo pastatas atsakovui UAB ,,Giedra“ perduodamas „nuosavybės teise“, teisėtumo, spręsti nėra kliūčių. Ši sprendimo dalis

yra sudėtinė ginčijamo atsakovo sprendimo dalis, o, nustačius imperatyvius

teisės normų pažeidimus, teismas gali minėtÄ sprendimÄ pripažinti niekiniu ex

officio. Be to, byloje nustatyta, kad ginčijamu 1999 m. liepos 15 d. sprendimu

pakeistas rangos sutarties punktas dėl pastatų perdavimo atsakovui buvo

įvykdytas 1996 m. lapkričio 6 d. Tos dienos priėmimo-perdavimo aktu Neringos miesto

savivaldybė perdavė UAB „Giedra“ 100 proc. susidėvėjusį namÄ , esantį Pervalkos g. 17 (t. 1., b. l. 97). Apie Å¡io pastato grÄ Å¾inimÄ savivaldybei po ginčijamo

sprendimo perduoti pastatÄ (autobusų stotelę) duomenų nepateikta. Dėl nustatytų

faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pastato – autobusų

stotelės, perdavimas iš Neringos miesto savivaldybė balanso atsakovui UAB ,,Giedra“ – nesusijęs su Remonto rangos sutarties dalyku, nes sutartis dėl konkretaus pastato

Pervalkos g. 17, perdavimo – įvykdyta. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

pastato (autobusų stotelės) perdavimas, jei pripažinti, kad tai buvo atlygis už

rangos darbus pagal rangos sutartį, nesugrÄ Å¾inus jau perduoto kaip atlygį už

darbus namo, esančio Pervalkos g. 17, vertintinas kaip papildomas (perteklinis), sutartyje nesutartas atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias faktines

aplinkybes, netinkamai aiškino rangos darbų sutartį, jos ryšį su kitais

rašytiniais įrodymais, šalių tarpusavio santykius (CK 6.193 str.) ir padarė

nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastato – autobusų stotelės, perdavimas atsakovui UAB

„Giedra“ ir ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, tai – remonto darbų rangos

sutarties pagrindu atsiradusių šalių teisinių santykių tęstinumas.

Spręstina ar

savivaldybė teisėtai nusprendė dėl pastato (autobusų stotelės) vertės ir jį

(pastatÄ ) neatlygintinai perdavė atsakovo UAB ,,Giedra“ nuosavybėn.

Savivaldybės

nuosavybė – jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko

funkcijas priskirta įgyvendinti pagal įstatymus tarybai. Savivaldybės

nuosavybės teisės atsiranda perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės

objektus savivaldybės nuosavybėn; sukuriant naujus nuosavybės objektus;

sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais atvejais (1994 m. liepos 7

d. Vietos savivaldos įstatymo 21 str.). 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos

Respublikos įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo

savivaldybės nuosavybėn nustatė savivaldybėms perduodamÄ turtÄ bei jo perdavimo

tvarkÄ . Å io įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad savivaldybių nuosavybėms priskiriami miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties

komunalinių ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms vykdyti, t. y. vietinės reikšmės keliai ir gatvės su visais priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atraminėmis sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto sustojimo vietomis, paviljonais), kelių eismo reguliavimo

techninėmis priemonėmis, inžinierine įranga bei komunikacijomis. Teisėjų

kolegija sprendžia, kad ginčo objektas autobusų stotelės pastatas, kaip visuomeninio keleivio transporto sustojimo vieta, paviljonas buvo priskirtas Neringos

savivaldybės nuosavybėn, kuris turėjo bÅ«ti perduotas priėmimo-perdavimo aktu, nurodant perduodamo objekto pavadinimÄ , vietÄ , balansinę ir likutinę vertę (4 str.). Tos

pačios nuostatos buvo ir 1997 m. gruodžio 2 d. Valstybės turto perdavimo

savivaldybių nuosavybėn įstatyme. Nors pastato (autobusų stotelės)

priėmimo-perdavimo dokumentai į bylÄ nepateikti, tačiau iÅ¡ VÄ® Registrų centro

duomenų sprendžiama, kad šis pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto

registre Neringos miesto savivaldybės nuosavybės teise 1999 m. liepos 13 d., remiantis apskrities viršininko 1999 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1434 ( t. 1, b. l. 20, 2 t., b. l. 135). Šis įrašas nenuginčytas.

1997 m.

lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas (toliau

– VSTPÄ®) nustatė, kad privatizuojamas (parduodamas) už pinigus, sudarius privatizavimo sandorius, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis, savivaldybės turtas, Turto fondo įtrauktas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä savivaldybės teikimu, savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ . Privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡e turi bÅ«ti nurodytas

privatizuojamo objekto pavadinimas, trumpa objekto charakteristika, balansinė likutinė vertė. Savivaldybės turto privatizavimÄ vykdo savivaldybės tarybos

sprendimu įsteigta Savivaldybės turto privatizavimo komisija vienu iš 13

straipsnyje iÅ¡vardytu bÅ«du, paskelbiant apie privatizuojamÄ objektÄ vieÅ¡ai (1-4, 6, 10-11 str.). Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarka patvirtinta 1997 m.

gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1427.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo objektas Neringos miesto

savivaldybės nuosavybės teise valdytas turtas – pastatas (autobusų stotelė)

bÅ«tų įvertintas ir įtrauktas į privatizuotinų objektų sÄ raÅ¡Ä . Ginčijamuose

aktuose nurodyta, kad pastatas (autobusų stotelė) – susidėvėjęs, bevertis. Kokia tikroji pastato būklė jo perdavimo atsakovui metu, duomenų nepateikta. Tačiau

iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, kad ginčo pastatas nebuvo

visiškai susidėvėjęs ir bevertis, nes 1999 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro

Pastato inventorinių žinių dokumente nurodyta, kad 15,04 kv. m bendro ploto

1970 metų statybos vieno aukšto pastatas – autobusų stotelė (1H1b), susidėvėjęs 41 proc. (t. 2, b. l. 122). Nors šio dokumento pastato ir jo dalių įkainojimo

dalyje duomenys apie pastato įkainojimÄ užbraukti, tačiau paminėtas

susidėvėjimas tuo nepaneigtas. Be to, iš 2000 m. gegužės 20 d.

pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas UAB ,,Giedra“ pardavė L. M. pastatÄ â€“ autobusų

stotelę su kiemo statiniais (kiemo aikštele), esančius Pervalkos g. 44, Neringoje už 20 700 Lt matyti, kad šiai sutarčiai sudaryti pateiktoje Žemės ir kito

nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo

2000 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 50/49023 nurodyta parduodamos autobusų

stotelės (indeksas 1H1b, unikalus Nr. 23/969-0010-01-5, bendras naudingas

plotas 15,04 kv. m) su kiemo statiniais vertė – 51 055 Lt (t. 2, b. l. 60). IÅ¡ to galima spręsti, kad autobusų stotelės pastatas, jį perduodant atsakovui UAB ,,Giedra“ nebuvo bevertis. Tačiau už ginčo pastatÄ nebuvo sumokėta, todėl teisėjų kolegija

sprendžia, kad ginčo pastatas su priklausiniais atsakovui UAB ,,Giedra“ buvo padovanotas. Ä®statymai, kaip jau minėta, nenumato savivaldybės teisės savo turtÄ

dovanoti. Toks sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas savivaldybei.

Jei pripažinti, kad ginčo pastatas perdavimo UAB ,,Giedra“ metu buvo tikrai bevertis (nulinės vertės), tai jis neegzistavo kaip daiktas ir negalėjo bÅ«ti nuosavybės teisinių santykiu objektu (CK 4.1, 4.2, 4.21, 4.38. str.). Be to, jei pastatas sunykęs, bevertis tai ginčo sklype, kuriame jis (pastatas) buvo, veikla, susijusi su Å¡io pastato eksploatavimu, tampa negalima. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad UAB ,,Giedra“ siekė atstatyti ginčo pastatÄ

ir jį eksploatuoti pagal paskirtį. Todėl toks žemės sklypas gali būti

panaudotas tik naujai veiklai ir Å¡iai veiklai įgyti tokį sklypÄ buvo galima tik

aukciono tvarka. Iš to daroma išvada, kad UAB ,,Giedra“ įgijo ir valdo ginčo

žemės sklypÄ neteisėtai (CK 4.23 str.).

Valstybės, savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jų nepažeisti. Priešinga veika (neveikimas) pakerta visuomenės

pasitikėjimÄ valstybe, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ tinkamÄ valstybės ir

savivaldybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymÄ . Teisėjų kolegija

sprendžia, kad, priimdamos neteisėtus ginčo sprendimus, sudarydamos ginčo

sutartis, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko

administracija pažeidė paminėtÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat ir kitÄ vieÅ¡Ä jį

interesÄ â€“ aplinkos apsaugÄ . Todėl naikinami kaip niekiniai (prieÅ¡taraujantys

imperatyvioms įstatymų normoms): Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m.

balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 „Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo“ 1 ir 2 punktai;

Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105

„Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.

054 1 punkto pakeitimo“ ir 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktas;

Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 1929 „Dėl

žemės sklypų nuomos Neringos mieste“ ir Klaipėdos apskrities viršininko ir pripažįstama

negaliojančia UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudaryta valstybinės

žemės nuomos sutartis, o taip pat ex officio Neringos savivaldybės

tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.124 1 punktas.

Pirmosios

instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos

administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6-609/2009, kuriame buvo sprendžiama dėl žemė sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sÄ lygų sÄ vado bei leidimo statybai teisėtumo, nes Å¡ios bylos savo faktinėmis aplinkybėmis visiÅ¡kai skirtingos. Ginčas Klaipėdos apygardos

administraciniame teisme buvo nagrinėtas galiojant šioje nagrinėjamoje byloje

ginčijamiems sprendimams ir sutarčiai. Todėl minėto teismo sprendimas šioje

nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios (CPK 182 str. 2 p.).

Pirmosios

instancijos teismas, be pagrindo gindamas privataus asmens interesÄ , nepagrįstai sureikÅ¡mino teisėtų lÅ«kesčių principÄ , ignoravo kitÄ principÄ â€“ kad iÅ¡ neteisės

negali atsirasti teisė, ir tuo paneigė ypatingÄ reikÅ¡mę turinčio vieÅ¡o intereso

virÅ¡enybę.Â

Dėl

nacionalinės žemės tarnybos pozicijos

Nagrinėjamoje

byloje Nacionalinė žemės tarnyba perėmė apelianto (atsakovo) Klaipėdos

apskrities viršininko administracijos procesines teises. Nors iš esmės

(atsiliepimu į ieškovo bei kitus apeliacinius skundus bei paaiškinimuose

apeliacinės instancijos teisme) palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ , tačiau įstatymo nustatyta

tvarka neatsisakė nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos

apeliacinio skundo. Nors konstatuojama dviprasmė situacija, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ , atsižvelgė į visus argumentus: atsakovo, perėmusio procesines teises iÅ¡ likviduoto įstatymų nustatyta tvarka vieÅ¡ojo juridinio asmens

atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir pastarojo atsakovo

apeliacinį skundÄ .

 Dėl

restitucijos

Reikalavimas

dėl ginčo žemės nuomos ir ginčo pastato (autobusų stotelės) perleidimo UAB ,,Giedra“ sandorių negaliojimo teisinių padarinių nepareikštas, bet teismas dėl to gali spręsti

savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d., 1. 80 str. 2-3 str.). Pripažinus niekine

valstybinės žemės (su jame esančiu 0,01 ha miško plotu) nuomos sutartį, nutraukiami nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas netenka teisės juo naudotis ir išnyksta

pareiga mokėti nuomos mokestį. Valstybė nuomos sutartimi nebuvo praradusi

nuosavybė teisių į ginčo žemės sklypÄ , jis ir toliau, nutraukus nuomos sutartį, iÅ¡lieka valstybės nuosavybe, todėl įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti sklypÄ valstybei nėra prasmės.

Iki to momento kai ginčo nuomos sutartis pripažinta niekine (apeliacinės

instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo diena), atsakovas naudojosi šiuo

žemės su miÅ¡ku sklypu nuomos pagrindais ir mokėjo sutartÄ nuomos mokestį.

Reikalauti grÄ Å¾inti valstybei sumokėtÄ nuomos mokestį už faktiÅ¡kai pasinaudota

žeme taip pat netikslinga (CK 6.145 str.). Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad ginčo sklype pastatyti ir statomi kiti pastatai, tačiau jų statybos teisėtumas šioje

nagrinėjamoje byloje neginčijamas, bet tai neužkerta galimybės spręsti ar tokia

statyba nepažeidžiamas vieÅ¡asis interesas atskiroje byloje.Â

Nagrinėjamoje

byloje nustatyta, kad ginčo pastatas (autobusų stotelė), perdavus UAB ,,Giedra“ – sunaikintas (nugriautas), ir dėl šios situacijos restitucija natūra (pastato

grÄ Å¾inimas savivaldybei) – neįmanomas. Taikoma restitucija, iÅ¡ieÅ¡kant piniginę kompensacijÄ (CK 6.147 str.). Ä®vertinus tai, kad neteisėtu Neringos miesto

savivaldybės sprendimu atsakovui UAB ,,Giedra“ perduotas turintis vertę

nekilnojamasis turtas (pastatas-autobusų stotelė su priklausiniais, nors pastarieji ir nepaminėti ginčijamame sprendime) susidėvėjęs tik 41 proc., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo

įkainotas 51 055 Lt, todėl tokiÄ sumÄ atsakovas UAB ,,Giedra“ privalo grÄ Å¾inti

atsakovui Neringos m. savivaldybei. Domenų, kad šio turto vertė buvo kitokia

(mažesnė ar didesnė) į bylÄ nepateikta, Å¡alys jos neįrodinėjo. Remtis 2000 m.

gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 20 700 Lt ginčo pastato su

priklausiniais pardavimo kaina, nėra pagrindo, nes tokia kaina – sutarties

Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka, kuri ne visada sutampa su tikrÄ ja parduodamo turto verte.

Tai patvirtina paminėtas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro

valstybės įmonės Klaipėdos filialo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė

(t. 2, b. l. 60).

Dėl

bylinėjimosi išlaidų

Pagal

CPK 93 ir 98 straipsnių

nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje

byloje sprendimas priimtas valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro

žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79

str., 88

str. 1 d. 3 p.). Ieškovas ir atsakovai Neringos savivaldybė bei Nacionalinė

žemės tarnyba yra atleisti nuo tokių iÅ¡laidų mokėjimo pagal įstatymÄ (CPK 83

str. 1 d. 5 p., 83 str. 2 d.), tačiau atsakovas UAB „Giedra“ nuo tokių išlaidų

neatleistas ir privalo jas sumokėti valstybei. Bylinėjimosi išlaidų dydis

nustatytas pagal reikalavimus, nukreiptus tiesiogiai Å¡iam atsakovui (CPK 96

str. 1 d.). Žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ â€“ po 1 733 Lt

(neturtiniai ginčai po 67 Lt (201 Lt) ir turtinis (51 055 Lt) – 1 532 Lt), iš viso – 3 466 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 85 str.). Ši suma, o taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu

Lietuvos apeliaciniame teisme – 33,5 Lt, priteistina iš atsakovo UAB „Giedra“ į

valstybės biudžetÄ (CPK 96

str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d

ž i a :

Klaipėdos

apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ

sprendimÄ .

Panaikinti:

1. Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo

Nr. 103 Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo 1 ir 2 punktus;

2. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimÄ Nr.

105 Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.

054 1 punkto pakeitimo;

3. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymÄ Nr. 1929

Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste;

4. Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.124 1

punktÄ .

Pripažinti

negaliojančiais:

1. 1999 m. liepos 22 d. Neringos miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės

bendrovės „Giedra“ pasiraÅ¡ytÄ pastato – Pervalkos autobusų stotelės, esančios Pervalkos g. 44, Neringoje, priėmimo-perdavimo aktÄ ;

2. Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d.

sudarytÄ 0,2134 ha ploto valstybinės žemės sklypo Nr. 2301/0003:20, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutartį;

Ä®pareigoti atsakovÄ uždarÄ jÄ akcinę

bendrovę „Giedra“ sumokėti į Neringos miesto savivaldybės biudžetÄ 51 055 Lt

(penkiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt penkis litus) už neteisėtai įgytÄ

pastatÄ â€“ autobusų stotelę su priklausiniais, Pervalkos g. 44, Neringoje.

Priteisti

iš uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ valstybei 3 466 Lt (tris tūkstančius

keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 33,5 Lt (trisdešimt tris litus penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai

                                                                                                                    Kazys Kailiūnas

                    Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė