a337fc83-a9c5-4e9d-86b3-84afed541c86 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2861-752/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03581-2022-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1(S) Kauno apLINKĖS teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 13 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Kaunas“ atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės reikalavimas ir argumentai 1. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 1 586,89 Eur žalÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu.

Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiÅ«ra buvo vykdoma ir aktas buvo suraÅ¡ytas), gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. IeÅ¡kovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui 1 586,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės apdraustas turtas buvo sugadintas trÅ«kus bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos vamzdynui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, administratoriumi įvykio metu buvo paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektÄ , organizuoti jo remontÄ . Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (eksplotavimÄ ), atlieka daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus. IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta, todėl priteistina.

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai 2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. 1.1. Nurodė, kad atsakovė nėra ir niekaip negali bÅ«ti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl patalpų savininkų kaltės. Dėl to iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti bet kokius su administratoriaus veikla visiÅ¡kai nesusijusius nuostolius.

Dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Atsakovė 2020 m. gegužės 26 d. organizavo balsavimÄ dėl bendrųjų vamzdynų keitimo per butus, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė nepritarti remonto darbams.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikia jokios konkrečios priežasties dėl ko įvyko apliejimas, kokiomis aplinkybėmis ji nustatė, kad dėl nurodyto įvykio atsakinga atsakovė. 1.2. IeÅ¡kovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalÄ sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, tokio subjekto kaltę, padarytÄ Å¾alÄ bei tikslų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo. Tačiau iÅ¡ visų ieÅ¡kinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų, matyti, kad ieÅ¡kovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iÅ¡ esmės sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kinio reikalavimams atmesti.

Nenustačius atsakovės neleistinų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io klausimas dėl kilusių padarinių tampa nebeaktualus. Todėl teigia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sÄ lygos atsakovės atžvilgiu. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.

3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Žala buvo padaryta trūkus vamzdžiui ir suliejus administracinės paskirties patalpas. Šios avarijos likvidavimo metu buvo atlikti tokie darbai kaip: betoninių grindų betonavimas, grindų hidroizoliacijų įrengimas, drėgmės surinkėjo nuoma 5 paros, vinilinių grindų išardymas, betoninio pagrindo šlifavimas, vinilo grindlenčių danga (pritvirtinant grindjuostėmis), statybinių šiukšlių išvežimas ir kiti darbai. Apdrausto turto savininkui R. V. buvo išmokėta 1 586,89 Eur draudimo išmoka. Įvykio metu namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“.

4. Kilus teisminiam ginčui, atsakovė pateikė į bylÄ atliktų darbų(duomenys neskelbtini), Kaunas, aktų sÄ raÅ¡Ä laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-05-17, iÅ¡ kurio matyti atlikti remonto ir priežiÅ«ros darbai name. Taip pat, atsakovė pateikė duomenis apie 2020 m. gegužės 26 d. namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime vykusio balsavimo rezultatus, sprendžiant vienÄ iÅ¡ klausimų dėl namo bendrųjų vamzdynų, stovų (per butus) pakeitimo gyventojų asmeninėmis lėšomis. Å iam namo administratoriaus siÅ«lymui pritarta nebuvo.

5. Byloje ginčo nėra, jog 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra ir dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Esminis ginčas byloje kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti žalÄ už ieÅ¡kovės apdrausto draudėjo turto patalpų sugadinimÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė, bÅ«dama minėtų patalpų administratorė, neprižiÅ«rėjo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendro naudojimo objektų. Atsakovė motyvuoja nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu tuo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryÅ¡iu su draudėjui kilusia žala, todėl iÅ¡ jos negali bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovės nurodytas žalos atlyginimas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnyje numatyta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

7. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

8. AiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Dėl žalos 9. IeÅ¡kiniu reikalaujama 1 586,89 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė žalos fakto ir dydžio neginčija. Žalos faktÄ ir dydį įrodo prie ieÅ¡kinio pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai (nuotraukos, lokalinė sÄ mata, praneÅ¡imas apie žalos atlyginimÄ , mokėjimo nurodymas, pretenzija). Todėl spręstina, jog žalos faktas ir dydis įrodytas. IeÅ¡kovei perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtÄ 1 586,89 Eur sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Dėl neteisėtų veiksmų 10.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, netinkamai prižiūrėjo draudėjo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo objektus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai).

11. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, o pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯rodyti turi tas, kuris teigia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Rungimosi principas civiliniame procese lemia tai, kad įrodyti turi teigiantis patyręs žalÄ asmuo, o Å¡iuo atveju jo teises perėmęs draudikas (CPK 12 straipsnis).

12. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės iniciatyva 2020 m. gegužės 26 d. buvo organizuotas balsavimas dėl gyvenamojo namo bendrųjų vamzdynų keitimo per butus gyventojų lėšomis, tačiau gyventojai balsavime dalyvavo neaktyviai, vamzdžių keitimui jų butuose nepritarė.

13. Byloje nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apgadintas trÅ«kus Å¡ildymo sistemos vamzdžiui po minėto buto grindimis. Tai buvo pastebėta, kai vanduo pradėjo bėgti per buto lauko sienÄ . Vamzdyno trÅ«kimo (pažeidimo) vieta nebuvo akivaizdi, reikėjo jos ieÅ¡koti, iÅ¡daužyti betonines grindis. Tai nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovės ir byloje apklausto liudytojo (draudėjo) R. V. parodymų. Minėtas liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad jo bute įrengta atskira Å¡ildymo sistema ir po buto grindimis einantis bendro Å¡ildymo vamzdis jo buto neÅ¡ildo, todėl jo bÅ«kle jis nesidomėjo.

Tačiau žino, kad namas yra senas, virÅ¡ 100 metų, todėl ir vamzdynas senas. Kai atvykę atsakovės darbuotojai atidengė vamzdynÄ , po grindimis buvo drėgmės, reikėjo drėgmės surinkėjo. Sutvarkius vamzdynÄ , jam teko keisti grindų dangÄ visoje patalpoje, įskaitant ir koridorių. Kiek žino, namo gyventojų netenkino esamas Å¡ildymas, bet apie tai, kad buvo rengiamas susirinkimas spręsti vamzdyno keitimo butuose klausimÄ , jam nebuvo žinoma.

14. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe apibrėžtos CK 4. 83 straipsnyje, kuris nustato, jog: buto ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų; turi teisę imtis bÅ«tinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grėsmė bendro naudojimo objektams; privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančiÄ bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ (1, 2, 5 dalys).

15. Atsakovė, įvykio metu, administravo gyvenamÄ jį namÄ Kaune, (duomenys neskelbtini), o jos veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, kuriuo patvirtinti (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai) (su pakeitimais). Pagal Nuostatų 3-čiÄ punktÄ pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Viena iÅ¡ administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ , vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas). Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.

Daugiabučio namo bÅ«klei įvertinti techninis prižiÅ«rėtojas turi atlikti nuolatinius namo bÅ«klės stebėjimus ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) (su pakeitimais) 87.1, 87.1.1 punktai).

Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai – ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos, taigi, ir vamzdynai (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 papunktis).

16. Atsakovės į bylÄ pateikti aukščiau dokumentai patvirtina, kad atsakovė nuolat ir periodiÅ¡kai tikrino gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), techninę bÅ«klę bei vykdė namo bendro naudojimo objektų remonto darbus. Be to, dar prieÅ¡ įvykstant įvykiui, t.y. 2020 m. gegužės 26 d., atsakovė organizavo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimÄ dėl bendro naudojimo objektų savalaikės ir tinkamos priežiÅ«ros (namo bendrųjų vamzdynų, stovų butuose keitimo).

Atkreiptinas dėmesys, kad balsavimas buvo organizuotas iki minėto draudiminio įvykio 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau gyventojai bendrųjų vamzdynų keitimui per butus nepritarė. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pastebėjus pratekėjimÄ , atsakovės darbuotojai ieÅ¡kovės apdraustame bute atliko vamzdžių pakeitimo darbus. Pratekėjimo vietos nustatymui ir vamzdžių pakeitimui buvo bÅ«tina iÅ¡ardyti grindis, kurių atstatymui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .

Taigi, atsakovė, būdama namo administratore, reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Byloje nepateikta duomenų, kad atlikti darbai buvo pertekliniai ar nereikalingi, ar avarija likviduoti ir pakeisti trūkusį vamzdį buvo galima kitu būdu nei jis buvo pakeistas.

17. Aptarti įrodymai byloje patvirtina, kad vamzdžio trÅ«kimÄ bute pastebėti nebuvo įmanoma, kadangi vamzdis buvo po grindimis, tad atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras, vizualiai negalėjo matyti ir įvertinti konkrečiai ginčo bute esančio vamzdžio stovio, o vandens pratekėjimas pastebėtas tik tada, kai vanduo pradėjo bėgti per namo sienÄ .

18. Atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiÅ«rÄ (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Nagrinėjamu atveju po grindimis esančio vamzdžio kritinis stovis galėjo bÅ«ti nustatytas tik patekus į minėtÄ butÄ ir iÅ¡ardžius grindus. Tai reiÅ¡kia, kad atlikti techninę priežiÅ«rÄ be ginčo buto savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma.

Nesant byloje duomenų, kad minėto buto savininkas kreipėsi į atsakovę, kaip namo administratorę, dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo dėl kokių nors patalpos užliejimų ar vandens pratekėjimų iki ginčo įvykio, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdžio tvarkingumu, juolab, kad iš esmės visi daugiabučio namo gyventojai nepritarė net avarinės būklės vamzdžių keitimui.

19. Nors byloje nėra pateikta duomenų ar įrodymų, kad atsakovė bandė patekti į ginčo butÄ , siekiant vizualiai įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų bÅ«klę, o buto savininkas neleido to daryti, tačiau akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų patekusi į butÄ ir vizualiai jį apžiÅ«rėjusi, žala vis tiek bÅ«tų kilusi, nes vamzdžio kritinis stovis tokiu bÅ«du objektyviai negalėjo bÅ«ti nustatytas. Vertintina, kad R. V. bÅ«tų patyręs žalÄ , net jeigu ir nebÅ«tų buvę galimo atsakovės neveikimo.

Tad tenka konstatuoti, jog tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 14 d. Nr. 3K-3-152/2013, 2013 m. lapkričio 22 d. Nr. 3K-3-612/2013, 2014 m. sausio 6 d. Nr. 3K-3-101/2014, 2017 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017, 2016 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju, taikant atsakovei, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę susidarytų situacija, kurioje administratorė bÅ«tų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojo technines įrangas ir jų sugedimo pasėkoje atsiradusias žalas. Tai reikÅ¡tų, jog administratorei atsakomybė bÅ«tų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sÄ lygų buvimÄ , nes tokiu atveju nebÅ«tų atsižvelgiama ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė atsirastų nepaisant administravimo sutarties sÄ lygų ir kito teisinio reglamentavimo, taigi, iÅ¡ esmės atsakomybė atsakovei bÅ«tų taikoma be kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad administravimo pareigas atsakovė vykdė pakankamai rÅ«pestingai, tačiau ji negalėjo kontroliuoti, įtakoti ar pastebėti galinčio atsirasti gedimo.

21. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, R. V. teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalÄ R. V. turtui, o ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir atsiradusios žalos, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, atmetami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 22.1.

Atsakovė byloje turėjo 360,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . Teismas, atsižvelgdamas į bylos trukmę, procese atliktus procesinius veiksmus ir pateiktus dokumentus, vertindamas Å¡alių elgesį proceso metu, sprendžia, kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio (CPK 98, 178 straipsniai).

Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 22.2. Valstybė šioje byloje turėjo 8,96 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, įmonės kodas 305174520, naudai 360,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 8,96 Eur (aÅ¡tuonių eurų 96 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5662). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vida Agurkienė