2024-11-27 Nr. AB-17399-3-62-3-01445-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-611-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01445-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenės skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis, Alytaus Vidzgirio mokykla) dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas asociacija Alytaus aktyvių tėvų bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-233, ir Sprendimas dėl turto perdavimo) dalį, kuria nuspręsta: i) perduoti „Biudžetinės įstaigos Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise biudžetinei įstaigai Alytaus Vidzgirio mokyklai pagal 2 priedą“; bei ii) įpareigoti atlikti šio sprendimo 2 punkte nurodytus veiksmus, susijusius su šio sprendimo 1.2 punkte nurodytu turto perdavimu; 2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-259 „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-259, ir Sprendimas dėl reorganizacijos sąlygų).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė pareiškėjui grąžinti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, kuriais nuspręsta iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Alytaus „Drevinuko“ mokyklą-darželį (toliau – ir Mokykla), prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos, kuri perims visą reorganizuotos įstaigos turtą, teises ir pareigas; patvirtinti Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatus, bei perduoti biudžetinės įstaigos Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise biudžetinei įstaigai Alytaus Vidzgirio mokyklai.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga. Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai.

Teismas nusprendė, jog, nuspręsdama reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Mokyklą, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos, patvirtindama Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą, kuris nustato reorganizavimo tikslus, būdą ir pobūdį, patvirtindama Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatus, Taryba įgyvendino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano nuostatas ir priėmė administracinius aktus, susijusius su Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, t. y. vykdė administracinį reglamentavimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas Tarybos Sprendimas Nr. T-259 pagal šioje nutartyje aptartus požymius laikytinas norminiu teisės aktu, kadangi orientuotas į ateitį, skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, jame nenustatytos konkrečių subjektų teisės ir pareigos, jis visuotinai privalomas. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir LVAT, vertinant iš esmės analogiško pobūdžio akto priskyrimą norminių aktų kategorijai (žr., pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-73-815/2024). Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas Nr. T-259 yra norminis aktas, o pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II dalies II skyriaus pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 str.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje apibrėžtą subjektų sąrašą, todėl jis neturi teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Be to, ginčo atvejis neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija ir Tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ dalį dėl Mokyklos turto perdavimo subjektui, prie kurio jungiamas. Šis sprendimas yra išvestinis iš anksčiau nurodomo norminio akto ir jo vertinimas kompleksiškai gali būti atliekamas tik norminio akto tyrimo metu nurodyta tvarka, todėl kaip savarankiškas skundo reikalavimas ir skundo dalykas dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų ir akto priskyrimo norminių aktų grupei taip pat nenagrinėtas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl norminio akto pripažinimo negaliojančiu, nesilaikydamas ABTĮ nustatytos tokio pobūdžio aktų teisėtumo tyrimo tvarkos, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakęs priimti skundą, teismas nesprendė dėl pareikšto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiami Tarybos sprendimai norminiais teisės aktais laikomi nepagrįstai. Taip pat teismų praktikoje jau yra suformuotas precedentas dėl tokio paties pobūdžio asociacijos kaip pareiškėjas teisės skųsti tokio paties pobūdžio Tarybos sprendimus.

2. Sprendimas dėl reorganizacijos sąlygų išdėsto ne bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, o itin konkretaus pobūdžio nuostatas. Šiuo sprendimu nutarta konkrečiu terminu reorganizuoti konkrečią biudžetinę įstaigą prijungiant ją prie konkretaus kito juridinio asmens (minimo sprendimo 1 punktas). Minėtu sprendimu taip pat patvirtinti itin konkretūs sprendiniai, susiję įpareigojimais, skiriamais aiškiai identifikuotiems subjektams atlikti aiškiai apibrėžtus, neabstrakčius veiksmus. Sprendimu dėl reorganizacijos sąlygų: Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius įgaliotas pasirašyti nurodytus dokumentus ir juos įregistruoti Juridinių asmenų registre; Mokyklos direktorius įpareigotas nustatytu terminu išregistruoti Mokyklą iš Juridinių asmenų registro ir atlikti visus kitus susijusius veiksmus. LVAT praktikoje išaiškinta, kad teisių ar pareigų konkretiems subjektams nustatymas būdingas individualiam, o ne norminiam aktui.

3. Sprendimas dėl reorganizacijos sąlygų adresuotinas labai konkrečiai apibrėžtiems subjektams – konkrečioms biudžetinėms įstaigoms (Alytaus Vidzgirio mokyklai ir reorganizuojamai Mokyklai). Negana to, minėtas sprendimas adresuotinas netgi konkretiems minėtų įstaigų valdymo organams.

4. Kadangi Sprendimas dėl turto perdavimo, teismo vertinimu, yra išvestinis iš Sprendimo dėl reorganizacijos sąlygų, Sprendimui dėl reorganizacijos sąlygų nesant norminiu teisės aktu, norminiu teisės aktu nėra ir Sprendimas dėl turto perdavimo. Net, jeigu Sprendimas dėl turto perdavimo būtų laikomas neišvestiniu iš Sprendimo dėl reorganizacijos sąlygų, jis, kaip ir Sprendimas dėl reorganizacijos sąlygų, neatitiktų minėtų norminio akto sąlygų. Sprendimu dėl turto perdavimo numatomi ne abstraktūs, o konkretūs įpareigojimai itin konkrečiai apibrėžtiems subjektams.

5. Pareiškėjo teisę skųsti Tarybos sprendimus aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindžia jau suformuotas teismo precedentas (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-425-415/2020). LVAT praktikoje yra pripažįstama ugdymo įstaigos bendruomenę atstovaujančios bendruomenės teisė kreiptis į kompetentingą administracinį teismą ir buvo konstatuota, kad mokyklos bendruomenę atstovaujanti asociacija turi teisę reikšti skundą dėl atitinkamo, tos mokyklos bendruomenės interesus pažeidžiančio, savivaldybės tarybos sprendimo.

6. Skundžiami Tarybos sprendimai priimti po to, kai buvo 2024 m. gegužės 24 d. priimtas sprendimas Nr. T-215 „Dėl sutikimo reorganizuoti Alytaus „Drevinuko“ mokyklą-darželį, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos“. Taigi skundžiami sprendimai yra išvestiniai iš 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo, kurį pareiškėjas turi teisę skųsti.

7. Pati Taryba aiškiai nurodė, kad skundžiami sprendimai nėra norminiai aktai ir jiems taikoma individualaus akto apskundimo tvarka. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad jie gali būti skundžiami ABTĮ įtvirtinta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl norminio akto pripažinimo negaliojančiu, nesilaikydamas ABTĮ nustatytos tokio pobūdžio aktų teisėtumo tyrimo tvarkos. Teismas nusprendė, jog, nuspręsdama reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Mokyklą, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos, patvirtindama Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą, kuris nustato reorganizavimo tikslus, būdą ir pobūdį, patvirtindama Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatus, Alytaus miesto savivaldybės taryba įgyvendino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano nuostatas ir priėmė administracinius aktus, susijusius su Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, t. y. vykdė administracinį reglamentavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamas Tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ yra išvestinis iš norminio akto – Tarybos Sprendimo Nr. T-259, ir jo vertinimas kompleksiškai gali būti atliekamas tik norminio akto tyrimo metu nurodyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi. Pareiškėjas nurodo, kad jo ginčijami Tarybos sprendimai nėra norminiai aktai ir jiems taikoma individualaus akto apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje kyla klausimas, ar pareiškėjo skundžiamas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-259 „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatų patvirtinimo“ yra norminis ar individualus administracinis aktas.

Vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamus pagrindinius oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymius, kuriuos skundžiamoje nutartyje išvardijo pirmosios instancijos teismas, pažymėtina ir tai, kad LVAT, aiškindamas individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų, kuriems taikomas aktas, ratą, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-366-822/2023 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik atlikus kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 24 straipsnyje numatytus biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros veiksmus (parengiamas biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas, jis paskelbiamas viešai ir patvirtinamas, patvirtinami po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatai), savivaldybės taryba priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo, ir tik toks galutinis savivaldybės tarybos sprendimas sukeltų materialines teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017; 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-396-492/2018; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-372-415/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laikantis aptarto aiškinimo, Tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-259 „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatų patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Mokyklą, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos, patvirtinti Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą, patvirtinti Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatus, ir kt., yra galutinis Tarybos sprendimas, kuris sukelia materialines teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas teismui (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Pastebėtina ir tai, kad mokyklų reorganizavimo klausimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikyti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-54/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2857/2011; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1011-492/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi susijusią LVAT praktiką dėl savivaldybių tarybų priimamų sprendimų, susijusių su biudžetinių įstaigų reorganizavimu, skundžiamo Tarybos Sprendimo Nr. T-259 turinį bei pobūdį, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiamas Tarybos Sprendimas Nr. T-259 yra norminis administracinis aktas. Tarybos Sprendimas Nr. T-259 yra individualaus administracinio pobūdžio, vertinant, jog sprendimas skirtas apibrėžtam subjektų ratui – tiems, kurie reorganizuojami; šiuo sprendimu jokio bendro ar abstraktaus pobūdžio elgesio taisyklės nėra nustatomos; sprendimu patvirtinamos konkrečių biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos nuostatai, o biudžetinių įstaigų reorganizavimas yra kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teisių įgyvendinimas. Be to, Tarybos Sprendime Nr. T-259 nurodytas konkretus terminas, iki kada vyksta reorganizavimas (iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) ir kt.

Paneigus aplinkybę, kad ginčijamas Tarybos Sprendimas Nr. T-259 yra norminis administracinis aktas, kas lėmė nepagrįstą teismo procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl šio Tarybos Sprendimo Nr. T-259 panaikinimo, o taip pat ir Tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ dalies panaikinimo, teismui konstatavus, jog Sprendimas dėl turto perdavimo yra išvestinis iš paminėto Tarybos Sprendimo Nr. T-259, konstatuotina, jog yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, perduodant skundo dėl individualaus administracinio pobūdžio aktų panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Alytaus aktyvių tėvų bendruomenės skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė