2021-11-10 Nr. AB-23723-3-64-3-00532-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-739-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00532-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) (toliau abu kartu – atsakovo atstovai), 3 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų pareigūnų veiksmų ir sąlygų jį konvojuojant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o iš jų – į teismą ir atgal, nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. vasario 14 d. buvo pažemintas pareiškėjo orumas ir garbė, jis patyrė kančias, baimę, pažeminimą. Pareiškėjas teigė, kad buvo konvojuojamas nešvariuose automobiliuose, kuriuose nebuvo ventiliacijos, saugos diržų ir rankenų, pervežant automobiliuose ir teismuose buvo be pagrindo naudojami antrankiai. Netinkamos konvojavimo sąlygos lėmė neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK ir Viešojo saugumo tarnybos, atsiradimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas iš Klaipėdos AVPK areštinės į teismą ir atgal buvo konvojuojamas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vado 2020 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-5264 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodytu laikotarpiu. Iš Tarnybiniame pranešime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. buvo konvojuotas iš Klaipėdos AVPK areštinės į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir atgal (planinis teisminis konvojus). Bendras maršruto atstumas – 8,76 km.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad konvojavimas vykdytas specialia transporto priemone (pritaikyta konvojavimui) –„Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į teismą buvo konvojuotas vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl pareiškėjo pristatymo į 2020 m. sausio 7 d., 13.30 val. vykusį teismo posėdį. Pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. buvo konvojuotas specialiąja transporto priemone „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojama nuo 2018 m. balandžio 12 d.

Atsakovo atstovas teigė, kad vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1, 13.6, 18.7 papunkčiais, specialioji transporto priemonė „Ford Transit Custom“ turi 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotoją. Minima transporto priemonė yra Ml kategorijos/klasės (lengvasis automobilis). Transporto priemonės „Ford Transit Custom“ techniniai duomenys ir komplektacija atitinka techninius reikalavimus.

Šioje transporto priemonėje kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskiros konvojuojamiems pritaikytos patalpos (zonos) su įrengtomis sėdimomis vietomis (kėdės su atlošais). Transporto priemonėje įrengtas autonominis šildytuvas ir vėdinimo sistema. Atsakovo atstovo teigimu, konvojavimo metu minima transporto priemonė „Ford Transit Custom“ atitiko ir šiuo metu atitinka tokios paskirties transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Pateikti įrodymai patvirtina naudotos transporto priemonės tinkamumą pervežti žmones, jos atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams.

Konvojavimui naudojamos transporto priemonės, įskaitant ir naudotą konvojuojant pareiškėją, yra nuolatos plaunamos, valomos ir dezinfekuojamos. Esant poreikiui transporto priemonių vidaus švarinimas atliekamas po kiekvieno konvojavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovas mano, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl automobiliuose neįrengtų saugos diržų ir dėl to neužtikrinto saugumo, taip pat dėl nešvaros automobiliuose.

5. Dėl specialiųjų priemonių naudojimo atsakovo atstovas nurodė, kad iki konvojavimo pradžios iš areštinės budėtojo buvo gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti. Tą patvirtino įrašai elektroniniame registre ir ant asmens bylos viršelio. Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 30-IL-12151 pareiškėjas priskirtas linkusių žalotis asmenų kategorijai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 223.2 papunkčiu antrankiai arba surišimo priemonės naudojami konvojuojant konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą, todėl konvojuojant pareiškėją buvo naudojama specialioji priemonė – antrankiai. Taip pat pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklės nustato, jog konvojuojamuosius pristačius į teismą ir apie tai informavus teismo posėdžio pirmininką, konvojuojamieji iki teismo posėdžio pabaigos yra teismo posėdžio pirmininko žinioje, t. y. konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atitinkamai, sprendiniai dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo, priimti teismo posėdžio pirmininko, nevertintini kaip Konvojavimo taisyklių pažeidimai, padaryti būtent atsakovo atstovo.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Klaipėdos AVPK areštinės administracijai. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Mano, kad konvojaus pareigūnai teisės aktų nuostatų nepažeidė ir pareiškėjo teisės bei laisvės nebuvo pažeistos.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutais: Klaipėda-Šilalė-Šiauliai-Šilalė-Klaipėda 5 kartus ir Klaipėda-Mažeikiai-Šiauliai-Mažeikiai-Klaipėda 5 kartus skundo teisminio nagrinėjimo ribose. Teigė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, perveždami pareiškėją specialiaisiais automobiliai, nenaudojo antrankių. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai, skirti konvojuojamiesiems pervežti: „Iveco“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiuosiuose automobiliuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra įrengtos techniškai tvarkingos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 papunkčio reikalavimams. Pažymėjo, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją. Atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl specialiojo automobilio netinkamumu konvojuojamiems asmenims pervežti.

9. Atsakovo atstovas dėl konvojaus ginklų pažymėjo, kad pareigūnai turėjo teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti, kad galėtų užtikrinti asmenų, kuriems vykdomas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmė, pristatymą į paskirties punktus. Konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Pareiškėjas nepateikė skunde duomenų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose, ir kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jį netenkinančių sąlygų, tačiau tokių skundų neteikė.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. B. skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis buvo konvojuojamas nešvariuose automobiliuose, kuriuose nebuvo ventiliacijos, saugos diržų ir rankenų, pervežant automobiliuose ir teismuose buvo be pagrindo naudojami antrankiai, pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės nenurodė nei konkrečių konvojavimo datų, laikotarpių, maršrutų, kada buvo padaryti pažeidimai, nei kitų galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Teismas akcentavo, kad nors iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas tarp įkalinimo įstaigų, tačiau byloje nėra nustatyta duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu pareiškėjas buvo netinkamai konvojuojamas, kad konvojavimas buvo pažeidžiamas dėl atitinkamų organizacinių ar kitų aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neteigė, jog dėl šių aplinkybių skundėsi kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti bent apytikslį galimai neteisėtų veiksmų buvimo momentą. Šių faktinių aplinkybių kontekste teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo yra abstraktūs ir atsakovo atstovams būtų pernelyg neproporcinga našta paneigiant minėtus pareiškėjo nusiskundimus.

12. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, taip pat byloje pateiktus duomenims ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Konvojavimo taisyklių 3, 103, 108, 109, 145 punktų, 146.4, 223.2 papunkčių nuostatas), sutiko su atsakovo atstovų nuomone, išdėstyta atsiliepimuose, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamo konvojavimo neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytas ir nepagrįstas byloje esančiais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos AVPK ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją, o pats pareiškėjas dėl galbūt pažeistų Konvojavimo taisyklių ir sąlygų nesiskundė ir niekam nereiškė pretenzijų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su Klaipėdos AVPK ar Viešojo saugumo tarnybos veiksmais, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 57, 81 straipsnius), sprendimas yra be motyvų, neatitinkantis teisės aktų ir teismų praktikos.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios patvirtina, jog atsakovai neturėjo galimybių pareiškėją konvojuotis švaresniuose automobiliuose su veikiančia ventiliacija ir saugos diržais. Mano, kad teismas turėjo pareikalauti atsakovo atstovų pateikti automobilių nuotraukas, iš kurių būtų galima įvertinti juose esančią įrangą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat tinkamai nebuvo įvertintos aplinkybės dėl jo vedimo į teismo salę ir buvimo joje su antrankiais. Mano, kad teismas atsakovo atstovų argumentus vertino palankiau nei pareiškėjo, dėl to nepagrįstai atsakovą atleido nuo viešosios civilinės atsakomybės.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Teigia, kad jis buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis, todėl patytė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde nurodomi tik abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

20. Atsakovo atstovo nuomone, teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl sprendimą ir jame išdėstytus motyvus atsakovo atstovas palaiko.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo subjektyviai apibūdintas aplinkybes, kurios neatitinka objektyvių faktinių ginčo aplinkybių. Pareiškėjas, galimai siekdamas finansinės naudos, hiperbolizuoja savo neva patirtus subjektyvius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, neturėdamas tam teisinio ir objektyvaus materialinio pagrindo.

23. Atsakovo atstovas mano, kad teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė pagrįsta išvadą, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veikė teisėtai, nustatyta tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Klaipėdos AVPK ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų galbūt padarytų konvojavimo taisyklių pažeidimų, atlyginimo priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Klaipėdos AVPK ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją).

28. Pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, Klaipėdos AVPK ir Viešojo saugumo tarnybos pateiktus argumentus ir duomenis, pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

30. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovų pateiktais duomenimis, jų (atsakovo atstovų) argumentus vertino palankiau nei pareiškėjo, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą skundą ir skundo papildymus (b. l. 1–12, 19, 27), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepakankamai aiškiai detalizavo skundo faktines aplinkybes, nenurodė nei konkrečių konvojavimo datų, laikotarpių, maršrutų, kai buvo padaryti pažeidimai, nei kitų galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Pagal pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išvardintus konvojavimo laikotarpius nėra galimybės tiksliai nustatyti pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimo momento, pareiškėjas dėl galbūt netinkamų konvojavimo sąlygų atsakovo atstovams neteikė skundų ar pretenzijų, pageidavo jo skundą, paduotą teismui, nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

33. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas iš esmės grindė argumentais, kad automobiliuose, kuriais jis buvo konvojuotas, nebuvo saugos diržų, ventiliacijos, automobiliai buvo nešvarūs, o veždami jį į teismo rūmus ir teismo posėdžio salėje pareigūnai pareiškėją laikė surakintą antrankiais.

34. Vertinant pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus nusiskundimus, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į teismą buvo konvojuotas vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl pareiškėjo pristatymo į 2020 m. sausio 7 d. 13.30 val. vyksiantį teismo posėdį. Pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. buvo konvojuotas specialiąja transporto priemone „Ford Transit Custom“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo konvojavimui naudotos specialiosios transporto priemonės „Ford Transit Custom“ techniniai duomenys ir komplektacija atitinka techninius reikalavimus: transporto priemonės registracijos liudijime kėbulo kodas (nacionalinis) žymimas AF SG, t. y. universalioji (AF), kitos specialiosios paskirties (SG) transporto priemonė skirta keleiviams vežti; šioje transporto priemonėje kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskiros konvojuojamiems pritaikytos patalpos (zonos) su įrengtomis sėdimomis vietomis (kėdės su atlošais); transporto priemonėje įrengtas autonominis šildytuvas ir vėdinimo sistema. Konvojavimui naudojamos transporto priemonės, įskaitant ir naudotą konvojuojant pareiškėją, yra nuolatos plaunamos, valomos ir dezinfekuojamos. Esant poreikiui transporto priemonių vidaus švarinimas atliekamas po kiekvieno konvojavimo (b. l. 46, 55, 56). Taigi byloje pateikti duomenys paneigia pareikėjo teiginius dėl nešvaraus automobilio ir ventiliacijos jame nebuvimo.

35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimo dėl neįrengtų saugos diržų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

36. Sprendžiant dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu, pažymėtina, kad galiojančios Konvojavimo taisyklių redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 6 d.). 221, 222, 223 ir 224 punktai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nėra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016), ir sprendžiama, ar asmuo gali būti priskiriamas prie asmenų, kuriuos pagal Konvojavimo taisykles konvojuojant gali būti naudojami antrankiai.

37. Konvojavimo taisyklių XII skyrius, reglamentuojantis prievartos, specialių priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimą konvojavimo metu (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916 redakcija), nustato, kad: konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais (Konvojavimo taisyklių 221 p.); konvojuotojų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas (Konvojavimo taisyklių 222 p.); Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu (Konvojavimo taisyklių 222.3. p.); konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą (Konvojavimo taisyklių 223.2 p.); konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos (Konvojavimo taisyklių 223.3 p.); Konvojavimo taisyklių 223 punkte nustatyti antrankių naudojimo atvejai netaikomi, kai konvojuojamos nėščios moterys, neįgalieji, nepilnamečiai iki 14 metų (Konvojavimo taisyklių 224 p.).

38. Byloje yra pateikti duomenys, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 30-IL-12151 pareiškėjas priskirtas linkusių žalotis asmenų kategorijai (b. l. 51). Taigi nustačius Konvojavimo taisyklių 223.2 papunktyje nurodytą aplinkybę apie pareiškėjo priskyrimą linkusių žalotis asmenų kategorijai, teisėjų kolegijos nuomone, specialiųjų priemonių – antrankių – pareiškėjo atžvilgiu panaudojimas jį pervežant specialiuoju transportu pripažintinas pateisinančiu.

39. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu, pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 195 punktas nustato, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, ginčai dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį byloje Nr. T-41/2014). Todėl reikalavimai dėl žalos, kilusios dėl asmens (pareiškėjo) laikymo su antrankiais, kaip nurodo pareiškėjas, teismo posėdžio metu, atsisakytini priimti (nenagrinėtini) kaip nepriskirtini administraciniam teismui, kadangi teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-502/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2379-624/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018).

40. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai apsibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir nustatė, jog pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl konvojavimo metu pareigūnų, o ne teismo, neteisėtų veiksmų, ir nagrinėjo bylą būtent šioje apimtyje. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų nenustatyta, kad pareigūnai nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

41. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

42. Nagrinėjamu atveju nenustačius Klaipėdos AVPK ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

43. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius