a32dd6fa-9d1f-4730-b89e-e4fa1dd08937 · Regionų administracinis teismas

?Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-7907-406/18 Teisminio proceso Nr. 3-62-02075-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 14.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundÄ atsakovei J.

V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 372.86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iÅ¡ atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ administravimas.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 (pakeisti Tarybos 2017 m. birželio 22d. sprendimu Nr. K-136) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie vieÅ¡ai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, iÅ¡skyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje.

Pagal Nuostatus pareiÅ¡kėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iÅ¡ teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Å iuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , kadangi gyvena nekilnojamojo turto objekte, esančiame Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini).

Tačiau atsakovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiÅ¡kėjai susidariusio 372.86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatų nustatyta tvarka. PraÅ¡o skundÄ tenkinti. Skundas pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Alytaus rajono savivaldybės tarybos nustatytÄ ir Å¡ios savivaldybės teritorijoje galiojančiÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir Å¡ių atliekų tvarkymÄ .

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Å iose sistemose gali bÅ«ti tvarkomos visos atliekos, iÅ¡skyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (pakeisti Tarybos 2017 m. birželio 22d. sprendimu Nr. K-136). Vietinė rinkliava – tai Å¡ios savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ Å¡ių atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkÄ nustatoma visiems Å¡ios savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. PareiÅ¡kėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiÅ¡kėjas parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė gyvena nekilnojamojo turto objekte, esančiame Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), kuris ginčo laikotarpiu buvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. IÅ¡ pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡imų matyti, kad atsakovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, susidarė įsiskolinimas 372.86 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl Å¡iam klausimui spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Ginčo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja su pareiÅ¡kimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 24 d. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo bÅ«ti apskaičiuojama už einamuosius (2018 metus) ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ bei tvarkymÄ nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Iš pareiškėjos rašto matyti, kad atsakovės įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. yra 315.94 Eur, todėl ši suma priteistina pareiškėjos naudai. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005;2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis, nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunalinė paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokiÄ vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.).

Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymÄ dydis bÅ«tų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį Å¡ių atliekų kiekį. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sÄ voka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, iÅ¡skyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iÅ¡ kurių surenkamÄ ir tvarkomÄ komunalinių atliekų kiekį galima aiÅ¡kiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimÄ , bet ir Å¡ių atliekų apdorojimÄ Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais bÅ«dais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiÅ«rÄ bei atliekų Å¡alinimo vietos priežiÅ«rÄ po jų uždarymo.

Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiÅ¡kiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sÄ naudas bei su atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtakÄ komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektÄ naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktikÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis Å¡iÄ rinkliavÄ apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartÄ pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali bÅ«ti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugÄ privatinės teisės prasme (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytÄ ir jos teritorijoje galiojančiÄ vietinę rinkliavÄ , kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems Å¡iuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, be kita ko, buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovė nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ neatleista. Vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimÄ , turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtinÄ sumÄ tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose.

Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotÄ mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimÄ ar jo nemokėjimÄ . Toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas iÅ¡ esmės atitiktų mokestinio pobÅ«džio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobÅ«džiu artimos Å¡ios bylos kategorijai, formuojamÄ praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir iÅ¡ to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Nagrinėjamu atveju mokesčio dydis pagrįstas, tuo tarpu įrodymų, paneigiančių apskaičiuotÄ mokestį, ar patvirtinančių, kad atsakovė nėra vietinės rinkliavos mokėtoja, nepateikta. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti rengiant skundÄ jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 str. 1 d.). Teismui pateikta Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis, Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties PVM sÄ skaita faktÅ«ra, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 38,12 Eur pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas, sumokėtas už advokatės skundo parengimÄ , kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir administracinėse bylose. Tačiau akcentuotina, jog vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismÄ su analogiÅ¡ko pobÅ«džio reikalavimais advokato pagalbos poreikis iÅ¡lieka itin minimalus.

Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik Å¡alis, laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti vietinę rinkliavÄ , praÅ¡oma priteisti pinigų suma. Å iems duomenims suraÅ¡yti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobÅ«džio darbas gali bÅ«ti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimÄ jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Atsižvelgiant į suformuotÄ nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , teismas vertina, kad praÅ¡oma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 15,00 Eur. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., teisėjas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iÅ¡ J. V. 315.94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir 15 Eur teismo iÅ¡laidų. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Čekanauskas