a336f40f-ee12-402c-a153-50fef4e84830 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-300/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00393-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.5.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 29 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Gitanai Mačiulienei,nukentėjusiajam Z.

K.,gynėjams advokatams RamÅ«nui Dobrovolskiui, Mindaugui DÅ«dai,nuteistiesiems M. B., V. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. M. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo: V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.M. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ V.

M. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. vasario 28 d. Priteista solidariai iš nuteistųjų V. M. ir M. B. 275 531,40 Lt (du šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai trisdešimt vienas litas keturiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam Z. K.. Priteista solidariai iš nuteistųjų V. M. ir M. B. civiliniam ieškovui UAB „S. l.“ 241 628,15 Lt (du šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt aštuoni litai penkiolika centų) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iÅ¡ V. M. ir M. B. po 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) iÅ¡ kiekvieno proceso iÅ¡laidų (nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti) valstybės naudai. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – V. M. ir M. B. palikta galioti, iki nuosprendis įsiteisės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: V. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. B., 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ Z. K. Å«kio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ , Z.

K. pagal pirkimo-pardavimo sutartis: 2008-05-13 Nr. LT073964/PPS, 2008-03-26 Nr. LT071399/PPS, 2006-03-23 Nr. LT030629/PPS ir finansinės nuomos (lizingo) sutartį 2007-03-29 Nr. 2015391, perduotÄ naudotis ir valdyti didelės 545 752,23 Lt vertės turtÄ : UAB „P. F.“ priklausantį plÅ«gÄ â€žLemken Euro – Diamant 8*5 L100 (ser. Nr. 313441), 90 860,00 Lt vertės, ir „S. l.“ UAB priklausančius: skutikÄ â€žCarrier 300“, 48 380,00 Lt vertės, purkÅ¡tuvÄ â€žGrand Large 4000 L“, 203 552,23 Lt vertės, sėjamÄ jÄ â€žRapid 400 C super XL“, 202 960,00 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „S. l.“ 241 628,15 Lt turtinę žalÄ ir Z.

K. 256 876,88 Lt turtinę žalÄ už sumokėtas turto iÅ¡pirkimo įmokas „S. l.“ 213 264,08 Lt ir UAB „P. F.“ 43 612,80 Lt. M. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. M., 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ Z. K. Å«kio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ , Z. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartis: 2008-05-13 Nr. LT073964/PPS, 2008-03-26 Nr. LT071399/PPS, 2006-03-23 Nr. LT030629/PPS ir finansinės nuomos (lizingo) sutartį 2007-03-29 Nr. 2015391 perduotÄ naudotis ir valdyti, didelės 545 752,23 Lt vertės turtÄ :

UAB „P. F.“ priklausantį plÅ«gÄ â€žLemken Euro - Diamant 8*5 L100“ (ser. Nr. 313441), 90 860,00 Lt vertės, ir „S. l.“ UAB priklausančius: skutikÄ â€žCarrier 300“, 48 380,00 Lt vertės, purkÅ¡tuvÄ â€žGrand Large 4000 L“, 203 552,23 Lt vertės, sėjamÄ jÄ â€žRapid 400 C super XL“, 202 960,00 Lt vertės, tuo padarydamas UAB S. l.“ 241 628,15 Lt turtinę žalÄ ir Z. K. 256 876,88 Lt turtinę žalÄ už sumokėtas turto iÅ¡pirkimo įmokas „S. l.“ 213 264,08 Lt ir UAB „P. F.“ 43 612,80 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, tarp jų esančius esminius prieÅ¡taravimus laikė neegzistavusių aplinkybių patvirtinimu, savo iÅ¡vadų nepagrindė iÅ¡samiu ir visapusiÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, neįvykdė pareigos nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl to padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog V.

M. padarė nusikalimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ yra nurodęs, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas; nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normų; nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsnius, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Išdėstant rašytinius įrodymus (dokumentus) turi būti išvardyti ne tik jų pavadinimai, bet trumpai atskleistas ir jų turinys, negalima apsiriboti tik dokumentų išvardijimu. Įrodymus būtina nuosekliai išdėstyti ir atskleisti jų tarpusavio ryšį, apkaltinamajame nuosprendyje kaltinimui prieštaraujančius duomenis būtina motyvuotai paneigti.

Teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Å iuo atveju, nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas kaip kalinamųjų kaltės įrodymus iÅ¡dėstė bylos medžiagÄ , nurodydamas tik pavadinimus ir bylos lapus, nenurodė net trumpo jų turinio, kokias aplinkybes Å¡ie dokumentai patvirtina ar paneigia. Dalis nuosprendyje iÅ¡vardytų įrodymų teisiamojo posėdžio metu net nebuvo tiriami (pvz., nurodyti liudytojų M.

L., D. M., A. K., A. R., D. D., V. G. apklausų protokolai). Toks nuosprendžio suraÅ¡ymo bÅ«das, apelianto manymu, negali bÅ«ti pripažįstamas atitinkančiu BPK reikalavimus. Dėl kaltės įrodymų nurodo, kad kaltinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Taip pat nurodo, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai teismas pažymėjo ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau bÅ«tent iÅ¡samios ir neÅ¡aliÅ¡kos įrodymų analizės ir vertinimo nuosprendyje nėra. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad V. M. kaltę padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, ir pirmiausiai iÅ¡dėsto nukentėjusiojo Z. K., liudytojų D. K., K. K., T. D., S. M. parodymų citatas. Tačiau, pasak nuteistojo, toks pasirinktinis kai kurių teiginių iÅ¡dėstymas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡sami įrodymų analizė, o neanalizuodamas įrodymų visumos ir jų formavimosi aplinkybių, teismas negalėjo padaryti ir nepadarė teisingų iÅ¡vadų.

Pažymi, kad versija apie tai, jog technikÄ iÅ¡ Z. K. Å«kio iÅ¡vežė V. M. ir M. B., atsirado po to, kai 2011 m. vasario mėnesį buvo sulaikytas besislapstęs Z. K., vykdant jo, kaip įtariamojo, paieÅ¡kÄ ikiteisminiame tyrime, atliekamame pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo – bÅ«tent dėl technikos, už kurios pagrobimÄ , bendrininkaujant su M. B., skundžiamu nuosprendžiu nuteistas V. M.. Taigi nurodo, kad tada, kai Z. K. iÅ¡kėlė versijÄ , kad technikÄ pagrobė V.

M. ir M. B., kuriÄ patvirtino iki tol apie tariamÄ vagystę tylėję Z. K. Å¡eimos nariai D. K., K. K. ir S. M. bei Å«kio sandėlininkė T. D., Z. K. iÅ¡ įtariamojo tapo nukentėjusiuoju. Nurodo, jog nukentėjusiuoju byloje pripažintas Z. K. pats technikos iÅ¡vežimo nematė, parodė, kad jam sutuoktinė D. K. ir sandėlininkė T. D. sakiusios, jog technikÄ iÅ¡vežė teisiamieji, kad žmona prašė T. D. dalyvauti technikos iÅ¡varyme, prižiÅ«rėti, o teisiamieji žmonÄ Ä¯tikino, kad technika padengs jo skolas.

Tačiau, pasak apelianto, tokie parodymai, paremti artimųjų parodymais, Z. K., kuris, kaip pats nurodė, slapstėsi nuo kreditorių, ir buvo policijos paieÅ¡komas, bei surastas įtariant dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, sudarė sÄ lygas jam iÅ¡vengti atsakomybės už sunkų nusikalimÄ ir dar reikÅ¡ti turtines pretenzijas. Z. K. teisme pripažino, kad lizingo bendrovės su juo, kaip nebemokiu klientu, nutraukė sutartis prieÅ¡ laikÄ , jeigu technika nebÅ«tų dingusi, lizingo bendrovės jÄ bÅ«tų paėmusios ir negrÄ Å¾inusios jau sumokėtų pinigų, nes taip numatė sutartys.

Technika buvo apdrausta nuo vagysčių, todėl kyla pagrįstas klusimas, kodėl nei Z. K., nei jo Å¡eimos nariai nesikreipė į draudimo bendrovę, jei įvyko vagystė. Dar daugiau – net į policijÄ dėl tariamos vagystės nesikreipė, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „S. l.“ pareiÅ¡kimÄ . Dėl Z. K., liudytojų D. K., K. K., T. D., S. M. parodymų, kuriuos teismas vertino kaip įrodančius V. M. dalyvavimÄ , pažymi tai, kad tik T. D., Å«kio sandėlininkė, teigia mačiusi tariamai pagrobtos technikos iÅ¡vežimo iÅ¡ Z.

K. Å«kio aikÅ¡telės momentÄ , o pats Z. K. ir jo Å¡eimos nariai D. K., K. K. ir S. M. aiÅ¡kino tik tai, kÄ jiems pasakiusi T. D., ir tai, kÄ jie kalbėjo vienas kitam. Tačiau, apelianto teigimu, byloje yra 2010 m. lapkričio 4 d. policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., 84 b. l.), kad tiriant technikos dingimo aplinkybes T. D. nurodė, jog apie technikos dingimÄ ji nieko nežino ir nematė. T. D. ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ kaip liudytoja buvo apklausta jau po Z. K. suradimo. Nurodo, kad teismas kaip V.

M. kaltės įrodymÄ skundžiamame nuosprendyje cituoja T. D. parodymus, kad D. K. jos prašė prižiÅ«rėti technikos iÅ¡vežimÄ , kuri vežama skoloms padengti; buvo vežami skutikas, purkÅ¡tuvas, sėjamoji ir plÅ«gai, kad technikos vežimui vadovavo teisiamieji, technika buvo vežama sunkvežimiu, į kurį buvo pakrautas skutikas, ir trimis traktoriais, prie kurių buvo prikabinta kita technika; V. M. jai paaiÅ¡kinęs, kad Z. K. stipriai prasiskolinęs ir technika iÅ¡vežama skoloms padengti, teiravosi, kur yra kompiuteriai nuo sėjamosios ir purkÅ¡tuvo, ji nežinojusi, todėl ėjo abu su V.

M. į sandėlį ieÅ¡koti; namuose buvęs K. sÅ«nus K. jai pasakė, kad kompiuteriai yra virtuvėje, atnešė jai, o ji padavė V. M. j rankas. Tačiau, pasak nuteistojo, tos pačios apklausos teisme metu T. D. parodė, jog apie tai, kad bus iÅ¡vežama technika, nebuvo nieko girdėjusi, su D. K. apie tai kalbėjo, kai ji grįžo iÅ¡ darbo pietų. Taigi nurodo, kad tai vienas iÅ¡ prieÅ¡taravimų Å¡ios liudytojos parodymuose, nes apklausos pradžioje sakė, kad D. K. jai liepusi prižiÅ«rėti technikos iÅ¡vežimÄ .

Kiti akivaizdÅ«s T. D. parodymų prieÅ¡taravimai iÅ¡ryÅ¡kėja palyginus juos su kitų liudytojų parodymais. Nurodo, jog T. D. parodė, kad vienu kartu, rugsėjo mėnesį, apie 10 val. atvažiavo trys traktoriai ir sunkvežimis, buvo vežami skutikas, purkÅ¡tuvas, sėjamoji ir plÅ«gai, tačiau D. K. apklausiama teisme aiÅ¡kino, kad vienÄ dienÄ grįžusi pietų pamatė aikÅ¡telėje vyrus, kraunančius į maÅ¡inÄ trÄ Å¡as, ir jau Ä Ä¯ pilkÄ automobilį pakrautÄ skustuv; kada buvo iÅ¡vežta kita technika, nežino, nes nematė; iÅ¡ to, kad nerado virtuvėje ant lango kompiuterių, kuriuos sÅ«nus K. pasakė atidavęs V.

M., supratusi, kad ir kitÄ technikÄ iÅ¡sivežė V. M., o T. D. pasakiusi, kad buvo vežama traktoriais. Taigi, T. D. parodė apie visų keturių daiktų iÅ¡vežimÄ vienu metu, o D. K. – apie du technikos vežimo atvejus. Taip pat nurodo, kad T. D. parodė, kad, iÅ¡vežant technikÄ , namuose buvęs K. sÅ«nus K. jai pasakė, jog kompiuteriai yra virtuvėje, atnešė jai, o ji padavė V. M. į rankas, tačiau K. K. apklausiamas teisme parodė, kad jis žinojo, jog bus iÅ¡vežama kai kuri technika ir V.

M. bei M. B. paliepimu padėjo namuose ant stalo kompiuterius nuo purkÅ¡tuvo ir sėjamosios, o kada kompiuteriai buvo paimti, nematė. Tai dar vienas akivaizdus prieÅ¡taravimas parodymuose apie tas pačias aplinkybes. Be to, nurodo ir tai, kad teismas kaip V. M. kaltės įrodymÄ skundžiamame nuosprendyje cituoja D. K. parodymus, jog ji nežino, kaip ir kada buvo iÅ¡vežta kita technika, nes nematė, mano, kad ir kitÄ technikÄ iÅ¡sivežė V., nes jis pasiėmė tos technikos kompiuterius, kuriuos jam padavęs K., technikos vežimÄ matė T.

D., ji galvojusi, kad vežama leidus D. K.. Nurodo, kad teismas pagarsino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu – 2010 m. spalio 29 d., kai ji teigė mananti, kad technikÄ už skolas paėmė (duomenys neskelbtini) arba „A.“ darbuotojai. Todėl mano, kad D. K. parodymai apie manymÄ , jog technikÄ iÅ¡sivežė V. M., ikiteisminio tyrimo metu atsirado tik 2011 m. vasario mėnesį, kai buvo surastas Z. K., o apie tai, kad technikos iÅ¡vežimÄ stebėjo T. D. – tik teisme. Taigi teigia, kad parodymai pakito Z.

K. palankia kryptimi tik jį suradus vykdant paieÅ¡kÄ . Nurodo ir tai, kad teismas kaip V. M. kaltės įrodymÄ skundžiamame nuosprendyje cituoja K. K. parodymus, kad, jam dirbant laukuose, atvažiavo M. B. su V. M. ir liepė, kai grįš, virtuvėje padėti kompiuterius nuo sėjamosios ir purkÅ¡tuvo. Bet, pasak nuteistojo, teisiamojo posėdžio metu K. K. parodė ir tai, kad jam kompiuterius padėjus, kaip buvo liepta, jis nematė, kada ir kas juos paėmė, o T. D. parodė, kad V. M. papraÅ¡ius kompiuterių, K.

K. kompiuterius padavė jai į rankas, o ji padavė V. M.. Dėl S. M. parodymų nurodo, kad jos parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes – kad technika buvo laikoma aptvertoje aikÅ¡telėje, kurios vartai buvo užrakinti, ir raktus turėjo motina, kad visa dingusi technika buvo iÅ¡vežta vienu metu, bet to niekas nematė, nors motina namuose buvo, V. M. technikÄ Å¾adėjo iÅ¡vežti anksti ryte viena didele maÅ¡ina, todėl ji mananti, kad taip ir buvo, ir čia pat į advokato klausimÄ atsako, kad technikos iÅ¡vežimÄ motina matė, ir dar patikslina, jog tai, kad matė motina, jai sakė tėvas Z.

K.. Toks blaÅ¡kymasis parodymuose, apelianto įsitikinimu, tik patvirtina jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Dėl to mano, kad teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo netikėti anksčiau minėtų nukentėjusiojo Z. K. ir liudytojų D. K., K. K., S. M. ir T. D. parodymais, nes jie duoti prisiekus ir nėra nuneigti, nepagrįsta, nes, atsižvelgiant į bylos eigÄ , liudytojų parodymų formavimosi sekÄ ir juose esančius akivaizdžius prieÅ¡taravimus, teismas neturėjo pagrindo besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡iais parodymais ir turėjo juos itin iÅ¡samiai ir detaliai analizuoti, atsižvelgiant į Å¡ių asmenų ryÅ¡ius ir į tai, kad jų parodymai yra pagrindas Z.

K. iÅ¡vengti atsakomybės už didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ir dar tikėtis žalos atlyginimo. Be to, nurodo ir tai, kad teismui priimti skundžiamÄ nuosprendį nesutrukdė ir tai, kad nebuvo tiriama, kur per dingimo laikotarpį buvo, kuo užsiėmė ir su kuo bendravo Z. K., kokio dydžio skolas ir kam Z. K. ir D. K. Å«kiai turėjo Z. K. dingimo metu, ar Z. K., D. K. ir jų Å¡eimos nariai nesudarinėjo stambių sandorių prieÅ¡ Z. K. dingstant, kokie kreditoriai lankėsi Å«kyje Z.

K. dingus, koks turtas buvo perduotas kreditoriams už skolas, kada, kas ir kokiu bÅ«du gabeno turtÄ iÅ¡ Å«kio, kaip ir iÅ¡ kokių lėšų buvo dengiami įsiskolinimai Z. K. dingus ir jam atsiradus, ir pan. Apelianto nuomone, iÅ¡samus tyrimas galėjo atskleisti, kad dingusia technika arba už jÄ gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su Z. K. ar D. K. kreditoriais arba ji paslėpta ar realizuota siekiant iÅ¡vengti jos grÄ Å¾inimo lizingo bendrovėms. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. spalio 29 d. apklausiamas Z.

K. sÅ«nus K. K. parodė, kad 2010 m. pavasarį tėvas jo vardu perrašė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilius „Kamaz“ (2 vnt.), „Scania“, „Maz“, 3 priekabas, traktorius, taip siekdamas apsisaugoti nuo bankroto ir kad namas liktų jam. Taigi nurodo, kad tokie Z. K. veiksmai patvirtina, kad jis iÅ¡ anksto planavo turto nuslėpimÄ nuo kreditorių. Dėl liudytojo A. D. parodymų, kai jis nurodė, kad matęs, kad laiku nuo 10 val. iki 13 val., datos nenurodė, trys traktoriai nuvažiavo link Z.

K. Å«kio, vienas galėjo bÅ«ti „Belams“, ir po 30–40 min nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) visi po kažkÄ prisikabinę, nurodo, kad Å¡is liudytojas kartu su traktoriais važiuojančio sunkvežimio nematė (o T. D. nurodė, kad technika buvo iÅ¡gabenta trimis traktoriais „John deere“ ir sunkvežimiu vienu kartu). Taip pat pažymi, kad 2013-06-10 raÅ¡tu Nr. SL-SR/13-2894 UAB „S. l.“ teismÄ informavo, kad, nutraukus su Z. K. lizingo sutartis, buvo susigrÄ Å¾inta technika: teleskopinis krautuvas, du traktoriai „Belams“, kombainas „Claas“, todėl nurodo, kad nėra paneigta, kad A.

D. galėjo matyti bÅ«tent kreditorių vykdomÄ technikos iÅ¡sigabenimÄ iÅ¡ Z. K. Å«kio, ypač turint galvoje jo ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 21 d. duotus parodymus, kad 2010 m. rudenį apie 12 val. jis matė važiuojant tris traktorius, iÅ¡ kurių du buvo „Belarus“ ir trečias kitoks. Teigia, kad V. M. viso ikiteisminio tyrimo metu neneigė su Z. K. turėjęs verslo reikalų, susijusių su žemės nuoma. Dingus Z. K. ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal UAB „S. l.“ pareiÅ¡kimÄ dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo, V.

M. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, kurie kreipėsi į jį pagalbos praÅ¡ydami informacijos, kÄ jis pastebėjo dirbdamas Z. K. Å«kyje. V. M. įtariamuoju tapo tuomet, kai, suėmus Z. K., pastarasis ir jo artimieji iÅ¡kėlė versijÄ , jog technikÄ pagrobė V. M. ir M. B.. Å i versija atvėrė keliÄ suimtam Z. K. į laisvę, iÅ¡ pagrindinio įtariamojo jį padarė nukentėjusiuoju, kuo pasinaudodamas Z. K. pareiÅ¡kė nepagrįstÄ 275 531,40 Lt civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistojo nuomone, teismas visiÅ¡kai neįvertino tos aplinkybės, kad V.

M. padėjo nukulti Z. K. Å«kio derlių ir, jei bÅ«tų norėjęs pasipelnyti, turėjo visas galimybes jį pasisavinti. Taip pat nurodo, kad kaltinamojo V. M. bendrininku pripažintas M. B. teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kokių reikalų jis turėjo Z. K. Å«kyje, patvirtino, kad po Z. K. dingimo ten sutiktas V. M. sakė, kad padeda D. K. susigaudyti, kur yra jos vyrui priklausantys laukai, kuriuose kulami grÅ«dai, ir taip pat kategoriÅ¡kai neigė bet kokį dalyvavimÄ technikos iÅ¡gabenime iÅ¡ Z. K. Å«kio.

Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti duomenys apie V. M. ir M. B. naudojamų telefonų prisijungimus prie telekomunikacijos bokštų 2010 m. rugsėjo 9–10 d. tik patvirtina, kad jie lankydavosi Z. K. ūkyje, to kaltinamieji ir patys neneigė. Teismo išvada, kad žemės ūkio technikos vagystė galėjo būti įvykdyta 2010 m. rugsėjo 10 d., laiku nuo 9.30 val. iki 14.00 val., to nėra inkriminuota net kaltinime, yra dar vienas įrodymas, kad skundžiamame nuosprendyje V. M. ir M. B. kaltę teismas grindė prielaidomis.

Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje kalinamųjų V. M. ir M. B. parodymus įvertino jų pasirinkta gynybine pozicija ir jais nesirėmė, besÄ lygiÅ¡kai remdamasis nukentėjusiojo Z. K. ir jo artimųjų parodymais. Tačiau, pasak apelianto, tai, kad kaltinamųjų parodymai neigė prastai sukurtÄ Z. K. ir jo artimųjų versijÄ apie technikos vagystę, nėra pagrindas jais nesiremti. Pažymi, kad kaltinamiesiems teisę gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų garantuoja Konstitucijos 31 straipsnis ir baudžiamojo proceso įstatymas.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ , kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡ioje byloje tokių įrodymų nėra, todėl V. M. iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad dalyvavo nusikaltimo padaryme. Dėl veikos kvalifikavimo nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nė vieno sakinio apie tai, kodėl teismas sprendė, kad V. M. ir M. B. tariamai padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad pagal teismų praktikÄ turto pagrobimas (vagystė) – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto fizinis užvaldymas prieÅ¡ turto savininko valiÄ .

O Å¡ioje byloje nukentėjusysis ir minėti liudytojai tvirtino, kad V. M. ir M. B. technikÄ iÅ¡sivežė su D. K., kuri vadovavo Å«kyje dingus Z. K., žinia, po technikos iÅ¡vežimo nebuvo praneÅ¡ta apie jos pagrobimÄ , nes tai nebuvo vertinama kaip vagystė, o neva turėjo bÅ«ti atsiskaityta su bankais ir pan. Taigi mano, kad tokios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia vagystės požymius. Dėl civilinių ieÅ¡kinių nurodo, kad teismas netyrė tokių byloje nustatytų faktų, kad lizingo sutarčių sÄ lygas Z.

K. jau buvo pažeidęs iki savo dingimo ir iki technikos dingimo, pats teisme pripažino, kad lizingo bendrovės nutraukė sutartis anksčiau laiko dėl to, kad jis nevykdė sutarčių, tokiu pagrindu nutraukus sutartis, lizingo bendrovės bÅ«tų pasiėmusios technikÄ , o įmokėtų pinigų jam negrÄ Å¾inusios, nes taip numatyta sutartyse. Taigi teigia, kad nutraukus lizingo sutartis, Z. K. technika ir sumokėtos iÅ¡perkamosios nuomos įmokos nepriklausė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad dėl technikos dingimo žala padaryta jam.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra įrodymų, kurie bÅ«tų pakankami pagrįsti V. M. kaltei dėl jam inkriminuotos veikos, todėl jis iÅ¡teisintinas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu – nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį – iÅ¡teisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde nurodo, įvertinus visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ ir jos pagrindu priimtÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai neanalizuodamas byloje esančių duomenų, ir juos tik deklaratyviai iÅ¡vardydamas, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, vertindamas įrodymus nepagrįstai nesirėmė ir netgi nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių tiek V.

M., tiek M. B. parodymų kontekste, nors darydamas iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų duoti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu laikytini jų pasirinkta gynybine pozicija, turėjo bent minimaliai iÅ¡analizuoti Å¡ios parodymus kitų byloje esančių duomenų visete ir juos paneigti ne nuomone, o byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios paneigtų Å¡iuos parodymus, ir pagrįsti paties apylinkės teismo nurodytÄ kaltinamųjų duotų parodymų neatitiktį tikrosioms bylos aplinkybėms. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, tyrė bei analizavo iÅ¡ esmės tik M.

B. kaltinančius įrodymus, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus, ignoravo faktines aplinkybes, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę ir pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai iÅ¡ esmės turėjo reikÅ¡mės darant teismo iÅ¡vadÄ dėl M. B. kaltės klausimo, o tai lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pritaikymÄ . Taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės atkartotas kaltinamajame akte nurodytas įrodymų iÅ¡dėstymas, tai patvirtina ir apylinkės teismo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis, kurioje nurodytas ne vienas, o du atskiri kaltinimai abiem nuteistiesiems, ir pačiame nuosprendyje visiÅ¡kai nėra įrodymų vertinimo motyvų, todėl lieka neaiÅ¡ku, kuo konkrečiai remdamasis teismas padarė iÅ¡vadas apie M.

B. kaltę. Taigi teigia, kad teismas pažeidė tiek nacionalines, tiek tarptautines nuostatas. Grįsdamas apeliacinio skundo reikalavimÄ , nurodo, kad nuteistasis M. B. viso teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir tapačiai teigė, kad jis jokiame technikos iÅ¡vežime nedalyvavo ir tos technikos nematė. Tokius nuteistojo M. B. parodymus apie esmines bylos aplinkybes, t. y. tai, kad jis jam inkriminuojamos veikos nepadarė, apelianto teigimu, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir kitas nuteistasis V.

M., ir parodė, kad 2011 m. jis, D. K. papraÅ¡ius ir paaiÅ¡kinus, kad dingo jos vyras, padėdavo Å«kio darbuose. Taip pat parodė ir tai, kad pati D. K. jam pasiguodė, kad viskÄ iÅ¡ jos atims bankas ir ji norėtų parduoti dalį žemės Å«kio technikos. Jam pasiteiravus, kieno vardu ta technika pirkta, ji pasakė, kad vyro vardu, ir atnešė storÄ segtuvÄ , kuriame buvo žemės Å«kio technikos įsigijimo dokumentai. Jis kiek pavartęs pamatė, kad viskas daugiausia yra pirkta lizingu, tad paaiÅ¡kino D.

K., kad ji tos technikos parduoti negali, nes už jÄ dar nėra iÅ¡simokėta, ir pasiÅ«lė pasitarti su banku. Tuo jų kalba apie tÄ technikÄ ir baigėsi. Taip pat parodė, kad jam T. D. buvo atneÅ¡usi parodyti kompiuterius nuo technikos, sakė, kad D. K. praÅ¡iusi paklausti, nuo kurio jie padargo, tačiau jis jų neskiria, tad nieko jai paaiÅ¡kinti negalėjo. Be to, parodė ir tai, kad M. B. pažįsta, tačiau jam su juo atvažiuoti į K. Å«kį kartu nėra tekę. Kada buvo iÅ¡vežta technika iÅ¡ K.

Å«kio, nei matė, nei girdėjo, o iÅ¡girdo apie tai tik (duomenys neskelbtini) kriminalinėje policijoje. Teigia, kad pagal skundžiamo nuosprendžio turinį vienintelis ir Å¡iuos nuteistųjų parodymus paneigiantis duomuo, liudytojos, kuri, pagal T. D. duotus parodymus, vienintelė ir tematė, kad nuteistiesiems inkriminuotÄ Å¾emės Å«kio technikÄ pagrobė bÅ«tent jie, parodymai, tačiau nuteistasis pažymi kad jie ne tik nenuoseklÅ«s, tačiau ir prieÅ¡taringi, o tai rodo jų neobjektyvumÄ . Nurodo, jog iÅ¡ liudytojos T.

D. apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti ne tik tai, kad ji parodė, jog, kai buvo iÅ¡vežama technika, viskam vadovavo agronomai (nuteistieji), kad ji kalbėjosi su V. (M.), kuris jai paaiÅ¡kino, kad Z. K. yra stipriai prasiskolinęs ir ta technika iÅ¡vežama skoloms padengti, jog vaikinai teiravosi, kur yra kompiuteriai, kurie turėjo bÅ«ti ar prie sėjamosios, ar prie purkÅ¡tuvo, tačiau ji parodė ir tai, kad 100 proc. ji teigti negali, ar tÄ dienÄ tikrai buvo ir M. (B.), bet kitÄ dienÄ tikrai buvo atvažiavę abu.

Taigi teigia, kad, viena vertus, ši liudytoja nurodė, kad abu nuteistieji buvo, kai technika buvo išvežama, kita vertus, ji nėra tikra, ar ten dalyvavo M. B.. Be to, atkreipia dėmesį ir į kitas šios liudytojų duotų parodymų prieštaringas detales, kai ji parodė, kad V. (M.) jos paprašius kompiuterių, jie kartu ėjo į sandėlį jų paieškoti. Kadangi namuose buvo šeimininkų sūnus K., tai jis jai pasakė, kur tie kompiuteriai padėti ir ji juos paėmusi padavė V. į rankas.

O liudytojas K. K. teismo posėdžio metu neigia įvykio dienÄ buvęs namuose ir parodė, kad kompiuterius jis jau buvo padėjęs iÅ¡ anksčiau V. M. praÅ¡ymu, o kai grįžo namo iÅ¡ laukų, jų jau nebebuvo, ir jis nematė, kas juos pasiėmė. Liudytoja D. K. nurodė, kad jai sÅ«nus (K. K.) sakė, kad V. atidavęs kompiuterį iÅ¡ sėjamosios, nes sakęs, kad su ja tai suderinta. Taigi liudytojo K. K. parodymai prieÅ¡tarauja liudytojos T. D. ir netgi D. K. parodymams. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja T.

D. teismo posėdžio metu pripažino, kad pati D. K. buvo praÅ¡iusi jos prižiÅ«rėti, kai technika – skutikas, purkÅ¡tuvas, sėjamoji ir plÅ«gai – buvo iÅ¡vežama, jog buvo bendra kalba, kad ta technika bus padengtos K. skolos, jog technikos iÅ¡vežimas jai ir D. K. nesukėlė nuostabos, nes ji žinojo, kad technika buvo iÅ¡vežta už vyro skolas. D. K. jai sakė, kad vaikinai visa tai parduos ir grÄ Å¾ins jai pinigus, nors paskui pasiguodė, kad tų pinigų ji taip ir nesulaukusi. O liudytoja D.

K., duodama parodymus apylinkės teismo posėdžio metu, tokias aplinkybes neigė ir nurodė, kad niekas nieko su ja nebuvo suderinę dėl technikos iÅ¡vežimo, kad ji su V. tarėsi tik dėl trÄ Å¡Å³, o iÅ¡vežant skustuvÄ M. nebuvo. Taip pat parodė ir tai, kad apie technikos iÅ¡vežimÄ sužinojo tik iÅ¡ liudytojos T. D., kuri jai parodė, kad matė, kaip buvo iÅ¡vežama technika, ir jai sakė, kad svetimi vyrai vaikščiojo po kiemÄ , o V. buvo kartu. Parodė mananti, kad technikÄ iÅ¡sivežė V..

Å ioje situacijoje apeliantas pažymi, kad liudytoja D. K. ne tik nieko nenurodo apie M. B. dalyvavimÄ technikos iÅ¡vežime, tačiau netgi pati prieÅ¡tarauja savo duotiems parodymams teismo posėdžio metu, kai ji pradžioje nurodžiusi, kad niekas su ja nieko nebuvo derinę dėl technikos iÅ¡vežimo, vėliau jau teigė, kad ji technikÄ leido iÅ¡sivežti su tÄ sÄ lyga, jei sutiks bankas, ir kad ji pati pritarė siÅ«lymui paimti technikÄ už skolas. Nuteistojo įsitikinimu, aplinkybę, kad pati D.

K. yra susijusi su technikos dingimu, be to, kad jos parodymai yra prieÅ¡taringi jos pačios parodymams, patvirtina ir tai, kad apie tariamÄ vagystę pranešė ne D. K., o „AB „S.“, kai jo atstovas nerado pas D. K. bankui priklausančios technikos, ir tai buvo padaryta tik 2010-10-28 (1 t., 15 b. l.). Taipogi atkreipia dėmesį į D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji apklausiama kaip liudytoja 2010 m. spalio 29 d. apie tai, kad technikÄ gali bÅ«ti paėmę nuteistieji, nieko nenurodė, prieÅ¡ingai, teigė, kad dingus technikai pamanė, kad jÄ už skolas pasiėmė (duomenys neskelbtini) arba „A.“ darbuotojai (1 t., 86–88), tačiau nepaisant to, kaip minėta anksčiau, pati į policijÄ nesikreipė.

Nuteistojo teigimu, kitas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo M. B. kaltę patvirtinantis įrodymas – liudytojos S. M. parodymai. Tačiau apeliantas pastebi, kad ir ji parodė, jog nematė, kas ir kada iÅ¡vežė technikÄ , ir tik mano, kad V. M. iÅ¡vežė technikÄ , nes motina (D. K.) jai tai sakė. Tačiau, pasak nuteistojo, iÅ¡ jau aptartų liudytojos D. K. parodymų yra aiÅ¡ku, kad ir ji nematė, kas iÅ¡vežė technikÄ . Be to, Å¡i liudytoja nurodė ir tai, kad viskÄ organizavo V.

M., o su M. B. ji asmeniÅ¡kai neturėjo jokių reikalų, M. B. rÅ«pėjo nusikulti grÅ«dus ir atsiimti pinigus, o V. M. tikslas buvo iÅ¡vežti technikÄ , jis jas įnirtingai įkalbinėjo parduoti technikÄ , technikos pardavimo klausimas M. B. neatrodė aktualus, jis tuo nesidomėjo ir į tai nesikiÅ¡o. Be to, ji parodė ir tai, kad pradžioje jos su mama (D. K.) buvo pritarusios technikos pardavimui. Taigi teigia, kad Å¡ie aptarti liudytojos parodymai ne tik nepatvirtina M. B. kaltės, bet jÄ paneigia. Dėl nukentėjusiojo Z.

K. parodymų nurodo tai, kad ir jis nurodė nematęs, kas iÅ¡vežė technikÄ , o tai, kad jÄ iÅ¡vežė bÅ«tent nuteistieji, sprendžia iÅ¡ to, kad taip jam sakė sandėlininkė (T. D.). Taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis Z. K., duodamas parodymus apylinkės teismo posėdžio metu, patvirtino tÄ aplinkybę, kad technika buvo iÅ¡varyta su žmonos (D. K.) žinia ir kad žmona paprašė T. D. dalyvauti technikos iÅ¡varyme, žodžiu, prižiÅ«rėti, kad viskas vyktų tvarkingai.

IÅ¡ to nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad, pagal su Z. K. ir T. D. parodymus, technika buvo iÅ¡vežta D. K. žinant, o tai reiÅ¡kia, kad turtas nebuvo pagrobtas prieÅ¡ jo savininkės (valdytojos) valiÄ . Tai, pasak nuteistojo, atitinka ir liudytojo K. K. teismo posėdžiu metu duotų parodymų dalį, kai jis nurodė, kad apie technikÄ nuteistieji su juo nesikalbėjo, tačiau pripažino žinojęs, kad iÅ¡siveÅ¡ kai kuriÄ technikÄ . Taip pat jis nurodė žinantis, kad V. M. su M. B. iÅ¡sivežė purkÅ¡tuvÄ sėjamÄ jÄ , plÅ«gÄ , nes buvo tokia kalba, kad iÅ¡siveÅ¡ ir nubrauks tėvo skolas, tačiau nurodė ir tai, kad jis pats to nematė.

Dėl prieÅ¡taringų liudytojos T. D. parodymų nurodo, kad iÅ¡ byloje esančio policijos pareigÅ«no 2010 m. lapkričio 4 d. raÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ji policijos pareigÅ«nams netrukus po įvykio buvo nurodžiusi, kad apie technikos dingimÄ nieko nežino ir nematė, kas galėjo pasisavinti sėjamÄ jÄ , plÅ«gus, skutikÄ ir purkÅ¡tuvus (1 t., 84 b. l.), nors po trejų metų nuo įvykio nurodė ne tik žinanti technikos dingimo aplinkybes, bet ir parodė mačiusi ir pažįstanti tai įvykdžiusius asmenis.

Å ios aplinkybės, kaip ir tai, kad D. K. pati buvo suinteresuota technikos „pradanginimu“, kad sumažintų vyro Z. K. skolas, liudytoja T. D. pas jÄ dirbo sandėlininke, o jos sÅ«nus K. K., kaip ir duktė S. M. yra susiję su ja artimais giminystės ryÅ¡iais, vertinant visų jų duotų parodymų prieÅ¡taringumÄ , apeliantui leidžia pagrįstai abejoti jų duotų parodymų nuoÅ¡irdumu ir objektyvumu. Nuteistojo įsitikinimu, visos anksčiau aptartos ir iÅ¡analizuotos aplinkybės rodo asmeninį D.

K. ir jai artimų asmenų – K. K., S. M., T. D. – suinteresuotumÄ technikos pagrobimu ir to slėpimu, tai be nuteistojo M. B. žinios ir buvo įgyvendinta, o jis, siekiant pačiai D. K. ir jai artimiems asmenims iÅ¡vengti atsakomybės, paverstas kaltininku. Dėl to, kas paminėta, apeliantas teigia, kad Å¡iuo atveju, iÅ¡skyrus nenuoseklius ir prieÅ¡taringus aptartų liudytojų, kurie, beje, turi suinteresuotumÄ apkalbėti nuteistÄ jį, parodymus, daugiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bÅ«tent M.

B. pagrobė jam inkriminuotÄ technikÄ , nėra. Be to, nurodo ir tai, jog aplinkybės, kad bÅ«tent nuteistieji pagrobė jiems inkriminuotÄ Å¾emės Å«kio technikÄ , iÅ¡skyrus D. K. darbuotojos parodymus, kurie taip pat nėra nuoseklÅ«s, daugiau nė vienas asmuo nepatvirtino, dingusi technika nėra rasta ir net nenurodytas bent apytikslis galimos nusikalstamos veikos padarymo laikas (2010 m. rugsėjo mėnuo), kad nuteistasis M. B. galėtų tiksliai paaiÅ¡kinti, kÄ jis veikė bÅ«tent tÄ ar kitÄ dienÄ ir taip pagrįsti savo nekaltumÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais duomenimis bei vadovaujantis teisingumo principu, taip pat atsižvelgiant į Baudžiamojo įstatymo (BK 1 str.) bei baudžiamojo proceso įstatymo paskirtį (BPK 1 str.) – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, apelianto konstatuojama, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį neteisėtai ir nepagrįstai, ignoruojant byloje esančias aplinkybes ir taip iÅ¡kreipiant baudžiamojo įstatymo prasmę, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 str. 3 d.).

Be kita ko, nuteistasis atkreipia dėmesį ir į neaiÅ¡kų M. B. veikos apraÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta tik tai, kad jis, veikdamas kartu su V. M., 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ Z. K. Å«kio teritorijos, pagrobė svetimÄ Z. K., UAB „P. F.“ ir „S. l.“ priklausantį turtÄ , ir jame net nenurodyti konkretÅ«s M. B. veiksmai, apytikslis nusikalstamos veikos laikas, o tai, apelianto teigimu, nuosprendį daro nesuprantamÄ ir užkerta kelia tinkamai gintis.

Dėl to mano, kad dėl pirmiau iÅ¡dėstytų ir aptartų trÅ«kumų, dėl kurių kaltinamas yra iÅ¡ esmės ydingas, teismas negalėjo priimti Å¡ioje byloje aiÅ¡kaus ir visiems suprantamo sprendimo. Nuteistojo nuomone, visi Å¡ie anksčiau apraÅ¡yti skundžiamo nuosprendžio trÅ«kumai ir apylinkės teismo padaryti proceso pažeidimai dar kartÄ patvirtina, kad Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių M. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ir, prieÅ¡ingai, visos Å¡ioje byloje esančios aplinkybės rodo, kad tik D.

K. ir jos vaikai – K. K., S. M. – bei D. K. ūkio darbuotoja T. D., galėtų tiksliai paaiškinti ir parodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo išgabenta M. B. kaltinime nurodyta technika, kadangi atsižvelgiant į dingusios technikos gabaritus ji negalėjo dingti nepastebėta, o jos „pradanginimas“ vienareikšmiškai buvo naudingas tik D. K., kuri dingus vyrui turėjo daug skolų. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendis naikintinas, nes suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra pabrėžęs Teismo priimto sprendimo (baigiamojo teisės akto) ypatingÄ jÄ svarbÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 109 straipsnio kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiÅ¡kumo, tikrumo, teisės vieÅ¡umo principų, pažymėjo, kad „teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Tai inter alia reiÅ¡kia, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ) jame turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas“. Taip pat minimame nutarime nurodoma, kad „iÅ¡ Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiÅ¡kia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių iÅ¡imčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis iÅ¡dėstytais apraÅ¡omojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (jeigu pagal įstatymus turi bÅ«ti atskira apraÅ¡omoji arba motyvuojamoji dalis)“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime taip pat konstatavo: „kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims.

Jeigu Å¡io reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, pirmiausia konstatuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai neanalizuodamas byloje esančių duomenų ir juos tik deklaratyviai iÅ¡vardydamas, jų visiÅ¡kai nevertino, neiÅ¡dėstė net minimalių motyvų, pagrindžiančių nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas iÅ¡vadas, neatliko nuteistųjų, liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių byloje esančių duomenų analizės ir tokiu bÅ«du, t. y. taip atsainiai nagrinėdamas bylÄ ir visiÅ¡kai nevertindamas byloje esančių duomenų, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir taip suvaržė įstatymų garantuotas V.

M. ir M. B. teises ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, o kartu ir teisingos bausmės paskyrimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne Å¡io teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimas – viena iÅ¡ teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo sÄ lygų.

Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra Å¡aliÅ¡kas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, ir nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ bei padarydamas anksčiau nurodytus pažeidimus, neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme, pirmosios instancijos teismas jÄ perduoda prokurorui.

Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylÄ prokurorui. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.

– BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Teisę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, Nr. 2K-556/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013).

Konkrečios bylos duomenimis, V. M. ir M. B., nors ir atskirais kaltinimais, bet už vienos ir tapačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ Z. K. Å«kio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ , Z. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir finansinės nuomos (lizingo) sutartį, perduotÄ naudotis ir valdyti, didelės 545 752,23 Lt vertės turtÄ :

UAB „P. F.“ priklausantį plÅ«gÄ , „S. l.“ UAB priklausančius skutikÄ , purkÅ¡tuvÄ , sėjamÄ jÄ . Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , turto pagrobimas (vagystė) – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto fizinis užvaldymas prieÅ¡ turto savininko valiÄ . Å ioje byloje faktiniais bylos duomenimis – apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo Z. K. parodymais (6 t., 11–15 b. l.), kai jis parodė, jog apie tai, kad kaltinamieji iÅ¡vežė jam priklausančiÄ Å¾emės Å«kio technikÄ â€“ skustuvÄ , sėjamÄ jÄ , plÅ«gÄ , jam pasakė sandėlininkė T.

D., nes ji tai matė, ir žmona D. K.. Tai, kad T. D. dalyvautų technikos iÅ¡varyme, jog prižiÅ«rėtų, prašė jo žmona D. K., o technika buvo iÅ¡varyta su žmonos žinia; liudytoja apklaustos D. K. parodymais (6 t., 16–19 b. l.), kai ji paaiÅ¡kino, kad vienÄ dienÄ grįžusi po pietų namo pamatė, kad vyrai į maÅ¡inÄ kraunÄ trÄ Å¡as, ir jau pakrautÄ skustuvÄ . Po kurio laiko sÅ«nus K. (K.) jai pasakė, kad V. M. atidavė kompiuterį iÅ¡ sėjamosios. PrieÅ¡ tai su ja niekas nieko nebuvo suderinę.

Kaip ir kada buvo iÅ¡vežta kita technika, nežino, nes nematė. Suprato, kad pasiėmė technikÄ už skolas; liudytojo K. K. parodymais (6 t., 19–20 b. l.), kai ji parodė, kad apie technikÄ su juo niekas nekalbėjo, bet jis žinojo, kad iÅ¡veÅ¡ technikÄ . M. ir V. praÅ¡ymu virtuvėje padėjo kompiuterius nuo purkÅ¡tuvo ir sėjamosios, o paskui neberado, mano, kad jie pasiėmė. Žino, kad M. ir V. iÅ¡sivežė purkÅ¡tuvÄ , sėjamÄ jÄ ir plÅ«gÄ , ir dar norėjo iÅ¡sivežti traktorių, bet niekas jiems neleido.

Kas turėjo leisti nežino; liudytojos S. M. (6 t., 21–22 b. l.) parodymais, kai ji paaiškino, kad visa technika buvo išvežta vienu metu, ir, nors mama namuose buvo, tačiau niekas nieko nematė. liudytojos T. D. (6 t., 24–27 b. l.) parodymais, kai ji parodė, kad D. K. prašė jos prižiūrėti, kai buvo išvežama technika – skutikas, purkštuvas, sėjamoji ir plūgas. Kaltinamiesiems jos pasiteiravus, kur kompiuteriai nuo technikos, jie nuėjo jų ieškoti, kadangi namuose buvo K. K., jis pasakė kur kompiuteriai ir juos padavė V.

M.. Technikos iÅ¡vežimas D. K. nesukėlė nuostabos. Tai, kad technika buvo iÅ¡vežta skoloms padengti jai sakė pati D. K.; – pirmiausia nustatyta tai, kad nors tuo metu, kai buvo iÅ¡vežama technika liudytoja D. K. ir neigia buvusi namuose, tačiau kartu pripažino mačiusi jau pakrautÄ skustuvÄ , o liudytoja S. M. pradžioje taip pat teigusi, kad niekas nematė, kaip buvo iÅ¡vežama technika, vėliau jau teigė, kad mama matė, jog technikÄ iÅ¡vežė V.. Taip pat matyti ir tai, kad liudytoja D.

K. pradžioje teigusi, kad su ja niekas nieko nebuvo derinęs dėl technikos iÅ¡vežimo, vėliau savo parodymuose jau nurodė, kad ji technikos iÅ¡vežti neliepė, tik pritarė jų siÅ«lymui paimti už skolas, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji technikos iÅ¡vežti neleido (6 t., 127–128 b. l.), nors nukentėjusysis Z. K. patvirtino, kad technika buvo iÅ¡varyta su žmonos (D. K.) žinia. Antra, liudytojas K. K. taip pat parodė, kad apie technikÄ su niekuo nebuvo nekalbėjęs, nors kartu pripažino žinojęs, jog technikÄ iÅ¡veÅ¡.

Be to, K. K. neigė ne tik tiesiogiai padavęs V. M. ir M. B. kompiuterius nuo purkštuvo ir sėjamosios, tačiau ir tai, kad įvykio metu buvo namuose, nors liudytoja D. K. parodė, kad sūnus K. (K.) jai buvo sakęs, kad jis V. M. atidavė kompiuterį iš sėjamosios, o tai atitinka ir liudytojos T. D. parodymus, kad kaltinamiesiems jos pasiteiravus, kur kompiuteriai nuo technikos, jie nuėjo jų ieškoti, kadangi namuose buvo K. K., jis ir pasakė, kur kompiuteriai, ir juos padavė V. M.. Trečia, liudytoja T.

D. apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, kad D. K. buvo praÅ¡iusi jos prižiÅ«rėti, kai buvo iÅ¡vežama technika – skutikas, purkÅ¡tuvas, sėjamoji ir plÅ«gas, o technikos iÅ¡vežimas D. K. nesukėlė nuostabos, nes tai, kad technika buvo iÅ¡vežta skoloms padengti, jai sakė pati D. K.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu T. D. jau teigė, kad su D. K. nebuvo kalbos apie tai, kad kas iÅ¡siveÅ¡ technikÄ (6 t., 130–131 b. l.). Be to, nagrinėtinoje situacijoje bÅ«tina pažymėti tai, kad dėl technikos dingimo į policijÄ kreipėsi ne D.

K., o 2010 m. spalio 28 d. UAB „S. l.“ įgaliotas asmuo, kuris ir pranešė, kad Z. K. Å«kyje nebėra žemės Å«kio technikos (6 t., 116 b. l.). Nors, iÅ¡ liudytojų D. K., K. K. ir T. D. parodymų yra aiÅ¡ku, kad jie žinojo tiksliÄ technikos iÅ¡varymo (dingimo) datÄ , nepaisant to, nuteistiesiems inkriminuojama nusikalstama veika yra datuojama – 2010 m. rugsėjo mėnuo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku. Tuo tarpu nuteistasis M. B. ir kitas nuteistasis V. M. viso teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir tapačiai teigė, kad jie jokiame technikos iÅ¡vežime nedalyvavo ir tos technikos nematė (6 t., 28–30, 30–31 b. l.).

Taigi, iÅ¡ Å¡ių aptartų prieÅ¡taringų duomenų yra aiÅ¡ku tik tai, kad D. K. parodymai prieÅ¡tarauja ne tik jos pačios duotų parodymų turiniui, bet ir liudytojų T. D., S. M., Z. K. parodymams, o liudytojo K. K. parodymai prieÅ¡tarauja liudytojos T. D. ir D. K. parodymams. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne tik pati D. K., bet ir kiti kaip liudytojai Å¡ioje byloje apklausti asmenys, žinojo ir matė, kas ir kada iÅ¡veÅ¡ ir iÅ¡vežė technikÄ . Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad apie vagystę pranešė ne D.

K., o „AB „S.“ atstovas 2010 m. spalio 28 d., kai nerado pas D. K. bankui priklausančios technikos, nors nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2010 m. rugsėjo mėnuo. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamajame akte nurodytos M. B. ir V. M. nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyti veiksmai nepatvirtina, kad nuteistiesiems inkriminuota nusikalstamÄ veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, bÅ«tų kvalifikuota tinkamai.

Taigi kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir toks kaltinamojo akto prieštaringumas yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimas. Šioje susiklosčiusioje situacijoje pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai gali būti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva to padaryti negali, nes tam reikalingi atitinkamų proceso subjektų prašymai, kurių byloje nėra.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos reikalauja atkreipti ypatingÄ dėmesį į praneÅ¡imÄ kaltinamajam apie kaltinimÄ . Detali informacija apie nusikaltimÄ baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raÅ¡tu praneÅ¡ta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka praÅ¡ymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis nepateikė, apeliacinės instancijos teismas to padaryti nepasunkindamas nuteistųjų padėties, nepažeisdamas nuteistųjų teisės į gynybÄ , savo iniciatyva negali, todėl byla perduotina prokurorui.

Minėta, kad bylos nagrinėjimas suponuoja teismo pareigÄ nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nesant tokios procesinės galimybės, kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumÄ , t. y. trukdo nagrinėti bylÄ . Kartu atkreipiamas dėmesys, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo ir kaltinamųjų teisę į gynybÄ , nes pastarieji negali pasiruoÅ¡ti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Taip suvaržoma ne tik kaltinamųjų teisė į gynybÄ , neužtikrinamos galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimÄ atsakingų institucijų (prokuratÅ«ra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Pastebėtina, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , Å¡alinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimÄ ir kaltinamÄ jį aktÄ atsakingos institucijos – prokuratÅ«ros – pareiga.

  Kolegija, padariusi iÅ¡vadÄ , kad byla turi bÅ«ti perduodama prokurorui, nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylÄ nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo nepriklausomumÄ , kai byla pagal naujai prokuroro suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ bus perduota teismui. Dėl to, kas pasakyta, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r ė: panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-318-300/2014 perduoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«rai.   Kolegijos pirmininkas                                                                    Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                 Zigmas Kavaliauskas                 Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                  Â