a3283f67-1768-40e9-91b4-0aa3ecb40c53 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-1511-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04424-2016-6                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas E. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose – laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d. buvo laikomas bei gyveno VPN 6-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučių tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus pataisos namuose buvo kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, buvo nuolat pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos.

Dėl netinkamų sÄ lygų padaryta žala jo sveikatai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimÄ kildina dėl per mažo gyvenamojo ploto. Atsiliepime į skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į pataisos namus atvyko 2015 m. kovo 20 d. VPN pateikė teismui visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo VPN paskirstymo kaitÄ , pažymėdamas, kad 2015 m. balandžio 10 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr. 7-108 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 6-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučių tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 410, kurios plotas yra 19,21 m2, įrengtos 6 miegamos vietos. 2015 m. gegužės 13 d.

VPN direktoriaus nutarimu Nr. 28-481(1) pareiÅ¡kėjui paskirta 10 parų baudos izoliatoriuje ir buvo patalpintas į kamerų tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 3, kurios plotas 13,64 m2, įrengtos 3 miegamos vietos. 2016 m. rugpjūčio 18 d. VPN direktoriaus nutarimu Nr. 28-740(1) pareiÅ¡kėjui paskirta 15 parų ir buvo patalpintas į kamerų tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 10, kurios plotas 14,15 m2, įrengtos 3 miegamos vietos. 2016 m. spalio 18 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr. 7-343 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 6-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučių tipo gyvenamosios patalpos Nr. 410 perkeltas į 4-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 301, kurios plotas yra 35,26 m2, įrengta 11 miegamųjų vietų. 2016 m. spalio 19 d.

VPN direktoriaus nutarimu pareiÅ¡kėjui paskyrus 15 parų jis buvo patalpintas į kamerų tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 18, kurios plotas 30,47 m2, įrengtos 7 miegamos vietos. 2016 m. spalio 21 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr. 7-350 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 4-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučių tipo gyvenamosios patalpos Nr. 301 perkeltas į kamerų tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 18, kurios plotas yra 30,47 m2, įrengtos 7 miegamos vietos. PaaiÅ¡kino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu atlikinėjo bausmes baudos izoliatoriaus kamerose, nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m2 – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.Atsakovės atstovo teigimu, tiek bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, tiek kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d. pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.Teismas sprendžia galimus vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d., kuomet pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.Taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas).Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučių tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami.

Pareiškėjas taip tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l.

7) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410 su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d., kuomet pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 m2 bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visas.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas