a32d6e64-da2c-482d-a69e-d5e65d4d1d76 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1261-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14853-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) V. S. (V. S.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo V.

S. skundas dėl prokuroro atsisakymo taikyti vieÅ¡ojo gynimo priemones, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ dėl prokuratÅ«ros nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo gynimo priemones suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 2.VI-30, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 2VI-28 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2001 m. jis atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, nuo 2001 m. neturėjo jokių asmens dokumentų, o VFR asmens tapatybės dokumentÄ gavo 2013 m. rugpjūčio 13 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, galbÅ«t 2003 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl jo pripažinimo neveiksniu ir jo globėju paskirtas N. V. V.. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir jo turto globÄ , globėjas sudaro neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus bÅ«tinuosius sandorius, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du yra valdomas ir tvarkomas IÄ® „Almasta“ turtas (taip pat ir sutuoktinės T. S. turto dalis) neturint nei įmonės pavadinimÄ , nei jos kodÄ patvirtinančio dokumento. PareiÅ¡kėjo teigimu, paskirtas globėjas yra tariamas ir neįgaliotas atlikti savo pareigų, todėl reiÅ¡kiamas reikalavimas kreiptis į teismÄ dėl globėjo nuÅ¡alinimo ir padarytos žalos atlyginimo.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad prokuroras, neturėdamas duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas teismo sprendimu nėra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, pagrįstai nesprendė globėjo nuÅ¡alinimo ir žalos atlyginimo klausimų bei neįtraukė į procesÄ pareiÅ¡kėjo nurodyto globėju asmens. Suinteresuoto asmens teigimu, nenustatęs, jog pareiÅ¡kėjas pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, prokuroras negali imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjo turto bÅ«klę, kadangi veiksnaus asmens turtas bei galima jam padaryta žala nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo sritis.

Nurodė, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencija bei nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ privaloma priimti, todėl teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminio ginčo iÅ¡ esmės, kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo. Pažymėjo, jog prokuroras atliko tyrimo veiksmus, vertindamas skunde nurodytas faktines aplinkybes, atliko faktinės situacijos tyrimÄ ir savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo pagrindė argumentais.

Suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybė, jog netikrintas Juridinių asmenų registras, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įmonės steigėju, galėjo ir pats gauti tokius dokumentus, o tuo atveju, jeigu jų gauti negalėjo, turėjo pateikti prokurorui tokiÄ aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl prokuroro atsisakymo taikyti vieÅ¡ojo gynimo priemones atmetė.

5. Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas ginčija jam skirtÄ globÄ ir įrodinėja, jog tai yra vieÅ¡asis interesas. Pažymėjo, jog susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, nenustatė, kad VÄ® Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis bÅ«tų apribotas pareiÅ¡kėjo veiksnumas.

6. Teismas atmetė V. S. argumentus, jog galėjo bÅ«ti priimtas sprendimÄ už akių dėl pareiÅ¡kėjo veiksnumo ir globos, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje teisiniame reglamentavime sprendžiant asmens veiksnumo klausimÄ negalimas sprendimo už akių priėmimas, o asmens (ne)veiksnumui nustatyti skiriama privaloma psichiatrijos ekspertizė.

7. Nustatė, jog priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizuotos faktinės ir teisinės aplinkybės, o pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-05-14 nutarimÄ Nr.2.VI-30.

8. Teismas taip pat netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis pareiÅ¡kėjo nurodomus fizinius ir juridinius asmenis, kadangi skundžiant jo atžvilgiu priimtÄ Vilniaus apygaros prokuratÅ«ros nutarimÄ , suinteresuotų asmenų teisėms priimtas teismo procesinis dokumentas neturės įtakos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Apeliantas (pareiÅ¡kėjas) V. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kurį papildęs praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1.Nėra aiÅ¡ku ir suprantama, kokiÄ prokuroro diskrecijos teisę nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kadangi ginčas kilo dėl globėjo buvimo ir jo veiklos tyrimo, dėl ko nustatomos faktinės aplinkybės, nėra pagrindo nagrinėti kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. dėl globėjo nuÅ¡alinimo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iÅ¡kėlė ir pradėjo nagrinėti bylÄ ypatingÄ ja teisena, nors nutarime nurodytas apskundimas bendrosios kompetencijos teismui. 9.2.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog priimtas procesinis sprendimas neturės teisinės reikÅ¡mės suinteresuotų asmenų teisėms, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡ anksto. 9.3. Skundžiama nutartis priimta nekompetetingo teismo, kadangi apeliacinė instancija skundo nagrinėjimui yra teismas bendrÄ ja tvarka, o ne ypatingÄ ja tvarka. 9.4. Teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ apeliacine tvarka, ir iÅ¡keldamas bylÄ ypatingÄ ja teisena be prokuroro kreipimosi, pažeidė Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintÄ pareiÅ¡kėjo teisę kreiptis į teismÄ .

10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka, praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad prokuroro veiksmų teisėtumÄ teismas tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Teismas taip pat patikrino ir konstatavo, jog priimant nutarimÄ buvo visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizuotos faktinės ir teisinės aplinkybės, o prokuroro atliktas tyrimas buvo pakankamas pagrįstam sprendimui priimti. 10.2.

Byla pagrįstai iÅ¡nagrinėta bendros kompetencijos teismo ypatingÄ ja teisena, kadangi sisteminė civilinio proceso normų, reglamentuojančių vieÅ¡osios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimÄ , analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡osios teisės subjektų - antstolių, notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ), veiksmai kvescionuojami paduodant ne ieÅ¡kinį, o pareiÅ¡kimÄ . YpatingÄ ja tvarka nagrinėjami ir skundai dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones bendrosios kompetencijos teisme. 10.3.

Nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotas tik pats pareiÅ¡kėjas, todėl nėra pagrindo suinteresuotais asmenimis traukti kitų asmenų. 10.4. Apelianto argumentas dėl nekompetetingo teismo nesuprantamas ir nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai įrodinėjama, jog pažeista teisė kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, kadangi jo skundo pagrindu iÅ¡kelta byla, ji iÅ¡nagrinėta, taip pat pateikus atskirÄ jį skundÄ , byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo pripažintas pagrįstu ir teisėtu nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.

14. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratÅ«ra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Vienas iÅ¡ pagrindų pradėti tyrimÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso yra asmens pareiÅ¡kimas (praÅ¡ymas, skundas) dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso (ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

15. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu, kuriuo prašė kreiptis į teismÄ dėl globėjo nuÅ¡alinimo ir padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 2.VI-28 atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo. Kadangi pareiÅ¡kėjas su tokiu nutarimu nesutiko, apskundė jį Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei, kuri, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino pagrįstu bei teisėtu skundžiamÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. gegužės 4 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (reg.

Nr. 2.VI-28) ir paliko jį galioti. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2020 m. birželio 9 d. nutartimi buvo atmestas.

16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretÅ«s materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiÅ¡kėjo nurodytÄ faktinę situacijÄ (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius).

18. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, nesutinkdamas su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimu, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedÅ«rų prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo skundÄ , nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedÅ«ros (teisės normos) buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo procesinius dokumentus, pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tyrimo procedÅ«rų (teisės normų) pažeidimo apskritai neįrodinėjo, taip pat nenurodė jokių su tuo susijusių aplinkybių.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nagrinėdama skundÄ bei jame nurodytas aplinkybes, prokuratÅ«ra tikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ , ir nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įtrauktas į šį registrÄ (b. l. 39-40).

ProkuratÅ«ra taip pat nurodė, jog patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiÅ¡kėjo veiksnumo peržiÅ«rėjimo. Taigi vertintina, jog prokuratÅ«ra analizavo pareiÅ¡kėjo nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , rinko tyrimui reikÅ¡mingus duomenis bei medžiagÄ , aiÅ¡kinosi faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo/skundo nagrinėjimui ir įvertinus surinktÄ medžiagÄ , padarytos atitinkamos iÅ¡vados.

Nenustatyta, jog prokuratÅ«ra neiÅ¡samiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimÄ bei bÅ«tų neatsakiusi į tyrimui reikÅ¡mingus klausimus. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokuratÅ«ros atlikto tyrimo vertinimu ir priimtais nutarimais, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiÅ¡kėjo skundas nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas ar priimant skundžiamus nutarimus atlikti kokie nors procedÅ«riniai pažeidimai.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tiek prokuratÅ«ros, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (atitinkamai jam nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas), prokuratÅ«ra negali imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, siekiant nuÅ¡alinti globėjÄ . Pažymėtina, kad tokių duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Taip pat sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. gegužės 4 d. nutarime padaryta iÅ¡vada, kad nenustačius, jog pareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta neveiksniu tam tikroje srityje ir jam nustatyta globa bei paskirtas globėjas, nėra galimybės priimti procesinio sprendimo dėl globėjo nuÅ¡alinimo bei žalos atlyginimo klausimo.

21. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡kėlė savo iniciatyva. Pažymėtina, jog apeliantas pasinaudojo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 2.VI-30 numatyta teise nutarimÄ per 30 dienų nuo jo gavimo įstatyme nustatyta tvarka apskųsti bendrosios kompetencijos teismui, teikdamas skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi bÅ«tent pareiÅ¡kėjo skundo pagrindu ir buvo pradėta byla bendrosios kompetencijos teisme.

22. Apeliantas nepagrįstai įrodinėja, kad bylÄ nagrinėjant ypatingÄ ja teisena jo skundas iÅ¡nagrinėtas nekompetentingo teismo. Aplinkybė, jog byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byla nebuvo nagrinėjama bendros kompetencijos teisme. Pažymėtina, jog teisena (ginčo ar ypatingoji) apibÅ«dina tam tikrÄ civilinių bylų nagrinėjimo tvarkÄ , taikomÄ vienodos materialiosios teisinės prigimties civilinių bylų visumai ir tai, kokia civilinių bylų nagrinėjimo tvarka bus taikoma konkrečiu atveju, priklauso nuo to, kokio dokumento pagrindu iÅ¡kelta civilinė byla.

SÄ vokos „bendros kompetencijos teismas“ (nurodyta Apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 2.VI-30) apibÅ«dina civilinių bylų rÅ«Å¡inį teismingumÄ , t. y. koks teismas pagal kompetencijÄ turėtų nagrinėti ginÄÄ â€“ bendrosios kompetencijos ar specializuotos. Pažymėtina, jog teismų sistemÄ ir kompetencijÄ nustato tiek Konstitucija, tiek kiti įstatymai, tarp jų ir Teismų įstatymas, kurio 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bendros kompetencijos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardų bei apylinkių teismai, kai tuo tarpu specializuoti teismai yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).

Taigi pareiÅ¡kėjo skundas buvo nagrinėjamas bendrosios instancijos teisme (apylinkės teisme), o jam nagrinėti taikytinos ginčo teisenÄ reglamentuojančios procesinės teisės normos su tam tikromis ypatingÄ jÄ teisenÄ reglamentuojančiomis teisės normomis.

23. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde taip pat įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodomų asmenų - N. N. G. ir N. V. V. ir Tiuringijos prokuratÅ«ros suinteresuotais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

24. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi įraukti į bylÄ asmenys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodytus asmenis pripažinti suinteresuotais asmenimis byloje, kurioje sprendžiamas prokuratÅ«ros nutarimo teisėtumas, nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir neįtraukė minėtų asmenų į procesÄ suinteresuotais asmenimis.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo konstatuoti teisės kreiptis į teismÄ , įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, manydamas esant jo teisės pažeidimui, kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , jo skundas buvo iÅ¡nagrinėtas, priimant skundžiamÄ 2020 m. birželio 9 d. nutartį. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pasinaudojo apeliacijos teise, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , kuris buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nepalankus pareiÅ¡kėjui sprendimas, nelaikytinas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismÄ pažeidimu, kadangi pareiÅ¡kėjui nebuvo užkirstas kelias ginti galimai pažeistas teises teisme.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino, savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentavo tinkamai, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių praÅ¡ymo/skundo tyrimo procedÅ«ras. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė, palikdama Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. gegužės 4 d. nutarimÄ galioti, skundžiamame 2020 m. gegužės 14 d. nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo iÅ¡vadÄ .

Pažymėtina, kad apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne prokuroro pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

27. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties 28. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiÅ¡kėjo V. S. atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo V. S. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta BujokaitėÂ