a33ed790-176d-4e92-885b-97e7eb9d3c3f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3262-1015/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26288-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorams Mantui JanuÅ¡kevičiui, Gediminui Vilučiui, kaltinamajam K. G., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiajam V. A., specialistei Janai Bytautaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietisbe pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. G. 2018 m. birželio 3 d. apie 17 val. 30 min., bÅ«damas garažų masyvo teritorijoje, esančioje prie R.

J. ir Sietyno gatvių sankirtos, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, sudavė V. A. 3 smÅ«gius kumščiais į galvos sritį, taip pat 2 kartus peiliu V. A. smogė į nugaros sritį ir 1 kartÄ peiliu smogė į petį, dėl ko V. A. buvo sutrikdyta sveikata ir dėl ko jis po įvykio buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1919/2018 (01) V. A. nustatytos trys durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties srityje, nugaros deÅ¡inėje krÅ«tininėje dalyje bei nugaros kairėje krÅ«tininėje srityje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje; sužalojimai galimai padaryti pjaunančių - duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais).

Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, durtinė - pjautinė žaizda nugaros deÅ¡inėje, sukėlusi oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ ; durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties srityje, nugaros kairėje krÅ«tininėje srityje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Taigi nurodytais veiksmais K. G. sunkiai sutrikdė kito žmogaus – nukentėjusiojo V.

A. sveikatÄ . Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau tuo pačiu nurodė, kad smÅ«gius sudavė gindamasis. Parodė, kad viskas buvo kaip nurodyta kaltinamajame akte, tiksliai aplinkybių Å¡iuo metu neprisimena, viskas įvyko greitai. Tada prie garažų buvo jis, nukentėjusysis, A. G., Å rekas – jo vardo ir pavardės nežino. Tiksliai neatsimena, dėl ko kilo konfliktas, galbÅ«t dėl Astos, jis buvo iÅ¡gėręs, viskas vyko jau pavakary, bet buvo dar nelabai tamsu, kilo konfliktas su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jam smogė, ir jis smogė jam gindamasis.

Nurodė, kad peilį turėjo su savimi, visada turi peilį, bet jie keičiasi, nes kai tikrina Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us konteineriuose, peiliu juos prapjauna, kad pažiÅ«rėti, kas jų viduje, tÄ dienÄ irgi turėjo nedidelį peilį, neatsimena, kodėl iÅ¡sitraukė peilį, atsimena, kad dÅ«rė juo tris kartus. Taip pat atsimena, kad „Šrekas“ jam trenkė su pagaliu, bet neatsimena, ar prieÅ¡ tai, kai jis (kaltinamasis) dÅ«rė su peiliu, ar po to, greičiausiai tuo metu jo (kaltinamojo) rankose buvo peiliukas.

Nurodė, kad turėjo galimybę pabėgti, bet viskas vyko labai greit, net nespėjo apie tai pagalvoti. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį, vertina blogai savo veiksmus, nori nukentėjusiojo atsipraÅ¡yti. Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos specialistė Jana Bytautaitė, apklausta dėl savo duotos specialisto iÅ¡vados dėl V. A. sveikatos sutrikdymo masto, nurodė, kad jÄ patvirtina. Specialisto iÅ¡vada padaryta atlikus V. A. kÅ«no apžiÅ«rÄ bei įvertinus jo medicinos dokumentus.

Dėl iÅ¡vados, jog atitinkami sužalojimai pagal Taisyklių 6.6.9 punktÄ (kaip kiauryminis sužalojimas) vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas paaiÅ¡kino, kad pagal medicininius duomenis, nukentėjusiojo krÅ«tinplėvės ertmėje buvo oro susikaupimas. Oras gali patekti į ertmę tik dviem bÅ«dais – arba pažeidus plautį, arba pažeidus krÅ«tinės sienÄ iÅ¡ iÅ¡orės. Å iuo atveju buvo durtinė žaizda, dėl ko ir susikaupė oras krÅ«tinplėvės ertmėje. Plaučių pažeidimas gali bÅ«ti trauminės kilmės arba gali bÅ«ti ligų pasekmė, tačiau Å¡iuo atveju to nebuvo.

IÅ¡vada apie sunkų sveikatos sutrikdymÄ padaryta nevertinant realiai kilusių pasekmių, iÅ¡vada daroma įvertinus konkretų sužalojimÄ , kuris nurodytas taisyklėse esančiame sÄ raÅ¡e. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę (savo atliktus konkrečius veiksmus) pripažino, davė iÅ¡samius parodymus, jam sutinkant, gynėjui ir prokurorui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, K. G. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, įtarimo esmę supranta, savo veiksmus traktuoja kaip gynybÄ . Å iuo metu jis gyvena metaliniame garaže, kuris yra R. J. ir Sietyno gatvių sankryžoje, ten jis turi sÄ lygas gyventi. Jis su savo žmona A. G. kartu negyvena apie 1,5 metų, bet nėra iÅ¡siskyrę. Žmona turi sugyventinį V. A., kurį jis pažįsta, jie yra bendravę ir anksčiau. Žmona laikas nuo laiko tiek viena, tiek su savo sugyventiniu ateina pas jį, jie kartu iÅ¡geria, vaikÅ¡to, leidžia laikÄ . 2018 m. birželio 3 d. apie 17.30 val. po pasivaikščiojimo jis su žmona grįžo prie garažo.

Jiems bÅ«nant prie garažo, prie jų priėjo neblaivus V. A.. Kartu su V. A. buvo jam iÅ¡ matymo pažįstamas vyras, pravarde „Šrekas“. Staiga tarp jo ir Vytauto kilo žodinis konfliktas dėl Astos. Greičiausiai V. pyko, kad jis su ja bendrauja. Jis Vytautui pasakė, kad jis jokių problemų nenori, kad tegul jis bendrauja su ja, bet tegul jai pasako, kad ji pati neitų pas jį. Gavosi konfliktas, kurio metu V. A. pirmas jam smogė kumščiu per veidÄ . Jis irgi pradėjo V. A. muÅ¡ti. Jis negali nurodyti smÅ«gių V.

A. skaičiaus, nes viskas vyko staiga. Asta ir „Šrekas“ nesikiÅ¡o. Kažkuriuo metu jis pajuto, kad muÅ¡tynes pralaimi, jam sudaužė galvÄ ir jam spontaniÅ¡kai kilo mintis apsiginti, jis kiÅ¡enėje turėjo buitinį peilį, kuriuo pjausto maistÄ , jis iÅ¡sitraukęs peilį juo trenkė V. A.. Jis negali pasakyti, kur taikė, kiek smÅ«gių sudavė, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir neatsimena tokių smulkmenų. Jis dėl savo sužalojimų niekam jokių pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, į teismo medikus kreiptis atsisako (t. 1, b. l. 127-128).

Papildomai apklaustas, nurodė, kad kaltę jis pripažįsta iÅ¡ dalies, kadangi V. A. sužalojo, atlikdamas bÅ«tinosios ginties atvejo veiksmus, kadangi atėjęs Vytautas ieÅ¡kojo jo žmonos Astos. Prie R. J. g. ir Sietyno g. sankirtos esančių garažų buvo jis, Vytautas, Asta ir asmuo, pravarde „Šrekas“. Jis neprisimena, nuo ko prasidėjo konfliktas, bet jis pajautė smÅ«gius iÅ¡ rankų į galvÄ ir į pečius. Kas smÅ«giavo ir kiek kartų, jis neprisimena, jis prisimena, kad jam labai skaudėjo ir buvo daug kraujo.

Jis visada galinėje kelnių kiÅ¡enėje neÅ¡iojosi peilį, kuris jam reikalingas Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ams perpjauti, kuriuos jis ima iÅ¡ konteinerių. Pajutęs smÅ«gius ir skausmÄ , jis perspėjo VytautÄ , kad turi peiliukÄ ir ginsis. KÄ Ä¯ tai jam atsakė Vytautas, jis neprisimena. Tuomet jis iÅ¡sitraukė peiliukÄ ir tris kartus sudavė smÅ«gius peiliu V. A.. Jis neturėjo tikslo nužudyti, tiesiog nežinojo, kaip kitaip apsiginti. Jis Vytautui pretenzijų neturi, tačiau, jei ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytas asmuo, kuris jam sudavė smÅ«gius į galvÄ , jis jam pretenzijų turės, kadangi buvo sutrikdyta jo sveikata (t. 1 ,b. l. 148-150).

Papildomai apklaustas, K. G. kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad jis nori Vytauto atsipraÅ¡yti už visÄ Å¡iÄ situacijÄ , dėl to labai gailisi. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu jis sutinka (t. 1, b. l. 166-167). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2018 m. birželio 3 apie 19.30 val. jis kartu su savo sugyventine A. G. ėjo pro garažus, esančius Sietyno-Jankausko g. IÅ¡ vieno garažo išėjo buvęs A. G. vyras K. G., kuris minėtame garaže gyvena. K. G. iÅ¡ karto prie jo priėjo ir pradėjo rėkti, kodėl jie čia vaikÅ¡to.

K. G. daug keikėsi. Po žodžių K. G. kumščiais tris kartus trenkė jam į galvÄ . Jis gynėsi ir trenkė K. G. galimai tik vienÄ smÅ«gį. Toliau K. G. iÅ¡ už nugaros iÅ¡sitraukė peilį ir du kartus dÅ«rė jam į nugarÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ petį. Jis dar gynėsi nuo K. G. iki atvyko policija, kuriÄ iÅ¡kvietė A. G.. K. G. pyksta ant jo, nes A. G. su K. G. iÅ¡siskyrė ir gyvena su juo. Jis su A. G. kartu gyvena apie metus laiko. K. G. tai padarė iÅ¡ pavydo (t. 1, b. l. 17). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V.

A. parodė, kad 2018 m. birželio 3 d jis kartu su Dariumi, kurį vadina „Šreku“, atėjo prie garažų, esančių prie R. J. - Sietyno g. sankirtos, KaroliniÅ¡kėse, pas Kęstutį. Jis žinojo, kad jo draugė Asta yra su K.. Jis norėjo AstÄ parsivesti namo. Prie garažų jis Astos nerado. Jie su K. pradėjo pyktis. Jie barėsi iki atėjo Asta, kuri pasakė, kad visÄ laikÄ buvo ten, tiesiog miegojo prie medžio, kur jos nesimatė. Barnis su K. įsikarščiavo. TÄ dienÄ jis gėrė alkoholį, todėl tiksliai negali parodyti, kas pirmas kam trenkė.

Greičiausiai pirmas K. trenkė Darius, tada muÅ¡tynės įsismarkavo. Kaip Darius paėmė pagalį, jis nematė. Matė, kaip Darius pagaliu trenkė K. per galvÄ . K. veidas buvo kruvinas. Tik po Dariaus veiksmų jis matė, kad K. iÅ¡sitraukė peilį. IÅ¡ kur K. iÅ¡sitraukė peilį, jis nematė. Matė tik, kad K. su peiliu išėjo iÅ¡ garažo. Jis bandė K. nuraminti, tuo momentu K. jam iÅ¡ priekio smÅ«giavo peiliu du kartus į nugarÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį petį. Dėl Å¡oko ir neblaivumo jis daugiau įvykio aplinkybių neatsimena ir negali riÅ¡liai sudėlioti įvykio sekos.

Jis nori su K.u susitaikyti, jis K. atleido, jam jokia žala nepadaryta (t. 1, b. l. 45-47). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. A. parodė, kad jis neprisimena, kas pradėjo barnį, ar DariuÅ¡, kurį vadina „Šreku“, ar K.. Taip pat jis neprisimena, ar DariuÅ¡ trenkė K., kai jis jau buvo sužalotas, ar prieÅ¡ visÄ jo barnį su K.. Jis tikslių įvykio detalių neprisimena, kadangi viskas vyko labai greitai, be to, jis buvo neblaivus. Jis visÄ Ä¯vykio dienÄ gėrė alkoholį. Peilį K. pasiėmė garaže, kai jis, K. ir Asta pykosi.

Barnio metu K. nubėgo į garaÅ¾Ä ir iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, o iÅ¡bėgęs iÅ¡ už nugaros iÅ¡sitraukė peilį (t. 1, b. l. 50-52). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad ji su K. yra vyras ir žmona, tačiau jau virÅ¡ metų jie kartu nebegyvena, jų jokie santykiai nesieja, jie bendro Å«kio kartu seniai nebeveda, gyvena atskirus gyvenimus, tik kad yra dar neiÅ¡situokę. Apie metus laiko ji artimai bendrauja su V. A., tačiau kartu negyvena. 2018 m. birželio 3 d. ji su V. A. susipyko ir nuėjo pas Kęstutį į garaÅ¾Ä , esantį prie Sietyno g. - Jankausko g. sankirtos, Vilniuje.

K. buvo girtas, ji jam pasakė, kad susipyko su Vytautu, ji norėjo kažkam pasiguosti. Su K. ji nėra susipykusi, jie bendrauja kaip draugai. Po kiek laiko K. nuėjo miegoti, o ji prie šalia garažo esančio medžio taip pat prigulė pamiegoti. Po 2-3 valandų prie garažo atėjo Vytautas su „Šreku“, kurie buvo visiškai girti. Kiek jai yra žinoma, „Šreko“ vardas yra Darikas, jis yra benamis. E. V. rėkė „Kur Asta?“. Tai išgirdęs K. atsikėlė, atėjo prie jų ir jiems pasakė, kad jos čia nėra.

K. nežinojo, kad ji miega prie garažo. G. K. pagalvojo, kad ji išėjo. Tuomet ji suÅ¡uko, kad ji yra čia, ir viskas prasidėjo. Jai buvo Å¡okas, dėl to neprisimena, kas sudavė smÅ«gius pirmas. Ji matė, kaip Vytautas su K. mušėsi kumščiais vienas kitam į veidÄ . Po to prisijungė „Šrekas“, kuris paėmė kažkokį medinį pagalį ir pradėjo juo daužyti K. per galvÄ , sudavė kažkur tris smÅ«gius. Ji labai iÅ¡sigando, kai pamatė K. visÄ kruvinÄ veidÄ , ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nes pradėjo nerimauti dėl Vytauto ir K. sveikatos, ji nematė kaip K. nuėjo pasiimti peilio, jos nuomone, K. paėmė peilį gynybos sumetimais, nes K. ir Vytauto santykiai geri, jie niekada vienas su kitu nesipyko, buvo net gi susėdę kartu prie vieno stalo (t. 1, b. l. 36-38).

Papildomai apklausta A. G. parodė, kad tÄ dienÄ ji gėrė alkoholį, iÅ¡gėrė 3 litrus stipraus alaus (7,5 laipsnių stiprumo), todėl visko tiksliai neprisimena. Viskas vyko labai greitai, ji nesuprato, kuris kuriam trenkė pirmas, ar Vytautas, ar K., o kol jie tik barėsi, DariuÅ¡, kurį vadina „Šreku“, stovėjo prie jų, tačiau į barnį nesikiÅ¡o. Kiek prisimena, DariuÅ¡ trenkė K. į galvÄ 2 ar 3 kartus, trenkė kuomet K. buvo paėmęs peilį, tačiau ir to labai užtikrintai pasakyti negali, kadangi jai buvo Å¡okas.

Kai K. pirmÄ kartÄ dÅ«rė peiliu Vytautui, tada DariuÅ¡ su kėdės koja vienÄ kartÄ trenkė K. per rankÄ , o paskui 1 ar 2 kartus į galvÄ , tačiau į galvÄ trenkė jau tuomet, kai K. su Vytautu gulėjo ant žemės ir grÅ«mėsi. Apie DariuÅ¡, kaip apie žmogų, ji gali pasakyti, kad, kai jis bÅ«na blaivas, jis yra geras ir ramus, o iÅ¡gėręs Å¡Å«kauja ir rėkauja, tačiau jo muÅ¡antis ji nematė, tai buvo pirmas kartas, kad ji matytų, kaip jis kažkÄ muÅ¡a, o DariuÅ¡ ji pažįsta kažkur 5 - 6 metus (t.. 1, b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad jis su V. A. atėjo į garažus, kurie yra prie gaisrinės, greta yra R. J. gatvės. Vytautas atėjo pasiimti A. G., jie susipyko. IÅ¡ pradžių Kęstučio nesimatė. Jis tuo tarpu atsisėdo ant kedės, kadangi jam jų barniai neįdomÅ«s. Tada iÅ¡ garažo atėjo K., kuris pradėjo rėkti ant Vytauto ir pirmas pradėjo su juo muÅ¡tis. Viskas vyko labai greitai, jis nematė pirmo smÅ«gio, suduoto Vytautui peiliu, tačiau pamatė Vytauto kruvinÄ rankÄ ir suprato, kad viskas tampa nebevaldoma, iki tol, kol nepamatė kruvinos rankos, jis sėdėjo ir nesikiÅ¡o į jų konfliktÄ , nes jie nuolatos pykstasi ir konfliktuoja, kadangi Asta yra K.

žmona, tačiau ji bÅ«na ir su Vytautu, jis mano, kad Asta ir Vytautas yra meilužiai, todėl K., žinodamas tai, pyksta ant Vytauto. Pamatęs kruvinÄ Vytauto rankÄ , jis pagalvojo, kad jam reikia įsikiÅ¡ti ir apginti VytautÄ , nes K. bÅ«tų VytautÄ užmušęs. Pamatęs, kaip K. su peiliu duria Vytautui į nugarÄ , jo abejonės apie pagalbos teikimÄ iÅ¡vis dingo. Jis iÅ¡lupo taburetės kojÄ ir ja trenkė K. per galvÄ vienÄ kartÄ , nes Vytautui jau buvo labai blogai, tuomet K. puolė jį, tada jis K. trenkė antrÄ kartÄ , paguldė K. ant žemės ir laikė K., kol atvyks policijos pareigÅ«nai.

K. barėsi ir su policijos pareigÅ«nais, K. buvo labai agresyvus. Jis mano, kad pasielgė gerai, geriau jau abu Å¡iek tiek sužaloti, nei vienas iÅ¡ jų, kaip Å¡iuo atveju Vytautas, gulėtų po žeme. Jis yra taikus žmogus, jį pažįstantys negali apie jį pasakyti nieko blogo, jis su niekuo nesimuÅ¡a, tačiau Å¡iuo atveju tiesiog nebuvo kitos iÅ¡eities, nes jis mano, kad K. bÅ«tų užmušęs VytautÄ . Specialiai K. jis suduoti nenorėjo, tai buvo Vytauto gelbėjimas (t.. 1, b. l. 86-88). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1919/2018 (01) konstatuota, kad V.

A. nustatytos trys durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties srityje, nugaros deÅ¡inėje krÅ«tininėje dalyje bei nugaros kairėje krÅ«tininėje srityje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje. Sužalojimai galimai padaryti pjaunančių - duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-06-03. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, durtinė - pjautinė žaizda nugaros deÅ¡inėje, sukėlusi oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties srityje, nugaros kairėje krÅ«tininėje srityje, odos nubrozdinimas kairėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du. Durtinė - pjautinė žaizda kairio peties srityje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Durtinė - pjautinė žaizda nugaros deÅ¡inėje krÅ«tininėje dalyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Durtinė - pjautinė žaizda nugaros kairėje krÅ«tininėje srityje padaryta 1 trauminiu poveikiu.

Odos nubrozdinimas nugaros kairėje padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. Nustatyti sužalojimai nugaroje nėra bÅ«dingi savęs žalojimui. Tiriamojo dilbiuose ir plaÅ¡takose sužalojimų nėra. Sužalojimai apgiję, juose neliko požymių, leidžiančių nustatyti sužalojusį objektÄ (t. 1, b. l. 32-33). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. rugsėjo 4 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas (t. 1, b. l. 60-61).

ApžiÅ«rėjus iÅ¡ BPC gautÄ garso įraÅ¡Ä , suraÅ¡ytas 2018 m. liepos 30d. Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, jog girdima, kaip moteris praÅ¡o policijos prie gaisrinės, kur yra garažai, R. J. g., KaroliniÅ¡kėse, nes muÅ¡asi K. su Vytautu, yra peilis. Moteris praÅ¡o KieÅ¡os pasakyti, kur. Toliau girdima, kaip vyras praneÅ¡a, kad jį prie garažų užpuolė du veikėjai (t. 1, b. l. 80-82). Alkotesterio duomenimis, 2018 m. birželio 3 d. 21.54 val. K. G. buvo nustatytas 0,92 promilės girtumas (t.. 1, b. l. 111).

ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , 2018 m. birželio 3 d. suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra garažų masyvo teritorija, esanti Sietyno - Jankausko g., Vilniuje. Garažų masyvo teritorija yra aptverta tinklo tvora. Kairiajame kampe dalis tinklo yra nuimta. Å alia tvoros ir garažo Nr. 1510 yra sukrautos Å¡iukÅ¡lės, seni baldai, tuÅ¡ti buteliai, maisto likučiai. Ä® Å¡alia esantį medį yra atremta medinė baldo dalis, ant kurios yra raudonai rudos spalvos dėmės. Tokios pat dėmės yra ant medžio lapų, žemės, mėlynos spalvos talpos su Å¡iukÅ¡lėmis.

Garažo durys yra atidarytos. Garaže, ant žemės, yra sukrautos šiukšlės ir drabužiai. Garaže yra čiužinys, ant kurio yra patalynė, spintelė ir fotelis, prie kurio, ant žemės, yra taškai ir bala raudonai rudo skysčio (t. 1, b. l. 20-29). Policijos pareigūno A. V. 2018 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 19.26 val., jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. ir LPM kursante I. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad R.

J. g., prie gaisrinės garažų, mušasi du kruvini vyrai su peiliais. Įvykio vietoje nustatyta, kad minėti vyrai yra K. G. ir V. A.. Įvykio vietoje taip pat buvo A. G.. V. A. nurodė, kad yra sužalotas peiliu. K. G. paaiškino, kad konfliktas ir muštynės tarp jo ir V. A. kilo dėl A. G., kuria jie nepasidalino. Muštynių metu K. G. peiliu dūrė V. A. į nugaros sritį. Šias aplinkybes patvirtino ir A. G.. GMP dėl durtinių žaizdų V. A. pristatė į RVUL. Įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas peilis, kuriuo K.

G. sužalojo V. A.. Ant peilio matėsi kraujo žymės. Peilis pridėtas prie tarnybinio praneÅ¡imo (t. 1, b. l. 14). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Baudžiamojoje byloje K. G. kaltinamas, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo – V. A. sveikatÄ . Pagal BK 141 straipsnį, BK 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymo požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu bei kitus byloje surinktus duomenis, iÅ¡tirtus teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2018 m. birželio 3 d. apie 17 val. 30 min., garažų masyvo teritorijoje, esančioje prie R.

J. ir Sietyno gatvių sankirtos, Vilniuje, kilo konfliktinė situacija, kurioje dalyvavo, be kita ko – kaltinamasis K. G. ir V. A., bei Å¡iame konflikte K. G. savo turėtu virtuviniu peiliu sudavė tris smÅ«gius V. A. – vienÄ kartÄ Ä¯ petį, o du kartus – į nugaros sritį. Nurodytų faktinių aplinkybių kaltinamasis neneigia, nurodydamas, jog nors tiksliai aplinkybių neprisimena, nes viskas buvo labai greitai, tačiau tada jie buvo keturiese – jis, nukentėjusysis, A. G. ir asmuo, kurį vadina „Šreku“, nurodė, kad kilo konfliktas, kiek atsimena, dėl jo (kaltinamojo) buvusio žmonos A.

G., jam, kiek atsimena, pirmas sudavė nukentėjusysis, jis taip pat sudavė, kilo muÅ¡tynės, jam (kaltinamajam) buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , todėl jis, gindamasis, savo turėtu peiliu sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta, jog sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ bei dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atitinkamos aplinkybės dėl kilusio konflikto – muÅ¡tynių, patvirtintos ir nukentėjusiojo, liudytojos A. G. ir liudytojo D. P. (kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bÅ«tent jis – asmuo, kurio pravardė „Šrekas“) parodymuose ikiteisminio tyrimo metu; tam tikros aplinkybės dėl įvykio vietos, peilio užfiksuotos ir apžiÅ«rų protokoluose.

Teismas, įvertinęs jau minėtus nukentėjusiojo V. A. ir liudytojų A. G. ir D. P. parodymus, matyti, kad dėl pačio konflikto eigos yra tam tikrų neatitikimų, pastebint, kad kaip matyti, konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis V. A. bei liudytojas D. P. buvo neblaivÅ«s. Vis dėlto sugretinęs kaltinamojo parodymus su jau minėtais – nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo suduoti atitinkami smÅ«giai, tarp jų – kaltinamojo neneigiami trys smÅ«giai nukentėjusiajam į galvÄ , o vėliau kaltinamasis, iÅ¡sitraukęs turėtÄ peilį, sudavė juo nukentėjusiajam tris smÅ«gius – vienÄ smÅ«gį į petį ir du smÅ«gius į nugaros sritį.

Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, vienas iÅ¡ suduotų smÅ«gių į nugaros sritį – durtinė - pjautinė žaizda nugaros deÅ¡inėje, sukėlusi oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ sunkiam sveikatos sutrikdymui prilyginamos konkrečios bÅ«klės (sužalojimai), tarp jų pagal 6.6.9 punktÄ prie sunkaus sveikatos sutrikdymo priskiriamas krÅ«tinės lÄ stos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu.

Duodama paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, specialistė Jana Bytautaitė paaiÅ¡kino, kad jau minėta durtinė – pjautinė žaizda nugaros deÅ¡inėje prilyginta sunkiam sveikatos sutrikdymui kaip krÅ«tinės lÄ stos ertmės kiauryminis sužalojimas, kadangi pagal medicininius duomenis matyti, jog nukentėjusiajam po smÅ«gio buvo susikaupę oro deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, o oras gali susikaupti tik dviem atvejais – arba dėl plaučių pažeidimo (dėl ligos ar traumos), arba dėl kiauryminio sužalojimo; kadangi Å¡iuo atveju nebuvo jokių duomenų apie plaučių sužalojimÄ , o buvo nustatyta durtinė žaizda peiliu, dėl to ir buvo padaryta iÅ¡vada, kad minėta žaizda – kiauryminė, lėmusi oro susikaupimÄ krÅ«tinplėvės ertmėje, t. y. sukus sveikatos sutrikdymas.

Taigi įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais yra patvirtinta, kad minėtais smurtiniais veiksmais, tarp jų – smÅ«giu peiliu į nukentėjusiojo nugarÄ , kaltinamasis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kaip minėta, kaltinamasis savo veiksmus grindžia gynyba – t. y. nurodo, kad smÅ«gius peiliu jis sudavė gindamasis. Vis dėlto teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, jog kaltinamasis bÅ«tų veikęs bÅ«tinosios ginties, kaip jo atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, sÄ lygomis.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad minėto įvykio metu kaltinamajam taip pat buvo suduoti smÅ«giai (t. 1, b. l. 55) – o bÅ«tent, smÅ«giai į galvos sritį, bei kad Å¡iuos smÅ«gius sudavė liudytojas D. P., kuris parodė ikiteisminio tyrimo metu, jog nusprendė į konfliktÄ Ä¯sijungti jau po to, kai kaltinamasis iÅ¡sitraukė peilį ir su juo smogė nukentėjusiajam. Pastebėtina, kad kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja A. G. aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai negalėjo nurodyti, kuriuo momentu minėti smÅ«giai į kaltinamojo galvÄ buvo suduoti, argumentuojant, kad viskas vyko greitai/buvo neblaivÅ«s ir pan.

Kita vertus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog galimai jis jau turėjo peiliukÄ rankoje, kai pajuto smÅ«gius į galvÄ . Pagal BK 28 straipsnio nuostatas bei suformuotÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, pavyzdžiui, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, tačiau yra netikėtai užpulta. Vis dėlto Å¡iuo atveju konflikte, kaip matyti, dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis, be to, bÅ«tent tarp jų ir kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių.

Pažymėtini ir konkretÅ«s kaltinamojo atlikti veiksmai – trys suduoti smÅ«giai peiliu (du į nugarÄ ir vienas į petį), t. y. pakankamai intensyvaus pobÅ«džio smÅ«giai, kurie vertintini kaip puolamojo, o ne gynybinio pobÅ«džio. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiai kokius puolimo veiksmus kaltinamojo atžvilgiu atliko nukentėjusysis, nuo kurių gindamasis jis ir sudavė peiliu minėtus smÅ«gius, kaltinamasis nenurodė. Nors, kaip minėta, kaltinamajam buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ su pagaliu (taburetės koja), iÅ¡ byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad Å¡iuos smÅ«gius sudavė ne nukentėjusysis (kas, pripažintina, kaltinamajam turėjo bÅ«ti akivaizdu ir įvykio metu, nes, kaip matyti, jis konfliktavo su prieÅ¡ jį esančiu nukentėjusiuoju, savo ruožtu smÅ«giai buvo į jo galvÄ iÅ¡ nugaros).

Tačiau, kaip matyti, kaltinamasis išsitraukęs peilį, puolė būtent nukentėjusįjį ir sudavė jam jau minėtus tris smūgius. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad kaip pripažino kaltinamasis, konfliktas kilo dėl A. G. – buvusios kaltinamojo sutuoktinės, kuri įvykio metu artimai bendravo su nukentėjusiuoju, t. y. iš esmės konfliktas su nukentėjusiuoju vyko dėl asmeninių priežasčių. Savo ruožtu jokio konflikto su liudytoju D. P. motyvų ar kad apskritai su juo būtų konfliktavęs, kaltinamasis nenurodė.

Taigi nurodytos aplinkybės ir argumentai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, kilusio konflikto metu siekė sužaloti bÅ«tent nukentėjusįjį, bei suvokė, kad suduodamas nukentėjusiajam peiliu (kaip minėta – ne vienÄ kartÄ ) – sutrikdys jo sveikatÄ bei atitinkamu bÅ«du siekė veikti. Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ bei teismo argumentus, kodėl nagrinėjama situacija nevertintina kaip bÅ«tinoji gintis, teismas konstatuota, kad kaltinamojo K.

G. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra neabejotinai įrodyta, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu K. G. dėl aktualių faktinių aplinkybių prisipažino, nurodė, kad gailisi, iÅ¡reiÅ¡kė savo nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl nukentėjusiojo sužalojimo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas, ne kartÄ baustas administracine tvarka, tarp jų – už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 94-109), nedirbantis (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo nelegaliai). Duomenų apie jo gydymÄ si nuo priklausomybės / psichikos ligų, nėra.

Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, tiek apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę, tiek ir konkrečia nusikalstamÄ veikÄ , teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog BK 55 straipsnio nuostata numato, kad pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau minėta taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai bausmė skiriama už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ .

Savo ruožtu įvertinus nusikaltimo sunkumÄ , be to, ir kaltinamojo asmenybę (kaip minėta – nors neteistas, tačiau ne kartÄ baustas administracine tvarka, nedirbantis ir pan.), spręstina, kad aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies nei straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę, nenustatyta. Nustatant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į jau minėtų bausmės individualizavimui aplinkybių visumÄ , ypač akcentuojant, jog pagal byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo sveikatÄ , atitinkamas sužalojimas (sužalojimai), nors kėlė grėsmę jo gyvybei (kaip matyti, jis buvo hospitalizuotas dėl susikaupusio oro deÅ¡.

Pleuros ertmėje, t. 1, b. l. 32-33), tačiau, kaip matyti, jis gana greitai buvo iÅ¡leistas ambulatoriniam gydymui bei duomenų apie liekamuosius minėto sužalojimo (ar kitų patirtų sužalojimų) reiÅ¡kinius, byloje nėra. Pažymėtina, kad ir pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Taigi įvertinęs Å¡iuo duomenis bei jau akcentuotÄ aplinkybę, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad jam skirtina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmei – o bÅ«tent, laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažino faktines aplinkybes ir byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 3 d. iki liepos 3 d. (t. 1, b. l. 133-135). Kardomoji priemonė buvo tęsiama:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2018 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 113-115), 20018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi – dviem mėnesiams nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. (t. 1, b. l. 154-156), o 2018 m. spalio 24 d. nutartimi – 2 (dviem) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 3 d. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Å¡is suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ kardomosios priemonės – suėmimo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas, kadangi jo skyrimo pagrindai nėra iÅ¡nykę. Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fonui padarytÄ 214,45 eurų žalÄ dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo (t. 1, b. l. 69-74). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta patirta žala kilo bÅ«tent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl padaryto sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręstini vadovaujantis BKPK 94 straipsnio nuostatomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti K. G. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ Å¡ioje byloje nuo 2018 m. birželio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2018 m. lapkričio 23 d.

Kaltinamajam K. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ K. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 214,45 eurų (du Å¡imtus keturiolika eurų 45 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokÄ su kompaktine laikmena – palikti saugoti byloje;

2) vokÄ su peiliu ir vokÄ su penkiais tamponais, saugomÄ Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, t. 1, b. l. 171) – sunaikinti;

3) vokÄ su K. G. daiktais, saugomÄ Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, t. 1, b. l. 171) – grÄ Å¾inti K. G., o jam neatsiėmus per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė