a3426a42-d604-457d-91c2-70306ead45f5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1952-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05753-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.16; 3.1.2.3; 3.2.7.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11093-615-2020 pagal ieÅ¡kovės L.

S. ieÅ¡kinį atsakovams J. S. V. ir O. V., tretiesiems asmenims notarei L. G., notarei R. O. I., valstybės įmonei Registrų centrui dėl teisės į hipotekos iÅ¡registravimÄ pripažinimo, įvykdžius hipoteka užtikrintÄ prievolę, ir pagal atsakovų J. S. V. ir O. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. S., tretiesiems asmenims notarei L. G., notarei R. I. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti L.

S. teisę iÅ¡registruoti hipotekÄ , unikalus hipotekos identifikatoriaus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos pakeitimÄ , unikalus hipotekos identifikatoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdžius hipoteka užtikrintÄ prievolę, ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovai J. S. V. ir O. V. pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. S. atsakovų J. S. V. ir O. V. naudai 6 684,20 Eur skolÄ pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. notarinės formos paskolos sutartį, atsakovo J. S. V. naudai 31 817,65 Eur skolÄ pagal 2008 m. balandžio 17 d., 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. liepos 16 d. raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis, 4 344,31 Eur delspinigių pagal 2008 m. gegužės 6 d. raÅ¡ytinės formos paskolos sutartį, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu teismas spręs, kad jis yra praleistas, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. rezoliucija atsakovų priešieškinį priėmė.

4. IeÅ¡kovė L. S. 2020 m. spalio 22 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl procesinio veiksmo (2020 m. spalio 15 d. rezoliucijos, kuria buvo iÅ¡spręstas prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimas), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ â€“ 2020 m. spalio 15 d. rezoliucijÄ , kuria iÅ¡spręstas prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimas ir prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. rezoliucijos.

6. Teismas nurodė, kad galimybė apskųsti teisėjo rezoliucijas, kuriomis yra priimami ieškiniai arba priešieškiniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta.

7. Teismas konstatavo, kad bylÄ nagrinėjančio teisėjo 2020 m. spalio 15 d. rezoliucija, prieÅ¡ingai negu nurodoma atskirajame skunde, neužkerta galimybės tolesnei civilinės bylos eigai, kadangi tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis byloje bus nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, o nesutikdamos su teismo sprendimu Å¡alys turės galimybę CPK numatyta tvarka jį skųsti apeliaciniu skundu.

8. Teismas pažymėjo, kad bylÄ nagrinėjančio teismo teisė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį jau po to, kai buvo priimta nutartis skirti bylÄ nagrinėti teisme, yra įtvirtinta CPK 143 straipsnio 1 dalyje, o pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, iÅ¡skyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus, kurių nagrinėjamu nėra nustatyta. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė L. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. rezoliucijÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-11093-615/2020, iÅ¡spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. PrieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas užkerta ieÅ¡kovės teisę gintis nuo pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio naudojantis vienodomis procesinės gynybos priemonėmis. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti sumas ne pagal hipotekinę paskolos sutartį, o pagal kitas paskolos sutartis.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė neturi procesinės gynybos priemonės – galimybės gintis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį į prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis. 9.2. PrieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas pažeidžia imperatyvias teismingumo taisykles. Apylinkės teismas negalėjo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl 42 846,16 Eur, o priėmęs turėjo bylÄ perduoti pagal teismingumo taisykles, nes prieÅ¡ieÅ¡kinis pagal teismingumo taisykles turėjo bÅ«ti nagrinėjamas ne apylinkės, o apygardos teisme. 9.3.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis priimtas po to, kai buvo baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, perėjus į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės procesinę stadijÄ , tačiau negavus ieÅ¡kovės sutikimo, taip pat nesilaikant kitų CPK numatytų prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo Å¡ioje procesinėje stadijoje leistinumo sÄ lygų. 9.4. Kauno apylinkės teismas nesutikdamas su ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentais turėjo ne skundÄ atsisakyti priimti, o persiųsti jį aukÅ¡tesnės instancijos teismui, kad pastarasis iÅ¡nagrinėtų skundo pagrįstumÄ .

10. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovai J. S. V. ir O. V. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo: 10.1. IeÅ¡kovės argumentas, kad ji negali pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl skolos raÅ¡telių pripažinimo negaliojančiais, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, turi procesinę teisę keisti (papildyti) ieÅ¡kinio dalykÄ pareiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais skolos raÅ¡telius. 10.2.

Teismas pareigÄ perduoti bylÄ kitam teismui turi tik tokiu atveju, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ tame teisme, paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju teismui priimant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo bylÄ perduoti apygardos teismui. 10.3. PrieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas, prieÅ¡ingai nei klaidinančiai tai aiÅ¡kina ieÅ¡kovė, yra galimas esant trims skirtingiems atvejams (o ne jų visetui): pirma, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau; arba, antra, jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas; arba, trečia, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Teismui nusprendus, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis gali bÅ«ti priimtas pirmuoju arba trečiuoju nurodytu atveju, nėra reikalingas atskiras ieÅ¡kovės sutikimas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirÄ jį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali iÅ¡spręsti rezoliucija. IÅ¡spręsdamas klausimÄ rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užraÅ¡o, kaip jis iÅ¡sprendžia nagrinėjamÄ klausimÄ . Kartu teisėjas nurodo savo vardÄ ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datÄ ir pasiraÅ¡o. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas M. P. 2020 m. spalio 15 d. rezoliucija nusprendė atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti, prieÅ¡ieÅ¡kinio kopijÄ siųsti ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ pateikti atsiliepimÄ . Dėl Å¡ios rezoliucijos ieÅ¡kovė 2020 m. spalio 22 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundžiama nutartimi nurodydamas, kad galimybė apskųsti teisėjo rezoliucijas, kuriomis yra priimami ieÅ¡kiniai arba prieÅ¡ieÅ¡kiniai, CPK nėra numatyta, bei pažymėjo, jog minėtos rezoliucijos priėmimas neužkerta galimybės tolesnei civilinės bylos eiga.

15. Apeliantė su tuo nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog pagrindinė prieÅ¡ieÅ¡kinio suma kildinama iÅ¡ kitų paskolos sutarčių (prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti sumas pagal paprastos raÅ¡ytinės formos skolų lapelius), kurios nebuvo užtikrintos hipoteka (kuriÄ ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai turint teisę iÅ¡registruoti), todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas užkerta ieÅ¡kovės teisę gintis nuo pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio naudojantis vienodomis procesinės gynybos priemonėmis, nes ieÅ¡kovė neturi procesinės gynybos priemonės pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį į prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali.

16. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) Å¡io Kodekso numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, net jeigu priešieškinio priėmimo klausimas būdų išspręstas teismo nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalies nuostata), tokia nutartis taip pat negalėtų būti apskundimo objektu, nes tokios nutarties apskundimo teisė CPK atskirai nenumatyta, be to, tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog teisėjo rezoliucija, kuria yra priimtas prieÅ¡ieÅ¡kinis, užkerta keliÄ tolimesnei bylos eigai, apriboja apeliantės galimybes gintis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nes ieÅ¡kovė, gindamasi nuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų, turi galimybę tikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ (CPK 141 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apeliantės pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ dėl teisėjo rezoliucijos.

18. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas priimdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, pažeidė teismingumo taisykles, nes nors atsakovai turėjo teisę reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį pagal pirminio ieÅ¡kinio teismingumÄ , tačiau teismas, nustatęs, kad pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio suma keičia bylos teismingumÄ (daro jį teismingÄ apygardos teismui), turėjo jo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti ne priimdamas rezoliucijÄ , o nutartį, kuria kartu bÅ«tų iÅ¡spręstas ir bylos perdavimo pagal teismingumÄ klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo taip pat nesutinka.

19. Bendroji rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priimant prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio suma virÅ¡ija keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, nebuvo aplinkybių, nurodytų CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas su didesniu nei keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų reikalavimu bylos nagrinėjimo metu nesudarė pagrindo apylinkės teisme pradėtÄ nagrinėti civilinę bylÄ , priimtÄ laikantis teismingumo taisyklių, persiųsti apygardos teismui.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog teisinis reglamentavimas paneigia procesinę galimybę apskųsti teisėjo rezoliucijÄ , kuria priimtas į bylÄ pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kaip pagrįstai tÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ir sprendžia, jog skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta priimti atskirÄ jį skundÄ dėl teisėjo priimtos rezoliucijos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ 2020 m. spalio 23 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė