Legislator Case Law & Legislation
a32c4bb5-6ae1-405e-830a-2ced4040f9cd AI generated

a32c4bb5-6ae1-405e-830a-2ced4040f9cd · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a32c4bb5-6ae1-405e-830a-2ced4040f9cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Legislator headnote

AI generated

a32c4bb5-6ae1-405e-830a-2ced4040f9cd · Å iaulių apygardos teismas: PareiÅ¡kėjas turi pagrįstų abejonių dėl jo bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Taip pat teismas, savo iniciatyva rinkdamas papildomÄ medžiagÄ , su kuria elektroninėje byloje nesupažindino nei pareiÅ¡kėjo, nei kitų bylos Å¡alių, peržengė teismo aktyvumo ribas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-414-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00929-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.2.1.1; 3.4.2.4.1; 3.4.2.6.2 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties pareiÅ¡kėjo S. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos teritorinei muitinei, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, G.

R., Labdaros ir paramos fondui „Linaeda“, J. D., P. R., akcinei bendrovei Luminor Bank, Vaikų iÅ¡laikymo fondui, akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui A. L., antstoliui T. U., antstoliui A. B., antstoliui R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Stiprus žmogus“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas S. G. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kurį patikslino, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , patvirtinti 250 Eur lėšų sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį jo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos, o bankroto administratoriumi paskirti uždarÄ ja akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo S. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.

3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau - MMA). Pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų viršijančių 25 MMA skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, t. y. yra nemokus.

4. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas S. G. arba slepia (nors tai neįrodyta) realias pajamas, kurias įprastai turėtų gauti per metus parduodantis beveik 1000 automobilių asmuo, arba sÄ moningai apsiriboja minimalių, visiÅ¡kai neatitinkančių jo veiklos pobÅ«džio ir užimamų pareigų, pajamų gavimu ir bet kuriuo atveju tokie jo veiksmai pažeidžia kreditorių interesus, nes vertintini kaip siekimas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais Fizinių asmenų bankroto įstatymo ( toliau – FABÄ® ) 5 str. 8 d. 2 p. prasme.

5. Teismas vertino, jog S. G. veiksmų visuma (ilgÄ laikÄ itin mažo dydžio atlyginimo, visiÅ¡kai neatitinkančio veiklos pobÅ«džio ir užimamų pareigų, gavimas, jo iÅ¡mokėjimas grynais pinigais, taip iÅ¡vengiant skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į pajamas, naudojimasis jo vadovaujamo juridinio asmens banko sÄ skaita asmeninėms bankinėms operacijoms atlikti, taip iÅ¡vengiant antstolių suvaržymų asmeninėje banko sÄ skaitoje) leidžia konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai visÄ laikÄ (aptariamas pastarųjų trejų metų laikotarpis) tyčia įvairiomis priemonėmis siekė iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, slėpdamas pajamas, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nemokumui. Tokie S. G. veiksmai prilygintini fizinio asmens tyčiniams veiksmams, sudarant kitus sandorius (kaip minėta, iÅ¡mokant grynus pinigus, atsiskaitant svetima sÄ skaita ir pan.), akivaizdžiai siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. ).

6. Teismas vertino, jog tokioje situacijoje bankroto bylos iÅ¡kėlimas leistų asmeniui tiesiog atsikratyti skolų, tuo pažeidžiant teisingÄ skolininko ir jo kreditorių interesų (o tarp jų yra reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , sumokėti kompensacijÄ buvusiai sutuoktinei už santuokinį turtÄ , sumokėti mokesčius valstybei už veiklÄ , kuriÄ asmuo vykdo ir toliau, kt.) pusiausvyrÄ , todėl pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra nepagrįstas ir netenkintinas (FABÄ® 1 str., 5 str. 8 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas S. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir grÄ Å¾inti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , siekiant konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumÄ , bÅ«tina įrodyti, kad fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis nesÄ Å¾iningu bÅ«du.

Kaip matyti iÅ¡ teismo nutarties motyvuojamosios dalies, teismas visiÅ¡kai neanalizavo pareiÅ¡kėjo veiksmų įtakos jo nemokumui, o tik konstatavo, kad mažo atlyginimo grynaisiais pinigais gavimas sudaro pagrindÄ spręsti apie pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ . Mažo atlyginimo gavimas net ir ilguoju laikotarpiu, taip pat – turint tam tikrų specifinių žinių ir kvalifikacijÄ , nelaikytinas fizinio asmens nesÄ Å¾iningumu FABÄ® prasme. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai: visiÅ¡kai nenustatinėjo sÄ sajų tarp pareiÅ¡kėjo nemokumo (skolų atsiradimo) ir jo galimo nesÄ Å¾iningumo; pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ iÅ¡imtinai susiejo su gaunamu nedideliu atlyginimu ir jo iÅ¡mokėjimu grynaisiais. 7.2.

Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ bei jo galimÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjo nemokumui ar atsiskaitymui su kreditoriais: didžioji pareiÅ¡kėjo įsipareigojimų dalis yra susijusi su jo vykdytu verslu; byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas savo tyčiniais veiksmais siekė bloginti egzistuojančius finansinius įsipareigojimus; pareiÅ¡kėjas visuomet dirbo Lietuvoje, t. y. neemigravo, siekdamas nuslėpti gaunamas pajamas; vykdomÄ sias bylas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdo trys antstoliai, kuriems tiek pareiÅ¡kėjo darbovietė, tiek gyvenamoji vieta yra žinomos.

Nėra aiÅ¡ku, kodėl antstoliai nėra priėmę privalomų patvarkymų dėl lėšų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atlyginimo nuskaičiavimo. 7.3. Teismas, atsisakymas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , rėmėsi prokurorės 2019-01-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei Å¡iame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad teismas Å¡ių duomenų nepavieÅ¡ino, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių pasisakyti dėl jų autentiÅ¡kumo. Nesudarydamas galimybių pareiÅ¡kėjui teikti paaiÅ¡kinimų ir pastabų, teismas negalėjo Å¡iais duomenimis grįsti priimamo sprendimo. 7.4.

Teismas, grįsdamas sprendimÄ atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nenurodė konkrečių faktų, kurie sietųsi su asmeninių pareiÅ¡kėjo, kaip fizinio asmens, poreikių tenkinimu per medžiotojų klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai medžiotojų klubo gaunamas įplaukas prilygino pareiÅ¡kėjo gaunamoms pajamoms. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadų apie medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ lėšų sÄ sajumÄ su pareiÅ¡kėjo pajamomis. 7.5.

PareiÅ¡kėjas turi pagrįstų abejonių dėl jo bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Taip pat teismas, savo iniciatyva rinkdamas papildomÄ medžiagÄ , su kuria elektroninėje byloje nesupažindino nei pareiÅ¡kėjo, nei kitų bylos Å¡alių, peržengė teismo aktyvumo ribas.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, taigi priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo nėra pagrindo.

Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

10. Apeliacijos dalykas yra Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje 11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansÄ . Taip pat bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė 2019-05-16 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo skyriaus nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Apeliantas nurodo, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo skyriaus nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ gavo tik 2019-05-16, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Apelianto teigimu Å¡is įrodymas svarbus, kadangi turi esminę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, gali patvirtinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti naujai pateiktus įrodymus prieÅ¡tarautų protingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas pridėti apelianto pateiktus naujus įrodymus prie bylos. Dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo 14. Remiantis FABÄ® 1 straipsnio 1 dalimi, Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, kurių finansinė bÅ«klė labai bloga, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).

15. Sprendžiant, ar keltina fizinio asmens bankroto byla, yra vertinama:

1) ar asmuo yra nemokus;

2) ar asmuo tapo nemokus sÄ Å¾iningai;

3) ar nėra kitų FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, buvimo, bÅ«tina ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ , t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingÄ laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai virÅ¡ija 25 MMA, pareiÅ¡kėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų virÅ¡ijančių 25 MMA skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, t. y. yra nemokus. Dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo 18. Nagrinėjamu atveju aktuali FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ , kai paaiÅ¡kėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19. NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtakÄ nemokumui.

Tai reiÅ¡kia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesÄ Å¾iningas pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017) 20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. G. veiksmų visuma (ilgÄ laikÄ itin mažo dydžio atlyginimo, visiÅ¡kai neatitinkančio veiklos pobÅ«džio ir užimamų pareigų, gavimas, jo iÅ¡mokėjimas grynais pinigais, taip iÅ¡vengiant skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į pajamas, naudojimasis jo vadovaujamo juridinio asmens banko sÄ skaita asmeninėms bankinėms operacijoms atlikti, taip iÅ¡vengiant antstolių suvaržymų asmeninėje banko sÄ skaitoje) leidžia konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai visÄ laikÄ (aptariamas pastarųjų trejų metų laikotarpis) tyčia įvairiomis priemonėmis siekė iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, slėpdamas pajamas, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nemokumui.

Pirmosios instancijos teismas tokius S. G. veiksmus prilygino fizinio asmens tyčiniams veiksmams, sudarant kitus sandorius, akivaizdžiai siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai. NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015).

22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prokurorės 2019-01-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei Å¡iame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Teismas Å¡ių duomenų nepavieÅ¡ino, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių pasisakyti dėl jų autentiÅ¡kumo. Nesudarydamas galimybių pareiÅ¡kėjui teikti paaiÅ¡kinimų ir pastabų, teismas negalėjo Å¡iais duomenimis grįsti priimamo sprendimo. Sutiktina su apeliantu, jog pagal CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismo procesiniame sprendime negalima remtis įrodymais, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina minėtų įrodymų.

23. Apeliantas teigia, jog turi pagrįstų abejonių dėl jo bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ (CPK 65, 66, 68, 71 str.). Bylos duomenimis apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje nuÅ¡alinimo teisėjui nepareiÅ¡kė.

24. Bylos duomenimis nustatyta, pareiÅ¡kėjas S. G. nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, banko sÄ skaitoje lėšų nėra, o rezervuota iÅ¡ieÅ¡kojimams suma virÅ¡ija 77000 Eur. PareiÅ¡kėjas turi turi 1000 vnt. po 10 Lt nominalios vertės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ akcijų. PareiÅ¡kėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna minimalų darbo užmokestį plius vienÄ eurÄ . VSDFV Å iaulių skyriaus 2019-03-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas S. G. iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui 2018-11-14 pastaruosius trejus metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2015-11-11), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-06-28), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2017-10-16) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2018-02-27 iki dabar).

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2015 m. 11 mėn. iki 2016 m. 05 mėn. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio iÅ¡laikymai pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ buvo atliekami (iÅ¡ viso iÅ¡ieÅ¡kota 1039,20 Eur), dalis sumų (darbo užmokesčio ir dienpinigių) iÅ¡mokėti grynais pinigais, dalis pervesti į sÄ skaitÄ AB Swedbank, o kita dalis – į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini)s banke. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“2019-03-19 pažymos su priedais matyti, kad nuo 2016 m. 06 mėn. iki 2017 m. 03 mėn. S. G. buvo mokamas apie 400 Eur kas mėnesį atlyginimas (iÅ¡skaičiavus mokesčius), iÅ¡ kurio jokie skolų iÅ¡skaitymai nebuvo atliekami.

Taip pat nuo 2016-07-13 iki 2017-02-28 buvo išmokėta 9726 Eur dienpinigių, visos šios sumos išmokėtos grynais pinigais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-13 pažymos matyti, kad nuo 2018 m. 02 mėn. iki šiol S. G. mokamas apie 362 Eur atlyginimas (išskaičiavus mokesčius, nuo 2019 m. 01 mėn. – 386 Eur), atlyginimas mokamas grynais pinigais ir jokie skolų išskaitymai neatliekami.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiÅ¡kėjas daug metų ir pastaruosius trejus metus dirba tose pačiose verslo srityse – tarptautinis krovinių pervežimas ir prekyboje automobiliais, kuriose pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ atlyginimai virÅ¡ija Å¡alies vidurkį. Visose darbovietėse pareiÅ¡kėjas dirbo pakankamai aukÅ¡tose pareigose, tačiau visose darbovietėse gauna tik maždaug minimalaus dydžio atlyginimÄ . Dabartinėje darbovietėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kėjas yra direktorius, tačiau gauna faktiÅ¡kai minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad iÅ¡ skelbimo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡ko vadybininko, kuriam siÅ«lomas 800 Eur per mėnesį atlyginimas. Atsižvelgiant į tai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog galimai pareiÅ¡kėjas S. G. slepia realias pajamas.

26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės galimybės mokėti didesnius atlyginimus. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)s“ balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad bendrovė 2018 m. turėjo 49 576 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įsipareigojimai pradelsti. Duomenų, kokia Å¡ios įmonės padėtis Å¡iuo metu, apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad apelianto darbovietė turi daug finansinių įsipareigojimų nepagrindžia motyvų, kodėl bÅ«tent toks mažas atlyginimas mokamas apeliantui.

Pažymėtina, kad apeliantas turi dėti pastangas ir ieÅ¡kotis kuo geriau apmokamo darbo ir, jeigu darbovietė yra nemoki, turėtų ieÅ¡kotis kito darbo. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas elgiasi pasyviai, tenkinasi gaunamu mažu darbo užmokesčiu, nesiekia bent sumažinti savo turimus skolinius įsipareigojimus, o tai laikytina jo kaip skolininko nesÄ Å¾iningu elgesiu. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bando susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . Apelianto nurodomas aplinkybes, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), nėra lengva susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina neigiamai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų, kad apeliantas yra neįgalus ar turi kitokių sveikatos problemų nėra, todėl apeliantas, siekdamas kuo daugiau dengti įsiskolinimus kreditoriams, turi galimybę ieškotis darbo ir kitame mieste.

27. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas sÄ moningai apsiriboja minimalių, visiÅ¡kai neatitinkančių jo veiklos pobÅ«džio ir užimamų pareigų, pajamų gavimu arba nesÄ Å¾iningai nerodo realių savo pajamų, o tokie apelianto veiksmai pažeidžia kreditorių interesus, nes vertintini kaip siekimas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pasyvumas nededant pastangų gauti didesnes pajamas arba realiai gaunamų pajamų dydžio slėpimas yra siekis savo padėtį bloginti, jos negerinti, todėl toks apelianto nesÄ Å¾iningumas daro įtakÄ jo nemokumui.

28. SÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sÄ Å¾iningas fizinis asmuo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu nurodoma atskirajame skunde, tinkamai įvertino aukščiau nurodytus įrodymus bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningo elgesio.

29. Apeliantas teigia, jog turi pagrįstų abejonių dėl jo bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ (CPK 65, 66, 68, 71 str.). Bylos duomenimis apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje nuÅ¡alinimo teisėjui nepareiÅ¡kė.

30. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes dėl teismo įrodymų vertinimo, padarytų iÅ¡vadų, kitus apelianto argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylÄ nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi, nepateikė. Vien aplinkybė, kad priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiÅ¡kia, kad teismo procesinis sprendimas priimtas Å¡aliÅ¡ko teismo ir remiantis subjektyviais motyvais.

31. Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Å ia teise apeliantas ir pasinaudojo pateikdamas atskirÄ jį skundÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.) Dėl procesinės bylos baigties 33.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjui S. G. prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui – atkurti sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ nutartį.

PareiÅ¡kėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė