2021-07-07 Nr. AB-14023-3-62-3-03397-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3267-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03397-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Č.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 7 neduoti sutikimo Profesinės sąjungos tarybos nariui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-466 sudaryta galimo tarnybinio patikrinimo komisija (toliau – ir Komisija), atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno D. Č. galimo tarnybinio nusižengimo, 2020 m. gruodžio 4 d. surašė tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadą Nr. 36-58 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkas D. Č. padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 5.1 bei 5.2 punktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tokiais veiksmais D. Č. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3. Profesinė sąjunga nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog D. Č. yra jos narys, Pravieniškių PN-AK, vadovaudamasi Statuto 61 straipsnio 5 dalimi, su 2020 m. gruodžio 4 d. motyvuotu raštu Nr. S-25921 kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė sutikimo trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2020 m. gruodžio 17 d. buvo gautas Profesinės sąjungos raštas Nr. 3-169, kuriame ji informavo, jog Profesinės sąjungos renkamasis organas (Profesinės sąjungos taryba), atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei išanalizavęs pateiktą dokumentinę medžiagą (Išvadą), 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje priėmė sprendimą neduoti sutikimo Profesinės sąjungos nariui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas; Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra nurodyta, kokiais faktais ar aplinkybėmis bei kokiomis teisės normomis vadovaudamasis atsakovas Profesinės sąjungos nariui D. Č. atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad D. Č. traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinį nusižengimą, kuris visiškai nėra susijęs su jo naryste Profesinėje sąjungoje ar dalyvavimu jos veikloje, ir atsakovui tai yra žinoma. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir visiškai jo nemotyvuodamas, akivaizdžiai pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, viršijo įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė pareiškėjo, kaip statutinės įstaigos, teisę vykdyti įstatymų jai priskirtas funkcijas bei galimybę reaguoti į pareigūno D. Č. tarnybinės veiklos trūkumus, padarytus nusižengimus ir jam taikyti teisinės atsakomybės priemones.

6. Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Profesinė sąjunga paaiškino, kad nesutinka su skundo reikalavimu panaikinti Sprendimą, kadangi pareiškėjo siekimas skirti tarnybinę nuobaudą yra pagrįstas diskriminaciniais motyvais dėl aktyvios D. Č. veiklos Profesinėje sąjungoje. Nurodė, kad Išvadoje teigiama, jog D. Č. per 20 darbo dienų neatsakė į nuteistojo skundą ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, taip pat neinformavo įstaigos direktoriaus, jog specialistė laiku nepateikė dokumentacijos, ir taip pažeidė Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktus.

Atsakovas teigė, kad analizuojant pateiktą Išvadą, yra akivaizdu, jog ne už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, kuris yra mažareikšmis ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių, o už D. Č. veiklą Profesinėje sąjungoje, kurią jis ypač aktyviai vykdė paskutiniu metu, t. y. už jo poziciją dėl pataisos namų Resocializacijos skyrių sujungimo, dėl šių skyrių pareigūnų išstatutinimo, teiginius spaudoje bei reiškiamą kritiką įstaigos vadovui. Atsakovas akcentavo, kad D. Č., nuolat keldamas opias įstaigos problemas, galėjo užsitraukti įstaigos vadovybės nemalonę, todėl Profesinės sąjungos tarybos sprendimu duodant sutikimą minėtam asmeniui skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų jungimosi į profesines sąjungas tikslas.

Profesinė sąjunga nurodė, kad D. Č., kaip Profesinės sąjungos Pravieniškių PN-AK skyriaus pirmininkas, dienraštyje „Lietuvos rytas“ išdėstė savo nuomonę apie įstaigos siekį sujungti tris Resocializacijos skyrius į vieną; jis taip pat dienraštyje „Respublika“ išdėstė savo poziciją dėl įstaigos darbo trūkumų ir problemų, D. Č. iniciatyva spaudoje pasirodė atviri laiškai Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir kitoms institucijoms, jo iniciatyva buvo išspausdintas straipsnis dienraštyje „Respublikoje“.

Už dienraštyje „Respublikoje“ išsakytą nuomonę D. Č. ir kito Profesinės sąjungos nario A. L. veiksmai buvo svarstyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Centrinės etikos komisijos posėdyje; šį svarstymą inicijavo Pravieniškių PN-AK, kadangi darbdaviui nepatiko išsakyta kritika. D. Č. pastangomis (suburiant visų pataisos įstaigų Resocializacijos skyrių specialistus, t. y. surenkant jų parašus dėl šių skyrių pareigūnų išstatutinimo ir persiunčiant teisingumo ministrui bei Kalėjimų departamento direktoriui) šis procesas buvo sustabdytas.

8. Atsakovas teigė, kad persekiojimas už veiklą Profesinėje sąjungoje ir kritiką akivaizdžiai parodo įstaigos vadovybės siekį sugniuždyti Profesinės sąjungos pirmininką ir taip diskredituoti jį pareigūnų bei darbuotojų bendruomenės akyse ir neįtinkantį darbuotoją patraukti iš sprendimų priėmimo ir dalyvavimo įstaigos darbo organizavime; tai patvirtina ir aplinkybė, jog naujai įsteigtos Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme yra įrašyti specialieji reikalavimai: turėti socialinio darbo aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažiau kaip dviejų metų darbo patirtį bausmių vykdymo ar vidaus tarnybos sistemoje ir vienerių metų patirtį socialinio darbo ar edukologijos srityje. D. Č. šių reikalavimų neatitiko (nors jis turi du aukštuosius išsilavinimus – teisininko ir pedagogo – bei didelę darbo patirtį nuteistųjų resocializacijos procese) ir jam nebuvo pasiūlytos jokios pareigos Resocializacijos skyriuje.

9. Atsakovas pažymėjo, kad neabejoja, jog D. Č., kaip Profesinės sąjungos skyriaus pirmininkas ir jos tarybos narys, buvo pradėtas persekioti po to, kai jis per valdžios institucijas kėlė ir bandė spręsti įstaigoje egzistuojančias problemas: protegavimą, pareigūnų atlyginimų mažinimą, neskaidriai vykdomus struktūrinius pertvarkymus. Atkreipė dėmesį, kad D. Č. kartu su kitais pareigūnais dėl taikomo mobingo (psichologinio smurto) ir persekiojimo darbo vietoje su raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pravieniškių PN-AK su raštais kreipėsi į Profesinę sąjungą ir reikalavo pateikti įrodymus, pagrindžiančius straipsniuose spaudoje nurodytus teiginius, bei atsiprašyti ir įspėjo, jog kreipsis į teismą.

10. Atsakovas teigė, kad nurodė svarbias ginčo faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su D. Č. veikla Profesinėje sąjungoje, todėl pareiškėjas turi įrodyti, jog nebuvo pažeistas Statute nustatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau Pravieniškių PN-AK tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo nuomone, faktą, kad nuobaudos skyrimas yra susijęs su D. Č. aktyvia profesine veikla ir tai, jog darbuotojams taikomi skirtingi standartai, patvirtina ir Pravieniškių PN-AK atliktų tarnybinių patikrinimų išvados: kitiems dviem Resocializacijos skyrių specialistams nebuvo pasiūlyta skirti tarnybinių nuobaudų. Profesinė sąjunga teigė, kad jos taryba pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, nedavė sutikimo dėl nuobaudos skyrimo D. Č..

11. Teismo posėdyje atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.

12. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir nuobaudą jam ketinama skirti dėl jo aktyvios Profesinėje sąjungoje vykdomos veiklos bei įstaigai viešai išsakytos kritikos.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo Pravieniškių PN-AK skundą tenkino ir Profesinės sąjungos sprendimą, išreikštą Profesinės sąjungos tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 7 nutarimu, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č. panaikino.

14. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-466 sudaryta komisija, kurios sudėtis buvo papildyta 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-484), atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko D. Č. galimo tarnybinio nusižengimo, 2020 m. gruodžio 4 d. surašė tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadą Nr. 36-58. Komisija Išvadoje konstatavo, kad D. Č. 2020 m. rugsėjo 15 d. gauto nuteistojo skundo neišnagrinėjo per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, kadangi atsakymas į skundą buvo užregistruotas tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. po 26 darbo dienų. D. Č., 2020 m. rugsėjo 22 d. gavęs nuteistojo skundą (nuteistasis prašė įvertinti, ar Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė tinkamai atliko savo tarnybines pareigas, tvarkydama jo lygtinio paleidimo dokumentus), turėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios informacijos gavimo dienos perduoti ją įstaigos vadovui, tačiau to nepadarė. D. Č. nesiimant aktyvių veiksmų pranešti įstaigos vadovui apie minėtos specialistės galimą tarnybinį nusižengimą, buvo neužtikrinama darbo drausmė ir priskirtų funkcijų tinkamas įvykdymas laiku. Komisija Išvadoje siūlė pripažinti, kad D. Č. padarė tarnybinį nusižengimą bei pažeidė Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktų bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir jam už šį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog D. Č. yra Profesinės sąjungos tarybos narys, Profesinės sąjungos skyriaus Pravieniškių PN-AK pirmininkas; tai patvirtina Profesinės sąjungos tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 7 išraše, Profesinės sąjungos pakartotinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo 2019 m. gruodžio 1 d. protokolo Nr. 10 išraše ir Profesinės sąjungos skyriaus Pravieniškių PN-AK narių susirinkimo 2019 m. rugsėjo 12 d. protokolo Nr. 1 išraše esantys duomenys.

16. Pacitavęs Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir Statuto 61 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad D. Č. yra Profesinės sąjungos narys, todėl Pravieniškių PN-AK su 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-25921 kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė skirti jam tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 3-169 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.“ Pravieniškių PN-AK direktorių informavo, kad Profesinės sąjungos taryba 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl profesinės sąjungos teisių dėl (ne)sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, išanalizavo pateiktą dokumentinę medžiagą (Išvadą) ir priėmė sprendimą neduoti sutikimo Profesinės sąjungos tarybos nariui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

17. Aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad iš Išvados matyti, jog dėl galimo D. Č. tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas; Išvadoje yra aprašytas jo padarytas tarnybinis nusižengimas. Išanalizavęs Išvadą, teismas nenustatė, jog tarnybinis patikrinimas dėl D. Č. buvo pradėtas ir jam skirti tarnybinę nuobaudą buvo pasiūlyta dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje; Išvadoje nėra tokių duomenų, kad D. Č. buvo siekiama nubausti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo atsiliepimo ir jo pateiktų straipsnių iš interneto svetainių www.respublika.lt, www.lrytas.lt matyti, jog Profesinės sąjungos pirmininkas A. L., D. Č., Profesinės sąjungos skyriaus Pravieniškių PN-AK pirmininkas, dienraščiuose „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ išdėstė poziciją prieš trijų Resocializacijos skyrių sujungimą į vieną Resocializacijos skyrių, šiuose straipsniuose, be kita ko, teigiama, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai yra įsitikinę, jog minėtų skyrių sujungimas reikalingas tam, kad Pravieniškių PN-AK direktorius atsikratytų skyrių viršininkų, kurie yra aktyvūs Profesinės sąjungos nariai ir dažnai prieštarauja neskaidriems administracijos sprendimams. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atsiliepimo, Pravieniškių PN-AK Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo sektorių Resocializacijos skyrių viršininkų A. L., D. K. ir D. Č. 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimų, skundų „Dėl taikomo mobingo (psichologinio smurto), persekiojimo darbo vietoje“ generaliniam prokurorui, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui matyti, kad šie Resocializacijos skyrių viršininkai kreipėsi į minėtas institucijas, teigdami, be kita ko, jog Resocializacijos skyrių sujungimas į vieną yra būdas atsikratyti dviejų Resocializacijos skyrių viršininkų. Teismo nuomone, minėti duomenys neleidžia daryti išvados, jog tarnybinis patikrinimas dėl D. Č. buvo pradėtas ir jam tarnybinę nuobaudą buvo pasiūlyta skirti dėl jo pasisakymų spaudoje ir kreipimųsi į valdžios institucijas dėl neskaidriai vykdomų struktūrinių pertvarkymų, Išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarnybinis patikrinimas būtų inicijuotas už veiksmus, kurie būtų susiję su profesine veikla, tokių duomenų nebuvo surinkta ir bylą nagrinėjant teisme. Teismo nuomone, iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, jog jis buvo pradėtas dėl konkretaus tarnybinio pažeidimo, nesusijusio su profesinės veiklos realizavimu.

19. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus raštai (2020 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. S-20011 ir 2020 m. spalio 8 d. raštas Nr. S-21712) „Dėl įrodymų pateikimo ir viešo atsiprašymo“ yra adresuoti Profesinės sąjungos pirmininkui A. L. (ne D. Č.) ir juose prašoma būtent Profesinės sąjungos pirmininko pateikti paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus ar duomenis dėl Profesinės sąjungos pirmininko teiginių spaudoje ir viešai atsiprašyti Pravieniškių PN-AK vadovo, todėl šie Pravieniškių PN-AK raštai nebuvo laikomi pagrindžiančiais ryšį su šioje byloje nagrinėjamu klausimu ir abstrakčius teiginius dėl D. Č. persekiojimo.

20. Teismas nustatė, kad iš Kalėjimų departamento Centrinės etikos komisijos 2020 m. lapkričio mėnesio posėdžio protokolo (posėdis vyko 2020 m. spalio 29 d.) matyti, jog šiame posėdyje buvo svarstyta situacija dėl Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko D. Č. ir Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko A. L. pasisakymų portale www.respublika.lt, tačiau Kalėjimų departamento Centrinės etikos komisija konstatavo, jog minėtų asmenų pasisakymuose Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 13 ir 14 punktai nebuvo pažeisti. Teismo nuomone, šie duomenys dėl D. Č. svarstymo dėl pasisakymų tinklalapyje „Respublika“ atitikties etikos standartams nepatvirtina aplinkybės, jog svarstymu Kalėjimų departamento Centrinės etikos komisijoje buvo siekiama susidoroti su kritiką išsakiusiu Profesinės sąjungos skyriaus pirmininku D. Č., kaip atsiliepime teigė atsakovas, tuo labiau, kad Kalėjimų departamento Centrinė etikos komisija konstatavo, jog jo pasisakymuose Etikos kodekso nuostatos nebuvo pažeistos.

21. Iš atsakovo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius su 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. 14-824 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, o ši institucija, gavusi raštą, su 2021 m. kovo mėnesio raštu kreipėsi į Profesinės sąjungos pirmininką ir prašė atsakyti dėl D. Č. pasisakymų portale „Respublika“, be kita ko, ar šie pasisakymai atitinka etikos standartus. Teismas pažymėjo, kad minėtas susirašinėjimas vyko jau po byloje nagrinėjamų įvykių, ir vien jau dėl to nagrinėjamai bylai nėra aktualūs jame nurodyti duomenys.

22. Teismas pažymėjo, kad iš Pravieniškių PN-AK interneto svetainės matyti, jog Pravieniškių PN-AK šiuo metu yra vienas Resocializacijos skyrius, t. y. Resocializacijos skyriai buvo sujungti į vieną. Iš Išvados, Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. S-25921 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, Pravieniškių PN-AK interneto svetainės matyti, kad D. Č. eina Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pataisos namų administracijos kompetencijai teisės aktais priskirtų funkcijų, siejamų su pareigybės aprašymo parengimu, jo keitimu, darbo organizavimu ir vidaus struktūros pertvarkymais negali būti vertinamos kaip D. Č. persekiojimas dėl jo profesinės veiklos. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens persekiojimo, inicijavus tarnybinį patikrinimą dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, yra grindžiami abstrakčiais samprotavimais, kuriems pagrįsti nėra surinkta objektyvių duomenų.

23. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga (teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Pravieniškių PN-AK nuostatų 1 punktas), o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius (Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), t. y. ne Pravieniškių PN-AK direktorius. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (1.39E)7R-5442 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos struktūros pertvarkos“ teigiama, kad laisvės atėmimo įstaigų Resocializacijos skyrių darbo organizavimo pertvarka yra reikalinga rengiantis nuteistųjų užimtumo sistemos pokyčiams, įsigaliosiantiems nuo 2022 m. sausio 1 d.

24. Teismas nustatė, kad iš bylos duomenų matyti, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Tarnybinių patikrinimų komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 36-55 ir Pravieniškių PN-AK Nuolatinių tarnybinių patikrinimų komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6 patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog minėtos komisijos padarė išvadas, kad Resocializacijos skyriaus specialistų A. R. ir L. K. tarnybiniai nusižengimai buvo vertinami kaip mažareikšmiai, ir jiems nepasiūlė skirti tarnybinių nuobaudų; D. Č. buvo pasiūlyta paskirti tarnybinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvados nepatvirtina, jog darbuotojams yra taikomi skirtingi standartai ir kad nuobaudos skyrimas yra susijęs su aktyvia D. Č. veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad tarnybinė atsakomybė yra individualaus pobūdžio, o tarnybinių nuobaudų skyrimo teisėtumo vertinimas nepatenka į byloje nagrinėjamo ginčo ribas, todėl argumentų dėl tarnybinių nuobaudų pagrįstumo minėtam asmeniui ir kitiems Resocializacijos skyriaus specialistams teismas nepateikė.

25. Teismas sprendė, kad Profesinė sąjunga neįrodė tokių faktinių aplinkybių, kurios būtų pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos D. Č. ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra D. Č. buvo pradėta dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

26. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į teisinį ginčo santykių reguliavimą ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendė, jog nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl D. Č. veiklos Profesinėje sąjungoje, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržo pareiškėjo, kaip statutinės įstaigos, teisę vykdyti jai įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pareigūno D. Č. tarnybinės veiklos trūkumus, galbūt padarytus nusižengimus ir jam taikyti teisinės atsakomybės priemones. Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje jam nesukuria ir negali sukurti privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad sprendimas neduoti sutikimo Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikino.

III. 27. Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

28. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir buvo priimtas neatsižvelgus į pateiktus įrodymus, o įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti.

29. Profesinė sąjunga paaiškina, kad atsisakyme duoti sutikimą skirti nuobaudą D. Č. pateikė faktų, kurie leido padaryti išvadą, jog pareiškėjas tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siekia skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Atkreipia dėmesį, kad analizuojant pateiktą Išvadą, yra akivaizdu, jog tarnybinė nuobauda skiriama ne už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą (galbūt praleistą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoje nustatytą terminą – per 20 darbo dienų neatsakė į skundą – ir už tai, jog Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė J. B. nevertino nuteistojo ir neparuošė nuteistojo lygtiniam paleidimui būtinos dokumentacijos bei jos nepateikė Lygtinio paleidimo komisijai, o D. Č. apie šį faktą turėjo informuoti įstaigos direktorių), kuris akivaizdžiai yra mažareikšmis ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių, o už D. Č. veiklą Profesinėje sąjungoje, kurią jis ypač aktyviai vykdė pastaruoju metu – už jo poziciją dėl Resocializacijos skyrių sujungimo, dėl Resocializacijos skyriaus pareigūnų išstatutinimo, pasisakymus spaudoje ir reiškiamą kritiką įstaigos vadovui. Atsakovas pažymi, kad iš Išvados Profesinė sąjunga suprato, jog jeigu D. Č. daugiau savo darbo laiko skirtų tarnybai, o ne veiklai Profesinėje sąjungoje, tokie atsakymo terminai nebūtų pažeisti ir jis tinkamai organizuotų jam pavaldžių pareigūnų tarnybą. Atsakovas pažymi, kad siekis susidoroti su Profesinės sąjungos tarybos nariu dėl jo statuso bei veiklos negalėtų būtų ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai, nes tokiu atveju jis savaime būtų neteisėtas.

30. Profesinė sąjunga teigia, kad teismas visiškai nesusiejo D. Č. pasisakymų spaudoje su tuo, jog toks kilęs viešas pareiškėjo veiksmų svarstymas dėl trijų Resocializacijos skyrių sujungimo spaudoje gali būti nemalonus Pravieniškių PN-AK ir ši institucija ieškojo, kaip prikibti prie D. Č. tarnybinės veiklos. Be to, tarnybinis tyrimas buvo pradėtas 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. po visų straipsnių spaudoje ir skundų dėl taikomo mobingo, persekiojimo darbo vietoje (su 2020 m. spalio 26 d. raštu kreipėsi į generalinį prokurorą, su 2020 m. liepos 31 d. raštu kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, su 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) bei kad D. Č. jau nedirbo Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininku.

31. Atsakovas teigia, kad teismas interpretavo faktą dėl D. Č. ir kito Profesinės sąjungos nario svarstymo Kalėjimų departamento Centrinės etikos komisijos 2020 m. spalio 29 d. posėdyje ir tai susiejo tik su Etikos kodekso nuostatomis. Pažymi, kad pagal esmę šių Profesinės sąjungos narių veiksmai buvo svarstomi dėl jų pasisakymų www.respublika.lt ir ar tokie vieši pareigūnų pasisakymai yra galimi, ar jų nereikėjo suderinti su įstaigos vadovybe.

32. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Profesinė sąjunga teigia, kad pareiškėjas neįrodė fakto, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir teismas dėl to argumentų nepateikė.

33. Atsakovas nurodo, kad jeigu teismas jo pateiktus įrodymus traktuoja kaip nepagrindžiančius nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje, taip įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir Profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui pareigūnui – veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – skirti tarnybinę nuobaudą paversdamas tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra, Profesinei sąjungai kyla klausimas, ką tokiu atveju iš viso galima traktuoti veikla profesinėje sąjungoje ir kokie įrodymai tai gali pagrįsti.

34. Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Aptaręs ginčo, teismo sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo esmę, pareiškėjas teigia, kad Profesinė sąjunga nepateikė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurie sudarytų bent minimalų pagrindą abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ar jį naikinti (pakeisti). Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose nenukrypo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

36. Remdamasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Pravieniškių PN-AK pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, todėl klausimų dėl D. Č. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šio pareigūno kaltės bei jam parinktos nuobaudos rūšies šioje byloje neturėtų nagrinėti.

37. Pareiškėjo nuomone, teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, o bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje ir gina pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje priimto sprendimo neduoti sutikimo Profesinės sąjungos tarybos nariui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikus tarnybinį Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko D. Č. tarnybinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio 4 d. buvo surašyta Išvada, kurioje buvo pripažinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Pareigybės aprašymo 5.1 bei 5.2 punktų ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas; už padarytą tarnybinį nusižengimą D. Č. buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 5–13).

Atsižvelgusi į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys, Pravieniškių PN-AK su 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-25921 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą ir informavo apie atliktą D. Č. tarnybinį patikrinimą bei prašė per 14 dienų pareikšti raštišką sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo (b. l. 14). Profesinė sąjunga 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 3-169 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.“ Pravieniškių PN-AK direktorių informavo, kad Profesinės sąjungos taryba 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl profesinės sąjungos teisių dėl (ne)sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, išanalizavo pateiktą dokumentinę medžiagą (Išvadą) ir priėmė sprendimą neduoti sutikimo Profesinės sąjungos tarybos nariui D.

Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad sprendimas neduoti sutikimo Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį panaikino. Teismas pažymėjo, kad nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl D. Č. veiklos Profesinėje sąjungoje, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržo pareiškėjo, kaip statutinės įstaigos, teisę vykdyti jai įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pareigūno D.

Č. tarnybinės veiklos trūkumus, galbūt padarytus nusižengimus ir jam taikyti teisinės atsakomybės priemones. Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojo dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje jam nesukuria ir negali sukurti privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis buvo priimtas neatsižvelgus į pateiktus įrodymus ir juos netinkamai įvertinus.

Profesinės sąjungos nuomone, atsisakyme duoti sutikimą skirti nuobaudą D. Č. ji pateikė faktų, kurie leido padaryti išvadą, jog pareiškėjas tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siekia skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje ir už viešai išreikštą kritiką įstaigos vadovui.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl to, jog D. Č. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narys, nėra.

41. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio, reguliuojančio profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas, 1 dalyje yra įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

42. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis, todėl sprendžiant dėl nuobaudos pareigūnui skyrimo, būtina vadovautis Statuto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) normomis, taip pat ir tomis normomis, kuriomis yra reguliuojama nagrinėjamai bylai aktuali situacija.

43. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

44. Aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, pažymėtina, kad Statuto 61 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas. Tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo Aprašo nustatyta tvarka pateiktas atsisakymas duoti įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą.

45. Kaip jau minėta, Pravieniškių PN-AK su 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-25921 kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė per 14 dienų pareikšti raštišką sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos D. Č. skyrimo, tačiau Profesinės sąjungos 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 3-169 buvo informuota, kad Profesinės sąjungos taryba 2020 m. gruodžio 17 d. posėdyje priėmė sprendimą neduoti sutikimo Profesinės sąjungos tarybos nariui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, o tai reiškia, kad akivaizdžiai buvo nepritarta Pravieniškių PN-AK prašymui Profesinei sąjungai duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).

Taigi, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).

48. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą D. Č. ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinus Išvadą, nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas D. Č. buvo inkriminuotas už šioje išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimus ir pareigūnui pavestų funkcijų nevykdymą (netinkamą vykdymą); pareigūno veikloje, kurioje Pravieniškių PN-AK įžvelgia netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Teisėjų kolegijos nuomone, Profesinės sąjungos nesutikimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia Pravieniškių PN-AK interesus ir tai pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigia apeliantas, buvo įvertinta. Neabejotinai Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti D. Č. tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą sistemos veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sudaro galimybes pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, jai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu.

49. Nors Profesinė sąjunga nurodo, kad iš Išvados ji suprato, jog jeigu D. Č. daugiau savo darbo laiko skirtų tarnybai, o ne veiklai Profesinėje sąjungoje, jis tinkamai organizuotų jam pavaldžių pareigūnų tarnybą, tačiau Išvadoje tokių teiginių nėra, joje taip pat nėra jokių teiginių, kurie suponuotų tokią išvadą.

50. Apeliantas teigia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skiriama dėl jo, kaip Profesinė sąjungos veiksmų – pasisakymų aktualiais klausimais apie galimas Pravieniškių PN-AK esančias problemas, kritiką jos vadovui ir panašiai, tačiau pažymėtina, kad atsakovas nurodytus teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles; bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) turėtų būti tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų.

51. Pareiškėjo argumentai, kad jo viešai išsakytų teiginių buvo bandoma prikibti prie jo vykdomos tarnybinės veiklos, nėra niekuo pagrįsti, o tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas po spaudoje D. Č. išsakytos kritikos įstaigai ir po jo kreipimosi į įvairias institucijas, savaime nereiškia, kad patikrinimas buvo atliekamas būtent dėl to, o ne dėl galbūt pareigūno padarytų tarnybinių nusižengimų.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo Pravieniškių PN-AK skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles ištyrė įrodymų visumą, materialiosios teisės normas taikė teisingai ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo Profesinės sąjungos tarybos nariui D. Č. skirti tarnybinę nuobaudą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė