2020-05-27 Nr. AB-10719-3-64-3-01912-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-982-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01912-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 13 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose po 4–6 asmenis, kuriose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės aktų normos, ypač išskaičiavus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, pareiškėjas būdamas sveikas žmogus buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti.

2.2. Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, todėl nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra būdavo nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių TI metu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo.

2.3. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Šiaulių TI administracija apatinio trikotažo neskalbdavo, vėliau skalbdavo tik jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Šiaulių TI nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, pareiškėjui mėnesiui skirdavo vieną rulonėlį, kurio neužtekdavo. Privatumas kamerose naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo vykdomos. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per mažos energetinės vertės. Pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

2.4. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. ir jam teko nuo 3,77 kv. m iki 22,9 kv. m kameros ploto, todėl visą pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpį kameros plotas vienam asmeniui atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkto, pagal kurį suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, reikalavimus.

3.2. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 cm (kameroje Nr. 92) iki 2,30 cm (kameroje Nr. 101). Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis arba užuolaidėle.

3.3. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad minėtos taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą. Šiaulių TI pastatytas yra įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų

rekonstrukcijos darbais.

3.4. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtinių apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos norma HN 134:2015 netaikoma.

3.5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC Šiaulių departamentas) 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 užfiksuota, kad kameroje Nr. 10 dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, nėra vizualiai matomo pelėsio. Mikroklimato parametrai kameroje nevertinti, nes patikrinimo metu kameroje buvo atidarytas langas. Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kamerose Nr. 40 ir Nr. 101 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, kamerose nėra pelėsio. Taip pat nustatyta, jog kamerose inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-13 matyti, kad 2015 m. liepos-rugpjūčio mėn. kamerose Nr. 10 ir Nr. 91 izoliuotos, plytelėmis išklijuotos grindys, lubos išteptos hidroizoliacija ir perdažytos. Demontuoti sanitariniai mazgai, sustatyti nauji klozetai, įrengti aptvėrimai. Kameroje Nr. 10 lapkričio mėn. demontuota tupykla, sumontuotas sanitarinis mazgas, įrengtas aptvėrimas. Kameroje Nr. 101 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. nuvalytas pelėsis, suremontuotas apšvietimas (Šiaulių TI 2017 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 62/08-8).

3.6. Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 3 d. pažymoje Nr. 60/09-35222 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose.

3.7. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Vadovaujantis Kalėjimų direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planais 2016–2017 m.

3.8. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kuriuo buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimo trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis pagal šį kodeksą. NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, nebuvo ir primėtytų šiukšlių, kiemeliai valomi, išnešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Iš NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-350 matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

3.9. Šiaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji / nuteistieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 61/04-2283 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį.

3.10. Šiaulių TI konstrukcijose asbesto nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje bei šiferinio stogo.

3.11. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo galvutes, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo yra nepagrįstos.

3.12. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas yra nepagrįsti. Teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis.

3.13. Bylai aktualiu laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. – įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių TI neturi duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas.

3.14. Skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., Šiaulių TI, vadovaujantis aktualia Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) redakcija, ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos nebuvo teikiami, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai, įstaigoje nebuvo gauta nei pareiškėjo, nei kitų asmenų prašymų suteikti jiems (su pareiškėju) ilgalaikių pasimatymų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. buvo pažeista.

5. Pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 5 d. pažymos Nr. 60/09-35560 „Dėl M. D.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. (iš viso 92 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 92 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, o į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimas. Teismas nustatė, kad kameroje esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis dėl vietos trūkumo prie kameroje esančio stalo turėjo valgyti atšalusį maistą.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, nepakankamas natūralus apšvietimas, elektrinis apšvietimas visose kamerose per stiprus, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, teismas atsižvelgė į NVSC Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-447(19.4.1.6.12), 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-55(16.3.187.6.12), 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-361(19.4.1.6.12), 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-552(19.16.2.6.12), 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-350(16.3.187.6.12), 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-232(19.4.1.6.12), 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-132(19.4.1.6.12), 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-100(16.3.187.6.12), 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-145(16.3.187.6.12).

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo ir natūralios šviesos trūkumo, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Teismas nurodė, kad iš NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus. Teismas taip pat nustatė, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl tamsos ar per stipraus elektrinio apšvietimo. Teismas taip pat iš NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktų nustatė, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl to, jog kamerose šalta, drėgna, mažas apšvietimas, pelėsis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl karščio ir šalčio, drėgmės yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Be to, pareiškėjas vasaros metu nebuvo Šiaulių TI. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas. NVSC Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių TI stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. vasario 12 d. Nr. 20/01-1023 patvirtintą Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planą 2016–2017 m. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų skundėsi Šiaulių TI administracijai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos laikymo sąlygos Šiaulių TI atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

8. Atsakydamas į pareiškėjo pretenzijas dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI administracija patvirtino, jog signalizacijos mygtukų nėra suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose). Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad aliarmo sistemos Šiaulių TI neįrengimas galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą. Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas daužyti į duris, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus. Be to, pareiškėjas pasisakė ne savo, o kalinių, kaip jis pats įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad sanitarinis mazgas nėra izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas, nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, teismas nustatė, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte (kamera Nr. 92), kurios aukštis 1,82 m, PDF plokšte (kamera Nr. 15), kurios aukštis 2,02 m, o kamerose Nr. 40, Nr. 101, Nr. 10, Nr. 14, Nr. 106 yra mūrinės atitvarinės konstrukcijos, kurių aukštis yra nuo 2,09 m iki 2,30 m. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Teismas iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, Šiaulių TI 2016 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-13 „2015 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė“, Šiaulių TI 2017m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ nustatęs, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, o įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sprendė, jog pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, tačiau buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) išaiškinimui, jog suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Teismas nurodė, kad CPT rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi, kadangi NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-132(19.4.1.6.12) patvirtina, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra akivaizdžios netvarkos. NVSC Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350(16.3.187.6.12) nurodyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesuteikimo galimybės skalbtis ir džiovintis rūbus, per mažo kiekio tualetinio popieriaus išdavimo, nesudarymo galimybės pasinaudoti dušu, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka ar būtų teikęs skundus dėl negalėjimo pasinaudoti dušu. Dėl pareiškėjo argumento, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, todėl jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI vykdomomis socialinės reabilitacijos programomis, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose arba būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo. Iš pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų teismas nustatė, jog iš kamerų, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, asmenys buvo išvesti arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose. Teismas pabrėžė, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovo atstovui, nei gydymo įstaigoms pareiškėjas neteikė. Atlikti maisto kokybės patikrinimai pažeidimų nenustatė.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, teismas iš Šiaulių TI 2018 m. spalio 3 d. pažymos Nr. 60/09-35248 „Dėl M. D.“ nustatė, jog pareiškėjui nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakciją teisė į ilgalaikius pasimatymus nebuvo nustatyta. Teisė į ilgalaikius pasimatymus nustatyta nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. iš pareiškėjo prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nebuvo gauta, todėl jam ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikti.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertindamas nustatyto pažeidimo, t. y. kad kamerose iš sanitarinių mazgų sklido nemalonus kvapas, įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymėjo, jog nenustačius kitų higienos normų pažeidimų, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodyta:

14.1. Šiaulių TI kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas OSB, kurios aukštis 1,50 m, tačiau nebuvo durų, o tik užtraukiama plėvelė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, t. y. būti atskiroje patalpoje. Taigi šiuo atveju Šiaulių TI administracija akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, už ką pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad sienelės aukštis buvo kur kas didesnis nei 1,50 m (nuo 1,82 m iki 2,30 m), pagrįstai konstatavo, jog asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Teismas šiuo aspektu pripažino, kad nesant visiškai izoliuotam sanitariniam mazgui, kameroje galėjo tvyroti blogas kvapas. Tačiau papildomos ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais, todėl šie reikalavimai Šiaulių TI neturėtų būti taikomi. Teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, todėl tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs ir negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vėdinimas per langus yra galimas, toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį, todėl pažeistos teisės pripažinimas šiuo atveju yra pakankamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. buvo pažeista.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Šiaulių TI administracija pažeidė jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, už ką jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-822/2018, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte (kamera Nr. 92), kurios aukštis 1,82 m, PDF plokšte (kamera Nr. 15), kurios aukštis 2,02 m, o kamerose Nr. 40, Nr. 101, Nr. 10, Nr. 14, Nr. 106 yra mūrinės atitvarinės konstrukcijos, kurių aukštis yra nuo 2,09 m iki 2,30 m. Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pažymos (b. l. 49–50), Šiaulių TI 2016 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-13 „2015 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė“ (b. l. 55–59), Šiaulių TI 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 60–63) matyti, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, o įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas nesutikti su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie sanitarinių mazgų įrengimą. Taigi atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, tačiau buvo užtikrintas.

23. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

24. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

25. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

26. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažeidimo mastas ir trukmė (nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 6 d. kamerose iš sanitarinių mazgų sklido nemalonus kvapas), taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skriauda buvo tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais.

28. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė