2013-03-27 Nr. AB-833-3-62-3-00015-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-304/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00015-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, dėl atsisakymo bei vilkinimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. sausio 4 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (9.8)I-7519 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) 2012 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. (8.34)R1-22843 ir priteisti iš VSDFV 1 000 Lt žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad siekia, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktą asociacijai „Finansų ir technologijų centras“ vieniems metams būtų atidėtas 1 000 Lt socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius asmenis įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui mokėjimas. VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. (8.34)R1-22843 nepatikslinta, koks dokumentas būtų pakankamas įrodymas, kad autorinis M. K. anglų kalbos frazių mokymo metodas yra intelektinė nuosavybė; konstatuota, kad VSDFV Alytaus skyrius negali tarpininkauti dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. VSDFV 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (9.8)I-7519 paliktas galioti skųstas VSDFV Alytaus skyriaus raštas. Teigė, jog VSDFV ir VSDFV Alytaus skyrius, vilkindami ir nepagrįstai bei neteisėtai atsisakydami atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, padarė jam žalos už 1 000 Lt, tiek vertino sugaištą laiką.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti iki 2013 m. sausio 30 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą (prašymą) administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, tačiau jis šių reikalavimų neatitinka. Teismas nurodė, kad tikslintinas pareiškėjas.

Iš pateiktų prie skundo dokumentų matyti, jog skundžiami sprendimai adresuoti asociacijai „Finansų ir technologijų centras“, prašymai (dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo) teikti taip pat asociacijos vardu, tačiau skundą teismui teikia pareiškėjas M. K. Atsižvelgęs į tai, teismas siūlė tikslinti pareiškėją arba nurodyti skundo aplinkybes ir pateikti įrodymus, kaip ginčijami sprendimai pažeidžia M. K. teises ir teisėtus interesus (ABTĮ 23 str. 2 d. 2, 6 p., 24 str. 1 d.). Tikslintinas atsakovas. Atsakovu byloje yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.).

Atsakovui yra formuluojamas materialinis teisinis reikalavimas. Taigi pareiškėjui teismas siūlė tikslinti atsakovą, t. y. siūlė atsakovu taip pat nurodyti ir VSDFV Alytaus skyrių (pareiškėjas skundžia minėtos institucijos sprendimą) (ABTĮ 23 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjas prašo teismo atlyginti patirtą žalą. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.272 str. 1 d., 6.273 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“), t. y. institucija, kurios pareigūnų veiksmais padaryta žala (ABTĮ 23 str. 2 d. 3 p.).

Taigi pareiškėjui formuluojant skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas siūlė taip pat tikslinti ir atsakovą. Pažymėjo, jog tam, kad teismas galėtų išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą, besikreipiantysis privalo tinkamai ir aiškiai suformuluoti savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą („Teismų praktika“ Nr. 14, p. 154).

Tikslintinas skundo reikalavimas. Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo žalos atlyginimo, tačiau nenurodo, kokios rūšies žalą (turtinę ar neturtinę) prašoma priteisti. Todėl teismas siūlė tikslinti reikalavimą, nurodant prašomos priteisti žalos rūšį. Be to, pareiškėjas prašo teismo priteisti žalą iš VSDFV. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms ABTĮ 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 3 d.). VSDFV yra centrinis administravimo subjektas. Todėl tikslinant šį skundo reikalavimą teismas siūlė pareiškėjui tiksliai nurodyti, kokį administravimo subjektą teismas įpareigotinas atlyginti žalą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.).

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 15 straipsnį jo kompetencijai priskirtina nagrinėti bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę prašyti teismo atlyginti patirtą žalą (turtinę ir neturtinę), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas:

1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Prašant atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pateiktini tai pagrindžiantys įrodymai. Turtinės žalos atsiradimas privalo būti pagrįstas minėtų sąlygų teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais, todėl pareiškėjui teismas siūlė nurodyti minėtas aplinkybes bei pateikti tinkamai patvirtintus įrodymus, patvirtinančius, jog jis patyrė nurodytą žalą (ABTĮ 24 str. 1 d., 23 str. 2 d. 6 p.). Be to, pareiškėjas nurodo, jog skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo neapmokestinami.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymus, todėl tai negali būti vertinama kaip viešojo administravimo subjekto vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

ABTĮ 41 straipsnyje numatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjui teismas siūlė pateikti žyminio mokesčio kvitą (ABTĮ 24 str. 2 d., 39, 40 str.) arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio (ABTĮ 41 str.).

Be to, patikslinus pareiškėją, teismas atkreipė dėmesį, jog ABTĮ 41 straipsnis, kuriame numatyta galimybė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taikomas tik fiziniams asmenims ar jų grupėms. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjui nustatytinas terminas nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 30 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti VSDFV 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (9.8)I-7519 bei VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. (8.34)R1-22843 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, 1 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos.

Pareiškėjas patikslino atsakovą, reikalavimą, aplinkybes. Tačiau dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nurodė, jog šie atsakovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip atsisakymas priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, todėl būtų teisinga pritaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktus ir nereikalauti mokėti žyminio mokesčio.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimas, kuris formuluotinas skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiamas atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais. Todėl skunde (prašyme) teismui turi būti suformuluotas toks reikalavimas, kad dėl jo teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, kuris sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir būtų apgintos skundą (prašymą) pateikusio asmens pažeistos teisės ar teisėti interesai, jei toks pažeidimas būtų nustatytas.

ABTĮ nustato, kad tuo atveju, jei skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu pareiškėjas pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) priimamas nagrinėti, jeigu trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog nutartyje trūkumams šalinti išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti ginčo šalis (pareiškėją bei atsakovą), tikslinti skundo reikalavimą, aplinkybes.

Taip pat nutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Teismas nurodė, jog pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymus, todėl tai negali būti vertinama kaip viešojo administravimo subjekto vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ir buvo nurodyta pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.).

Teismas nustatė, jog pareiškėjas dalį skundo trūkumų pašalino, tačiau nepateikė žyminio mokesčio mokėjimo kvito arba motyvuoto prašymo atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo. ABTĮ 38 straipsnis numato, jog, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Teismas pareiškėjui pasiūlė pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodė, jog negali būti reikalaujama sumokėti žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Išaiškino, kad pareiškėjas pakartotinai gali kreiptis į teismą, pateikdamas skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV Alytaus skyriaus veiksmai, pažeidžiantys galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, negali būti kvalifikuojami kaip atsisakymas priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodant priežastis, todėl būtų teisinga taikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktus ir nereikalauti mokėti žyminį mokestį. Prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos 1 000 Lt kompensaciją, nes patyrė neteisėtus veiksmus, žalą, tarp kurių yra akivaizdus priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi iš esmės nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, kadangi šis nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose. ABTĮ 40 straipsnis reglamentuoja neapmokestinamus skundus (prašymus), o ABTĮ 41 straipsnis – atleidimą nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti VSDFV 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (9.8)I-7519 bei VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. (8.34)R1-22843 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, 1 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 20–23).

Pirmieji skundo reikalavimai nepriskirtini ABTĮ 40 straipsnyje išvardytiems žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams, kadangi skundžiami valstybinio administravimo subjektų priimti teisės aktai (sprendimai) dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, o vilkinimas iš esmės suprantamas kaip atidėliojimas, delsimas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl už tokį skundą (reikalavimus) mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams (reikalavimams).

Taigi, pareiškėjui per Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartyje nustatytą terminą nesumokėjus 100 Lt žyminio mokesčio/nepateikus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. nutarties dalimi pagrįstai nutarė laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjui skundo dalį panaikinti VSDFV 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (9.8)I-7519 bei VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. (8.34)R1-22843. Kadangi skundo dalis priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, 1 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos žyminiu mokesčiu neapmokestinama, pareiškėjas neturėjo už tai sumokėti žyminio mokesčio/pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties dalis laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjui šią skundo dalį yra nepagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties dalį laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjui M. K. skundo dalį priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, 1 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis