a341a902-c831-46e5-bd36-68eaf2a8fccc · Panevėžio apygardos teismas

Adm                                                                          Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-426-581/2014                                                                  Proceso Nr. 4-54-3-00285-2014-8                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi S. D. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, n u s t a t ė :

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu S. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, S. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

S. D. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 18 d., apie 19.40 val., Zarasų r., kelyje Vilnius – Švenčionys - Zarasai, 160 km, vairuodamas krovininį automobilį „DAF“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptini važiuojantį automobilį „AUDI 90“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) sukantį į kairę pusę, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis „AUDI 90“, v.

Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeidėjas S. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jo vairuojamas vilkikas atsitrenkė į automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko Å¡is automobilis buvo apgadintas. Taip pat nepatvirtina, kad jis tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.R. S. R. aiÅ¡kinimu, „Audi 90“ „užkliudė“ jo vilkiko priekabÄ , tačiau, toks aiÅ¡kinimas neatitinka realių aplinkybių.

Pirmiausiai, jeigu priekaba bÅ«tų atsitrenkusi į „Audi 90“ galinę dalį, neabejotinai Å¡is lengvasis automobilis bÅ«tų „nuÅ¡luotas“ nuo kelio, nes jo vairuojamo vilkiko svoris yra 17 tonų, o ilgis - 17 metrų, tačiau to neįvyko. Kitu atveju, jeigu bÅ«tų „švelnus“ Å¡oninis kontaktas, tai bÅ«tų matomi „Audi 90“ kairiojo Å¡ono apgadinimai. Tačiau, tokių apgadinimų neužfiksuota. Byloje esančiose fotonuotraukose aiÅ¡kiai matyti, kad smÅ«gis buvo į „Audi 90“ galinės dalies centrÄ , nes jame yra akivaizdus įdubimas.

Ir Å¡is kontaktas akivaizdu įvyko autobuso priekinei deÅ¡iniajai daliai atsitrenkus į „Audi 90“ galÄ , nes nuotraukose matosi autobuso sulaužytas priekinis bamperis ir įlenkimai aukščiau jo link priekinės dalies centro. Ant jo vairuoto vilkiko ir jo priekabos jokių apgadinimo pėdsakų nebuvo. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutarime nėra konkrečiai nurodyta, kuri jo vairuojamo vilkiko dalis atsitrenkė į „Audi 90“. S. R., jo įsitikinimu, Å¡ioje byloje buvo suinteresuotas duoti tokius parodymus, „versti“ kaltę jam, kad pats iÅ¡vengtų atsakomybės.Automobilio „Audi 90“ vairuotojos paaiÅ¡kinimas nėra pakankamai iÅ¡samus.

Vairuotoja R. V. nurodė, kad pamatė jos vairuojamÄ automobilį lenkiantį krovininį vilkikÄ , tačiau nenurodė, ar vilkiko padėtis buvo stabili, ar nesvyravo priekaba. Ji nurodė, kad pajuto „stuktelėjimÄ â€œ į automobilio galÄ . Tačiau, nedetalizavo to pirmo stuktelėjimo: ar jis buvo stiprus, ar jos automobilis nuo to stuktelėjimo buvo nublokÅ¡tas į priekį, ar, jos manymu, galėjo bÅ«ti taip, kad į jos automobilio galÄ atsitrenkė jo vairuojamo vilkiko priekaba ir pan. R. V. bÅ«dama stresinėje bÅ«senoje ir girdėdama S. R.

įvykių aiÅ¡kinimÄ , pati galėjo patikėti tokia įvykių eiga, kokiÄ jai nurodė S. R.. Be to, kaip „stuktelėjimÄ â€œ R. V. galėjo suvokti jos automobilio judesį nuo oro gÅ«sio, kuris kilo jo vilkikui lenkiant jos automobilį. Jokių kitų liudytojų ar kitokių objektyvių duomenų, kad jo vairuojamas vilkikas atsitrenkė į lengvÄ jį automobilį ir taip buvo sukeltas eismo įvykis, byloje nėra. Dėl to pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį yra nubaustas nepagrįstai.Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jis taip pat nubaustas nepagrįstai.

Jo veikoje nebuvo tyčios, t. y. jis nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės. Tai rodo jo veiksmai. Jeigu bÅ«tų to siekęs, bÅ«tų nesustojęs ir neatėjęs į įvykio vietÄ . Jis buvo įsitikinęs, kad eismo įvykio nesukėlė, atėjo į įvykio vietÄ , manydamas, kad kažkam reikalinga pagalba, bendravo su autobuso vairuotoju, jokių pretenzijų negirdėjo ir tik po to tęsė kelionę. Neturėjo jokio pagrindo ir motyvų tyčia pasiÅ¡alinti, pasiÅ¡alinti bÅ«tų buvę neprotinga, vilkikas buvo draustas.Teigia, kad Zarasų rajono apylinkės teisme jam buvo paaiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu prisipažins, bus taikomos minimalios sankcijos.

Svarbiausia buvo neprarasti teisės vairuoti, o piniginė bauda nebaugino. PrieÅ¡ teismÄ buvo skaitęs ATPK 130 straipsnio 1 dalies tekstÄ , kuriame buvo paraÅ¡yta, kad už šį pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama arba bauda, arba teisės vairuoti atėmimas (tik po teismo tapo aiÅ¡ku, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , teisė vairuoti atimama privalomai. Teisme, trumpai pamÄ stęs, nutarė pasakyti, kad prisipažįsta, kadangi nenorėjo toliau bylinėtis, nes reikėjo dirbti, važiuoti į reisus.

Pamanė, kad susimokės baudÄ ir Å¡is nesusipratimas baigsis. Tačiau, teismo nutarimu jam buvo paskirta ir bauda, ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trims metams. Nori pabrėžti, kad nagrinėjant bylÄ teisme, įvykio aplinkybių nepasakojo, nes apie tai nebuvo klausiamas, buvo be atstovo, pats teisiÅ¡kai yra neiÅ¡prusęs.Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio specialistė, atliekanti virÅ¡ininko funkcijas R.

G. mano, kad S. D. administracine tvarka yra nubaustas pagristai, įvertinus visus įrodymus ir nuobauda taikyta laikantis ATPK nuostatų. S. D. apeliacinio skundo motyvus vertina kritiÅ¡kai ir jie negali bÅ«ti pripažinti pagristais. KET numato, kad eismo dalyvis turi laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat numato, kad vairuotojas vairuodamas transporto priemonę turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas.

Ä®vykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pasilikti įvykio vietoje kol bus iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, S. D. nevykdė Å¡ių nuostatų ir patraukęs transporto priemonę iÅ¡važiavo.S. D. sistemingai nesilaiko administracinės teisės normomis nustatytos tvarkos ir nuo 2002 metų 8 kartus yra baustas už KET pažeidimus, ir Å¡i aplinkybė rodo, kad jam anksčiau paskirtos baudos ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė.S. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.            ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, iÅ¡samumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėdamas bylÄ organas (pareigÅ«nas) privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų ir parodymų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinus veiksmus.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. BÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui), Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimÄ priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos bylos aplinkybės, paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai, nesurinkti ir neiÅ¡tirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti S. D. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.

Skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog S. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus be jo prisipažinimo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, paaiÅ¡kinimu, tarnybiniu praneÅ¡imu, eismo įvykio vietos schemomis, fotolentelėmis, kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , kaip jau ir minėta, privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

Taip pat ATPK 286 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organo (pareigÅ«no) priimtame nutarime turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, tai yra turi bÅ«ti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Be kitÄ ko privalu ne tik iÅ¡vardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomÄ jÄ jų reikÅ¡mę, o taip pat preciziÅ¡kai iÅ¡analizuoti jų santykį tarpusavyje.

Minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotÄ , argumentuotÄ teismo sprendimÄ . Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovų argumento ir įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai iÅ¡dėsčius nutarime pateiktus įrodymus, jie yra visiÅ¡kai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo neiÅ¡dėstė.

IÅ¡ viso nebuvo tirtos jokios aplinkybės, neapklausti liudytojai, – asmenys, matę eismo įvykį, nors jų policijos pareigÅ«nams pateikti paaiÅ¡kinimai yra neiÅ¡samÅ«s, nebuvo apklausti ir policijos pareigÅ«nai užfiksavę administracinį teisės pažeidimÄ . IÅ¡ nutarimo turinio taip pat negalima nustatyti, kokius paaiÅ¡kinimus S. D. davė teismui, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta. Be to, nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių ir turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, Å¡iuo atveju, visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kintos bei įvertintos nebuvo, kaip ir neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiÅ¡kai nemotyvuotas.

Todėl skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikinamas ir byla grÄ Å¾inama apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (ATPK 30212 straipsnis 1 dalis 4 punktas). Taip pat nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trÅ«kumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas nutaria: Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teisme.  Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                 Jolanta Raščiuvienė         Â