2016-10-24 Nr. AB-20166-3-61-3-02771-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1528-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02771-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, A. Š., I. Š. ir sodininkų bendrijai „Beržas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gegužės 19 d. pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-961; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalį, kuria buvo patvirtintas naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115 bei pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 neparduoti pareiškėjai 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „Beržas“, (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovę vykdyti 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1909-(41), t. y. parengti ir sudaryti su pareiškėja 630 kv. m ploto žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu, pirkimo - pardavimo sutartį, pareiškėjai nemokant papildomos kainos už šį žemės sklypą; 5) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėja paaiškino, kad jos prašymas dėl išperkamo valstybinės žemės sklypo pirkimo buvo patenkintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo - mėgėjiškų sodo sklypų) pardavimo K. R. sodininkų bendrijoje „Beržas“ Vilniaus rajone“. Šis sprendimas buvo pradėtas vykdyti: pareiškėja gavo NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 29 d. pranešimą dėl minėto sklypo pirkimo kainos sumokėjimo, kaip tai nurodyta 2008 m. vasario 26 d. įsakyme ir numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 32 punkte (Pardavimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.), 2008 m. kovo 1 d. bankiniu pavedimu sumokėjo visą atsakovės nurodytą išperkamo žemės sklypo pirkimo kainą. Tarp atsakovės ir pareiškėjos faktiškai susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai dėl valstybinio žemės sklypo išpirkimo bei, pagal analogiją taikant Pardavimo taisyklių 24 punktą, pareiškėja įgijo teisę reikalauti atsakovės įforminti šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įstatymo nustatyta tvarka, nemokant papildomos kainos už išperkamą žemės sklypą. Pareiškėjos nuomone, 2008 m. kovo 1 d. išperkamas sklypas faktiškai jau buvo jai parduotas. Nepaisant to, ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu buvo naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115, į jį įtraukiant ir išperkamo sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. birželio 19 d. įsakymas buvo priimtas galiojant 2008 m. vasario 26 d. įsakymui, kuris buvo pradėtas vykdyti, bet galutinai neįvykdytas, 2012 m. birželio 19 d. įsakymas užkirto galimybę įvykdyti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą, todėl įsakymo dalis, kuria buvo naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115, į šį sklypą įtraukiant ir pareiškėjai parduodamo 630 kv. m išperkamo sklypo dalį, laikytina neteisėta.

Pareiškėja teigė, kad visas pageidaujamas pirkti žemės sklypas buvo sodininkų bendrijos teritorijoje, įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, jo nebuvo įmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes prie šio valstybinės žemės sklypo buvo neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Pareiškėja teigė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu suformuojant 735 kv. m valstybinės žemės sklypą Nr. 115 buvo neteisėtai pakeistos pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 23 ribos ir plotas. Minėtu įsakymu buvo suformuota iki tol neegzistavusi 1,90 m pločio žemės juosta, kuri pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) tąsa, pasiekianti ir žemės sklypą Nr. 115. Pareiškėja pažymėjo, kad ši neva (duomenys neskelbtini) tąsa („privažiavimas“ prie žemės sklypo Nr. 115) buvo suprojektuota iš pareiškėjos sklypo Nr. 23 (be suderinimo su ja) „nukerpant“ 1,90 m pločio ir 6,56 m ilgio kampą (12,464 kv. m ploto), kas neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pareiškėjos sklypo plano bei faktinių šio žemės sklypo naudojimo ribų, šiame žemės sklype esančių statinių (tvoros ir kt.) bei gerbūvio įrengimo (sodinių, fontanėlio) vietovėje, todėl 2012 m. birželio 19 d. įsakymas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 32.1.3 punktą, nustatantį, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, ir pareiškėjos teisėtus interesus dėl jos privačios nuosavybės neliečiamumo. Ginčijamu įsakymu buvo ne tik „iškirptas“ 12,464 kv. m ploto pareiškėjos sklypo kampas, bet ir „pastumta“ visa šio žemės sklypo riba su naujai suformuotu valstybinės žemės sklypu Nr. 115 į šio valstybinės žemės sklypo pusę, be suderinimo su pareiškėja keičiant ne tik jos sklypo ribas ir plotą, bet ir valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą.

Pareiškėja nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu nuspręsta jai neparduoti jos pageidaujamo pirkti sklypo, tuo pažeidžiant pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, teisę išsipirkti dalį valstybinės žemės, kuri ribojosi su pareiškėjos sklypu, bei prieštaraujant anksčiau minėtam Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymui. Pareiškėja pabrėžė, kad ji jau seniai faktiškai prižiūrėjo ir naudojosi išperkamu sklypu. SB „Beržas“ mokestiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjos naudojamas žemės sklypo plotas sudarė 1320 kv. m (sklypas Nr. 23 (690 kv. m) ir išperkamas sklypas (630 kv. m) ir pagal šį žemės plotą SB „Beržas“ apskaičiuodavo mokėtiną nario įmoką.

Pareiškėja pastebi, kad Pardavimo taisyklių pirminė redakcija galiojo iki 2008 m. rugsėjo 19 d., t. y. iki galutinio sprendimo priėmimo dėl pareiškėjos prašymo leisti išpirkti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (2008 m. vasario 26 d. įsakymas). Šios redakcijos Pardavimo taisyklės nenumatė reikalavimo, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Vadovaudamasi juo pareiškėja teigė, kad vėlesnėse Pardavimo taisyklių redakcijose įsigalioję Pardavimo taisyklių 4 punkto reikalavimai netaikytini sprendžiant tiek dėl 2008 m. vasario 26 d. įsakymo teisėtumo, tiek apskritai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjai teisėtumo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3874-171/2013 pagal A. Š. skundą atsakovui NŽT dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 panaikinimo, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo pareiškėja, ir 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo A. Š. reikalavimą panaikinti šio įsakymo dalį, kuria patvirtintas naujai suformuotas žemės sklypas Nr. 115, pripažino nepagrįstu ir skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 15 d. nutartimi Nr. A556-1395/2014 šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi faktas, kad ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nebuvo pagrindo jį naikinti, buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo nenagrinėtinas.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41) negalėjo būti vykdomas. SB „Beržas“ detalaus plano korektūros (detaliojo plano) sprendimai buvo pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu patvirtintu Projektu, kuriuo buvo suformuotas SB „Beržas“ bendrojo naudojimo 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115, į kurio plotą pateko pareiškėjos pageidaujamas išsipirkti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas. Ginčijamu įsakymu patvirtinus Projektą, nebeliko objekto – žemės sklypo, kurį Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu buvo nuspręsta parduoti.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos norimas išsipirkti sklypas nebuvo jai teisėtai suteiktas naudotis, todėl negalėjo būti jai parduotas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2004 m. vasario 20 d.) (toliau – ir ŽĮ) 6 straipsnio nuostatas, sodininkų bendrijoms nebuvo suteikta teisė valdyti valstybinę žemę ir sodininkų bendrijos bei jų valdymo organai negalėjo ja disponuoti – perleisti nuosavybėn, išnuomoti ar suteikti naudotis kitiems asmenims. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2004 m. vasario 21 d. galiojančioje ŽĮ redakcijoje. Pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą (redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d.), sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi sodininkų bendrijos ir jų valdymo organai neturėjo teisės leisti asmenims privatizuoti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, o nuo 1995 m. gegužės 18 d. – ir suteikti asmenims naudotis valstybinės žemės sklypus. SB „Beržas“ 2006 m. rugsėjo 23 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai leidžiama išsipirkti 630 kv. m žemės plotą, negali būti laikomas šio sklypo teisėto suteikimo (leidimo privatizuoti) pareiškėjai pagrindu. Atsakovo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas, kuriuo nuspręsta pareiškėjai parduoti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, taip pat pripažintinas priimtu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir negalėjo būti vykdomas.

Atsakovas teigė, kad, nustačius pažeidimus dėl 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo pareiškėjai, buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 13 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-464 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 2.3-1909-(41) panaikinimo“, kuriuo pastarasis įsakymas buvo panaikintas, apie tai pareiškėją informuojant 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-1331.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Beržas“ prašė skundą atmesti.

SB „Beržas“ paaiškino, kad detaliajame bendrijos vidaus teritorijos plane prie sklypų Nr. 23 ir Nr. 10 buvo suprojektuoti atskiri, papildomi 510 kv. m ir 80 kv. m ploto žemės sklypai ir šalia jų bendrijos reikmėms suprojektuotas 186 kv. m žemės sklypas (Pb = 185 kv. m). Sklypo Nr. 23 savininkė (pareiškėja) ir sklypo Nr. 10 savininkas A. Š., ruošdami prie jų sklypų suprojektuotų valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas šių žemės sklypų išpirkimui, nesilaikė patvirtintame bendrijos vidaus teritorijos detaliajame plane suprojektuotų sklypų ribų ir savavališkai pageidavo užimti didesnius valstybinės žemės plotus. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjai ir A. Š. nesuteikė galimybės išpirkti iš valstybės tik pagal jų norus suformuotų papildomų žemės sklypų.

SB „Beržas“ nurodė, kad ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo patvirtintas Projektas. Patvirtintame Projekte bendrijos žemės plotas buvo 109 364 kv. m. Bendrijos užimtas žemės plotas susidėjo iš skirtingų paskirčių žemės: bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių plotas buvo apie 88 700 kv. m, ir bendro naudojimo valstybinės žemės, kurios plotas buvo apie 20 600 kv. m. Bendro naudojimo žemę sudarė bendrijos gatvių plotai, rekreacijai skirti bendro naudojimo sklypų plotai, melioracijos griovio teritorija ir papildomi žemės sklypeliai, kurių bendrijos nariai dar neišsipirko iš valstybės. Į valstybinės žemės plotą įskaičiuotas ir sklypo Nr. 115 plotas, kuris sudarė 735 kv. m.

SB „Beržas“ pažymėjo, kad už naudojamą nuomojamą valstybinės žemės plotą bendrija jau daug metų Vilniaus rajono savivaldybės administracijai mokėjo metinį žemės nuomos mokestį. Mokestis kiekvienais metais būdavo paskaičiuojamas skirtingai. Bendrija už sklypo Nr. 115 plotą kasmet Vilniaus rajono savivaldybės administracijai mokėdavo apie 82 Lt, todėl pareiškėjos teiginiai, kad už sklypo Nr. 115 plotą mokėjo ji, neatitiko tikrovės.

SB „Beržas“ nurodė, kad Projekto rengėjas (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geolukas“), 2010 m. rengdamas Projektą, visus privačių žemės sklypų plotus ir sklypų ribų koordinates derino su valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registru. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotas buvo 690 kv. m. Po to kai, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), Projekte prie sklypų Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 23 buvo suformuotas bendrijos reikmėms skirtas, rekreacinis 735 kv. m žemės sklypas Nr. 115, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas taip pat padidėjo ir patvirtintame plane jo plotas buvo 720 kv. m. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo sumažintas, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, neatitiko tikrovės.

SB „Beržas“ teigė, kad bendrijos valdyba sklype Nr. 115 numatė projektuoti giluminį vandens gręžinį. Paaiškino, kad bendrija geriamuoju vandeniu apsirūpino iš dviejų giluminių gręžinių. Iš jų vanduo siurbliais per požeminę špyžinių vandentiekio vamzdžių sistemą tiekiamas į metalinį vandentiekio bokštą. Vandentiekio bokštas, įrengtas 1979 m., buvo techniškai ir morališkai susidėvėjęs, senuose giluminiuose gręžiniuose esančio vandens debetas – sumažėjęs. Atsižvelgdama į tai, bendrijos valdyba, kai tik turės galimybę sklypą Nr. 115 išsipirkti iš valstybės, privalės spręsti dėl geriamojo vandens aprūpinimo bendrijos gyventojams. Bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose dalis sodo namelių buvo perstatyti į gyvenamuosius namus, taip pat bendrijoje daugėjo nuolat gyvenančių narių, todėl aprūpinimas geriamuoju vandeniu bendrijos nariams buvo labai aktualus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. prašė skundą atmesti

I. Š. pastebėjo, kad pareiškėja neginčijo, jog pirkimo - pardavimo sutartis dėl valstybinės žemės pardavimo nebuvo sudaryta privaloma notarine tvarka, kaip tai numatė ŽĮ 30 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja skunde taip pat nenurodė, kad būtų buvę sudaryti kiti dokumentai ar atlikti veiksmai, kurie pagal Pardavimo taisykles turėjo būti privalomai atlikti iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos pageidautas pirkti valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas nekilnojamojo turto objektu, registruotas Nekilnojamojo turto registre, suformuoti ir jo kadastriniai duomenys. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad valstybinės žemės sklypo išpirkimo procedūra pagal pareiškėjos prašymą nebuvo užbaigta, šis sklypas nebuvo suformuotas bei įregistruotas ir su pareiškėja nebuvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis.

I. Š. pabrėžė, jog pareiškėjos pageidautas įsigyti sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo jai perleisti valstybinės žemės sklypą, o tuo pačiu ir vykdyti anksčiau minėtą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą. Taigi, NŽT, ginčijamame 2014 m. balandžio 15 d. rašte nurodydama, kad pareiškėjos pageidautas pirkti sklypas neatitiko įsiterpusio sklypo reikalavimų, ir tuo pagrindu atsisakydama vykdyti viršininko įsakymą, pasielgė pagrįstai.

I. Š. atkreipė dėmesį į tai, kad neužfiksuoti jokie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 23 kadastriniai duomenys, šie duomenys nepažymėti žemėlapyje, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad pakeistos jos sklypo ribos. Projekte užfiksuota, kad pareiškėjos sklypo plotas buvo pakankamas, ir šis plotas nebuvo nė kiek sumažintas.

I. Š. pažymėjo, kad rengiant Projektą, kuris buvo patvirtintas ginčijamu 2012 m. birželio 19 d. įsakymu, buvo suformuoti visi valstybiniai žemės sklypai, patenkantys į sodininkų bendrijos teritoriją. Tuo tarpu pareiškėjos siekiamas pirkti žemės sklypas nebuvo nei suformuotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, nei įstatymo nustatyta tvarka perleistas atsakovei. I. Š. teigimu, dėl to, kad nepasibaigus pareiškėjos teisiniams santykiams dėl pageidaujamo valstybinės žemės sklypo pardavimo buvo parengtas Projektas, kuriame nurodytas valstybinės žemės sklypas, kurį pageidauja įsigyti sodininkų bendrija, atsakovė pagrįstai vadovavosi Pardavimo taisyklių 4 punkto nuostata, įsigaliojusia 2011 m. sausio 1 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š., dalyvavęs teismo posėdyje, su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalį paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymą (registracijos Nr. 3998) dėl 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio SB „Beržas“, besiribojančio su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu Nr. 23, pirkimo. 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) buvo priimtas sprendimas, kad: 1) sodo sklypas Nr. 23, esantis SB „Beržas“, buvo 1320 kv. m ploto, iš jų 690 kv. m ploto žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, papildomai priskirta 630 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis; 2) papildomai priskirtos 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies nominali vertė – 132 Lt (indeksuota vertė – 211 Lt); bei pavesta NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui: 1) įregistruoti valstybinės žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu; 2) parduoti pareiškėjai 630 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią sodo sklype Nr. 23, už 211 Lt; 3) išsiųsti pareiškėjai mokėjimo pranešimą ir nurodyti sumą, kurią ji privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį; 4) nustatyta tvarka sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. 2008 m. kovo 1 d. pareiškėja sumokėjo NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešime nurodytą 211 Lt parduodamo žemės sklypo kainą. Pareiškėja atliko visus Pardavimo taisyklėse nustatytus veiksmus, pateikė reikalaujamus dokumentus ir dar 2008 m. sumokėjo už perkamą valstybinę žemę, tačiau valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

2013 m. kovo 28 d. pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir dokumentų pateikimo, kuriuo reikalavo nedelsiant parengti ir su ja sudaryti 630 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei prašė pateikti visus sprendimus ir dokumentus, kurie buvo priimti/parengti nagrinėjant jos prašymą dėl nurodyto 630 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo.

2013 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešimu administracinėje byloje Nr. I-3874-171/2013 pareiškėjai įteikė A. Š. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2777 „Dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“ (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ panaikinimo dalyje, kuria buvo patvirtintas naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas Projektas, kuriuo buvo suformuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurių neįmanoma suformuoti atskirais žemės sklypais, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypai. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3874-171/2013 pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui NŽT Vilniaus rajono skyriui dėl minėto įsakymo panaikinimo, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo pareiškėja, ir 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo A. Š. reikalavimą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 15 d. priėmė nutartį Nr. A556-1395/2014, kuria nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2013 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė skundą, o 2014 m. vasario 21 d. – patikslintą skundą atsakovei dėl ginčijamo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo panaikinimo dalyse, kuriose buvo naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115 (į šį sklypą pateko ir 630 kv. m sklypas, kurį 2008 m. vasario 26 d. įsakymu buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai), bei buvo pakeistos pareiškėjos sklypo Nr. 23 ribos ir plotas, bei pirkimo - pardavimo sutarties dėl 630 kv. m valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjai parengimo ir sudarymo. 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-1564 atsakovė informavo pareiškėją apie savo sprendimą sustabdyti pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundo nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-3874-171/2013 pagal A. Š. skundą. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 16 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-985-815/2014 pareiškėjos skundas buvo patenkintas, atsakovės 2013 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-1564 panaikintas, o atsakovė įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundą.

Byloje ginčijamu 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėją informavo, kad atsisako jai parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jos žemės sklypo Nr. 23. Šį sprendimą pareiškėja apskundė NŽT. 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-1331 NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėją informavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-464 priimtas sprendimas panaikinti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo - mėgėjiškų sodo sklypų) pardavimo K. R. sodininkų bendrijoje „Beržas“ Vilniaus rajone“, kadangi, vadovaujantis 2014 m. vasario 4 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 išdėstytomis aplinkybėmis, nebuvo teisinio pagrindo parduoti pareiškėjai valstybinės žemės sklypą, Šį sprendimą pareiškėja taip pat apskundė.

Ginčijamu 2014 balandžio 15 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-961 atsakovas NŽT informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jos skundus dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 vasario 4 d. rašto ir 2014 m. vasario 13 d. įsakymo, taip pat dėl pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundą ir 2014 m. vasario 21 d. patikslintą skundą. Šiuo raštu pareiškėjai pateikta ir informacija, pareiškėjos prašyta 2013 m. birželio 25 d. skunde.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3874-171/2013, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo pareiškėja, atmetė A. Š. skundą atsakovui NŽT Vilniaus rajono skyriui dėl 2012 m. birželio 19 d. įsakymo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1395/2014 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, jog faktas, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nebuvo pagrindo jį naikinti, buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgęs į tai, teismas skundą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti minėto įsakymo dalį paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1d. 4 p.).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos norimas išsipirkti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas nebuvo jai teisėtai suteiktas naudotis, todėl negalėjo būti jai parduodamas. ŽĮ sodininkų bendrijoms nesuteikė teisės valdyti valstybinę žemę ir sodininkų bendrijos bei jų valdymo organai negalėjo ja disponuoti – perleisti nuosavybėn, išnuomoti ar suteikti naudotis kitiems asmenims. Pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą (redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d.), sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2777 pareiškėjos pageidautas išsipirkti žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto objektu, nebuvo perleistas pareiškėjai, todėl, rengiant Projektą, buvo suformuoti visi laisvi valstybinės žemės sklypai, įskaitant 735 kv. m žemės sklypą Nr. 115.

Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog, priėmus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 2.3-1909-(41), tarp jos ir valstybės dar 2008 m. faktiškai susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai dėl išperkamo žemės sklypo pirkimo ir ji įgijo teisę reikalauti atsakovą įforminti šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad SB „Beržas“ detalaus plano korektūros (detaliojo plano) sprendimai buvo pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtintu Projektu, kuriuo suformuotas SB „Beržas“ bendrojo naudojimo 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115, į kurio plotą pateko pareiškėjos pageidaujamas išsipirkti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas. Taigi, 2012 m. birželio 19 d. įsakymu patvirtinus Projektą, nebeliko objekto – žemės sklypo, kurį Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A556-1395/2014 priimtoje 2014 m. liepos 15 d. nutartyje nurodė, kad Projekte suformuotas žemės sklypas prie A. Š. priklausančio žemės sklypo buvo 735 kv. m ploto, t. y. viršijo 0,04 ha (400 kv. m) ribą, ir pripažino, kad jis neatitiko įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos Pardavimo taisyklių 2 punkto prasme. Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčo sklypas Projekte buvo suformuotas kaip numatomas privatizuoti SB „Beržas“ rekreacijai. Pagal Pardavimo taisyklių 4 punktą, jei šis žemės sklypas ir būtų buvęs pripažintas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, besiribojančių žemės sklypų savininkams jis galėtų būti parduodamas tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisakytų jį pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad Projekte suformuotas žemės sklypas Nr. 115 prie A. Š. priklausančio žemės sklypo neatitiko įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, tokio ploto žemės sklypo ribose buvo įmanoma suformuoti atskirą individualų mėgėjų sodo sklypą, skirtą rekreacijai.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ginčo žemės sklypo pagal Projektą neįmanoma suprojektuoti privažiavimo kelio. Kaip matyti iš pareiškėjos iniciatyva parengto ir pateikto pageidaujamo išpirkti 2004 m. birželio 15 d. žemės sklypo Nr. 231 plano, per sklypo kraštą, kurio gretimybės Nr. 2-3-4, buvo pažymėtas vietinis kelias. Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 23 1992 m. balandžio 30 d. planas patvirtina, kad palei visą žemės sklypo kraštinę taip pat užfiksuotas 5 m pločio kelias. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pageidaujamas pirkti sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų (Pardavimo taisyklių 2 p.), todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjai perleisti valstybinės žemės sklypą, o tuo pačiu ir vykdyti 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1909-(41).

Teismas, remdamasis aptartais argumentais, pripažinęs ginčijamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 teisėtu, konstatavo, kad nebuvo pagrindo naikinti 2014 m. balandžio 15 d. NŽT raštu Nr. 1SS-(8.5)-961 įformintą sprendimą ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovę vykdyti 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1909-(41) bei parengti ir sudaryti su pareiškėja 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nebuvo teisinio pagrindo priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėja K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir patenkinti jos skundą.

Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia skundo argumentais. Pareiškėja papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė administracinę bylą pagal A. Š. skundą ir nagrinėjamą bylą tapačiomis ir todėl nenagrinėjo pareiškėjos reikalavimo dėl 2012 m. birželio 19 d. įsakymo panaikinimo. Pareiškėjos manymu, nepakanka vien nustatyti faktą, kad nagrinėjamame skunde keliami panašūs reikalavimai, būtina nustatyti visus tapatumo kriterijus. Pareiškėja pabrėžia, kad A. Š. ir jos inicijuotų ginčų šalys, dalykas ir pagrindas yra skirtingi. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-985-815/2014 konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai buvo ne tik papildomi (jų daugiau), bet ir grindžiami skirtingais argumentais negu A. Š.. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1395/2014 nurodė, kad pareiškėjos, nurodytoje byloje pateikusios apeliacinį skundą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, teiginiai, jog skundžiamu aktu buvo neteisėtai suformuota gatvės tąsa per jos žemės sklypo Nr. 23 kampą ir ji neatitiko privažiavimui keliamų reikalavimų, toje byloje nenagrinėtini, nes tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalyku ir buvo susiję su pareiškėjos siekiu iškelti individualų ginčą. Taigi teismas turėjo įvertinti pareiškėjos argumentus dėl 2012 m. birželio 19 d. įsakymo teisėtumo.

Pareiškėja mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad jos pageidautas išpirkti sklypas neatitiko ir neatitinka įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų (Pardavimo taisyklių 2 p.), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo šį žemės sklypą perleisti pareiškėjai, o tuo pačiu ir įvykdyti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą. Pareiškėja pažymi, kad prie šio sklypo neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio, nes, kaip matyti Kadastro žemėlapio ištraukoje, (duomenys neskelbtini) atsiremia į A. K. priklausantį žemės sklypą Nr. 24 ir pasibaigia. Žemės sklype Nr. 24 neįregistruoti servitutai, suteikiantys teisę šį žemės sklypą naudoti kaip kelią. Teismas, nustatydamas, kad prie ginčo sklypo galima privažiuoti, vadovavosi pareiškėjos žemės sklypo Nr. 23 planu, parengtu 1992 m. balandžio 30 d., tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo 1993 m. kovo 29 d. buvusi (duomenys neskelbtini) pabaiga suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Tuo tarpu pareiškėjos 2004 m. birželio 15 d. parengtame Žemės sklypo Nr. 231 plane pažymint vietinį kelią ties posūkio taškais (gretimybė) Nr. 2-3-4 buvo padaryta akivaizdi klaida. Pareiškėja kartu pažymi, kad 2012 m. birželio 19 d. įsakymu suprojektuotas 1,9 m pločio „pravažiuojamasis“ kelias buvo per siauras ir neatitiko reikalavimų, t. y. pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999), toks kelias turėtų būti ne mažiau nei 3,5 m pločio.

Pareiškėja taip pat pakartotinai teigia, kad tarp jos ir atsakovės faktiškai susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai dėl išperkamo žemės sklypo pardavimo, todėl pareiškėja įgijo teisę reikalauti įforminti pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. vykdyti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą. 2012 m. birželio 19 d. įsakymu užkirsta galimybė įgyvendinti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą, kuris tuo metu nebuvo panaikintas, todėl 2012 m. birželio 19 d. įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Šiuo įsakymu taip pat neteisėtai pakeistos pareiškėjos sklypo Nr. 23 ribos ir plotas, suformuotas „privažiavimas“, o šiuo įsakymu patvirtintas Projektas nebuvo suderintas su pareiškėja. Be to, pareiškėja teigia, kad nurodydamas, jog nėra pagrindo vykdyti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes šis įsakymas byloje nebuvo ginčytas, laikytinas galiojantis ir vykdytinas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pritaria teismo atliktam bylos aplinkybių vertinimui. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nevertino 2012 m. birželio 19 d. įsakymo teisėtumo. Mano, kad, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3874-171/2013 nagrinėto skundo reikalavimas buvo suformuluotas kiek kitaip, akivaizdu, jog iš esmės siekta tų pačių teisinių pasekmių, kaip ir nagrinėjamu atveju. Lingvistiniai reikalavimo formuluotės skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Be to, NŽT teritoriniai skyriai neturi savarankiško teisinio subjektiškumo ir nėra atskiri juridiniai asmenys, todėl negalima teigti, jog šiose bylose yra skirtingi atsakovai.

Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lieps 15 d. nutartyje pažymėjo, kad sklypas Nr. 115 buvo suformuotas rekreacijai SB „Beržas“. Kadangi atsakovė neturėjo įgaliojimų, suteikiančių teisę jai pačiai panaikinti 2008 m. vasario 26 d. įsakymą administracine tvarka, ji kreipės į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Pastaroji 2015 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2.1.5-31 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes minėtas įsakymas nebuvo realizuotas, valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta, t. y. šis įsakymas savaime nesukūrė nuosavybės teisės į konkretų turtą ir jo pagrindu valstybinė žemė nebuvo perleista privačion nuosavybėn. Nutarime taip pat nurodyta, kad, esant pagrindui manyti, jog pareiškėjos siekis įsigyti ginčo žemės sklypą nėra pagrįstas teisės aktais, NŽT privalo atsisakyti priimti tokį vėlesnį sprendimą, kuris pažeistų teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Beržas“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

SB „Beržas“ pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A27-214 patvirtino bendrijos detalųjį planą, kuriame prie sklypų Nr. 23 ir Nr. 10 suprojektuoti atskiri 510 kv. m ir 80 kv. m ploto žemės sklypai, šalia bendrijos reikmėms suprojektuotas 186 kv. m žemės sklypas. Sklypo Nr. 23 savininkė (pareiškėja) ir sklypo Nr. 10 savininkas A. Š., ruošdami kadastrinių matavimų bylas šių atskirų sklypų išpirkimui, nesilaikė detaliajame plane suprojektuotų sklypų ribų ir savavališkai pageidavo užimti didesnius valstybinės žemės plotus. Be to, nurodytame detaliajame plane tarp sklypų Nr. 23, Nr. 231 ir Nr. 24 suprojektuotas 3 m pločio privažiavimo kelias ((duomenys neskelbtini)).

SB „Beržas“ pastebi, kad pareiškėjos pageidaujamo išpirkti 630 kv. m žemės sklypo duomenys, nors jam ir suteiktas kadastro numeris, į Nekilnojamojo turto kadastrą nebuvo įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76.1.1 ir 76.1.4 punktų pagrindu.

SB „Beržas“ akcentuoja, kad Projektas buvo svarstytas bendrijos susirinkimuose, tačiau bendrijos valdybai nėra žinoma, kodėl pareiškėja, kaip bendrijos narė, nedalyvavo visuotiniuose bendrijos narių susitikimuose (2010 m. ir 2011 m.). Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, apie šiuos susirinkimus buvo pranešta tinkamai, o pareiškėjos nedalyvavimas šiuose susirinkimuose pažeidė bendrijos įstatus. Projekto rengėjas nei iš pareiškėjos, nei iš kitų asmenų neigiamų ar kitokių atsiliepimų negavo. 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėja buvo raštu informuota apie tai, kad šalia jai nuosavybės teise priklausančio sklypo suformuotas atskiras 735 kv. m žemės sklypas Nr. 115, ir įpareigota išvalyti sklypą nuo suneštų šiukšlių. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu pabrėžia, kad patvirtinus Projektą pareiškėjos sklypo Nr. 23 plotas ne sumažėjo, o padidėjo (nuo 690 kv. m iki 720 kv. m). Be to, pareiškėja (jos atstovas) neįvertina visų bendrijos narių, įskaitant pačią pareiškėją, intereso apsirūpinti geriamuoju vandeniu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti.

I. Š. atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepimo į skundą argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pastebi, kad administracinė byla Nr. A556-1395/2014 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta pagal pareiškėjos, toje byloje dalyvavusios trečiuoju suinteresuotu asmeniu, apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012 m. birželio 19 d. įsakymo teisėtumas buvo nustatytas įsiteisėjusius teismo sprendimu.

I. Š. nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Projektu buvo pakeistos pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 23 ribos. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, šis sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi, sklypo Nr. 23 kadastriniai duomenys nėra užfiksuoti ir nepažymėti kadastriniame žemėlapyje. Be to, šio sklypo plotas nebuvo sumažintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro administracinių bylų nagrinėjimo proceso normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų nustatymą, tinkamas aiškinimas ir taikymas byloje.

Pareiškėja K. R. skunde teismui prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-961; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalyse, kuriomis buvo patvirtintas naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115 bei pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 neparduoti pareiškėjai 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „Beržas“, (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovę vykdyti 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1909-(41), t. y. parengti ir sudaryti su pareiškėja 630 kv. m ploto žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu, pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjai nemokant papildomos kainos už šį žemės sklypą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. VĮ-(14.48.2.)-2777 1 punktu buvo patvirtintas UAB „Geolukas“ parengtas 109364 kv. m ploto žemės ūkio paskirties (mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) (planavimo organizatorius – sodininkų bendrija „Beržas“, rengėjas UAB „Geolukas“, adresas: (duomenys neskelbtini) (vykdytoja J. G., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsakymo 2 punktu žemės sklypams, suprojektuotiems įsakymo 1 punkte nurodytame projekte, buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

Minėtas įsakymas buvo ginčijamas pagal pareiškėjo A. Š. (dalyvaujančio trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, sodininkų bendrija „Beržas“, I. Š., K. R. (pareiškėja nagrinėjamoje byloje)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje A556-1395/2014 buvo atmestas trečiojo suinteresuoto asmens K. R. apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo A. Š. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. VĮ-(14.48.2.)-2777 dalies, kuria patvirtintas naujai suformuotas bendro 735 kv. m ploto žemės sklypas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalies panaikinimo paliko nenagrinėtą, rėmėsi ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Tokia teismo išvada padaryta netinkamai išaiškinus ir pritaikius administracinio bylų nagrinėjimą teisme reglamentuojančias proceso teisės normas bei netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, sudarančias nagrinėjamos bylos pagrindą.

Priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje A556-1395/2014 ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimui, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas įvertinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir tik nustačius visas sąlygas (tapatus ginčas tarp tų pačių šalių), taikyti ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir administracinę bylą nutraukti. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktas negalėjo būti taikomas, nes susijusioje administracinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija aptariamu atveju atkreipia dėmesį, kad nustatant administracinio ginčo tapatumą yra svarbu ne tik pareikšto reikalavimo tapatumas (skundo dalykas), tačiau ir skundo pagrindą sudarančių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, t. y. turi sutapti tiek nurodomi faktiniai, tiek teisiniai pagrindai.

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje A556-1395/2014 pareiškėjas A. Š. savo reikalavimų faktiniu pagrindu nurodė aplinkybę, kad Projekte ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 suformavus atskirą 7,35 arų žemės sklypą, buvo pažeista jo, besiribojančio žemės sklypo savininko teisė išsipirkti dalį valstybinės žemės, kuria naudojosi.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja K. R. yra pareiškusi reikalavimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalių, kuriomis buvo patvirtintas naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115 bei pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, panaikinimo. Iš esmės tapatus reikalavimas byloje buvo grindžiamas analogiška aplinkybe dėl jos, besiribojančio žemės sklypo savininkės, teisės išsipirkti dalį valstybinės žemės, bei kokybiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis dėl Projekte pakeistų jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ir ploto, bei neteisėtai suformuoto privažiavimo prie Nr. 115 sklypo per pareiškėjos šiuo metu valdomą sklypą. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos argumentas dėl besiribojančios su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu žemės sklypo dalies, tiek argumentas dėl sklypo ribų ir ploto pakeitimo, neteisėto privažiavimo suformavimo, sietini išskirtinai su pareiškėjos individualių teisių ir teisėtų interesų gynimu, yra grindžiami faktais, susijusiais su jai priklausančio žemės sklypo padėtimi ir ribomis, todėl situacija negali būti vertinama kaip tapati anksčiau išnagrinėtoje byloje pagal kito asmens skundą, nes kito asmens nurodyti faktai sietini su jo nuosavybės teise valdomu sklypu, kita besiribojančia sklypo dalimi.

Pastarosios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą dėl administracinių ginčų tapatumo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1395/2014 nebuvo nagrinėjami trečiojo suinteresuoto asmens K. R. teiginiai, kad skundžiamu aktu buvo neteisėtai suformuota gatvės tąsa per jos žemės sklypo kampą, kuri neatitinka privažiavimui keliamų reikalavimų, buvo konstatuota, kad tai ne minėtos (Nr. A556-1395/2014) administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nustačius aplinkybę, kad nagrinėjamas ginčas nėra pareikštas tapačiu pagrindu anksčiau teismo jau išspręstam, nėra teisinio pagrindo nei taikyti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą (nėra ginčo nagrinėjimo teisme sąlygos), nei taikyti ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir administracinę bylą nutraukti (nėra ginčo pagrindo tapatumo sąlygos).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1395/2014 nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinių faktų reikšmę, kaip juos apibrėžia ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis – faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tačiau aplinkybės, ar pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo riba ir jo dydis buvo pakeisti, ar tokie pakeitimai laikytini teisėtais, ar teisėtai suformuota gatvės tąsa per pareiškėjos žemės sklypo kampą, ankstesnėje byloje nebuvo nustatinėjamos, todėl jos turėjo būti tiriamos ir vertinamos nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalį, kuria buvo patvirtintas naujai suformuotas 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115 bei pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas buvo paliktas nenagrinėtu neteisėtai, netinkamai pritaikius Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjos skundo dalis buvo palikta nenagrinėta nesant tam teisinio pagrindo, daro išvadą, kad naikintina ne tik ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, bet visas skundžiamas sprendimas. Teisėjų kolegijos išvadą nulemia tai, kad pareiškėja savo skundus atsakovui taip pat grindė aplinkybe, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalimi 735 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 115 buvo suformuotas neteisėtai pažeidžiant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir pakeičiant jo plotą. Šias aplinkybes pareiškėja buvo nurodžiusi savo patikslintame 2014 m. vasario 21 d. skunde (tikslintas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM 2013 m. birželio 25 d. pateiktas skundas) (t. I, b. l. 123-133), 2014 m. vasario 21 d. skunde (t. I, b. l. 147-154), 2014 m. vasario 24 d. skunde (t. I, b. l. 157-163).

Byloje ginčijamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-961, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2014 m. vasario 21 d. ir 2014 m. vasario 24 d. skundus ir konstatuota, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 (taip pat ginčijamas nagrinėjamoje byloje), kuriuo buvo pareiškėjai atsisakyta parduoti besiribojantį žemės sklypą, taip pat buvo priimtas neišnagrinėjus pareiškėjos argumentų dėl Projektu suformuoto žemės sklypo Nr. 115 pažeidžiant pareiškėjai priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo Nr. 23 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir pakeičiant jo plotą bei neteisėtai suformuojant gatvės tąsą per pareiškėjos žemės sklypo kampą. Pirmosios instancijos teismas minėtus ginčijamus administracinius aktus pripažino teisėtais nevertindamas pareiškėjos skunde pateikiamų argumentų, todėl sprendimas buvo priimtas neįvertinus įrodymų, esančių byloje, visumos, nenustačius ginčui teisingai išspręsti visų reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidus bylos esmės.

Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias ABTĮ 57–58 straipsnių taisykles, ir dėl to liko neišnagrinėtos esminės aplinkybės byloje bei galėjo būti padarytos nepagrįstos išvados ir priimtas neteisėtas sprendimas, pareiškėjos apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė