2023-06-28 Nr. CB-5408-2-52-3-01362-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3053

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01362-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. birželio 20 d. paduotu atsakovo V. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis 28 601 Eur netinkamos kokybės buto trūkumų bei 2 578,61 Eur vandentiekio įrengimo išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo 25 444 Eur turto trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo iniciatyva nustatė kitą ieškinio pagrindą nei nurodė ieškovai, tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išaiškinančios teismo teisę pakeisti teisinį pagrindą nurodant kitą teisės normą, bet nekeičiant faktinio pagrindo. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp fizinių asmenų ir jis nepriskiriamas prie ginčų kategorijų, kuriuose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir (ar) keisti ieškinio pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nutartimi tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą kitu faktiniu pagrindu nei buvo nurodytas galutiniame ieškinyje, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

2. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kitų, nurodė esminius nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių atsakovo apeliacinio skundo motyvų išsamiai nevertino, bendrai nurodė tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl teismo ekspertizės akto vertinimo bei tai, jog atsakovas neįrodė, kad turto trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.

3. Teismai, nagrinėdami šalių ginčą, iš viso nevertino teismo ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, susijusių su trūkumų atsiradimo pobūdžiu ir priežastimis, o vien tik apsiribojo tuo, jog yra užfiksuoti trūkumai, dėl kurių buvimo fakto byloje nebuvo ginčo ir iš atsakovo nepagrįstai priteisė visą šių trūkumų šalinimo kainą.

4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko su ieškovų pasirinktu teisių gynybos būdu, t. y. ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo trūkumų šalinimo išlaidas, nors patys patvirtino posėdžio metu, jog neketina šių trūkumų šalinti ir toliau gyvens bute su esančiais trūkumais. Būsimos išlaidos galėtų būti priteistos ne atlikus jų hipotetinį apskaičiavimą (parengus sąmatą, teismo ekspertizės metu atlikus apskaičiavimus), o tik esant neabejotiniems įrodymams, jog šios išlaidos bus patirtos ir koks jų realus dydis.

5. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai, teikdami ieškinį dėl matomų buto šalinimo išlaidų pašalinimo, praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti. Nagrinėjamoje byloje dėl matomų ir paslėptų buto trūkumų, ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas atskirai, t. y. dėl matomų nuo sutarties sudarymo momento, o dėl paslėptų – nuo vertinimo akto surašymo dienos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už atsakovą V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sumokėtą 572 (penkis šimtus septyniasdešimt du) Eur žyminį mokestį 2023 m. birželio 19 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu Nr. 351.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas